ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA

2002 metų veiklos ataskaita

Patvirtinta Etninės kultūros globos tarybos

2003 m. kovo 10 d. posėdyje

 

Vilnius, 2003

turinys

Etninės kultūros globos tarybos misija, tikslai ir uždaviniai, strateginės veiklos kryptys 3

Tarybos sandara 4

Tarybos strateginiame veiklos plane numatytos programos aprašymas 8

Tarybos biudžetiniai asignavimai 38

Priedai

1 priedas

Etninės kultūros globos taryba ir jos padaliniai 39

2 priedas

Etninės kultūros globos tarybos 2002 m. sausio 16 d. nutarimas Nr. 4 dėl valstybinės etnografinių kaimų išlikimo programos darbo grupės sudarymo 48

3 priedas

Etninės kultūros globos tarybos 2002 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 5 dėl valstybinės etninės kultūros plėtros programos darbo grupės sudarymo 50

Etninės kultūros globos taryba

Etninės kultūros globos taryba (toliau vadinama – Taryba) yra Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga valstybės institucija. Jos teisinį statusą nustato Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas ir Seimo nutarimas „Dėl Etninės kultūros globos tarybos ir jos nuostatų patvirtinimo“. Minėtuose teisės aktuose apibrėžtos pagrindinės Tarybos veiklos kryptys ir formos, nustatyti institucijos tikslai ir uždaviniai, kompetencija ir funkcijos, Tarybos sandara.

MISIJA, TIKSLAI ir UŽDAVINIAI,

strateginės veiklos kryptys

Etninės kultūros globos tarybos misija – užtikrinti tautos etninio identiteto apsaugą ir etninės kultūros valstybinę globą.

Etninės kultūros globos taryba yra Seimo ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais.

Tarybos t i k s l a s – skatinti lietuvių etninės kultūros plėtotę, laiduojančią tautinio tapatumo ir savimonės išsaugojimą bei stiprinimą, savarankišką ir lygiavertį Lietuvos dalyvavimą pasaulio tautų kultūriniame gyvenime.

Svarbiausi Tarybos u ž d a v i n i a i yra:

1. spręsti strateginius etninės kultūros plėtros ir politikos klausimus;
2. prižiūrėti, optimizuoti ir koordinuoti etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklą;
3. teikti išvadas ir pasiūlymus valstybės institucijoms etninės kultūros klausimais.

Strateginės veiklos k r y p t y s:

1. etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumas;
2. etninės kultūros objektų ir subjektų globa;
3. etninės kultūros pažinimo užtikrinimas integruojant etnokultūrinį ugdymą į švietimo sistemą, rengiant specialistus, skleidžiant informaciją apie lietuvių etninę kultūrą žiniasklaidos priemonėmis;
4. mokslinės etnokultūrinių tyrinėjimų bazės stiprinimas;
5. etninės kultūros nematerialaus ir materialaus paveldo apsauga;
6. regioninio savitumo išsaugojimas.

Tarybos sandara

Etninės kultūros politikos strategijai formuoti bei etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklai koordinuoti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme ir Tarybos nuostatuose bei Tarybos reglamente nustatyta tokia Tarybos struktūra:

Tarybą sudaro 25 nariai-ekspertai, kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka skiria valstybės institucijos, mokslo ir studijų įstaigos, kūrybinės sąjungos ir visuomeninės organizacijos. 5 Tarybos nariai Taryboje atstovauja etnografiniams regionams.

Tarybai vadovauja – Tarybos pirmininkas (neetatinis), Tarybos sekretoriatui (vykdomajam Tarybos organui) – Tarybos sekretoriato vadovas. Jis yra Tarybos asignavimų valdytojas.

Tarybos pirmininkas ir Tarybos sekretoriato vadovas pagal kompetenciją įstatymų nustatyta tvarka atsako už Tarybos priimtų sprendimų ir Lietuvos valstybės biudžeto naudojimo teisėtumą.

Taryba turi regioninius padalinius – regionines etninės kultūros globos tarybas Aukštaitijoje, Dzūkijoje (Dainavoje), Mažojoje Lietuvoje, Suvalkijoje (Sūduvoje), Žemaitijoje.

Etninės kultūros valstybinės globos problemas nagrinėja Tarybos įsteigtos ekspertų komisijos – Etninės kultūros gyvosios tradicijos, Etninės kultūros paveldo, Regionų, Švietimo ir mokslo, Žiniasklaidos.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA

Ekspertų komisijos

Taryba (25 nariai – ekspertai)

Tarybos sekretoriatas (vykdomasis Tarybos organas)

Tarybų padaliniai (Regioninės etninės kultūros globos tarybos)

Etninės kultūros gyvosios tradicijos Etninės kultūros paveldo Regionų Švietimo ir mokslo Žiniasklaidos

Tarybos pirmininkas

Tarybos sekretoriato vadovas

Tarybos pirmininko pavaduotojas (kuruoja teisės sritį)

Vyriausiasis specialistas

Tarybos pirmininko pavaduotojas (kuruoja etninės kultūros gyvąją tradiciją)

Vyresnysis specialistas

Specialistas

Tarybos pirmininko pavaduotojas (kuruoja etninės kultūros paveldą)

Specialistas (Aukštaitijos regioninėje taryboje)

Aukštaitijos regioninė taryba

Specialistas (Dzūkijos (Dainavos) regioninėje taryboje)

Dzūkijos (Dainavos) regioninė taryba

Specialistas (Mažosios Lietuvos regioninėje taryboje)

Mažosios Lietuvos regioninė taryba

Specialistas (Suvalkijos (Sūduvos) regioninėje taryboje)

Suvalkijos (Sūduvos) regioninė taryba

Specialistas (Žemaitijos regioninėje taryboje)

Žemaitijos regioninė taryba

Regioninių tarybų steigimas

Taryba, vadovaudamasi Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo II skyriaus 5 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ IV skyriaus 9 dalimi, Tarybos reglamentu ir Tarybos nutarimu „Dėl regioninių tarybų sudarymo ir organizavimo tvarkos“, įsteigė regioninius Tarybos padalinius: Aukštaitijoje – 2002 m. gegužės 3 d., Dzūkijoje (Dainavoje) – 2002 m. gegužės 10 d., Sūduvoje (Suvalkijoje) – 2002 m. birželio 14 d., Žemaitijoje – 2002 m. liepos 5 d., Mažojoje Lietuvoje – 2002 m. liepos 16 d.

Aukštaitijos regioninės tarybos pirmininke išrinkta Liudvika Trasykytė (Panevėžio m. savivaldybės vicemerė), pavaduotojais – Vitalija Vasiliauskaitė, Jonas Vaiškūnas ir Rima Garsonienė. Aukštaitijos regiono etninės kultūros globos taryboje yra 20 narių, koordinacinis centras įkurtas Panevėžyje.

Dzūkijos (Dainavos) regioninės tarybos pirmininku išrinktas Romas Balčius (Alytaus apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento Teritorijų planavimo skyriaus vedėjas, architektas), pirmininko pavaduotojais – Arvydas Švirmickas, Vygandas Čaplikas, Algimantas Černiauskas. Dzūkijos (Dainavos) regiono etninės kultūros globos taryboje yra 29 nariai, koordinacinis centras įkurtas Alytuje.

Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos pirmininke išrinkta Danguolė Micutienė (Marijampolės apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento vyr. specialistė), pavaduotojais – Asta Vandytė, Albinas Vaičiūnas, Zenius Šileris, Antanas Žilinskas, Valentinas Jezerskas. Suvalkijos (Sūduvos) regiono etninės kultūros globos taryboje yra 27 nariai, koordinacinis centras įkurtas Marijampolėje.

Žemaitijos regioninės tarybos pirmininku išrinktas Alfredas Vauras (Telšių rajono savivaldybės tarybos narys), pavaduotojais – Algirdas Žebrauskas, Vacys Vaivada. Žemaitijos regiono atstovu Etninės kultūros globos taryboje išrinktas Egidijus Skarbalius (Seimo narys, Žemaičių kultūros draugijos narys). Žemaitijos regiono etninės kultūros globos taryboje yra 14 narių, koordinacinis centras įkurtas Telšiuose.

Mažosios Lietuvos regioninės tarybos pirmininke išrinkta Genovaitė Kimbrienė (Lietuvos ūkininkių draugijos narė), pavaduotojais – Nijolė Sliužinskienė, Giedrė Skipitienė, Vigantas Giedraitis, Danutė Norušaitė, Roza Šikšnienė. Mažosios Lietuvos regiono atstove Etninės kultūros globos taryboje išrinkta Virginija Kondratienė (Prūsos ir Mažosios Lietuvos fondo prezidentė). Mažosios Lietuvos regiono etninės kultūros globos taryboje yra 22 nariai, koordinacinis centras įkurtas Šilutėje.

Įsteigti regioniniai Tarybos padaliniai turėtų padėti užtikrinti etnografiniuose Lietuvos regionuose regioninę etninės kultūros plėtrą, etninės kultūros objektų ir subjektų globą, etninės kultūros paveldo apsaugą, įtraukti į etninės kultūros veiklą visas suinteresuotas institucijas, visuomenines organizacijas, vietos bendruomenę.

Tarybos narių pakeitimas

Įsteigus regionines etninės kultūros globos tarybas, Taryba patvirtino naujus savo narius – iš regioninių tarybų deleguotus regionų atstovus: Aukštaitijos – Liudviką Trasykytę (nuo 2002-05-29 vietoj V. Vasiliauskaitės), Dzūkijos (Dainavos) – Romą Balčių (nuo 2002-05-29 vietoj V. Čapliko), Suvalkijos (Sūduvos) – Danguolę Micutienę (nuo 2002-07-11 vietoj V. Daniliausko), Žemaitijos – Egidijų Skarbalių (nuo 2002-09-11 vietoj M. Ričkutės), Mažosios Lietuvos – Virginiją Kondratienę (nuo 2002-09-11 vietoj V. Šimėno).

Pasikeitė Lietuvos Respublikos Seimo deleguotas atstovas – Dalia Teišerskytė (nuo 2002-09-11 vietoj J. Jučo) ir Lietuvių etninės kultūros draugijos – dr. Krescencijus Stoškus (nuo 2002-09-11 vietoj V. Kondratienės).

Tarybos vadovybės pakeitimai

Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ IV skirsnio 12 dalies 1 punkte numatyta, kad Taryba renka 2 metams iš Tarybos narių pirmininką. Taryba buvo įsteigta 2000 m. Pasibaigus Tarybos pirmininko kadencijai, 2002 m. rugsėjo 23 d. Tarybos posėdyje Tarybos pirmininku išrinktas doc. dr. Krescencijus Stoškus. Išrinktam Tarybos pirmininkui pasiūlius ir Tarybai pritarus, pirmininko pavaduotojai liko tie patys Tarybos nariai – Virginija Kondratienė (teisės klausimams), Jonas Rudzinskas (etninės kultūros gyvosios tradicijos klausimams), dr. Dalia Urbanavičienė (etninės kultūros paveldo klausimams).

Tarybos sekretoriato struktūros pakeitimai

Esama Tarybos sekretoriato struktūra bei etatinių darbuotojų skaičius yra per mažas Tarybai paskirtoms funkcijoms vykdyti bei darbui etnografiniuose Lietuvos regionuose užtikrinti, o regioninės tarybos, būdamos valstybės institucijos – Etninės kultūros globos tarybos – padaliniai, negali veikti tik visuomeniniais pagrindais, todėl buvo nutarta prašyti Lietuvos Respublikos Seimo skirti 103,2 tūkst. Lt regioninių tarybų veiklai užtikrinti, įsteigiant po 1 specialisto etatą darbui regioninėse tarybose. Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į išaugusią Tarybos darbų apimtį ir siekdamas sudaryti realias galimybes įstatyme numatytai etninės kultūros valstybinei globai regionuose užtikrinti, iš dalies atsižvelgė į Tarybos prašymą ir 2003 m. valstybės biudžete numatė papildomai skirti Tarybai 50,0 tūkst. Lt (darbo užmokesčio fondui). Todėl Taryba, vadovaudamasi Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ IV skirsnio 21 dalimi, Tarybos sekretoriato vadovo teikimu 2002 m. gruodžio 20 d. patvirtino naują Tarybos sekretoriato struktūrą ir etatų sąrašą ir skyrė po 0,5 specialisto etato darbui Tarybos padaliniuose – regioninėse etninės kultūros globos tarybose.

