2003 m. vasario 24 d. posėdyje Komisija svarstė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4, 10, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. IXP-2043(2). Pateikti Komisijos išvadas dėl šio įstatymo projekto prašė Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad Projekto 1 straipsniu, kuriuo keičiama ir pildoma įstatymo 4 straipsnio 13 dalis, nemotyvuotai išplečiamas ratas asmenų, turinčių teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai naudojamą žemę: pakeitus žemės naudojimo sąlygas laiko požiūriu (nustačius, kad laisvos žemės fondo žemė, kurią dvejus metus ne iki įstatymo įsigaliojimo, o iki 2003 m. sausio 1 d. naudojo projekte išvardinti subjektai); įteisinant naują subjektų, turinčių pirmenybės teisę įgyti žemę, kategoriją - kooperatyvų, užsiimančių žemės ūkio veikla, narius.

Teisę įgyti žemę sieti su asmens naryste juridinio asmens organuose yra iš principo ydinga praktika. Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad laisvos žemės fondo žemės perdavimą nuosavybėn neatlygintinai netikslinga sieti su naryste organuose tokio juridinio asmens, kurio veikla žemės ūkio srityje sudaro nežymią dalį.

Netikslinga sudaryti galimybę gauti neatlygintinai žemės sklypus, faktiškai valdytus praeityje, o ne šios teisės realizavimo metu. Siekiant išvengti piktnaudžiavimų turėtų būti nustatytas terminas, kurį žemė naudojama iki aptariamos teisės realizavimo dienos. Pagal siūlomą redakciją būtų sudaryta galimybė perduoti neatlygintinai laisvos žemės fondo žemės sklypus ir buvusiems, bet jau neesantiems juridinių asmenų organų nariams (t.y. toks perdavimas būtų galimas ir subjektams, neesantiems žemės ūkio bendrovių ir kooperatinių bendrovių nariais, bet buvusiems jais dvejus metus iki 2003 m. sausio 1 d., pavyzdžiui, 1994-1996 m.). Be to, į tą pačią laisvos žemės fondo žemę galėtų pretenduoti keli skirtingais laikotarpiais žemę naudoję asmenys.

Iš pateiktos redakcijos taip pat nėra visiškai aišku, apie kokių ir kokiu pagrindu naudojamų žemės sklypų perdavimą nuosavybėn neatlygintinai kalbama - ar tai žemė, kooperatyvams įstatymų nustatyta tvarka suteikta ir jų naudojama žemės ūkio produkcijai gaminti, ar žemė, užimta kooperatyvų naudojamų pastatų ir reikalinga jiems eksploatuoti, todėl pasiūlyta patikslinti, kad laisvos žemės fondo žemė gali būti perduodama tik šią žemę žemės ūkio veiklai naudojantiems asmenims.

Svarstytina, ar į šeštąją asmenų, kuriems pirmiausia projektuojami sklypai, eilę patekus žymiai daugiau subjektų, nebūtų stabdomas nuosavybės teisių atkūrimas kitiems piliečiams.

Projekto 4 straipsnio, kuriuo keičiama įstatymo 16 straipsnio 7 dalis, redakcija išdėstyta neaiškiai, nesuprantamai ir nesilaikant Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimų, nustatančių, kad teisės akto turinys turi būti logiškas, glaustas ir aiškus, tekste neturi būti dviprasmybių. Pavyzdžiui, neaišku, ar pirmajame sakinyje skliausteliuose esančius žodžius "išskyrus asmeninio ūkio žemę, perduodamą nuosavybėn neatlygintinai jos naudotojams, ir laisvos žemės fondo sklypus, kurių plotas mažesnis už piliečiui perduodamą nuosavybėn žemės sklypo plotą" reikėtų sieti su reikalavimu neskaidyti plotų į kelis sklypus, ar su valstybiniuose parkuose ir draustiniuose esančios žemės, miško ir vandens telkinių perdavimu nuosavybėn neatlygintinai.

Siūlomu pakeitimu taip pat siekiama išplėsti ratą asmenų, kuriems valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose gali būti perduodami nuosavybėn neatlygintinai žemė, miškas ir vandens telkiniai. Nustačius, kad valstybinių parkų ūkinio prioriteto zonose žemės ūkio paskirties žemė perduodama nuosavybėn neatlygintinai piliečiams, gyvenantiems savivaldybės teritorijoje, kurioje yra valstybinis parkas, tokių asmenų ratas gali būti išplėstas nepagrįstai.

