Sausio 29 d. Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija, vadovaujama Seimo nario Rimo Valčiuko, kartu su Aplinkos, Užsienio ministerijų, Lietuvos UNESCO Komisijos, aptarė situaciją, susiklosčiusią Rusijos naftos kompanijos LUKOIL ketinimo pradėti eksploatuoti naftos telkinį “Kravtsovskoje” (D-6), esantį Baltijos jūroje ties Nida.

Aplinkos apsaugos sekretorius Emilis Gustainis ir Užsienio reikalų ministerijos Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos skyriaus vedėja Dalia Kraulytė informavo komisiją, kad 2000 metais abi ministerijos gavo informaciją iš Rusijos Federacinės Respublikos apie ketinimus eksploatuoti naftos gręžinį D-6 ties Nida. Tuomet buvo pareikšta nota Rusijai ir kreiptasi su prašymais pateikti informaciją apie planuojamus naftos išgavimo darbus. Tačiau, kaip teigė ministerijų atstovai, į raštus buvo nereaguojama arba buvo teigiama, jog jokie veiksmai D-6 teritorijoje nevyksta, o privati kompanija LUKOIL rengia projektinę dokumentaciją dėl pateikimo valstybinei ekologinei ekspertizei. LUKOIL atmetė Aplinkos ministro kvietimą susitikti, motyvuodama, kad D-6 naftos telkinio eksploatavimas yra Rusijos valstybinių institucijų reikalas.

Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija planuoja pateikti UNESCO Pasaulio paveldo komitetui ataskaitą-vertinimą apie rezultatus ir priemones, kurių imtasi, siekiant apsaugoti Kuršių neriją nuo galimo ekologinio pavojaus. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos atstovai kalbėjo apie tai, jog UNESCO, įvertinusi pavojų, gali įtraukti Kuršių neriją į pavojuje esančių Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo teritorijų sąrašą.

Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija sutarė, jog Lietuva turi išreikalauti ne tik informacijos, bet ir garantijų iš Rusijos pusės, galimų nuostolių kompensavimo tiek ekologine, tiek ekonomine prasme.

“Mes turime įvertinti ir tai, jog išsiliejus naftai, prarasime Lietuvos pajūrį. Tai būtų nuostolinga Lietuvai, nes turizmas pajūryje sunyktų,”- teigė parlamentinės komisijos nariai.

Parlamentinė komisija paprašė ministerijų ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos nuolat operatyviai informuoti apie šią problemą.

Bendra informacija:

Naftos telkinys D-6 yra Baltijos jūros šelfe 27-30 metrų gylyje, už 22 km nuo Kuršių nerijos kranto. Naftos atsargos telkinyje siekia 24 mln. tonų. Telkinys aptiktas 1983 metais.

Dar 1986-1987 metais buvo svarstoma galimybė išgauti naftą Baltijos jūroje. Tuometinė mokslininkų komisija, įvertinusi galimą ekologinės katastrofos pavojų, nepritarė šiems ketinimams. Naftos platformų Baltijos jūroje nepatikimumą įrodė 1988 metais Kaliningrado srities bandomajame naftos gręžinyje įvykusi avarija. Šis gręžinys buvo įrengtas apie vieną jūros mylią nuo D-6. Avarijos metu buvo užterštas 20 km Baltijos jūros ilgio ruožas Lietuvos teritorijoje. Tuo metu LTSR mokslininkų komisija, vadovaujama LTSR MA viceprezidento akad. Vytauto Statulevičiaus, kartu su SSRS mokslininkais įtikino tuometinį dujų ir naftos pramonės ministrą V.Černomyrdiną neeksploatuoti telkinio.

Mokslininkai konstatavo, kad naftos išgavimas Baltijos jūroje yra sudėtingas ir pavojingas aplinkai dėl esamų technologijų nepatikimumo ir Baltijos jūros charakteristikos. Ji per šalta ir labai audringa. Pasitelkę Azerbaidžano patirtį, mokslininkai apskaičiavo, kad galimas naftos įsiliejimas į Baltijos jūrą bei gręžinių darbo metu išmetamos nuodingos atliekos užterštų net iki 2500 kv. km Baltijos jūros akvatorijos. Tokį greitą teršalų pasklidimą tokioje didelėje teritorijoje sąlygos nuolatiniai vėjai.

1994 metais Lietuvą pasiekė informacija, jog Rusijos FR su privačiomis firmomis oficialiai svarsto naftos platformos (D-6) Baltijos jūroje eksploatacijos galimybes. Lietuvos visuomenės, mokslininkų bei Vyriausybės dėka šios iniciatyvos nebuvo įgyvendintos. Tuo metu dar nebuvo demarkuota ir delimituota Lietuvos valstybinė siena su Rusijos FR. Užsienio reikalų ministerija pareiškė protesto notą Rusijai.

Lietuvos pajūrio miestų, - Klaipėdos, Palangos, Neringos, - merai bendru raštu kreipėsi į Vyriausybę protestuodami prieš bet kokią naftos gavybą Baltijos jūroje ties Nida.

2000 m. Kuršių nerijos pusiasalis, kurio viena dalis priklauso Lietuvai, kita Rusijai, įtraukta į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą.

Žiniasklaidos duomenimis, privati Rusijos kompanija LUKOIL ketina iki 2003 m investuoti 188,2 mln JAV dolerių į naftos išgavimą Baltijos jūroje. Manoma, kad iš telkinio D-6 galima išgauti apie 8,8 mln. tonų naftos ir jame ketinama padaryti 27 gręžinius.