Tarybos sekretoriato struktūra:

Tarybos sekretoriato vadovas (karjeros valstybės tarnautojas) – 1 etatas,

vyriausiasis specialistas (vyriausiasis buhalteris, karjeros valstybės tarnautojas) –1 etatas,

vyresnysis specialistas – 1 etatas,

specialistas – 0,5 etato,

specialistas (Aukštaitijos regioninėje taryboje) – 0,5 etato,

specialistas (Dzūkijos (Dainavos) regioninėje taryboje) – 0,5 etato,

specialistas (Mažosios Lietuvos regioninėje taryboje) – 0,5 etato,

specialistas (Suvalkijos (Sūduvos) regioninėje taryboje) – 0,5 etato,

specialistas (Žemaitijos regioninėje taryboje) – 0,5 etato.

Tarybos strateginiame veikLos plane numatytos programos aprašymas

Institucijos programa – etninės kultūros valstybinė globa.

2002 m. Tarybos strateginio veiklos plano aplinkos analizėje pažymima, kad Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo nuostatos nėra įgyvendinamos: neužtikrinama etninės kultūros vertybių apsauga, autentiškų etninės kultūros reiškinių perteikimas bei gyvosios tradicijos tęstinumas, nepakankama regioninė etninės kultūros plėtra, tautinės savimonės puoselėjimas bei tautos etninio identiteto apsauga.

Programos tikslas – etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumas bei tautinės savimonės puoselėjimas.

Programa įgyvendinama pagal šiuos uždavinius:

I uždavinys – parengti Etninės kultūros plėtros valstybinę programą ir teikti Vyriausybei tvirtinti.

Uždavinio įgyvendinimas:

Vadovaujantis Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo II skyriaus 8 str. 1 dalimi ir Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ II skirsnio 6 dalies 12 punktu, 2002 m. gruodžio mėnesį Taryba parengė Etninės kultūros plėtros valstybinės programos ir priemonių plano 2003–2009 m. projektą. Dokumentas pateiktas Vyriausybei tvirtinti.

Programos paskirtis – nustatyti etninės kultūros plėtros prioritetines kryptis, sudaryti finansines ir teisines prielaidas, padedančias užtikrinti etninės kultūros paveldo išsaugojimą, pažinimą bei naudojimą, puoselėti tautos tapatumą ir savimonę, plėtoti etnografinių regionų savitumą, skatinti gyvosios tradicijos tęstinumą, integruoti etninę kultūrą į švietimo sistemą, plėtoti etninės kultūros tyrimus ir efektyviau juos panaudoti platesnių visuomenės sluoksnių mokymui bei lavinimui, skatinti senųjų tradicijų pritaikymą žemės ūkio, verslo ir turizmo reikmėms, sudaryti etninės kultūros subjektams tinkamas veiklos sąlygas, didinti etninės kultūros vaidmenį pilietinės visuomenės kūrime ir bendrame kultūros procese.

Programos priemonių planas apima 2002–2009 metus. Programos priemonėse numatoma:

1) nustatyti etninės kultūros plėtros prioritetus, parengti finansavimo sistemos koncepciją ir etninės kultūros programų rėmimo tvarką;

2) subalansuotai plėtoti svarbiausias etninės kultūros sritis, atlikti etninės kultūros plėtros monitoringą;

3) aktyvinti etninės kultūros plėtrą etnografiniuose Lietuvos regionuose koordinuojant valstybinių, regioninių ir vietinių institucijų (kultūros, švietimo, mokslo, aplinkosaugos, žemės ūkio ir kt.) veiklą;

4) sudaryti palankias sąlygas etninės kultūros subjektų veiklos plėtrai: parengti jų paramos koncepciją ir etninės kultūros subjektų sertifikavimo sistemą;

5) užtikrinti etninės kultūros paveldo fiksavimą, tvarkymą, išsaugojimą ir naudojimą: suformuoti etninės kultūros paveldą kaupiančių, tvarkančių ir saugančių institucijų tinklą; sukurti bendrą jų informacinę sistemą; atnaujinti šių institucijų materialinę techninę bazę; sudaryti tinkamas sąlygas etninės kultūros vertybių ir duomenų apie jas fiksavimui bei išsaugojimui;

6) stiprinti etninės kultūros tyrinėjimų bazę mokslo sistemoje ir aktyvinti tyrimų sklaidą bei įtaką etninės kultūros plėtrai;

7) sukurti prielaidas etninės kultūros vertybių perimamumui ir sklaidai švietimo sistemoje;

8) integruoti etninę kultūrą į turizmą ir žemės ūkį;

9) užtikrinti etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumą skatinant jos formų plėtrą;

II uždavinys – parengti Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikę programą ir teikti Vyriausybei ją tvirtinti.

Uždavinio įgyvendinimas:

Vadovaujantis Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo II skyriaus 2 dalimi ir Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ II skirsnio 6 dalies 13 punktu 2002 m. spalio 18 d. Taryba parengė Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos ir jos priemonių plano 2003-2009 m. projektą ir jį pateikė derinti Žemės ūkio ministerijai bei kitoms suinteresuotoms institucijoms. Suderintą programos projektą numatoma 2003 m. pateikti Vyriausybei tvirtinti.

Rengiant Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikę programą, atkreiptas dėmesys į tai, kad, pradėjus valstybės reformas, etnografiniai kaimai nebuvo pakankamai integruoti į šalies socialinį bei ekonominį gyvenimą, todėl jie išgyvena kultūrinį, socialinį ir ekonominį nuosmukį. Daugelis jų be valstybės paramos gali sunykti. Programoje numatomos priemonės bei siūlomi realūs etnografinių kaimų gaivinimo būdai. Minėtos programos priemonių planas apima 2002-2009 metus. Numatytos tokios pagrindinės programos įgyvendinimo priemonės:

1) siekiant atgaivinti ir išsaugoti etnografinius kaimus, parengti jų infrastruktūros plėtros modelį;

2) sudaryti prielaidas etnokultūriniam paveldui bei tradiciniam kraštovaizdžiui etnografiniuose kaimuose išsaugoti;

3) sudaryti sąlygas etninės kultūros, turizmo ir rekreacijos paslaugų plėtrai etnografiniuose kaimuose;

4) sudaryti prielaidas ūkinės veiklos, pagrįstos etnokultūrinėmis tradicijomis, plėtrai;

5) skleisti žinias apie etnografinius kaimus kaip etninės kultūros židinius.

Programa padės užtikrinti etnografinių kaimų etninės kultūros elementų išsaugojimą, tradicinių amatų gaivinimą bei netradicinių amatų – etnokultūrinio turizmo plėtrą kaime, padidins kaimiškų vietovių gyventojų gamybinį pajėgumą.

III uždavinys - padėti formuoti ir įgyvendinti etninės kultūros politiką, prižiūrėti ir koordinuoti etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklą.

Priemonės:

• etninės kultūros politikos ir strategijos formavimas ir jos įgyvendinimo užtikrinimas;
• etninės kultūros valstybinės globos koordinavimo užtikrinimas;
• etninės kultūros problemų sprendimas;
• konsultacijų etninės kultūros klausimais teikimas;
• tarpinstitucinių programų rengimas.

Uždavinio įgyvendinimo priemonių vykdymas:

1 priemonė. Etninės kultūros politikos ir strategijos formavimas ir jos įgyvendinimo užtikrinimas.

Įgyvendindama šią priemonę, Taryba pagrindinį dėmesį skyrė teisinės bazės stiprinimui ir jos plėtrai. Atlikti šie darbai:

1. Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komiteto prašymu Tarybos ekspertai įvertino Valstybės ilgalaikės raidos strategijos projektą ir pateikė savo išvadas ir pasiūlymus. Vertinant šį dokumentą, pagrindinis dėmesys buvo skirtas tautos etninio identiteto, tautinės savimonės, etninės kultūros puoselėjimo bei regioninės politikos klausimams. Atkreiptas dėmesys į tai, kad, sparčiai modernizuojant ekonomikos valdymą ir diegiant rinkos ekonomikos principus, svarbu užtikrinti ir dvasinius interesus išreiškiančių valstybės sričių – kultūros, švietimo, mokslo, taip pat tautos etninį imunitetą stiprinančių veiksnių – plėtrą, pabrėžiant tautos tapatumo ir etninių vertybių puoselėjimą valstybės raidos kontekste bei vieningos Europos erdvėje. Į minėtus Tarybos ekspertų siūlymus atsižvelgta.

Vertinant projekte suformuluotus regioninės plėtros principus, atkreiptas dėmesys į tai, kad strategijos teiginiai apie regioninę plėtrą, valdymo tobulinimą bei ryšių gerinimą su administraciniais vienetais, nėra reikšmingi, nes projekte nėra apibrėžti patys regionai. Valstybės ilgalaikės raidos strategijos projektas turėtų būti žymiai patobulintas. Į šias Tarybos ekspertų pastabas dėl regioninės plėtros iš dalies atsižvelgta.

2. Tarybos ekspertai analizavo Finansų ministerijos parengtą Nacionalinės plėtros plano/bendrojo programavimo dokumento (2004-2006) projektą. Ekspertų pastabos ir pasiūlymai pateikti Finansų ir Žemės ūkio ministerijoms. Pagrindinį dėmesį ekspertai skyrė tautos etninio identiteto bei etnokultūrinių tradicijų perteikimo ir plėtros galimybėms. Nurodyti dokumento parengimo metodiniai trūkumai, projekto neatitikimas ES valstybių praktikai. Pastabose ir pasiūlymuose taip pat atkreiptas dėmesys į kaimo turizmo plėtros perspektyvas ir galimybes panaudoti etnokultūrines tradicijas, amatų gaivinimo galimybes, vietos infrastruktūros modernizavimo perspektyvas, išlaikant etnoarchitektūros ir tradicinio kraštovaizdžio elementus, žemės ūkio mokyklų mokymo programų atnaujinimo būtinybę. Į pateiktas pastabas iš dalies atsižvelgta.

Taryba pakoreguotam Bendrojo programavimo dokumentui (II variantui) pateikė atskirą priemonę „Regioninė etninės kultūros plėtra“, į kurią Finansų ministerijos dokumento rengimo darbo grupė ketina atsižvelgti, tobulindama projektą 2003 m.

3. Taryba, siekdama užtikrinti Etinės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu įtvirtintą nuostatą „ugdyti brandžios tautinės savimonės asmenybę, integruojant etninę kultūrą į švietimo sistemą“ pateikė Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui siūlymus Švietimo įstatymo projekto naujajai redakcijai. Vertinant projektą, taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad priėmus pateiktą įstatymo dokumentą Lietuvoje būtų įtvirtinta unifikuota švietimo sistema, neturinti jokių nacionalinių bruožų. Siūlyta įstatymo projektą suderinti su Nacionalinio saugumo pagrindų bei Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymų nuostatomis. Svarstant parengtą įstatymo naujosios redakcijos projekto variantą Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, į pateiktus Tarybos ekspertų siūlymus nebuvo atsižvelgta. Įstatymo projekto tolesnio svarstymo metu Seimo nariai P. Gražulis, A. Saudargas, A. Indriūnas ir E. Skarbalius susipažino su Tarybos ekspertų įstatymo projektui pateiktomis pastabomis. P. Gražulio iniciatyva jos buvo įtrauktos į parengto įstatymo projekto II variantą. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pastaboms pritarė.

Seimo nario P. Gražulio prašymu Taryba pateikė Švietimo įstatymo naujos redakcijos projektą papildantį straipsnį – „Ugdymo turinys“. Pateiktam siūlymui pritarė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.

Švietimo įstatymo naujosios redakcijos projekto nuostatų suderinimas su Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo nuostatomis užtikrins galimybę perteikti mokiniams etninės kultūros pagrindus bei galimybę ugdyti jų tautinę savimonę, integruojant etninę kultūrą į švietimo sistemą.

