2003 m. kovo 3 d. posėdyje dalyvaujant Vyriausybės kanceliarijos, Vidaus reikalų ministerijos bei Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovams Komisija svarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo” pakeitimo” projektą Nr. IXP-2210 bei klausimus dėl Antikorupcijos komisijos 2002-10-14 priimtų sprendimų, susijusių su Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimu, vykdymo.

Antikorupcijos komisija, dar 2002-10-14 posėdyje apsvarsčiusi Nacionalinės kovos su korupcija programos ir jos Įgyvendinimo priemonių plano vykdymą, įvertino jį kaip nepakankamai efektyvų (daug priemonių yra neįgyvendinta, nepilnai įgyvendinta arba nespėta įgyvendinti laiku) ir nusprendė prašyti Vyriausybės, kaip Programos vykdymą organizuojančios institucijos, apibendrinti visų už Programos vykdymą atsakingų institucijų pasiūlymus ir argumentuotai inicijuoti Programos pakeitimus ar papildymus.

Vyriausybė 2003-01-14 pateikė Seimui Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūloma keisti kai kurias Nacionalinės kovos su korupcija programos Įgyvendinimo priemonių plano nuostatas.

Posėdyje buvo akcentuojami du pagrindiniai dalykai:

1) Vyriausybės, kaip Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimą organizuojančios institucijos, darbo vertinimas;

2) Vyriausybės pateiktas Seimo nutarimo projektas, t.y. Nacionalinės kovos su korupcija programos Įgyvendinimo priemonių plano kai kurių nuostatų pakeitimo tikslingumas.

Komisijos išvada pridedama.

I Š V A D A

DĖL SEIMO NUTARIMO “DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO “DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINĖS KOVOS SU KORUPCIJA PROGRAMOS PATVIRTINIMO” PAKEITIMO” PROJEKTO NR. IXP-2210

BEI DĖL KOMISIJOS 2002-10-14 PRIIMTŲ SPRENDIMŲ, SUSIJUSIŲ SU NACIONALINĖS KOVOS SU KORUPCIJA PROGRAMOS ĮGYVENDINIMU, VYKDYMO

2003-03-03

Vilnius

Gauta informacija:

1) Ministro Pirmininko A.M.Brazausko 2002-10-17 raštas Nr. 26-8890;

2) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko V.Greičiaus 2002-10-28 raštas Nr. 01-05-66;

3) Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriaus E.Ignatavičiaus 2002-10-30 raštas Nr. 01-04-24434;

4) Aplinkos ministerijos valstybės sekretoriaus A.Dragūno 2002-11-06 raštas Nr. 07-04-6224;

5) Kultūros ministrės R.Dovydėnienės 2002-11-06 raštas Nr. 150-07-341;

6) Vidaus reikalų ministerijos valstybės sekretoriaus M.Mikailos 2002-11-07 raštas Nr. 1-6456;

7) Žemės ūkio ministro J.Kraujelio 2002-11-08 raštas Nr. 4202-17-4306;

8) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus R.Kairelio 2002-11-08 raštas Nr. 13-9012/6634;

9) Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės l.e.p. direktoriaus pavaduotojo A.Rajunčiaus 2002-11-11 raštas Nr. 22-2068;

10) Susisiekimo ministro Z.Balčyčio 2002-11-11 raštas Nr. 2-18-4170;

11) Krašto apsaugos ministro L.Linkevičiaus 2002-11-18 raštas Nr. 12-01-10-4794;

12) Ūkio ministro P.Čėsnos 2002-11-19 raštas Nr. 12-08-7372;

13) Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro A.Kliunkos 2002-11-22 raštas Nr. 8/1-02-2249;

14) Sveikatos apsaugos ministro K.R.Dobrovolskio 2002-11-28 raštas Nr. 1-25-784;

15) Vyriausybės kanclerio A.Z.Kaminsko 2002-12-17 raštas Nr. 26-10524;

16) Vyriausybės kanclerio A.Z.Kaminsko2002-12-19 raštas Nr. 26-10570;

17) Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus V.Junoko 2003-02-05 raštas Nr. 2.5-01-282.

