2003 m. kovo 12 d. posėdyje svarstyta keletas klausimų.

1. Patvirtinta Komisijos 2002 metų veiklos ataskaita.

2. Komisija išklausė Valstybės kontrolieriaus Jono Liaučiaus ir Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo Viktoro Švedo informaciją apie atliktų auditų rezultatus, Valstybės kontrolės priimtų sprendimų vykdymą, aptartas Valstybės kontrolės ir komisijos bendradarbiavimas.

Valstybės kontrolė yra Komisijai pateikusi keletą atliktų auditų ataskaitų (dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių AB “Šviesa” akcijų atstovavimo Kultūros ministerijoje vertinimo, dėl teisės aktų pažeidimų ir veiklos trūkumų Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, viešojoje įstaigoje “Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija”, Vilniaus, Kauno, Panevėžio apskričių viršininkų administracijose, dėl teisės aktų pažeidimų organizuojant viešuosius pirkimus ir kontroliuojant sudarytų sutarčių vykdymą Valstybinėje ligonių kasoje ir kt.). Komisija domėjosi Valstybės kontrolės darbu jai tapus audito institucija, kaip vykdomi priimti sprendimai, ar prokuratūra ir kitos teisėsaugos institucijos, kurioms Valstybės kontrolė perduoda medžiagą, imasi tirti nustatytus pažeidimus bei ginti valstybės interesus, kokių veiksmų Valstybės kontrolė tikisi iš Komisijos, kaip galima būtų pasiekti, kad veiklos tikslai būtų efektyviau įgyvendinami.

Valstybės kontrolierius Jonas Liaučius ir Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas informavo, kad 2002 m. buvo įvykdyta 76 proc. Valstybės kontrolės priimtų sprendimų, jų vykdymas stabdomas dėl to, kad audituojami subjektai nemažai sprendimų skundžia teismui. Antikorupcijos komisijai perduodamos tos audito ataskaitos, kuriose kontrolieriai įžvelgia galimos korupcijos požymius, tikintis, kad komisijos vykdoma parlamentinė kontrolė padės spręsti iškeltas problemas. Valstybės kontrolės vadovai išreiškė nuomonę, kad Valstybės kontrolės teikiamą informaciją apie atliktų finansinių ir veiklos auditų rezultatus gavusios teisėsaugos institucijos turi efektyviau vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba veiksmingiau vykdyti savo funkcijas, institucijų, kuriose nustatyti pažeidimai, vadovams turi būti taikoma asmeninė atsakomybė, o ministerijų ir kitų institucijų vadovams turėtų būti suteikta teisė kreiptis į teismą ginant valstybės interesus, taip pat atsakė į kitus Komisijos narių klausimus.

3. Apsvarstytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4, 10, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. IXP-2043(2). Atsižvelgiant į tai, kad tyrimą dėl neteisėtai suprojektuotų žemės sklypų vykdanti Specialiųjų tyrimų tarnyba nustatė, jog tam tikri tarnautojai, vykdantys žemės reformos kontrolę, gali būti pasinaudoję tarnybine padėtimi tenkindami savo ir artimųjų interesus atkuriant nuosavybės teises ir įsigyjant nuosavybėn neatlygintinai žemės ir miško sklypus, neteisėtai projektuojant žemės sklypus pažeistos kitų piliečių konstitucinės teisės, įstatymo projekto nuostatos galėtų sudaryti sąlygas piktnaudžiavimui, nuspręsta:

- pakeisti Komisijos 2003 m. vasario 24 d. sprendimą, kuriuo pagrindiniam komitetui buvo siūlyta tobulinti įstatymo projektą pagal Komisijos pastabas, ir siūlyti atmesti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4, 10, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. IXP-2043(2);

- prašyti Vyriausybę: 1) kartu su kompetentingomis teisėsaugos institucijomis imtis priemonių, kad pažeidimus padarę asmenys būtų nustatyti ir neišvengtų atitinkamos atsakomybės, 2) spręsti jų atitikimo užimamoms pareigoms klausimą, 3) tam, kad galima būtų nustatyti konkrečius žemėtvarkos darbuotojus, atsakingus už naudojimąsi tarnybine padėtimi, piktnaudžiavimą ir kitus korupcinius pažeidimus, tobulinti žemės reformą reglamentuojančius teisės aktus (ypač lokalinius), numatant piliečių pateikiamų dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo tvarkymo detalias procedūras bei terminus, žemėtvarkos specialistų kompetencijos ribas ir sprendimų priėmimo kontrolės apimtis.