4. Siekdama spręsti etninės kultūros paveldo teisinės apsaugos klausimus, Taryba sudarė darbo grupę siūlymams rengti. Gausiausius etninės kultūros archyvinės medžiagos fondus sukaupė mokslo ir studijų institucijose esantys padaliniai, tačiau jie neturi archyvo statuso. Todėl darbo grupė visų pirma parengė siūlymus dėl Archyvų įstatymo, Mokslo ir studijų įstatymo bei Aukštojo mokslo įstatymo pakeitimų. Parengti siūlymai pateikti derinti Valstybės archyvų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. 2003 m. šį klausimą numatyta aptarti su Švietimo ir mokslo ministru, siūlant inicijuoti Archyvų įstatymo, Mokslo ir studijų įstatymo bei Aukštojo mokslo įstatymo pakeitimus, atsižvelgiant į Tarybos pateiktus siūlymus.

2 priemonė. Etninės kultūros valstybinės globos koordinavimo užtikrinimas.

Taryba, siekdama užtikrinti etinės kultūros valstybinės globos koordinavimą, vykdė i š o r i n į (tarptautinį) bendradarbiavimą ir v i d i n į bendradarbiavimą su institucijomis bei visuomeninėmis organizacijomis:

1) Išorinis bendradarbiavimas su UNESCO, Tarptautine liaudies meno organizacija bei su kitų valstybių etninės kultūros ekspertais ir parlamentarais:

• Buvo parengti bendri projektai bei tobulinta etninės kultūros globos teisinė bazė

Pateikti siūlymai dėl UNESCO parengto tarptautinės nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos projekto. Vertinant parengtą projektą atkreiptas dėmesys į tai, kad dokumentas nesuderintas su 1989 m. UNESCO rekomendacijomis, kuriose folkloras (tradicinė arba liaudies kultūra) „yra ir praeities, ir dabarties kultūros neatskiriama dalis“, kad ji yra „gyvas, kintantis reiškinys, prisitaikantis prie naujų sąlygų ir tradicijų“. Todėl Tarybos ekspertai pasiūlė patikslinti sąvokas paveldas, tradicinė kultūra ir kt., išryškinant tradicinės kultūros gyvuosius reiškinius.

• Dalyvauta tarptautinėse konferencijose

Tarybos pirmininkas dr. R. Astrauskas 2002 m. gegužės 10–17 d. dalyvavo Austrijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje vykusioje Tarptautinės liaudies meno organizacijos X Europos konferencijoje „Europos tautos ir liaudies kultūros“, skaitė pranešimą.

• Surengti susitikimai su kitų šalių etninės kultūros ekspertais ir parlamentarais

2002 m. gegužės mėn. Taryboje įvyko susitikimas su Švedijos kulinarinio paveldo ekspertu Janu Hanssonu Pietų Švedijos CARRFOUR biuro projektų direktoriumi, europinio tinklo „Kulinarinis paveldas“ konsultantu. Buvo aptartos lietuviškojo kulinarinio paveldo problemos bei Lietuvos galimybės įsijungti į Europos Sąjungos finansuojamą Europos kulinarinio paveldo programą.

2002 m. liepos 9–12 d. Vilniuje įvyko susitikimas su Lenkijos Seimo nariais ir etninės kultūros ekspertais. Svečiai dalyvavo Tarybos posėdyje, kurio metu buvo aptartos etninės kultūros globos bei teisinės bazės tobulinimo, regioninės plėtros, etninės kultūros perteikimo švietimo ir ugdymo sistemoje problemos, integruojantis į ES. Svečiams supažindinti su Lietuvos kultūra buvo sudaryta speciali vizito programa.

2002 m. rugpjūčio mėn. 10–12 d. Taryboje vyko tarptautinė konferencija „Tautų ir kultūrų kongresas“, kurioje dalyvavo atstovai iš Anglijos, Indijos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos ir kt. Konferencijos metu kalbėjo Tarybos narys J. Trinkūnas (pagrindinis konferencijos rengėjas), V. Kondratienė. Buvo svarstomos Europos ir Indijos tradicinių (etninių) kultūrų bendrumo ir apsaugos problemos.

Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade kvietimu 2002 m. rugsėjo 13–14 dienomis Tarybos nariai V. Kondratienė, J. Trinkūnas, dr. D. Urbanavičienė dalyvavo susitikime su Kaliningrado srities lietuvių tautinės kultūrinės autonomijos nariais bei Generalinio konsulato darbuotojais. Susitikimo metu aptartos Kaliningrado srityje gyvenančių lietuvių, turinčių tautinės mažumos statusą Rusijos Federacijoje, teisė ir galimybės pažinti, puoselėti savo tautos etninės kultūros tradicijas, domėtasi lietuvių etnokultūriniu paveldu Kaliningrado srityje, Mažosios Lietuvos krašto kultūros ir visuomenės veikėjų atminimo įamžinimu.

• Organizuotos parodos

Pristatant etnokultūrines tradicijas Europoje, 2002 m. Balstogėje ir Lodzėje (Lenkija) eksponuotos tautodailės parodos.

2) Vidinis bendradarbiavimas buvo vykdomas šiomis kryptimis:

• Tarpinstitucinis bendradarbiavimas
• Bendradarbiavimas su visuomeninėmis organizacijomis

a) Tarpinstitucinis bendradarbiavimas:

Sprendžiant etninės kultūros globos klausimus Taryba bendradarbiavo su Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų, Kaimo reikalų, Valstybės valdymo ir savivaldybių, Biudžeto ir finansų, Žmogaus teisių komitetais. Koordinuojant etninės kultūros valstybinę globą aktyviai bendradarbiauta su Aplinkos, Kultūros, Švietimo ir mokslo, Ūkio, Vidaus reikalų, Žemės ūkio ministerijomis, Seimui atskaitingomis institucijomis (Valstybine lietuvių kalbos komisija, Mokslo taryba ir kt.), įvairiomis mokslo ir studijų institucijomis, apskritimis ir savivaldybėmis.

2002 m. birželio 11 d. Alytuje Dailiųjų amatų mokykloje buvo pristatytas projektas „Nauja erdvė senoj pastogėj“ – amatų kaimo kūrimas (projekto įgyvendinimą sutiko finansuoti Europos Sąjunga). Pristatyme dalyvavo Tarybos pirmininko pavaduotoja V. Kondratienė ir skaitė pranešimą „Etninės kultūros tradicijos kaime“. Ji taip pat papasakojo renginio dalyviams apie Tarybos rengiamą Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos projektą.

2002 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos Seime Taryba, Žemaičių parlamentinė grupė ir Lietuvių visuomeninių organizacijų forumas surengė seminarą „Lietuvių etninė kultūra – akcentas daugialypėje Europos kultūroje. Gyvosios etninės kultūros plėtros problemos ir jų sprendimo būdai“. Konferencijoje dalyvavo ir kalbėjo Seimo nariai, valstybės institucijų vadovai, visuomeninės organizacijos. Išleistos seminaro tezės.

2002 m. spalio 11 d. Lietuvos žemės ūkio universiteto organizuotame seminare „Dabarties iššūkiai etnografinio turizmo plėtrai“ bei parodoje „Agropanorama“ Kaune dalyvavo Tarybos ekspertai prof. habil. dr. Angelė Vyšniauskaitė, dr. Vytautas Tumėnas, Tarybos sekretoriato vyresnioji specialistė D. Malinauskaitė.

2002 m. lapkričio 11 d. prof. A. Vyšniauskaitė dalyvavo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos surengtoje parodoje „Lietuviška kryždirbystė Lietuvoje ir Kolumbijoje“.

2002 m. gruodžio mėn. Tarybos pirmininko pavaduotoja dr. D. Urbanavičienė dalyvavo Aplinkos ministerijoje regioniniams parkams surengtame seminare ir skaitė pranešimą apie valstybinę etninės kultūros globą bei Tarybos veiklą.

2002 m. gruodžio 6 d. Lietuvos istorijos instituto ataskaitiniame seminare „Etnologija: kultūrinio, teritorinio ir socialinio tapatumo paieškos“ dalyvavo Tarybos sekretoriato vyresnioji specialistė D. Malinauskaitė.

b) Bendradarbiavimas su visuomeninėmis organizacijomis.

Surengti bendri seminarai, konferencijos, kt. renginiai, skaityti pranešimai.

Tarybos nariai prisidėjo rengiant 2002 m. vasario 23 – kovo 15 d. vykusį III Lietuvos kultūros kongresą „Įžengus į XXI amžių: kultūros politikos strateginiai metmenys”, dalyvavo jo konferencijose, skaitė pranešimus:

2002 m. vasario 23 d. Šiauliuose konferencijos „Kultūros teisinių pamatų stabilizavimas“ pranešimus skaitė: plenariniame posėdyje – Tarybos pirmininko pavaduotoja V. Kondratienė („Etninės kultūros teisės pagrindai Lietuvoje ir Europoje“), paveldo sekcijoje – Tarybos primininko pavaduotoja dr. D. Urbanavičienė („Dvasinių etninės kultūros vertybių ir jas sukaupusių saugyklų statuso problemos”);

2002 m. kovo 2 d. Kaune vykusioje konferencijoje „Kultūra spartėjančios globalizacijos sąlygomis“ pranešimus skaitė: Tarybos narys J. Trinkūnas („Baltų kultūros bruožai“), dr. D. Urbanavičienė („Etninės kultūros valstybinė globa – globalizacijos įvaldymo veiksnys“);

2002 m. kovo 9 d. Klaipėdoje organizuotoje konferencijoje „Kultūros ugdymo ir plėtros prioritetai“ pranešimus skaitė Tarybos pirmininkas doc. dr. R. Astrauskas („Nacionalinės kultūros vertybės aukštojo mokslo sistemoje“), Tarybos narės doc. dr. I. Čepienė („Etninės kultūros ugdymas mokykloje“) ir dr. D. Urbanavičienė („Meno mokyklos ir švietimo reforma“);

2002 m. kovo 16 d. Panevėžyje įvykusios konferencijos „Regionų kultūra“ plenariniame posėdyje pranešimus skaitė: Tarybos narys dr. V. Čaplikas („Europos Sąjungos regioninė politika ir kultūros decentralizacija“), Tarybos pirmininko pavaduotoja V. Kondratienė („Lietuvos regioninė politika ir jos valdymo pagrindai integruojantis į Europos Sąjungą“), Tarybos narė V. Vasiliauskaitė („Etninė kultūra – regioninės kultūros pagrindas“);

2002 m. kovo 23 d. Lietuvos kultūros kongreso baigiamajame posėdyje Vilniuje Tarybos narys M. Martinaitis skaitė pranešimą „Žvaigždėtasis kultūros dangus ir jos kasdienė duona“.

Dalyvavimas kituose renginiuose:

2002 m. birželio 8 d. Lietuvos ūkininkių 10-mečio šventėje ir konferencijoje „Moters vaidmuo kaimo bendruomenėje“, vykusioje Kleboniškio etnografiniame muziejuje (Radviliškio r.), dalyvavo pirmininko pavaduotoja V. Kondratienė, Tarybos narės doc. dr. I. Čepienė, ir R. Vasiliauskienė. V. Kondratienė skaitė pranešimą „Etninės kultūros vertybės ir kaimo bendruomenė“.

2002 m. birželio 17 d. Lietuvių piliečių organizacijų forumo surengtoje konferencijoje dalyvavo Tarybos pirmininko pavaduotoja dr. D. Urbanavičienė, prof. habil. dr. A. Vyšniauskaitė. Jos padėjo parengti rezoliucijas etninės kultūros ir regionų klausimais.

2002 m. liepos 6 d. Kernavės muziejaus vykusiame renginyje „Gyvosios archeologijos dienos“ kalbėjo pirmininko pavaduotoja V. Kondratienė, prof. habil dr. A. Vyšniauskaitė, doc. dr. I. Čepienė, J.Trinkūnas.

3 priemonė. Etninės kultūros problemų sprendimas

Kylančias etninės kultūros problemas, Taryba sprendė šiais būdais:

1. organizavo Tarybos posėdžius;
2. rengė specialius ekspertų komisijų posėdžius.