I. Dėl Vyriausybės vaidmens organizuojant Programos ir jos Įgyvendinimo priemonių plano vykdymą

Antikorupcijos komisija, atlikusi kokybinę Nacionalinėje kovos su korupcija programoje (toliau – Programa) ir jos Įgyvendinimo priemonių plane numatytų priemonių, kurios turėjo būti įvykdytos 2002 m. I – III ketv., įgyvendinimo analizę, 2002-10-14 posėdyje nusprendė prašyti Vyriausybės, kaip Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių plano vykdymą organizuojančios institucijos, administracinėmis priemonėmis paveikti už Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių plano vykdymą atsakingas ministerijas ir Vyriausybės įstaigas, kad antikorupcinės priemonės būtų pradėtos realiai ir nuosekliai vykdyti bei siūlyti Vyriausybei kartu su institucijomis, atsakingomis už Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių plano vykdymą, manant, kad tam tikrų Programoje numatytų priemonių įgyvendinimas yra netikslingas arba, siekiant Programoje numatytų tikslų, tikslinga numatyti papildomas priemones, argumentuotai inicijuoti Programos pakeitimus ar papildymus.

Atsižvelgiant į šiuos Antikorupcijos komisijos sprendimus, Ministras Pirmininkas 2002-10-17 pavedė Vidaus reikalų ministerijai ir Specialiųjų tyrimų tarnybai kartu su ministerijomis ir kitomis atsakingomis institucijomis parengti Programos pakeitimo ir papildymo projektą.

Antikorupcijos komisija gavo beveik visų už Programos įgyvendinimą atsakingų institucijų raštus, kuriuose buvo plačiau paaiškintos jau įvykdytos Programos Įgyvendinimo priemonių plane numatytos priemonės, išryškintos problemos, su kuriomis susiduria institucijos, siekdamos Programoje numatytų tikslų, pateikti samprotavimai dėl Programos Įgyvendinimo priemonių plano keitimo būtinybės, atidedant priemonių įvykdymo terminus, patikslinant formuluotes, atsisakant tam tikrų priemonių kaip nebetikslingų.

Vyriausybės Seimui pateiktas Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo” pakeitimo” projektas Nr. IXP-2210 (toliau – Projektas) yra parengtas vienos institucijos – Teisingumo ministerijos – iniciatyva ir yra susijęs tik su tomis priemonėmis, už kurių vykdymą atsakinga Teisingumo ministerija.

Komisijai svarstant Programos įgyvendinimą, daugelis kitų institucijų (Sveikatos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir kt.) išreiškė nuomonę, kad Programos įgyvendinimą apsunkina tai, kad kai kurių priemonių formuluotės taisytinos, įvykdymo terminai atidėtini, kai kurių priemonių galbūt reikėtų atsisakyti kaip nebetikslingų įgyvendinti. Šios problemos buvo pakartotos ir kai kurių institucijų (Vidaus reikalų ministerijos, Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kt.) raštuose Komisijai. Nepaisant to, Vyriausybės pateiktas Projektas atspindi tik Teisingumo ministerijos poziciją tam tikrų priemonių, už kurių įgyvendinimą ji atsakinga, vykdymo klausimu. Kitos vykdomosios valdžios institucijos, atsakingos už Programos priemonių, kurios nebuvo įgyvendintos laiku, vykdymą, neatsižvelgė į Komisijos 2002-10-14 sprendimą imtis priemonių realiai ir nuosekliai įgyvendinti Programos nuostatas, kadangi nepateikė pasiūlymų dėl Programos ir jos Įgyvendinimo priemonių plano keitimo, nors Komisijos posėdyje ir raštuose Komisijai išdėstė argumentus dėl Programos keitimo būtinybės,

Parlamentinės kontrolės aspektu nepriimtinas toks Vyriausybės požiūris, kai Seimui pateikiamas Projektas dėl Programos Įgyvendinimo priemonių plano pakeitimo, nesurinkus ir neapibendrinus visų vykdomosios valdžios institucijų, atsakingų už Programos įgyvendinimą, pasiūlymų, o apsiribojant tik vienos ministerijos pozicijos pagrindu pateiktais pasiūlymais. Jeigu kiekvienai ministerijai “supratus”, kad vienos ar kitos priemonės įgyvendinimas nebetikslingas ar neįmanomas atlikti per numatytą terminą (o tai dažniausiai atsitinka tada, kai paprašoma atsiskaityti už tam tikrų priemonių vykdymą), Vyriausybė kiekvienąsyk teiks Seimo nutarimo projektą, keičiantį Programos Įgyvendinimo priemonių planą, Seimo darbas bus nepagrįstai apsunkintas ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl netinkamo administravimo. Būtent todėl Komisija 2002-10-14 sprendime formulavo siūlymą Vyriausybei apibendrinti iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, taip pat kitų institucijų gautus pasiūlymus ir tik tada inicijuoti (t.y. teikti Seimui) Programos Įgyvendinimo priemonių plano pakeitimus.

Pažymėtina, kad Programos Įgyvendinimo priemonių plano keitimo būtinybė (bent jau dėl tam tikrų priemonių įvykdymo terminų atidėjimo) yra akivaizdi, kadangi nėra įvykdyta daug priemonių, kurios turėjo būti įvykdytos 2002 m.