Nuspręsta siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4, 10, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. IXP-2043 (2) pagal šiuos pasiūlymus:

1. Projekto 1 straipsniu, kuriuo keičiama ir pildoma įstatymo 4 straipsnio 13 dalis, galėtų būti sudaryta galimybė gauti neatlygintinai žemės sklypus nebent asmenims, kurie faktiškai valdo žemę šios teisės realizavimo metu (o ne praeityje) ir naudoja ją žemės ūkio veiklai, gauna iš žemės ūkio veiklos žymią pajamų dalį, taip pat tikslinga nustatyti terminą (laikotarpį), kurį žemė naudojama iki minėtos teisės realizavimo dienos:

1) laisvos žemės fondo žemės perdavimą nuosavybėn neatlygintinai sieti ne su naryste bet kokiame kooperatyve, užsiimančiame žemės ūkio veikla, tačiau su naryste kooperatyve, kurio pajamos per ūkinius metus už žemės ūkio produkciją ir suteiktas paslaugas žemės ūkiui sudaro daugiau kaip 50 procentų visų realizavimo pajamų;

2) laisvos žemės fondo žemės perdavimą nuosavybėn neatlygintinai sieti su jos naudojimu žemės ūkio veiklai ne tik tam tikrą laiką praeityje, bet ir faktiniu naudojimu teisės pretenduoti į minėtą žemę atsiradimo ir realizavimo metu. Nustatant terminą, kurį žemė naudojama iki teisės gauti neatlygintinai žemės sklypą realizavimo dienos, jį formuluoti žodžiais "ne vėliau kaip nuo …";

3) užkirsti kelią gauti neatlygintinai žemės sklypus buvusiems, bet jau nesantiems juridinių asmenų organų nariais asmenims - laisvos žemės fondo žemės perdavimą nuosavybėn neatlygintinai sieti ne tik su buvimu žemės ūkio bendrovės ar kooperatyvo nariu praeityje, bet ir teisės pretenduoti į minėtą žemę atsiradimo ir realizavimo metu.

2. Atsižvelgiant į tai, kad pagal kompetenciją apskričių viršininkai atstovauja valstybės interesus žemės naudojimo srityje ir turėtų atlikti žemės naudojimo valstybinę kontrolę, o savivaldybių institucijos dalyvauja teritorijų planavimo procese, pasiūlyta minėtų institucijų visiškai neeliminuoti iš valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijų, ypač vertingų ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriais, ribų nustatymo proceso (Projekto 3 straipsnis, kuriuo keičiamas įstatymo 12 straipsnio 12 punktas).

3. Projekto 4 straipsnį, kuriuo keičiama įstatymo 16 straipsnio 7 dalis, išdėstyti pagal Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus - aiškiai, logiškai ir nedviprasmiškai. Išanalizuoti, ar siūlomu pakeitimu nebus nepagrįstai išplėstas ratas asmenų, kuriems valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose gali būti perduodami nuosavybėn neatlygintinai žemė, miškas ir vandens telkiniai.

 

Posėdyje apsvarstyti Seimo kontrolieriaus K.Milkeraičio Komisijai pateiktoje 2003-02-05 pažymoje išdėstyti siūlymai, susiję su nusikaltimų dėl turto iššvaistymo Vilniaus miškų urėdijoje tyrimu.

Seimo kontrolierius dar 2000-05-16 Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijai pateikė medžiagą apie Vilniaus miškų urėdijoje vykdytus patikrinimus ir nustatytus pažeidimus bei prašė imtis priemonių Vilniaus miškų urėdijos darbuotojų nusikalstamai veiklai išsamiai ištirti. Komisija 2000-06-12 perdavė iš Seimo kontrolieriaus gautus skundus valstybės kontrolieriui J.Liaučiui, prašydama patikrinti Miško fondo sudarymo ir lėšų panaudojimo teisėtumą Vilniaus miškų urėdijoje, atkreipiant dėmesį į skunduose nurodytas aplinkybes.