1) Tarybos posėdžiai

Sausio 16 d. posėdis.

Taryba patvirtino Etninės kultūros globos tarybos 2001 m. veiklos ataskaitą ir Tarybos sekretoriato vadovo ataskaitą. Buvo nutarta užsakyti sociologinį tyrimą „Etninės kultūros raiška ir sklaida vidurinėje švietimo grandyje“ (2002 m. surinktų duomenų palyginimas su 1990 m. atlikto analogiško sociologinio tyrimo duomenimis). Numatomais tyrimų rezultatai buvo siekiama išryškinti etninės kultūros raidos pokyčius, jų kryptį, padėti rasti efektyviausius kelius, kaip taisyti padėtį. Sociologinio tyrimo duomenys turėtų moksliškai pagrįsti, ar yra užtikrinamas etninės kultūros perteikimas švietimo ir ugdymo sistemoje. Gautus sociologinius duomenis numatyta panaudoti rengiant Valstybinę etninės kultūros plėtros programą. Diskutuota, kaip parengti profesionalesnį bei tikslingesnį klausimyną, todėl buvo rekomenduota klausimyną detaliau apsvarstyti ir patobulinti Tarybos Švietimo ir mokslo komisijoje.

Taryba patvirtino Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos darbo grupės sudėtį (žr. 2 priedą). Šios programos inicijavimas ir parengimas – vienas 2002 metų Tarybos prioritetų, todėl programai parengti buvo suformuota kompetentinga Tarybos narių ir Tarybos kviestinių ekspertų darbo grupė, turinti programų rengimo patirtį.

Aptartas Tarybos bendradarbiavimas etninės kultūros globos klausimais su III Lietuvos kultūros kongreso rengėjais.

Vasario 13 d. posėdis:

Tarybos nariai pateikė pastabas dėl Tarybos 2002 m. veiklos programos projekto ir jį patvirtino. Taip pat buvo patvirtinta Etninės kultūros plėtros valstybinės programos darbo grupės sudėtis (žr.3 priedą). Taryba nutarė parengti įstatymų pakeitimus, susijusius su etninės kultūros vertybių apsauga bei jas kaupiančių saugyklų statuso įteisinimu. Siūlymams dėl įstatymų pakeitimų parengti sudaryta speciali darbo grupė. Svarstyta regioninių tarybų sudarymo eiga ir regioninių Tarybos padalinių įkūrimo aktualumas: Lietuvos periferijoje gyvenantys etninės kultūros puoselėtojai geriausiai žino etnografinių regionų problemas ir gali jas padėti spręsti vietose; be to, didžioji etninės kultūros paveldo dalis bei gyvieji autentiškos kultūros reiškiniai daugiausia yra išlikę regionuose.

Posėdžio metu Tarybos nariai kartu su III Lietuvos kultūros kongreso iniciatyvine grupe aptarė Kongreso rengimo ir bendradarbiavimo klausimus. Tarybos nariai nutarė Kultūros kongreso metu iškelti aktualius etninės kultūros paveldo, gyvosios tradicijos puoselėjimo ir sklaidos, etninės kultūros integravimo į švietimo ir ugdymo sistemą, regioninio savitumo išsaugojimo klausimus. Į Kongreso darbą įsitraukė daugelis Tarybos narių ir jos regioninių padalinių atstovai.

Kovo 14 d. posėdis.

Posėdyje buvo svarstyta Tarybos veiklos ataskaita, kurią Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas grąžino Tarybai tobulinti. Posėdžio metu išanalizuotos pastabos ir pasiūlymai. Tarybos nariai nepritarė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto neigiamam ataskaitos vertinimui.

Svarstyta iškilusi problema dėl valstybinės programos rengimo: Kultūros ministerija, nesuderinusi su Taryba, kuriai įstatymu pavesta parengti Etninės kultūros plėtros valstybinę programą, pati ėmėsi rengti šią programą. Buvo nutarta klausimą spręsti susitikime su Kultūros ministre. Taryba patvirtino pateiktus regioninių tarybų narių sąrašus.

Balandžio 3 d. posėdyje daug dėmesio skirta patobulintam Tarybos veiklos ataskaitos projektui aptarti. Susipažinę su naujuoju ataskaitos variantu, Tarybos nariai jį vieningai patvirtino ir nutarė teikti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui.

Tarybos nariams buvo pristatytas ką tik išleistas Etninės kultūros globos tarybos surengtos UNESCO konferencijos, vykusios 2001 m. Lietuvos Respublikos Seime, pranešimų rinkinys Folk Culture at the Beginning of the 3^rd Millennium.

Gegužės 29 d. posėdis.

Posėdyje patvirtinti naujai deleguoti Aukštaitijos ir Dzūkijos regionų atstovai – L. Trasykytė ir R. Balčius. Taryba nutarė pakeisti Tarybos reglamentą, kad būtų galima į ekspertų komisijas įtraukti ir regioninių tarybų narius. Nutarta birželio mėn. Lietuvos Respublikos Seime surengti seminarą „Lietuvių etninė kultūra Europos integracijos kontekste“, į kurį numatyta pakviesti Seimo narius, Tarybos ekspertus, Lietuvos visuomeninių organizacijų forumo atstovus, kitus žymius visuomenės ir kultūros veikėjus.

Išklausę informaciją apie ataskaitos aptarimą Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, Tarybos nariai pritarė Tarybos vadovybės parengtam raštui „Dėl Etninės kultūros globos tarybos ataskaitos vertinimo“ ir nutarė prašyti Seimo pirmininko viešai pristatyti Tarybos ataskaitą Seimo posėdyje. Taryba apsvarstė Aukštaitijos ir Dzūkijos (Dainavos) regioninių etninės kultūros globos tarybų veiklos programų projektus bei sociologinio tyrimo „Etninės kultūros raiška ir sklaida vidurinėje švietimo grandyje“ preliminarinius duomenis. Abi informacijos buvo pripažintos svarbiomis rengiamoms valstybinėms programoms: regionų atstovai kalbėjo apie galimybes gauti tarptautinį finansavimą regioniniams projektams, o sociologų tyrimas atskleidė neigiamas etninės kultūros pažinimo ir įsisąmoninimo tendencijas, per dešimtmetį išryškėjusias Lietuvos mokyklose. Apsvarsčiusi valstybinės vėliavos klausimą, Taryba pritarė siūlymui, jog būtina įteisinti istorinę vėliavą paliekant dabartinį valstybinės vėliavos statusą trispalvei vėliavai. Svarstant folkloro archyvų klausimą, buvo nustatyta, kad aukštosiose mokyklose yra sukaupta daug vertingos etninės kultūros medžiagos, kurios išsaugojimo iki šiol neužtikrina teisinės normos. Nutarta šiuo klausimu inicijuoti įvairių suinteresuotų institucijų atstovų pasitarimą. Taip pat buvo nutarta leisti informacinį Tarybos leidinį „Etninė kultūra“ ir sudaryti jo redakcinę kolegiją.

Liepos 11 d. posėdis.

Taryba patvirtino D. Micutienę, Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros tarybos pirmininkę, Etninės kultūros globos tarybos nare (pakeičiant iki tol Sūduvai (Suvalkijai) Taryboje atstovavusį V. Daniliauską). Buvo pritarta Dzūkijos ir Aukštaitijos regioninių etninės kultūros globos tarybų veiklos programų projektams.

Patvirtinta dr. V. Čapliko parengta ekspertinė išvada dėl Alytaus apskrities plėtros plano.

Tarybos reglamentą nutarta svarstyti kitame Tarybos posėdyje.

Taryba pritarė dr. I. Čepienės ekspertinėms išvadoms dėl programos „Tėviškės metai“.

Dalyvaujant Švietimo ir mokslo viceministrui R. Vaitkui, Taryba aptarė sociologinį tyrimą „Dėl etninės kultūros raiškos ir sklaidos vidurinėje švietimo grandyje“, patvirtino šio tyrimo išvadas ir numatė jas pateikti Lietuvos Respublikos Seimui, pristatyti spaudai bei Lietuvos visuomenei.

Su Švietimo ir mokslo viceministru buvo aptartas Vilniaus „Genio“ pradinės mokyklos bendruomenės kreipimasis į Tarybą dėl Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėjos G. Šeibokienės nurodymo nebedėstyti etninės kultūros dalyko „Genio“ pradinėje mokykloje. Viceministras užtikrinto, kad tai nėra ministerijos pozicija ir pažadėjo padėti teigiamai išspręsti šį klausimą.

Per Taryboje įvykusį susitikimą su Lenkijos parlamentarais buvo pasidalinta Etninės kultūros globos pagrindų įstatymo rengimo patirtimi, svarstyta, kaip Europos valstybės sprendžia etninės kultūros puoselėjimo ir plėtros klausimus, kaip vyksta etninės kultūros vertybių perteikimas jaunajai kartai besivienijančioje Europoje, regioninės plėtros ir politikos klausimai.

Rugsėjo 11 d. posėdis.

Taryba patvirtino naujus narius – E. Skarbalių, Žemaitijos regiono atstovą (vietoj M. Ričkutės), V. Kondratienę, Mažosios Lietuvos regiono atstovę (vietoj V. Šimėno), K.Stoškų Lietuvių etninės kultūros draugijos atstovą (vietoj V. Kondratienės) ir D.Teišerskytę Lietuvos Respublikos Seimo atstovę (vietoj J. Jučo). Pasiūlytas Tarybos reglamento pakeitimo projektas sukėlė diskusijas, todėl buvo nutarta pavesti V. Kondratienei, D. Urbanavičienei ir E. Skarbaliui parengti galutinį Tarybos reglamento pataisų variantą. Pasibaigus Tarybos pirmininko R.Astrausko dvejų metų kadencijai, jis buvo paprašytas laikinai eiti Tarybos pirmininko pareigas iki bus išrinktas naujas Tarybos pirmininkas. Taryba nutarė parengti LRT kultūrinių laidų ekspertizę. J. Rudzinskas ir V. Kondratienė buvo įpareigoti iki kito Tarybos posėdžio pateikti apibendrintus siūlymus Kultūros ministerijos pateiktam Nacionalinės kultūros programos projektui. Tarybos nariams pasiūlyta iki rugsėjo 23 d. pateikti kandidatų pavardes J. Basanavičiaus premijai gauti.

Rugsėjo 23 d. posėdis.

Pasibaigus Tarybos pirmininko kadencijai, naujuoju Tarybos pirmininku buvo išrinktas doc. dr. Krescencijus Stoškus. Svarstant Tarybos reglamento pakeitimus, pritarta 18 ir 19 punktų naujoms redakcijoms. Išrinktajam Tarybos pirmininkui pasiūlius ir Tarybos nariams pritarus Tarybos pirmininko pavaduotojais liko dr. D. Urbanavičienė, J. Rudzinskas ir V. Kondratienė. Svarstant regioninių etninės kultūros globos tarybų strategijas, atkreiptas dėmesys į etatinių specialistų poreikį darbui regioninėse tarybose.

Posėdyje buvo pateikta informacija apie Tarybos narių viešnagę Lietuvos konsulate Kaliningrade, susitikimą su jo vadovais ir vietinės lietuvių bendruomenės atstovais bei susitikimo metu aptartas etninės kultūros puoselėjimo Mažojoje Lietuvoje problemas ir bendradarbiavimo klausimus, susitikimus su Nidos vicemeru, Klaipėdos miesto Etninės kultūros centro darbuotojais.

Spalio 16 d. posėdis.

Posėdyje aptartos Tarybos pastabos ir pasiūlymai dėl Švietimo strategijos gairių ir Švietimo įstatymo naujosios redakcijos projektų. Nutarta, teikiant Seimui pasiūlymus dėl minėtų teisės aktų projektų, remtis sociologinio tyrimo išvadomis. Aptarta Tarybos komisijų veikla, numatyti jų darbų prioritetai. Pristatytas Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos projektas, kuris buvo parengtas, siekiant išsaugoti etnokultūrines tradicijas kaime bei gerinti etnografinių kaimų gyventojų gyvenimo kokybę, vadovaujantis Žemės ūkio plėtros strategijoje suformuluotomis nuostatomis bei ES dokumentais. Tarybos pritarė programos projektui ir jo teikimui Žemės ūkio ministerijai ir kitoms institucijoms derinti.