Atsižvelgiant į tai, būtų tikslinga dar kartą siūlyti Vyriausybei organizuoti, apibendrinti ir atskleisti visų už Programos vykdymą atsakingų institucijų pasiūlymus dėl Programos ar jos Įgyvendinimo priemonių plano papildymo ar pakeitimo ir pateikti atitinkamą Seimo nutarimo projektą.

II. Dėl Projekte siūlomų Programos Įgyvendinimo priemonių plano pakeitimų neatitikimo Programai

Projekte siūloma atsisakyti kai kurių Programos Įgyvendinimo priemonių plano priemonių, pavyzdžiui, siūloma išbraukti nuostatą, įpareigojančią patobulinti teisės aktus, apribojančius galimybę tuo pat metu būti išrinktam į Seimą ir savivaldybių tarybas, tuo pat metu būti savivaldybės tarybos, valdybos nariu ir apskrities viršininku ir t.t. Tokia Vyriausybės nuostata apskritai yra sunkiai suvokiama Konstitucinio Teismo 2002-12-24 nutarimo kontekste (plačiau apie tai III skyriaus 3 poskyryje). Tačiau siūlydama išbraukti šią nuostatą iš Programos Įgyvendinimo priemonių plano ir palikdama analogišką nuostatą pačios Programos 6.3.4 punkte, Vyriausybė stato Seimą į keblią padėtį, kadangi tokios korupcijos prevencijos strateginės nuostatos Programoje išlieka, o konkrečios priemonės ir atsakingų vykdytojų siūloma atsisakyti, t.y. siūloma palikti deklaratyvią ir, galima teigti, neįgyvendintiną nuostatą; o kaip tik su tokiu požiūriu į Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimą ir kovoja (tai pažymėta 2002-10-14 išvadoje) Seimo Antikorupcijos komisija.

Todėl siūlytina atkreipti Vyriausybės dėmesį, kad siūlomi Programos Įgyvendinimo priemonių plano pakeitimai turi atitikti (atspindėti) Programoje įtvirtintas strategines nuostatas, o ne jas paneigti.

III. Dėl konkrečių Seimo nutarimo projekto Nr. IXP-2210 nuostatų

1. Dėl Projekto 1 straipsnio 1,3 ir 5 punktų

Projekto 1 ir 3 punktai (dėl atsisakymo drausti juridiniams asmenims finansuoti politines partijas) bei 5 punktas (dėl Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto parengimo termino atidėjimo) iš esmės priimtini, jie buvo apsvarstyti Komisijos 2002-10-14 posėdyje bei yra aptarti Komisijos išvadoje.

2. Dėl Projekto 1 straipsnio 2 punkto

Programos Įgyvendinimo priemonių plano I skyriaus pirmojo skirsnio 1 punkte numatyta 2002 m. I ketv. parengti siūlymus dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, nustatančių politikų ir valstybės tarnautojų, galinčių turėti įtakos valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų ar kito turto skyrimui, veiklą, pakeitimo ir papildymo. Atsakinga už šios priemonės įgyvendinimą paskirta Teisingumo ministerija. Komisija išvadoje pažymėjo, kad ši priemonė yra iš dalies įgyvendinta priėmus naujos redakcijos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą, kitus teisės aktus. Tačiau Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai Komisijos posėdyje pažymėjo, kad ši priemonė realiai nėra įgyvendinta, o šiuo klausimu sudaryta darbo grupė dirba neefektyviai.

Projekto 1 straipsnio 2 punkte numatyta atsakinga už šios priemonės įgyvendinimą paskirti Specialiųjų tyrimų tarnybą, taip pat įtraukti Aplinkos, Ūkio ir Vidaus reikalų ministerijas ir atidėti šios priemonės įgyvendinimą 2003 m. IV ketvirčiui. Projekto rengėjų teigimu, pateikti šiuo pasiūlymus teisinės bazės tobulinimui galima tik išanalizavus informaciją apie nustatytus ar numanomus korupcinius pažeidimus, kokių teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių politikų ir valstybės tarnautojų veiklą, nesilaikoma, kokios korupcinės veikos daromos, kokie korupciniai reiškiniai yra pastebimi valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų ar kito turto skyrimui, kokios teisės taikymo problemos yra aktualios. Vyriausybės nuomone, geriausias teisines ir faktines sąlygas atlikti minėtos informacijos analizę turi Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Komisija iš esmės pritaria Programos pakeitimams, kurie yra sąlygoti objektyvių priežasčių, trukdančių įgyvendinti Programoje nustatytus tikslus, tam, kad ši programa netaptų dar vienu realiai neįgyvendinamu dokumentu. Aptariamos priemonės įgyvendinimui sutrukdė pasyvus kitų institucijų, nepateikusių pasiūlymų ar pateikusių formalius pasiūlymus, požiūris, per trumpas terminas, nepakankamas tarpinstitucinių veiksmų koordinavimas, taigi, šios priežastys yra daugiau subjektyvios, sąlygotos institucijų (pareigūnų), atsakingų už šios priemonės įgyvendinimą, neveiklumo. Pažymėtina, kad nėra priimtinas požiūris, kai institucija, nesugebėjusi sukoordinuoti tarpinstitucinio darbo, užuot pamėginusi administracinėmis priemonėmis (kreipdamasi į Vyriausybę, Seimo komitetus ar komisijas, atliekančias parlamentinę kontrolę) paveikti tarpinstituciniame darbe nedalyvaujančias ar tik formaliai dalyvaujančias institucijas, pasibaigus nustatytiems terminams siekia “permesti” atsakomybę kitai institucijai.