Atlikus patikrinimus Vilniaus miškų urėdijoje bei Generalinėje miškų urėdijoje, Valstybės kontrolėje bei Mokesčių policijos departamente 2001 m. buvo iškeltos trys baudžiamosios bylos dėl turto iššvaistymo bei aplaidaus apskaitos tvarkymo Vilniaus miškų urėdijoje. Gavusi teisėsaugos institucijų informaciją apie šių nusikaltimų tyrimą, Komisija su ja supažindino iniciatorių.

2003-02-10 Seimo kontrolierius K.Milkeraitis pateikė Komisijai 2003-02-05 pažymą Nr. 2000/04-228/Nr. 2000/04-619 "Apie Miškų ir saugomų teritorijų departamento sistemos pareigūnų veiksmų tyrimą nustačius grobstymo faktus", kurioje apibendrino nuo 1999 m. renkamą informaciją apie miškų urėdijų veiklos tyrimą bei išreiškė nuomonę, kad būtina koordinuoti iškeltų baudžiamųjų bylų tyrimą, išnagrinėti teisėsaugos institucijų procesinius sprendimus, nes baudžiamųjų bylų tyrimas yra vilkinamas.

Apsvarsčiusi Seimo kontrolieriaus K.Milkeraičio 2003-02-05 pažymoje pateiktą informaciją dėl nusikaltimų, susijusių su turto švaistymu Vilniaus miškų urėdijoje, tyrimo kontrolės, atsižvelgdama į tai, kad baudžiamajame procese kvotos organų ir tardytojų veiklą kontroliuoja generalinis prokuroras ir jam pavaldūs prokurorai pagal suteiktus įgaliojimus, remdamasi LR BPK 24, 45, 141 ir 160 str., Komisija nusprendė perduoti minėtą Seimo kontrolieriaus pažymą bei pateiktą medžiagą Generalinei prokuratūrai. Atsižvelgiant į tai, kad pažymoje išreikšta nuomonė, jog baudžiamųjų bylų, iškeltų dėl turto iššvaistymo Vilniaus miškų urėdijoje, tyrimas yra vilkinamas įtakojant Aplinkos ministerijoje dirbantiems ar dirbusiems pareigūnams, pažyma taip pat perduota Specialiųjų tyrimų tarnybos žiniai.

 

Šiame posėdyje taip pat apsvarstyta Valstybės kontrolieriaus J.Liaučiaus 2003-02-13 Komisijai pateikta informacija apie valstybės interesams priešingus Vilniaus apskrities viršininko ir jo administracijos pareigūnų veiksmus bei įpareigojimų pašalinti pažeidimus, padarytus išnuomojant Ukmergės g. 14 a bei Laisvės pr. 10, Vilniuje esančius valstybinės žemės sklypus, nevykdymą.

Dar 2001-11-10 Komisija perdavė Valstybės kontrolei medžiagą, prašydama patikrinti minėtų valstybinės žemės sklypų nuomos teisėtumą ir atkreipdama dėmesį į išnuomotos žemės plotą, tikslinę paskirtį, statinių teisinės registracijos nekilnojamojo turto objektais teisėtumą.

Valstybės kontrolė, įvertinusi 0,643 ha valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniuje, Ukmergės g. 14 a (1998-12-07 lengvatinėmis sąlygomis išnuomoto UAB “Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos”, kaip sklype esančios tvoros, neteisėtai įregistruotos Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo turto objektu, savininkei) bei 6,4545 ha sklypo, esančio Vilniuje, Laisvės pr. 10 (2001-10-01 lengvatinėmis sąlygomis išnuomoto UAB “Kelstena”, kaip sklype esančių stulpelių, neteisėtai įregistruotų Nekilnojamojo turto registre kaip stadiono tribūnų pamatai, savininkei), nuomos teisėtumą, nustatė, kad šie valstybinės žemės sklypai buvo išnuomoti nepagrįstai ir neteisėtai.

Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo J.V. Jacevičiaus 2002-02-08 sprendimu Vyriausybė buvo prašyta Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovus patraukti drausminėn atsakomybėn, o Vilniaus apskrities viršininkas buvo įpareigotas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartis, sklypus įregistruoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos valdomais valstybinės žemės sklypais, parengti pažymą dėl savavališkai pastatytų statinių, kreiptis į teismą dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje įrašyto turto duomenų pripažinimo neteisingais. Šį Valstybės kontrolės sprendimą UAB “Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos” ir UAB “Kelstena” skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui bei Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kurie skundus atmetė, pripažino Valstybės kontrolės sprendimą teisėtu ir pagrįstu.

Vykdydama minėtą Valstybės kontrolės sprendimą, Vilniaus apskrities viršininko administracija kreipėsi į teismą dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių, sudarytų su UAB “Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos” ir UAB “Kelstena”, pripažinimo negaliojančiomis. Tačiau teisme nagrinėjant civilinę bylą dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniuje, Ukmergės g. 14 a, nuomos sutarties nutraukimo, Vilniaus apskrities viršininko administracija nepalaikė savo ieškinio reikalavimų, pateikė teismui tvirtinti Vilniaus apskrities viršininko, UAB “Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos” direktoriaus bei Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ atstovo 2002-12-24 sudarytą taikos sutartį. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2003-01-21 nutartimi patvirtino minėtą taikos sutartį ir nutraukė civilinę bylą.

Apskrities viršininkui atsisakius ieškininių reikalavimų liko neapginti valstybės, kaip neteisėtai išnuomoto sklypo savininkės, interesai. Vyriausybės dėmesys atkreiptas į tai, kad šiais veiksmais Vilniaus apskrities viršininkas pažeidė Žemės reformos įstatymo, Žemės įstatymo ir Apskrities valdymo įstatymo nuostatas, įpareigojančias jį atstovauti ir ginti valstybės interesus žemės naudojimo srityje, atlikti žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Teisme minėtoje civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko administraciją atstovavo M.Sadovničius, kuris 2001 m. atstovaudamas Vilniaus apskrities viršininko administraciją civilinėje byloje pagal generalinio prokuroro ieškinį dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniuje, Kraševskio g. 10, nuomos ir pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, nepalaikė generalinio prokuroro ieškinio. Tuomet apskrities viršininkas panaikino atstovams išduotus įgaliojimus ir sugriežtino procesinių veiksmų atlikimo tvarką, nes tokia atstovų pozicija neatitiko valstybės turtinių interesų.

Nagrinėjant kitą Vilniaus apskrities viršininko ieškinio pareiškimą dėl 2001-10-01 valstybinės žemės nuomos sutarties su UAB "Kelstena" nutraukimo, bylos nagrinėjimas atidėtas, nes taip pat rengiamasi sudaryti taikos sutartį.

Valstybės kontrolierius atskiruoju skundu apskundė teismo nutartį, patvirtinančią taikos sutartį, kuria Vilniaus apskrities viršininkas atsisakė savo ieškininių reikalavimų, kreipėsi ir į Specialiųjų tyrimų tarnybą, prašydamas vertinti valstybės tarnautojų veiksmus korupcijos požiūriu.

Komisija pažymi, kad jokie specialių tarnybų atliekami patikrinimai nepadės apginti valstybės turtinių interesų tais atvejais, kai jų negina tą daryti įstatymo įpareigota institucija, šiuo atveju - Vilniaus apskrities viršininko administracija, nevykdanti prievolės atstovauti valstybę ir ginti valstybės interesus žemės naudojimo srityje, nes dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovų kaltės išsprendus ginčą asmenų, kuriems buvo neteisėtai išnuomoti sklypai, naudai, nebelieka galimybės ginčyti šių sandorių teismine tvarka, t.y. kreiptis į teismą su tais pačiais reikalavimais tuo pačiu pagrindu.

Komisija nusprendė prašyti Vyriausybę spręsti Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnų, netinkamai vykdančių pareigą atstovauti ir ginti valstybės interesus žemės naudojimo srityje, atsakomybės ir atitikimo užimamoms pareigoms klausimą, taip pat tam, kad vėl neliktų neapginti pažeisti valstybės teisėti interesai, paprašė užtikrinti, kad Vilniaus apskrities viršininkas neatsisakytų ieškinio reikalavimų dėl 6,4545 ha valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniuje, Laisvės pr. 10, nuomos sutarties nutraukimo.