Taryba analizavo Lietuvos muzikos akademijos (LMA) Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyriuje sukaupto vieno iš didžiausių Lietuvoje muzikinio folkloro archyvo išsaugojimo ir jo teisinio statuso klausimus. Nuspręsta pritarti siūlymui reorganizuoti šį LMA padalinį suteikiant jam juridinio asmens teises. Pasiūlyta minėtą klausimą aptarti su LMA vadovybe. Posėdyje konstatuota, kad Tarybos užsakymu ekspertų atlikta ekspertizė, apibendrinanti duomenis apie Lietuvoje etninės kultūros paveldą sukaupusias institucijas, patvirtino, kad šis muzikinį folklorą kaupiantis Lietuvos muzikos akademijos padalinys atlieka didžiulį darbą etninės kultūros paveldo kaupimo, tyrinėjimo, leidybos, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo ir specialistų rengimo srityse, tačiau turi prasčiausią materialinę techninę bazę, trūksta etatų archyviniams darbams atlikti. Sprendimas dėl šio padalinio reorganizavimo, Tarybai tarpininkaujant, turėtų būti priimtas 2003 m. bendromis Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos muzikos akademijos vadovybės pastangomis. Nutarta sudaryti darbo grupę, kuri parengtų įstatymų pakeitimus, susijusius su etninės kultūros vertybes kaupiančių įstaigų teisinio statuso reglamentavimu. Darbo grupę sudarė: Etninės kultūros paveldo komisijos pirmininkė dr. D. Urbanavičienė, V. Kondratienė (Tarybos pirmininko pavaduotoja teisės klausimais), V. Vasiliauskaitė ir R. Vasiliauskienė, kviestiniai ekspertai – dr. Daiva Atkočaitytė (Lietuvių kalbos instituto mokslinė sekretorė, tarmių archyvo vadovė), dr. Nastazija Keršytė (Vilniaus universiteto, Kultūros, filosofijos ir meno instituto vyr. mokslo darbuotoja) ir dr. Žilvytis Šaknys (Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus vedėjas).

Tarybos nariai posėdyje buvo informuoti apie tai, kad Vidaus reikalų ministerija pateikė Vyriausybei Lietuvos Respublikos teritorinių administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Tuo remiantis nuspręsta realizuoti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme įtvirtintas nuostatas dėl etnografinių regionų įteisinimo ir siūlyti peržiūrėti Lietuvos teritorinį administracinį suskirstymą.

Tarybos posėdyje pateikta informacija apie Tarybos informacinio leidinio „Etninė kultūra” projektą bei numatytas išlaidas.

Lapkričio 20 d. posėdis.

Posėdyje aptarti Tarybos 2002 m. veiklos plano baigiamieji darbai. Vienas iš jų – Etninės kultūros plėtros valstybinės programos projekto rengimo eiga. Nutarta iki metų pabaigos pateikti programos projekto pirminį variantą. Taryba patvirtino sociologinio tyrimo medžiagos pagrindu parengtas Tarybos ekspertų išvadas „Dėl etninės kultūros ugdymo švietimo sistemoje“ ir nutarė jas pateikti Lietuvos Respublikos Seimui.

Posėdyje aptartos Tarybos ekspertų parengtos pastabos ir pasiūlymai UNESCO pateiktam konvencijos „Dėl tarptautinės nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos“ projektui.

Iš esmės sutarta dėl etnografinių regionų ribų: nutarta pagrindu imti pagal Tarybos ekspertų ir regioninių tarybų siūlymus parengtą dr. D. Pivoriūno žemėlapį ir jo ribas koreguoti ir tikslinti atsižvelgiant į vietos gyventojų nuomonę.

Tarybos posėdyje pateikta informacija apie Lietuvos Respublikos Seime priimtą Valstybės ilgalaikės raidos strategiją. Šio dokumento projektui Tarybos pateiktas pastabas ir pasiūlymus pavyko apginti. Šio dokumento nuostatos, susijusios su etninės kultūros globa, atsispindi ir Nacionalinio plėtros plano/bendrojo programavimo dokumente, kuriam pastabas ir pasiūlymus taip pat teikė Tarybos ekspertai.

Aptartos etninės kultūros mokytojų rengimo aukštosiose mokyklose problemos. Pateikta informacija apie lenkų kolegų (Seimo narių ir etninės kultūros ekspertų, kurie buvo atvykę į Tarybą), pageidavimą ir toliau bendradarbiauti etninės kultūros globos srityje bei jų iniciatyva Lenkijos Seime užregistruotą etninės kultūros globos įstatymo projektą lenkų tradicinei kultūrai globoti, informuota apie etninės kultūros pristatymą žiniasklaidoje, apie Tarybos informacinio leidinio „Etninė kultūra“ rengimo eigą.

Gruodžio 20 d. išplėstinis Tarybos posėdis.

Išplėstiniame Tarybos posėdyje dalyvavo regioninių tarybų atstovai, kviestieji asmenys. Posėdyje ekspertų komisijų pirmininkai apžvelgė 2002 m. jų vadovaujamų komisijų veiklą, informavo apie nuveiktus darbus ir nurodė iškilusias problemas.

Aptartos Lietuvos etnografinių regionų diskutuotinos ribos. Tarybos nariai, regioninių tarybų nariai pateikė įvairių argumentų dėl etnografinių regionų ribų nustatymo. Buvo nutarta šiuo klausimu dar diskutuoti ir rasti visiems regionams priimtiną sprendimą. Taip pat pritarta pagal Tarybos ekspertų ir regioninių tarybų siūlymus dr. D. Pivoriūno parengtą etnografinių regionų žemėlapį laikyti pagrindu ir jį toliau tikslinti remiantis visuomenės apklausos duomenimis.

Regioninių tarybų pirmininkai pristatė regioninių tarybų veiklą, atkreipė Tarybos posėdžio dalyvių dėmesį į įvairias problemas, iškylančias regioninėms etninės kultūros globos taryboms. Išklausyta Tarybos sekretoriato vadovės V. Kondratienės informacija apie Seimo sprendimą 2003 m. skirti Tarybai papildomų biudžetinių asignavimų, darbo užmokesčio fondui Tarybos darbui regione organizuoti.

Tarybos sekretoriato vadovės teikimu patvirtinta nauja Tarybos sekretoriato struktūra ir etatų sąrašas, numatyta po 0,5 specialisto etato darbui kiekvienoje regioninėje taryboje.

Tarybos sekretoriato vadovė informavo apie sutaupytas Tarybos sekretoriato lėšas iš darbo užmokesčio fondo, už kurias nupirkti 5 kompiuteriai regioninėms etninės kultūros globos taryboms.

Tarybos posėdyje buvo pristatytas Etninės kultūros globos tarybos informacinis leidinys „Etninė kultūra“, išleistas 1000 egzempliorių tiražu.

2) Tarybos komisijų veikla

Tarybos suformuotos ekspertų komisijos darbą organizavo vadovaudamosios strateginėse veiklos kryptyse nubrėžtomis nuostatomis. Todėl pagrindinis jų dėmesys buvo sutelktas į etninės kultūros valstybinės globos problemų sprendimą komisijų kuruojamoje srityje.

Švietimo ir mokslo komisijos (pirmininkė doc. dr. Irena Čepienė) darbas 2002 m. vyko pagal parengtą planą, kuris patvirtintas komisijos posėdyje 2002-01-23. Metų eigoje planas buvo koreguojamas – keičiamas ir pildomas.

Komisija, vadovaudamasi nustatyta veiklos strategija, sprendė etninės kultūros specialistų rengimo, kvalifikacijos kėlimo ir etninės kultūros ugdymo efektyvinimo švietimo sistemoje problemas.

Per ataskaitinį laikotarpį įvyko 9 Švietimo ir mokslo komisijos posėdžiai. Komisija svarstė etninės kultūros mokymo programų projektus, teikė Lietuvos Respublikos Seimui siūlymus dėl Švietimo įstatymo projektų, organizavo sociologinius tyrimus, ekspertinius darbus, anketines apklausas, svarstė etninės kultūros profilio švietimo įstatymų problemas ir kt. Komisijos pirmininkės doc. dr. I. Čepienės iniciatyva buvo organizuotas etninės kultūros mokytojų rengimas prie Vilniaus pedagoginio universitete įsteigto Etninės kultūros centro.

Pasitelkus Socialinių tyrimų instituto mokslo darbuotojas E. Krukauskienę, I. Trinkūnienę ir V. Žilinskaitę buvo atliktas sociologinis tyrimas 16-je Lietuvos mokyklų „Etninės kultūros raiška ir sklaida vidurinėje mokykloje“. Tyrimo tikslas: ištirti etninės kultūros raiškos ir sklaidos rezultatą, kuris atsispindi mokyklų abiturientų požiūriuose į etninę kultūrą. Komisijos narių dr. R. Astrausko, V. Kondratienės, J. Palionytės, dr. D. Urbanavičienės parengtas išvadas apie tyrimus Taryba pateikė Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui.

Švietimo ir mokslo komisija išanalizavo etninės kultūros specialistų rengimo būklę švietimo ir mokslo institucijose. Buvo atlikta etninės kultūros programinių reikalavimų analizė. Atliktos anketinės apklausos duomenų ekspertizės. Ekspertų išvados ir pasiūlymai sudaro Etninės kultūros globos tarybos parengtos Etninės kultūros plėtros valstybinės programos projekte numatytų priemonių švietimo ir mokslo srityje pagrindą.

Komisija apsvarstė grupės pastabas ir pasiūlymus Švietimo įstatymo naujosios redakcijos projekto pirmajam ir antrajam variantui ir jiems pritarė bei pateikė jas tvirtinti Tarybai.

Komisijai parengus ir Tarybai patvirtinus etninės kultūros mokytojų specializacijos Vilniaus pedagoginiame universitete rengimo modelį (atsakinga doc. dr. I. Čepienė), 2002 m. buvo parengta ir išleista pirmoji etninės kultūros mokytojų laida. Ši specializacija suteikė galimybę pedagogui dėstyti vidurinėje mokykloje etninės kultūros pagrindų dalyką, organizuoti papildomą etninės kultūros ugdymą ir užklasinę veiklą.

Atliktos dvi etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje programos „Tėviškės metai“ (5-10 kl.) ekspertizės, kurių pagrindu Švietimo ir mokslo ministerijai buvo pateiktas siūlymas pritarti šios programos pataisytam variantui. Komisijos posėdyje apsvarstyta Vilniaus „Genio“ pradinės mokyklos etinės kultūros ugdymo programa ir išsiųsta Švietimo ir mokslo ministerijai rekomendacija šią programą patvirtinti.

Komisija sprendė klausimus, susijusius su etninės kultūros pakraipos švietimo įstaigų pertvarkymu. Komisijoje aptartas Alytaus darželio-mokyklos bendruomenės kreipimasis į Etninės kultūros globos tarybą dėl šios mokyklos etninės kultūros pakraipos išsaugojimo. Komisijos nariai susipažino su situacija vietoje ir pateikė siūlymus Alytaus apskrities viršininkui ir Alytaus miesto merui.

Regionų komisijos (pirmininkas dr. Vygandas Čaplikas) 2002 metų veiklą galima suskirstyti į penkias sritis: 1) įstatymo įgyvendinimas; 2) ekspertizės; 3) etnografinių regionų žemėlapio rengimas; 4) dalyvavimas III Lietuvos kultūros kongrese; 5) kita komisijos veikla. Per ataskaitinį laikotarpį įvyko 4 Regionų komisijos posėdžiai.

1) Regionų komisijos pirmininkas dr. V. Čaplikas ir komisijos nariai V. Kondratienė, J. Rudzinskas, prof. habil. dr. A. Vyšniauskaitė padėjo Tarybos sekretoriatui įsteigti Tarybos padalinius – regionines tarybas Aukštaitijoje, Dzūkijoje (Dainavoje), Mažojoje Lietuvoje, Sūduvoje (Suvalkijoje), ir Žemaitijoje. Steigiant regionines tarybas Regionų komisijos nariai konsultavo ir patarė, kaip naujieji Etninės kultūros globos tarybos padaliniai turi parengti regioninių tarybų įstatus, sudaryti programas ir plėtoti veiklą regionuose.