Projekte numatyta atsakinga už minėtos priemonės įgyvendinimą paskirti Specialiųjų tyrimų tarnybą. Komisija kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, prašydama pareikšti nuomonę dėl minėtos Projekto nuostatos. Specialiųjų tyrimų tarnyba informavo, kad ji 2002 m. lapkričio 14 d. raštu Teisingumo ministerijai nepritarė šiai nuostatai, kadangi valstybės nekilnojamojo turto paskirstymo koordinavimo ir jo perdavimo savivaldybėms, valstybės turto privatizavimo ir valstybės tarnybos formavimo funkcijų įgyvendinimas nepriskirtas Specialiųjų tyrimų tarnybos kompetencijai, ir pasiūlė atsakinga už šios priemonės vykdymą paskirti Ūkio ministeriją.

Komisija pabrėžia, kad Specialiųjų tyrimų tarnybai, kaip teisėsaugos institucijai (nors ir su specifinėmis funkcijomis korupcijos prevencijos srityje), neturėtų būti “permetama” vykdomosios valdžios funkcija – rengti teisės aktų projektus. Specialiųjų tyrimų tarnyba, vykdydama korupcijos prevenciją, analizuoja ir teikia pasiūlymus teisės aktų projektams, tačiau organizacinio ir techninio darbo, rengiant teisės aktų projektus, perdavimo teisėsaugos institucijai praktika, iškreiptų pačią valstybės valdžios mechanizmo esmę, kadangi kiekviena valdžia ir kiekviena institucija turi jai būdingas funkcijas ir vietą kitų valstybės valdžios institucijų tarpe, jos sąveikauja bendradarbiaudamos, o ne keisdamosi funkcijomis.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, ir į tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba nepritaria šiai Projekto nuostatai, siūlytina institucija, atsakinga už Programos Įgyvendinimo priemonių plano I skyriaus pirmojo skirsnio 1 punkte numatytos priemonės vykdymą, numatyti Ūkio ministeriją (o ne Specialiųjų tyrimų tarnybą).

3. Dėl Projekto 1 straipsnio 4 punkto

Programos 6.3.4 punkte bei Įgyvendinimo priemonių plano I skyriaus pirmojo skirsnio 4 punkte numatyta išanalizuoti ir patobulinti teisės aktus, siekiant apriboti galimybę tuo pat metu būti išrinktam į Seimą ir Savivaldybių tarybas, taip pat apriboti galimybę tuo pat metu būti savivaldybės tarybos, valdybos nariu ir apskrities viršininku, jo pavaduotoju, taip pat tos savivaldybės teritorijoje esančių įstaigų, įmonių vadovu. Projekte siūloma šios nuostatos atsisakyti.

Aiškinamajame rašte išdėstyti argumentai, kad nuostatai dėl Seimo nario ir savivaldybės tarybos nario pareigų suderinamumo buvo nepritarta Ministrų pasitarime, nepaaiškinant, kokios priežastys sąlygojo tokį apsisprendimą, nėra motyvuoti. Ypač keistai tokia Vyriausybės pozicija atrodo Konstitucinio Teismo 2002-12-24 nutarimo kontekste. Konstitucinis Teismas patvirtino, kad nuostatos dėl minėtų pareigų suderinamumo yra ydingos ne tik antikorupciniu, bet ir konstituciniu požiūriu, todėl manytina, kad, taip pat ir atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą, reikėjo (reikėtų) patikslinti Programos 6.3.4 punkte bei Įgyvendinimo priemonių plano I skyriaus pirmojo skirsnio 4 punkte įtvirtintą nuostatą, apribojančią galimybę tuo pat metu būti (ne būti išrinktam) Seimo ir savivaldybių tarybų nariu. Tiesa, atitinkamos įstatymų pataisos jau yra priimtos 2003 m. sausio mėn., įgyvendinant Konstitucinio Teismo sprendimą, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad todėl jos turi būti išbrauktos iš Programos ir jos Įgyvendinimo priemonių plano. Programa yra strateginis dokumentas, nubrėžiantis valstybės politikos kryptis kovos su korupcija srityje, ir turėtų būti pagrindas teisinio reglamentavimo tobulinimui. Šiuo atveju (po Konstitucinio Teismo nutarimo) iškilo neatidėliotino teisės aktų, reglamentuojančių vietos savivaldą, keitimo būtinybė, o programiniame dokumente – Programoje - nebuvo visiškai tiksliai suformuluota konkreti priemonė šiuo klausimu, todėl ji turėtų būti patikslinta pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, o ne išbraukta.

Šioje priemonėje taip pat buvo numatyta apriboti galimybę tuo pat metu būti savivaldybės tarybos, valdybos nariu ir apskrities viršininku, jo pavaduotoju, taip pat tos savivaldybės teritorijoje esančių įstaigų, įmonių vadovu. Seimas 2003 m. sausio 28 d. priėmė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86, 87 straipsnių papildymo bei pakeitimo ir įstatymo papildymo 88¹ straipsniu įstatymą (įsigaliojo 2003 m. vasario 25 d.), kuriame numatė apribojimą savivaldybės tarybos nariui tuo pat metu būti ir apskrities viršininku ar jo pavaduotoju, todėl manytina, kad tokia nuostata turėtų išlikti ir Programos Įgyvendinimo priemonių plano I skyriaus pirmojo skirsnio 4 punkte.

4. Dėl Projekto 1 straipsnio 6 punkto

Programos Įgyvendinimo priemonių plano II skyriaus pirmojo skirsnio 7 punkte yra numatytos konkrečios antikorupcinės priemonės teismų sistemoje. Kai kurių priemonių (kandidatų į teisėjus atrankos sistemos tobulinimo, teisėjų administracinės atsakomybės imuniteto panaikinimo, kasacinio apskundimo tvarkos administracinėje teisenoje nustatymo, bylų, kurias nagrinėja teisėjų kolegijos, kategorijos išplėtimo) Projekte siūloma atsisakyti.

Priemonių, numatytų Programos Įgyvendinimo priemonių plano II skyriaus pirmojo skirsnio 7.1 ir 7.6 punkte (kandidatų į teisėjus atrankos sistemos tobulinimo, bylų, kurias nagrinėja teisėjų kolegijos, kategorijos išplėtimo) atsisakymas motyvuojamas tuo, kad šios priemonės įvykdytos priėmus naujos redakcijos Teismų įstatymą. Visiškai nesuprantamas ir logiškai nepaaiškinamas Projekto rengėjų argumentas išbraukti įvykdytas Programos priemones. Siūlytina palikti šias priemones neišbrauktas.

Projekte siūloma atsisakyti Programos Įgyvendinimo priemonių plano 7.5 punkto, kuriame numatyta nustatyti kasacinio apskundimo tvarką administraciniame procese. Pažymėtina, kad pasirinktas paprasčiausias, tačiau, vargu, ar optimaliausias problemos sprendimo būdas, juolab kad ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Vytautas Greičius rašte Komisijai teigė, kad šis klausimas yra spręstinas. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu yra rengiamas Administracinio proceso kodekso projektas, kuriame dalyvauja mokslininkai, teisėjai, vykdomosios valdžios institucijų atstovai ir kuriame šie klausimai bus argumentuotai išspręsti. Po Programos priėmimo teisės aktai, reglamentuojantys administracinį procesą, iš esmės nesikeitė, todėl ir nebuvo prielaidų išanalizuoti problemas, su kuriomis susiduria administraciniai teismai ir, visų pirma, Vyriausiasis administracinis teismas, kuris turėdamas pakankamai mažą teisėjų korpusą ir sąlyginai daug bylų, nagrinėja bylas apeliacine tvarka, formuoja vienodą administracinių teismų praktiką, nagrinėja prašymus dėl proceso atnaujinimo, vykdo kitas funkcijas. Lygiai taip pat abejotina, ar Vyriausybė, teikdama šį projektą Seimui, pakankamai išsamiai išanalizavo priežastis, dėl kurių ši priemonė buvo įrašyta į Programą ir ar pakankamai svarūs argumentai (išdėstyti aiškinamajame rašte), lemiantys apsisprendimą šios priemonės atsisakyti.