2) Regionų komisijos nariai prisidėjo prie: Valstybės ilgalaikės raidos strategijos projekto, Nacionalinės plėtros plano/bendrojo programavimo dokumento (2004-2006) projekto, Alytaus apskrities regioninės plėtros plano ekspertinio vertinimo.

Šių svarbių strateginių ir planinių dokumentų ekspertinis vertinimas atskleidė nemaža esminių trūkumų, susidarančių vykdant įvairaus lygmens valstybinį planavimą, strateginių klausimų bei prioritetų nustatymą. Prie pagrindinių trūkumų priskirtina: neteisingas prioritetų planuose ir programiniuose dokumentuose nustatymas, teoriniu požiūriu silpnos dokumentų struktūros (neaiškiai formuluojamas planinis objektas ir jo vidinės sandaros nustatymas); dokumentai nesuderinti tarpusavyje, perkrauti nereikalingais rodikliais, įvairiomis smulkmenomis.

3) Etnografinių regionų žemėlapio rengimas. Į šį darbą Regionų komisija kreipė nuolatinį dėmesį, konsultavo pagrindinį šios srities talkininką – Aplinkos ministerijos Kraštovaizdžio skyriaus vedėją Danielių Pivoriūną. Regionų komisija 2002 m. lapkričio 13 d. posėdyje priėmė sprendimą: pasinaudojant Europos Sąjungos valstybių, taip pat stojančių į šią organizaciją šalių praktika, neaiškių ribų nustatymui taikyti jau išbandytą s u b s i d i a r u m o p r i n c i p ą. Mūsų sąlygomis jis reiškia sprendimo perkėlimą žemesnei demokratinei valdymo grandžiai – savivaldybėms. Ten, kur tenka skaidyti savivaldybių teritoriją – būtina atsiklausti ir seniūnijų nuomonės, kuriam etnografiniam regionui jos nori priklausyti. Tokiam sprendimui pritarė ir Etninės kultūros globos taryba savo išplėstiniame 2002 m. gruodžio 20 d. posėdyje, kuriame dalyvavo ir regioninių tarybų atstovai. Šis žemėlapis būtinas ne tik Etninės kultūros globos tarybai, bet ir regioninėms taryboms, Lietuvos etnografiniuose regionuose veikiančioms visuomeninėms organizacijoms.

4) Komisijos nariai aktyviai dalyvavo 2002 m. vykusiame Lietuvos kultūros kongrese. Organizaciniame komitete dirbo dr. V. Čaplikas, J. Rudzinskas ir L. Trasykytė. Dr. V. Čaplikas vadovavo vienai kongreso konferencijai – „Regionų kultūra“, kuri įvyko 2002 m. kovo mėn. 16 d. Panevėžyje, čia pranešimus regionų klausimais skaitė dr. V. Čaplikas, V. Kondratienė, V. Vasiliauskaitė. Svarbiausias konferencijos „Regionų kultūra“ pasiekimas – priimta rezoliucija, kurią pavyko suderinti su visų konferencijoje dalyvavusių organizacijų atstovais. Rezoliucijos turinyje išreikšti svarbiausi klausimai, kuriuos įgyvendinus Lietuva pasuks Europos demokratinio regioniškumo linkme.

Pagrindiniai rezoliucijos uždaviniai: regionų valdymą susieti su jų identiteto išlaikymu; vykdyti reguliarius regionų kultūros palyginamuosius tyrimus; sunorminti nacionalinėje teisėje regiono apibrėžimą; pritaikyti šalies administracinį teritorinį suskirstymą prie istoriškai susiklosčiusių etnokultūrinių regionų, atnaujinti mokslininkų darbo grupės prie LR Vyriausybės veiklą, skirtą apskričių reformai parengti; įsteigti Lietuvos regionų – istorinių žemių (Aukštaitijos, Dainavos, Sūduvos, Žemaitijos) asociaciją; sukurti Lietuvos nacionalinio biudžeto lėšų paskirstymo sistemą, sąlygojančią tolygią regionų plėtrą; sudaryti šalies regionams sąlygas dalyvauti Europos regioninėse tarptautinės organizacijose, neaplenkiant ir regionų atstovybių Briuselyje klausimo.

Metams baigiantis, Regionų komisija kėlė klausimą dėl Antrojo Dzūkijos kultūros kongreso surengimo, nes 2003 m. istorinei Dainavos žemei sukanka 750 metų. Komisijos pastangomis 2002 m. spalio 17 d. buvo sudaryta iniciatyvinė šio kongreso rengimo grupė: R. Balčius (Dainavos etninės kultūros globos tarybos pirmininkas), dr. V. Čaplikas (Etninės kultūros globos tarybos Regionų komisijos primininkas), G. Jakavonis (Lietuvos Respublikos Seimo Dzūkų grupės vadovas), A. Kašėta (Lietuvos Respublikos Seimo Dzūkų grupės narys) ir O. Suncovienė (Pirmojo Dzūkijos kultūros kongreso komiteto pirmininkė, Dzūkų kultūros draugijos koordinatorė). 2002 m. gruodžio 5 d. visų šios grupės narių sutarimu buvo pasiūlyta Alytaus apskrities viršininkui R. Markauskui baigti formuoti šio kongreso organizacinį komitetą ir rengti kongresą. Be įvairių kultūrinių organizacijų kongresą remia LR Seimas ir LR Kultūros ministerija. Kongreso organizavimas įtrauktas į 2003 m. Tarybos Regionų komisijos veiklos programą.

5) Komisijos nariai dalyvavo rengiant Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo programos projektą, iš Regionų komisijos čia aktyviausiai talkino etnologė prof. habil. dr. A. Vyšniauskaitė. Kiti teikė pasiūlymus, skaitė tekstą, padėjo patobulinti kai kurias programos nuostatas.

Regionų komisijos nariai paskelbė nemaža straipsnių, dalyvavo įvairiuose moksliniuose ir praktiniuose renginiuose, susijusiuose su etninės kultūros problemomis. Regionų komisijos nariai dalyvavo žurnalo „Žemaičių žemė“ planinėje akcijoje, spausdino straipsnius.

Regionų komisija atkreipė Tarybos dėmesį į tai, kad vis dar nedaug bendraujama su kitų valstybių ekspertais ir panašiomis institucijomis, kurios formuoja ES bei kitų šalių regioninę politiką, tačiau šioje srityje jau yra nemaža naujovių, pvz., tai vyksta įtraukiant kultūros objektus į regioninius planus, vykdant kultūrinių ir kt. organizacijų bei įstaigų bendradarbiavimą, siekiant išsaugoti krašto (regiono) identitetą, formuojant fondus ir kitokią pagalbą kultūrai remti.

Etninės kultūros gyvosios tradicijos komisija (pirmininkas Jonas Rudzinskas) 2002 m. nagrinėjo šiuolaikiniame etninės kultūros plėtros procese iškylančias problemas pagal Tarybos patvirtintą komisijos strategiją. Per ataskaitinį laikotarpį įvyko 3 Etninės kultūros gyvosios tradicijos komisijos posėdžiai.

Etninės kultūros gyvosios tradicijos komisija vykdė teisės aktų ir kitų dokumentų ekspertizes, teikė išvadas, rekomendacijas ir kitus dalykinius pasiūlymus. Komisijos veikla apėmė šias veiklos sritis: etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumo problemų svarstymas, sprendimas bei ekspertinių išvadų teikimas, dalyvavimas kuriant Etninės kultūros plėtros valstybinės programos bei Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos projektus (Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos darbo grupės vadovu buvo patvirtintas Etninės kultūros gyvosios tradicijos komisijos pirmininkas J. Rudzinskas).

Komisijos nariai J. Rudzinskas ir J. Trinkūnas dalyvavo 2002 m. kovo 2 d. Kaune įvykusioje III Lietuvos kultūros kongreso konferencijoje „Tradicinė kultūra ir globalizacija“ ir skaitė pranešimus. Įvairiais požiūriais išanalizuota tradicinės kultūros padėtis spartėjančios globalizacijos sąlygomis, parengti siūlymai, kas turėtų būti įtraukta į Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos projektą. Išvados panaudotos rengiant Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikę programą.

Gegužės 24 d. komisijos posėdyje svarstytas Heraldikos komisijos siūlymas Lietuvos Respublikos Seimui „Dėl tautinės vėliavos įteisinimo“. Projektą komisijoje pristatė dailininkas, Heraldikos komisijos narys, daugelio valstybinės reikšmės simbolių kūrėjas A. Každailis. Komisija pateiktam projektui pritarė.

Kadangi Seime buvo pradėtas svarstyti Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo projektas, komisija pateikė Tarybai siūlymus, kaip užtikrinti tradicinių amatų ir verslų teisinę apsaugą bei subjektų, besiverčiančių šia veikla, apmokestinimo lengvatų taikymą.

2002 m. gegužės 30 d. komisijoje svarstyta valstybės parama nevyriausybinėms etninę kultūrą puoselėjančioms organizacijoms. Panaikinus regionuose daugelį kultūros namų, folkloro ansamblių ir kitų etnokultūrinių organizacijų veikla akivaizdžiai silpsta. Nutarta padėtį ištirti detaliai ir parengti ekspertines išvadas šiuo klausimu. Dirbęs šioje srityje dr. R. Ambrazevičius parengė ekspertines išvadas.

Komisijos pirmininkas J. Rudzinskas pateikė mugių, tautodailės renginių, amatų demonstravimo ir kitų renginių statistinę analizę, kuri panaudota rengiant Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikę programą. Komisija sutarė su Lietuvos žemės ūkio universitetu bendradarbiauti naudojant ir renkant informaciją apie etninės kultūros gyvosios tradicijos reiškinius bei jos puoselėtojus regionuose.

Gyvosios tradicijos komisijos siūlymu 2002 m. liepos 9–12 d. Taryba organizavo susitikimą su Lenkijos Seimo Kultūros komiteto nariais bei Lenkijos etninės kultūros ekspertais. Komisija Tarybai pateikė pasiūlymą įsteigti tarpvalstybinę Lietuvos ir Lenkijos parlamentarų ir etninės kultūros ekspertų komisiją.

Etninės kultūros paveldo komisija (pirmininkė dr. D. Urbanavičienė) 2002 m. pagrindinį dėmesį skyrė nematerialaus etninės kultūros paveldo globai. Per ataskaitinį laikotarpį įvyko 5 Etninės kultūros paveldo komisijos posėdžiai.

Komisijos pirmininkės dr. D.Urbanavičienės iniciatyva buvo išanalizuota esama būklė ir konstatuota, kad nematerialų etninės kultūros paveldą kaupiančioms, tvarkančioms, saugančioms ir tyrinėjančioms institucijoms Lietuvoje ne tik trūksta būtinos materialinės techninės bazės, bet svarbiausia, šios institucijos neturi jų veiklą atitinkančio statuso, nes nėra įtrauktos nei į archyvų, nei į kultūros paveldo teisinio reguliavimo sritis. Gausiausią šios rūšies archyvinę medžiagą sukaupė mokslo ir studijų institucijos, tačiau jų veiklą reglamentuojantys įstatymai taip pat neužtikrina šiose institucijose sukaupto kultūros paveldo globos ir veiklos tęstinumo. Ypač blogoje padėtyje yra atsidūrusios etninės kultūros paveldą kaupiančios aukštosios mokyklos, nes jos beveik negauna valstybinės paramos šiai veiklai palaikyti, parama būtina pirmiausia dėl to, kad aukštosios mokyklos rengia etninės kultūros specialistus, į kurių studijų programas įtraukta etninės kultūros paveldo rinkimo metodika ir praktika. Taip pat visiškai nereglamentuojami Lietuvos televizijoje ir radijuje sukaupti milžiniški kultūros paveldo archyviniai fondai.