Projekto rengėjai aiškinamajame rašte teigia, kad savo turiniu ir priemonėmis proceso atnaujinimas, numatytas administracinėje teisenoje, yra iš esmės tapatus kasacijai. Atkreiptinas dėmesys, kad antikorupciniu požiūriu šie du institutai yra visiškai skirtingi galimo teismo (teisėjų) objektyvumo ir nešališkumo prasme, visų pirma, tuo, kad prašymus dėl proceso atnaujinimo nagrinėja iš to paties apeliacinės instancijos teismo teisėjų sudaryta kolegija, o ne kitos instancijos teismas, kaip civiliniame ar baudžiamajame procese kasacijos atveju. Atsižvelgiant į tai, kad ši priemonė antikorupcinė, .t.y. ji numatyta Nacionalinėje kovos su korupcija programoje, argumentas dėl šių procesinių institutų panašumo yra nepakankamas.

Argumentas, kad kasacijos įtvirtinimas administraciniame procese pažeistų jo esmę – proceso operatyvumą, nėra pakankamas ta prasme, kad tiek prašymas dėl proceso atnaujinimo, tiek kasacinis skundas yra paduodami dėl jau įsiteisėjusio teismo sprendimo. Be to, būtų galima numatyti sutrumpintus administracinių bylų nagrinėjimo kasacine tvarka terminus.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nors ir suprantant tai, kad kasacinės instancijos kūrimas pareikalautų nemažai valstybės lėšų, manytina, kad būtų tikslinga kol kas neišbraukti šios priemonės ir palaukti darbo grupės, rengiančios Administracinio proceso kodekso projektą, bei Teismų Tarybos argumentų.

Projekto 1 straipsnio 6 punkte taip pat numatyta, kad Programoje numatytas antikorupcines priemones teismų sistemoje turėtų įgyvendinti Nacionalinė teismų administracija, kadangi pagal naujos redakcijos Teismų įstatymą visi klausimai, susiję su teismų veikla, perduoti Teismų tarybai ir Nacionalinei teismų administracijai. Nacionalinė teismų administracija yra įsteigta aptarnauti teismų savivaldos institucijas, todėl visi klausimai, susiję su antikorupcinėmis priemonėmis teismų sistemoje yra priskirtini Teismų Tarybos kompetencijai (tą rašte akcentavo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Teismų tarybos pirmininkas Vytautas Greičius rašte Komisijai). Todėl siūlytina numatyti, kad pirmasis šių priemonių vykdytojas yra Teismų Taryba ir tik po Nacionalinė teismų administracija.

 

IŠVADOS:

Dėl Komisijos 2002-10-14 priimtų sprendimų, susijusių su Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimu, vykdymo:

1. Vykdomosios valdžios institucijos (išskyrus Teisingumo ministeriją), atsakingos už Programos priemonių, kurios nebuvo įgyvendintos laiku, vykdymą, neatsižvelgė į Komisijos 2002-10-14 sprendimą imtis priemonių realiai ir nuosekliai įgyvendinti Programos nuostatas, kadangi nepateikė pasiūlymų dėl Programos ir jos Įgyvendinimo priemonių plano keitimo, nors Komisijos posėdyje ir raštuose Komisijai išdėstė argumentus dėl Programos keitimo būtinybės,

2. Parlamentinės kontrolės aspektu nepriimtinas toks Vyriausybės požiūris, kai pateikiamas Projektas dėl Programos Įgyvendinimo priemonių plano pakeitimo, nesurinkus ir neapibendrinus visų vykdomosios valdžios institucijų, atsakingų už Programos įgyvendinimą, pasiūlymų, o apsiribojant tik vienos ministerijos pozicijos pagrindu pateiktais pasiūlymais. Jeigu kiekvienai ministerijai “supratus”, kad vienos ar kitos priemonės įgyvendinimas nebetikslingas ar neįmanomas atlikti per numatytą terminą, Vyriausybė kiekvienąsyk teiks Seimo nutarimo projektą, keičiantį Programos Įgyvendinimo priemonių planą, Seimo darbas bus nepagrįstai apsunkintas ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl netinkamo administravimo.

Dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo” pakeitimo” projekto Nr. IXP-2210:

1. Siūlymas pripažinti netekusiu galios Programos Įgyvendinimo priemonių plano I skyriaus pirmojo skirsnio 4 punktą, įpareigojantį patobulinti teisės aktus, apribojančius galimybę tuo pat metu būti išrinktam į Seimą ir savivaldybių tarybas, tuo pat metu būti savivaldybės tarybos, valdybos nariu ir apskrities viršininku ar jo pavaduotoju prieštarauja Programos 6.3.4 punktui, kuriame nustatytos analogiškos nuostatos. Siūlydama išbraukti šią nuostatą iš Programos Įgyvendinimo priemonių plano ir palikdama analogišką nuostatą pačios Programos 6.3.4 punkte, Vyriausybė stato Seimą į keblią padėtį, kadangi tokios korupcijos prevencijos strateginės nuostatos Programoje išlieka, o konkrečios priemonės ir atsakingų vykdytojų siūloma atsisakyti, t.y. siūloma palikti deklaratyvią ir, galima teigti, neįgyvendintiną nuostatą.

2. Nepriimtinas siūlymas atsakinga už teisės aktų rengimą skirti Specialiųjų tyrimų tarnybą, kadangi Specialiųjų tyrimų tarnybai, kaip teisėsaugos institucijai (nors ir su specifinėmis funkcijomis korupcijos prevencijos srityje), neturėtų būti “permetama” vykdomosios valdžios funkcija – rengti teisės aktų projektus. Specialiųjų tyrimų tarnyba, vykdydama korupcijos prevenciją, analizuoja ir teikia pasiūlymus teisės aktų projektams, tačiau organizacinio ir techninio darbo, rengiant teisės aktų projektus, perdavimo teisėsaugos institucijai praktika iškreiptų pačią valstybės valdžios mechanizmo esmę, kadangi kiekviena valdžia ir kiekviena institucija turi jai būdingas funkcijas ir vietą kitų valstybės valdžios institucijų tarpe, jos sąveikauja bendradarbiaudamos, o ne keisdamosi funkcijomis.

3. Nesuprantamas ir logiškai nepaaiškinamas siūlymas išbraukti jau įvykdytas Programos priemones.

NUSPRĘSTA:

1. Siūlyti Vyriausybei:

1.1. organizuoti, apibendrinti ir atskleisti visų už Programos vykdymą atsakingų institucijų pasiūlymus dėl Programos ar jos Įgyvendinimo priemonių plano papildymo ar pakeitimo ir pateikti atitinkamą Seimo nutarimo projektą;

1.2. įvertinti pareigūnų, atsakingų už netinkamą Nacionalinės kovos su korupcija programos Įgyvendinimo priemonių plane numatytų priemonių vykdymą, veiksmus ir spręsti jų atsakomybės klausimą.

2. Atkreipti Vyriausybės dėmesį į tai, kad siūlomi Programos Įgyvendinimo priemonių plano pakeitimai turi atitikti (atspindėti) Programoje įtvirtintas strategines nuostatas.

3. Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo” pakeitimo” projektą Nr. IXP-2210, atsižvelgiant į šiuos pasiūlymus:

3.1. Programos Įgyvendinimo priemonių plano I skyriaus pirmojo skirsnio 1 punktą išdėstyti taip:

1. Atlikti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų ar kito turto skyrimo, sprendimų priėmimo dėl valstybės ar savivaldybių turto valdymo, naudojimo ar disponavimo juo analizę. Remiantis šios analizės rezultatais parengti siūlymus dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, nustatančių politikų ir valstybės tarnautojų, galinčių turėti įtakos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų ar kito turto skyrimui, veiklą, pakeitimo ir papildymo.

Nustatyti aiškius politikų sprendimų priėmimo kriterijus dėl valstybės ar savivaldybių turto naudojimo, valdymo ar disponavimo tokiu turtu.

2003 m. IV ketv.

Ūkio ministerija Vidaus reikalų ministerija Aplinkos ministerija Finansų ministerija Teisingumo ministerija VĮ Valstybės turto fondas Specialiųjų tyrimų tarnyba Vyriausioji tarnybinės etikos komisija „Transparency International“ skyrius Lietuvoje*

3.2. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2002-12-24 nutarimą, pakeisti Nacionalinės kovos su korupcija programos 6.3.4 punktą ir jį išdėstyti taip:

“6.3.4. išanalizuoti ir patobulinti teisės aktus, siekiant apriboti galimybę tuo pat metu būti išrinktam į Seimą ir savivaldybių tarybas Seimo nariu ir savivaldybių tarybų nariu, taip pat apriboti galimybę tuo pat metu būti savivaldybės tarybos, valdybos nariu ir apskrities viršininku, jo pavaduotoju, taip pat tos savivaldybės teritorijoje esančių įstaigų, įmonių vadovu”.

3.3. Programos Įgyvendinimo priemonių plano I skyriaus pirmojo skirsnio 4 punktą išdėstyti taip:

4. Parengti Seimo rinkimų ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų teisės aktų pakeitimo ir papildymo įstatymų projektus

Išanalizuoti ir patobulinti teisės aktus siekiant apriboti galimybę tuo pat metu būti išrinktam į Seimą ir Savivaldybių tarybas Seimo nariu ir savivaldybių tarybų nariu, taip pat apriboti galimybę tuo pat metu būti savivaldybės tarybos, valdybos nariu ir apskrities viršininku, jo pavaduotoju, taip pat tos savivaldybės teritorijoje esančių įstaigų, įmonių vadovu.