Apibendrindama etninės kultūros vertybių apsaugos būklę. Tuo klausimu buvo parengta ekspertizė, kurią Taryba išsiuntinėjo įvairioms su kultūros paveldo globa susijusioms institucijoms (Lietuvos archyvų departamentui, Valstybiniam garso ir vaizdo archyvui, Kultūros vertybių apsaugos departamentui, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui, Lietuvių kalbos institutui, Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriui ir kt.). 2002 m. sausio 11 d. komisijoje buvo surengtas susitikimas su minėtų institucijų atstovais nurodytoms problemoms aptarti.

Komisijos nariai dalyvavo vasario 23 d. įvykusioje III Lietuvos kultūros kongreso konferencijoje Šiauliuose ir skaitė pranešimus bei pasiūlė Kongresui priimti rezoliucijas: 1) dėl kilnojamosios kultūros vertybės sąvokos išplėtimo, įtraukiant į šią sąvoką ir medžiagine forma užfiksuotas dvasines kultūros vertybes; 2) dėl archyvinės medžiagos sąvokos išplėtimo ir tikslesnių įvairių dokumentacijos rūšių apibrėžimo; 3) dėl Archyvų įstatymo turinio išplėtimo; 4) dėl galimybės suteikti mokslo įstaigos statusą kultūros vertybes kaupiantiems archyvams.

2002 m. balandžio–spalio mėn. Etninės kultūros paveldo komisija dalyvavo rengiant Etninės kultūros plėtros valstybinę programą (darbo grupės vadovė – dr. D. Urbanavičienė). Šios programos struktūros projekte buvo išskirta Etninės kultūros paveldo paprogramė, nustatyti jos tikslai, uždaviniai, apibrėžtas temų ratas. Siekiant giliau išanalizuoti etninės kultūros paveldo globos būklę, komisijos nariai parengė anketą etnines kultūros vertybes kaupiančioms institucijoms, kuri buvo išsiųsta 60 įvairaus pobūdžio muziejų, 13 mokslo institutų, 46 aukštosioms ir aukštesniosioms mokykloms, Lietuvos liaudies kultūros centrui (gauti atsakymai iš 32 savivaldybių muziejų ir jų filialų, 5 respublikinių muziejų, 1 nacionalinio muziejaus, 1 žinybinio muziejaus, 13 visuomeninių muziejų, 5 mokslo institutų, 8 aukštųjų mokyklų, 3 aukštesniųjų mokyklų, Aukštaitijos nacionalinio parko, kelių etninės kultūros veiklos centrų). Surinktą informaciją komisijos nariai apibendrino ir pateikė Tarybai savo išvadas ir pasiūlymus apie muziejuose sukauptą etninės kultūros paveldą, apie mokslo institutuose, aukštosiose ir aukštesniosiose mokyklose sukauptą paveldą, apie nacionaliniame Lietuvos radijuje sukauptus etninės kultūros paveldo garso įrašus. Į Tarybos parengtą Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimo priemonių planą įtrauktos priemonės, sudarančios sąlygas etninės kultūros paveldą kaupiančioms institucijoms įgyti trūkstamas patalpas, įrangą ir etatus, užtikrinti kokybišką archyvinės medžiagos kaupimą, inventorinimą, sisteminimą, tyrinėjimą ir leidybą, įvesti koordinavimą tarp tokio profilio institucijų, plėtoti su šia sritimi susijusios teisinės bazės tobulinimą.

2002 m. spalio–gruodžio mėn. buvo rengiamas įstatymų, susijusių su etninės kultūros vertybes sukaupusių archyvų reglamentavimu, pataisų projektas, kuriame dalyvavo ir komisijos nariai bei kviestiniai ekspertai. Lapkričio 7 d. komisijos pirmininkės dr. D. Urbanavičienės iniciatyva buvo surengtas įstatymo pataisų rengėjų grupės susitikimas su Lietuvos archyvų departamento direktoriaus pavaduotoju V. Domarku, išklausyta jo nuomonė dėl pateiktų pasiūlymų ir informacija apie Lietuvos archyvų departamento iniciatyva rengiamą naująjį Archyvų įstatymo projektą. Po šio susitikimo Tarybos rengiamas Archyvo įstatymo pakeitimų projektas buvo patobulintas.

Lapkričio mėn. Etninės kultūros paveldo komisijos ekspertai dalyvavo vertinant Lietuvos Nacionalinės UNESCO komisijos Tarybai pateiktą UNESCO parengtą Tarptautinės nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos projektą.

Žiniasklaidos komisijos (pirmininkas J. Trinkūnas) veiklos strategijoje buvo nustatytos tokios pagrindinės kryptys:

1. Išanalizuoti etninės kultūros pristatymą žiniasklaidoje bei jos sklaidos problemas.
2. Įvertinti LRT etnokultūrines laidas ir teikti siūlymus, kaip jas pagerinti.
3. Ištirti etninės kultūros sklaidą internete.

Per ataskaitinį laikotarpį įvyko 3 Žiniasklaidos komisijos posėdžiai.

Buvo atliktos tokios ekspertizės :

1. „Globalizacijos tendencijos ir etnokultūra komercinėje elektroninėje žiniasklaidoje“. Aptartos privačių radijo stočių ir regioninės televizijos laidos. Bendros išvados: būtina riboti užsienio investicijų dalį žiniasklaidos priemonėse, jų koncentraciją ir monopolį; skatinti savito baltiško žiniasklaidos stiliaus kūrimą; skatinti komercinius transliuotojus kurti profesionaliai parengtas kultūrines laidas. Kuriant laidas, panaudoti etnokultūros audiovizualinį archyvą; remti etnokultūros propaguotojus radijuje ir TV.

2. „Etninė kultūra periodinėje spaudoje“. Išanalizuoti dienraščiai ir savaitraščiai. Juose neatsispindi nei etninė kultūra, nei valstybės politika šioje srityje. Periodika nepadeda visuomenei orientuotis naujomis sąlygomis, joje gausu tautinės saviniekos. Labai mažai teorinių straipsnių apie tradicinę kultūrą. Ekspertizės išvada – reikia kreiptis į žurnalistus, redaktorius ir skatinti daugiau dėmesio skirti teigiamiems reiškiniams. Siūloma spaudos analizės išvadas skelbti viešai.

3. „Etninė kultūra internete“. Nustatyta, jog iš įvairių žiniasklaidos formų aktyviausiai etninę kultūrą atstovauja ir skleidžia internetas. Tokios formos informacija yra turiningiausia, joje gausu pozityvių žinių apie etninę kultūrą, tačiau internetas prieinamas tik siauram ratui. Išplėtus internetinių paslaugų teikimą visuomenei, jis turėtų tapti aktyvia tradicinės kultūros išsaugojimo ir sklaidos priemone.

Nei radijas, nei ypač televizija nėra palankios etnokultūrinės tematikos laidoms. Teikiami tokie argumentai – etnokultūra yra nerentabili, nemoki, o žiniasklaidos politiką diktuoja komercija ir reitingai. Atliekant etninės kultūros žiniasklaidoje analizę, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas radijo ir televizijos etnokultūrinių laidų būklei išaiškinti. Komisijos siūlymu Taryba kreipėsi į LRT vadovybę, tačiau pastaroji neparodė nei dėmesio, nei noro rūpintis etnokultūrinių laidų išsaugojimu nacionaliniame radijuje ir televizijoje, neatsižvelgė į Tarybos Žiniasklaidos ekspertų komisijos siūlymus bei Tarybos LRT vadovybei adresuotus raštus. Priminimas, jog LTV vadovai nesilaiko Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo, iki šiol lieka be atsako.

Komisijos iniciatyva Taryba kreipėsi ir į Seimo pirmininką A. Paulauską, prašydama įpareigoti LRT laikytis įstatymų ir atsižvelgti į Etninės kultūros globos tarybos teikiamus siūlymus dėl etninės kultūros laidų nacionaliniame radijuje ir televizijoje. Žiniasklaidos komisijos atstovai apie minėtas problemas informavo Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko pavaduotoją J. Narvilienę.

Apibendrinus žiniasklaidoje susiklosčiusią padėtį, konstatuota, kad, be retų išimčių, didelės pažintinės informacinių priemonių galimybės (tai ypač būdinga komercinei žiniasklaidai) iš esmės lieka nepanaudotos nei etninės kultūros palaikymui, nei jos propagavimui.

Kita Tarybos veikla.

Taryba vykdė etninės kultūros propagavimo žiniasklaidoje veiklą. Tarybos nariai dalyvavo daugelyje viešų diskusijų su visuomene, valstybės institucijomis ir savivaldybėmis, skelbė straipsnius spaudoje (dienraštyje „Lietuvos aidas“, savaitraštyje „Literatūra ir menas“, „XXI amžius“, žurnaluose „Dienovidis“, „Žemaičių žemė“, „Suvalkija“, „Dainava“ ir kt.), dalyvavo radijo ir televizijos laidose (Lietuvos nacionalinės televizijos laidose „Etnokultūros ratas“, „Duokim garo“ ir kt., Lietuvos radijo I programoje. Žinių radijo laidose „Avilys“ ir „Apskritasis stalas“).

Taryba, siekdama plačiau informuoti visuomenę apie savo veiklą, išleido Tarybos informacinį leidinį „Etninė kultūra“, sukūrė Tarybos internetinį puslapį, kuriame yra skelbiamos Tarybos atliktos ekspertizės bei aktuali informacija, susijusi su etninės kultūros valstybine globa. Taryba taip pat išleido leidinį „Etninė kultūra trečiajame tūkstantmetyje“ (anglų k.).

4 priemonė. Konsultacijų etninės kultūros klausimais teikimas

Į Tarybą 2002 m. kreipėsi valstybės ir savivaldybės institucijos, mokslo ir švietimo įstaigos, privatūs asmenys. Taryba buvo prašoma suteikti pagalbą sprendžiant etninės kultūros problemas ir teikiant teisines konsultacijas etninės kultūros valstybinės globos klausimais. Taryba nagrinėjo organizacijų raštus, pavienių asmenų prašymus, taip pat peržiūrėdavo institucijų sprendimus, kurie prieštarauja Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatoms, informavo šias institucijas, ragindama pakeisti įstatymų neatininkančius sprendimus. Į Tarybos siūlymus beveik visos institucijos atsižvelgė.

5 priemonė. Tarpinstitucinių programų rengimas.

Taryba 2002 m. savo darbą sukoncentravo į dviejų valstybinių programų rengimą – Etninės kultūros plėtros valstybinę programą ir Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikę programą. Į programų rengimą buvo įtraukti įvairių valstybės, mokslo ir studijų institucijų ekspertai, visuomeninių organizacijų atstovai.

IV uždavinys – teikti ekspertines išvadas etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais

Priemonės:

• atlikti ekspertizes;
• vertinti valstybės institucijų pateiktus projektus, susijusius su etnine kultūra ir teikti pasiūlymus.

Uždavinio įgyvendinimo priemonių vykdymas:

1 priemonė. Atliktos ekspertizės.

2002 m. Tarybos ekspertinis darbas buvo vykdomas dviem kryptimis:

1) Tarybos ekspertų atliktos ekspertizės padėjo apčiuopti aktualiausias etninės kultūros problemas ir suformuluoti etninės kultūros globos prioritetus, parinkti veiksmingus sprendimo būdus bei numatyti konkrečias priemones Etninės kultūros plėtros valstybinėje programoje bei Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikėje programoje. 2002 m. atliktos tokios ekspertizės:

Teisės aktų ir kitų dokumentų analizė

1) Dėl Valstybės ilgalaikės raidos strategijos projekto vertinimo (V. Kondratienė, dr. V. Čaplikas).

2) Dėl Nacionalinės plėtros plano/bendrojo programavimo dokumento (2004-2006) projekto vertinimo (V. Kondratienė, dr. V. Čaplikas, pastabas dėl ES paramos etnografinių kaimų išsaugojimui pateikė kviestinis ekspertas, LŽŪU vyr. asistentas A. Aleksandravičius).

a) Nacionalinės plėtros plano/ Bendrojo programavimo dokumento projekto (2004- 2006) vertinimas (dr. V. Čaplikas).

b) Pastabos ir pasiūlymai Nacionaliniam plėtros planui/Bendrajam programavimo dokumentui (V. Kondratienė).