2002 m. III ketv. 2003 m. I ketv.

Teisingumo ministerija Vyriausioji rinkimų komisija

3.4. Programos Įgyvendinimo priemonių plano II skyriaus pirmojo skirsnio 7 punktą išdėstyti taip:

7. Siekiant įgyvendinti antikorupcines priemones teismų sistemoje, parengti teisės aktus, pakeisti galiojančius arba patobulinti parengtus projektus dėl: 7.1. kandidatų į teisėjus atrankos sistemos tobulinimo; 7.2. teisėjų administracinės atsakomybės imuniteto panaikinimo; 7.3. 7.2. teisėjų etikos kodekso sukūrimo; 7.4. 7.3. teisėjų tarnybinės veiklos vertinimo; 7.5. 7.4. kasacinio apskundimo tvarkos administracinėje teisenoje nustatymo; 7.6. 7.5. bylų, kurias nagrinėja teisėjų kolegijos, kategorijos išplėtimo; 7.7. 7.6. efektyvesnio teismų praktikos apibendrinimo; 7.8. 7.7. visuomenės atstovų įtraukimo į teismų savivaldą.

Sumažinti korupcijos poveikį teismams, padidinti priimamų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių skaidrumą bei teismų atvirumą visuomenei. Atsižvelgti į Europos Tarybos Baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos papildomojo protokolo nuostatas

2002 m. I – III ketv. 2003 m. III ketv.

Teismų Taryba Nacionalinė teismų administracija Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Teisingumo ministerija Generalinė prokuratūra Specialiųjų tyrimų tarnyba PHARE ekspertas

 

***

Šiame posėdyje dalyvaujant Finansų ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovams Komisija taip pat svarstė fizinių asmenų pajamų mokesčio bei gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo gavus pajamų iš užsienio juridinių asmenų bei iš jų atstovybių ir nuolatinių buveinių Lietuvoje klausimai, siekiant nustatyti, ar apmokestinant iš užsienio juridinių asmenų atstovybių ir nuolatinių buveinių gautas su darbo santykiais susijusias pajamas pagrįstai buvo taikomas mažesnis pajamų mokesčio tarifas.

Komisija yra gavusi piliečio pareiškimą apie fizinių asmenų pajamų mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo galimus pažeidimus mokant mokesčius nuo fizinių asmenų gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų iš užsienio juridinių asmenų ir organizacijų atstovybių ir nuolatinių buveinių. Problemą iškėlęs asmuo pateikė pavyzdį, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, jo nuomone, netinkamai kontroliuoja mokesčių mokėjimą nuo Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko Vilniaus atstovybės išmokamų darbuotojams lėšų, jų pajamos buvo apmokestinamos ne ta tvarka ir pagal mažesnį pajamų mokesčio tarifą (20 proc.) nei turėjo būti ir dėl to biudžetas neteko lėšų. Komisijai susipažinus su Valstybinės mokesčių inspekcijos atsakymais kilo neaiškumų dėl iš užsienio juridinių asmenų atstovybių ir nuolatinių buveinių gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų apmokestinimo teisėtumo.

Posėdyje dalyvavę finansų viceministras Vitas Vasiliauskas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotoja Birutė Černiuvienė informavo, kad apmokestinant asmenų gaunamas su darbo santykiais susijusias pajamas iš tokių užsienio juridinių asmenų atstovybių kaip Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko atstovybės, yra vadovaujamasi ir tarptautinėmis sutartimis. Dėl šios priežasties apmokestinant su darbo santykiais susijusias pajamas, asmenų gautas iš šios atstovybės Lietuvoje, taikytas 20 procentų pajamų mokesčio tarifas.

Išklausius pateiktą informaciją, nuspręsta prašyti Valstybinę mokesčių inspekciją patikrinti, ar mokėtas ir kaip mokėtas fizinių asmenų pajamų mokestis bei mokamas gyventojų pajamų mokestis nuo pajamų, gautų iš užsienio juridinių asmenų atstovybių ir nuolatinių buveinių Lietuvoje, taip pat ir pajamų, gautų iš Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko atstovybės, paaiškinti, ar pagrįstai tokias atvejais taikytas ir/ar taikomas lengvatinis 20 procentų pajamų mokesčio tarifas, kokių teisinių kliūčių kyla apmokestinant tokias pajamas.