3) Dėl naujos priemonės įtraukimo į Bendrąjį programavimo dokumento projektą (V. Kondratienė, ir kviestiniai ekspertai A. Aleksandravičius, dr. V. Tumėnas).

4) Dėl Švietimo įstatymo projekto vertinimo (dr. I. Čepienė, V. Kondratienė, dr. K. Stoškus, R. Vėliuvienė, dr. D. Urbanavičienė, ir kviestiniai ekspertai dr. Ž. Jackūnas, habil. dr. M. Lukšienė, dr. A. Raškinis, V. Stundys).

a) Pastabos ir pasiūlymai Švietimo įstatymo projekto naujai redakcijai (dr. I. Čepienė)

b) Pastabos ir pasiūlymai Švietimo įstatymo bei jį lydinčios koncepcijos projektams (dr. I. Čepienė).

5) Pasiūlymai dėl įstatymų, susijusių su etninės kultūros paveldo archyvais, pataisų (dr. D. Urbanavičienė, V. Kondratienė, R. Vasiliauskienė, V. Vasiliauskaitė ir kviestiniai ekspertai dr. D. Atkočaitytė, dr. N. Keršytė, dr. Ž. B. Šaknys).

a) Pasiūlymai dėl įstatymų, susijusių su etninės kultūros paveldo archyvais, pataisų (dr. D. Urbanavičienė).

b) Dėl pastabų pataisoms apie specializuotą archyvą Lietuvos Respublikos archyvų, Mokslo ir studijų bei Aukštojo mokslo įstatymuose (kviestinė ekspertė dr. N. Keršytė).

c) Pasiūlymai dėl įstatymų, susijusių su etninės kultūros paveldo archyvais, pataisų (kviestinis ekspertas dr. Ž. B.  Šaknys).

6) Pasisakymas LR Vyriausybės 2002-04-03 posėdyje „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projekto Nr. IXP-1110 bei pasiūlymo Etninės kultūros globos tarybą įjungti į beteisę pakomisiją į sudaromą Valstybinės paveldo komisijos sudėtį (habil. dr. A. Vyšniauskaitė, V. Kondratienė).

7) Projekto „Tautinė savimonė ir pasaulinė globalizacija: analizė, diskusijos, informacija“ vertinimas (habil. dr. A. Vyšniauskaitė, V. Kondratienė).

• Etninės kultūros plėtros valstybinei programai rengti:

1) Etninės kultūros plėtros programos pirminis projektas (dr. D. Urbanavičienė).

2) Etninės kultūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimas (kviestinis ekspertas dr. R. Ambrazevičius).

3) Kaimo turizmo specialistų rengimas (dr. J. Čaplikas).

4) Mokytojų ir kultūros darbuotojų kvalifikacijos etninės kultūros srityje tobulinimas (kviestinė ekspertė dr. G. Kirdienė).

5) Lietuvių liaudies muzikos instrumentų meistrai (dabarties situacija ir perspektyvos) (kviestinis ekspertas A. Kirda).

6) Etninė kultūra papildomo ugdymo meno mokyklose (kviestinė ekspertė V. Liutkutė- Zakarienė).

7) Tradicinių dailiųjų amatų būklės vertinimas (J. Rudzinskas).

8) Etninės kultūros tyrimai mokslo ir studijų institucijose (kviestinis ekspertas dr. R. Sliužinskas).

9) Etninės kultūros vertybių kaupimas muziejuose (V. Vasiliauskaitė).

10) Etninės kultūros integravimas aukštosiose ir aukštesniosiose mokyklose (kviestinė ekspertė dr. D. Vyčinienė).

• Etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikei programai rengti

1) Etnografinių kaimų išlikimo programos pirminis projektas (dr. J. Čaplikas).

2) Etninės kultūros gyvoji tradicija etnografiniuose kaimuose (habil. dr. A. Vyšniauskaitė).

3) Etnografinių kaimų (Lazdijų r., Varėnos r., Druskininkų saviv. vietovėse) tyrimo rezultatai (kviestinis ekspertas dr. R. Povilaitis).

4) Etnografinių kaimų išlikimo programos projekto vertinimas architektūros požiūriu (kviestinis ekspertas dr. M. Purvinas).

5) Etnografinių kaimų išlikimo programos sąvokų, tikslų ir uždavinių apibrėžimai (kviestinis ekspertas dr. Ž. B. Šaknys).

6) 2001-2002 m. Etninės kultūros globos tarybos ir Lietuvos žemės ūkio universiteto etnografinių ekspedicijų išvados (kviestinis ekspertas dr. V. Tumėnas).

• Ekspertizės pagal veiklos sritis:

Švietimo ir mokslo klausimais

1) Pastabos dėl etninės kultūros ugdymo programos „Tėviškės metai“ (dr. R. Astrauskas, dr. I. Čepienė, dr. K. Stoškus, dr. D. Urbanavičienė, R. Vėliuvienė).

2) Dėl etninės kultūros ugdymo programos „Tėviškės metai“, skirtos bendrojo lavinimo mokyklos 5–10 klasėms (dr. R. Astrauskas).

3) Etninės kultūros ugdymo integruotos programos „Tėviškės metai“, skirtos bendrojo lavinimo mokyklos 5-10 klasėms (projektas „Tautiškumas ir atviroji visuomenė“) (dr. I. Čepienė).

4) Etninės kultūros ugdymo programos bendrojo lavinimo mokyklos 5-10 klasėms „Tėviškės metai“ II –jo varianto analizė (dr. I. Čepienė).

5) Etninės kultūros mokytojo specializacijos rengimo Vilniaus pedagoginiame universitete analizė (dr. I. Čepienė).

6) Dėl Alytaus miesto administracijos siūlymo pertvarkyti darželį-pradinę mokyklą „Sakalėlis“ (dr. V. Čaplikas, dr. I. Čepienė, V. Kondratienė).

7) Dėl šiuolaikinio etnokultūrinio ugdymo mokykloje. Problemų analizė (dr. I. Čepienė).

8) Etninės kultūros ugdymo švietimo sistemoje analizė (dr. I. Čepienė).

Regionų politikos ir plėtros klausimais

1) Dėl Alytaus apskrities regioninės plėtros plano vertinimo (dr. V. Čaplikas).

2) Etnografinių regionų ribų nustatymas ir etnografinių regionų ribų žemėlapio parengimas (kviestinis ekspertas dr. D. Pivoriūnas).

Etninės kultūros sklaidos klausimais

1) Dėl etninės kultūros TV laidų (J. Trinkūnas).

2) Etninė kultūra internete (J. Trinkūnas).

3) Globalizacijos tendencijos ir etnokultūra komercinėje elektroninėje žiniasklaidoje (R. Vėliuvienė).

4) Autentiškos lietuvių liaudies muzikos įrašai Lietuvos nacionalinio radijo fonduose. (kviestinis ekspertas A. Kirda ).

5) Etninė kultūra spaudos veidrodyje (kviestinis ekspertas V. Mikailionis).

2 priemonė. Vertinti valstybės institucijų pateiktus projektus, susijusius su etnine kultūra.

2002 m. Taryba vertino tokius valstybės institucijų pateiktus dokumentus:

1) Dėl Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo tobulinimo (V. Kondratienė, J. Trinkūnas, dr. D. Urbanavičienė, kviestinis ekspertas R. Garuolis).

2) Išvados ir pasiūlymai dėl UNESCO pateikto nematerialaus paveldo konvencijos projekto (dr. K. Stoškus, V. Kondratienė, D. Urbanavičienė, dr. R. Astrauskas, habil. dr. A. Vyšniauskaitė ir kviestiniai ekspertai dr. D. Pivoriūnas, dr. V. Tumėnas).

3) Nacionalinės Lietuvos kultūros plėtros programos 2003–2009 m. projekto vertinimas (apibendrino V. Kondratienė, J. Rudzinskas).

a) Nacionalinės Lietuvos kultūros plėtros programos (2003–2009 m.) projekto vertinimas (V. Kondratienė).

b) Apie Nacionalinės Lietuvos kultūros plėtros programos 2003–2009 m. projektą (J. Rudzinskas).

c) Dėl Nacionalinės Lietuvos kultūros plėtros programos 2003–2009 m. projekto (dr. D. Urbanavičienė).

d) Nacionalinės Lietuvos kultūros plėtros programos 2003–2009 m. vertinimas (kviestinis ekspertas dr. V. Tumėnas).

4) Dėl etnoarchitektūros vertinimo strategijos projekto (V. Kondratienė apibendrino).

a) Dėl etnoarchitektūros vertinimo strategijos projekto (R. Vasiliauskienė, kviestinis ekspertas dr. D. Pivoriūnas).

b) Apie LR Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento parengtą „Etnoarchitektūros vertinimo strategijos projektą“ (kviestiniai ekspertai – dr. M. Purvinas, M. Purvinienė).

5) Valstybinės kalbos politikos gairių projekto vertinimas (V. Kondratienė).

6) Dėl Valstybinės kalbos politikos gairių projekto (kviestinis ekspertas dr. P. Kniūkšta).

7) Dėl Kultūros ministerijos pateiktos Etninės kultūros plėtros programos projekto (apibendrino dr. D. Urbanavičienė).

a) Pastabos apie Kultūros ministerijos parengtą Etninės kultūros plėtros programą (dr. R. Astrauskas).

b) Pastabos dėl Kultūros ministerijos parengtos Etninės kultūros plėtros programos projekto dalies, susijusios su švietimo sistema (dr. I. Čepienė).

c) Kultūros ministerijos parengto Etninės kultūros plėtros programos projekto vertinimas (V. Kondratienė).

d) Kultūros ministerijos Etninės kultūros plėtros programos projekto analizė (J. Rudzinskas).

e) Pastabos apie „Etninės kultūros plėtros programą“ (dr. K. Stoškus).

f) Dėl Kultūros ministerijos parengto Etninės kultūros plėtros programos projekto (dr. D. Urbanavičienė).

g) Pastabos ir pasiūlymai dėl Kultūros ministerijos Etninės kultūros plėtros programos projekto (habil. dr. A. Vyšniauskaitė).

V uždavinys – užtikrinti etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimą.

Priemonės:

• koordinuoti ir iš dalies finansuoti 2002 m. priemonių planą;
• koordinuoti programos įgyvendinimą regionuose.

Uždavinio įgyvendinimo priemonės vykdymas:

1 priemonė. Programos 2002 m. priemonių plano koordinavimas ir dalinis finansavimas;

2 priemonė. Programos įgyvendinimo koordinavimas regionuose.

2002 m. gruodžio mėn. Taryba parengė Etninės kultūros plėtros valstybinės programos projektą, kurį tvirtinti Vyriausybė numato 2003 m. Tarybos uždavinys „Užtikrinti Valstybinės etninės kultūros plėtros programos įgyvendinimą“ perkeltas į 2003 m. Tarybos strateginį veiklos planą.

VI uždavinys – užtikrinti Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos įgyvendinimą.

Priemonė:

• Koordinuoti ir iš dalies finansuoti priemonių planą

Uždavinio įgyvendinimo priemonės vykdymas

Priemonė. Programos 2002 m. priemonių plano koordinavimas ir dalinis finansavimas.

2002 m. spalio 18 d. Taryba programos projektą pateikė derinti Žemės ūkio ministerijai. Kadangi programos projekto derinimas užsitęsė ir Žemės ūkio ministerija nepateikė jo tvirtinti Vyriausybei, Taryba negalėjo pradėti programos įgyvendinimo ir perkėlė institucijos uždavinį „Užtikrinti valstybinės etnografinių kaimų išlikimo programos įgyvendinimą“ į 2003 m. Tarybos strateginį veiklos planą.

VII uždavinys – puoselėti regioninį savitumą.

Priemonės:

• konsultuoti ir teikti ekspertines išvadas regioninės plėtros klausimais;
• teikti siūlymus Seimui ir Vyriausybei dėl teritorinio – administracinio suskirstymo.

Uždavinio įgyvendinimo priemonių vykdymas:

1 priemonė. Konsultavimas ir ekspertinių išvadų teikimas regioninės plėtros klausimais.

2002 m. Aukštaitijoje, Dzūkijoje (Dainavoje), Mažojoje Lietuvoje, Sūduvoje (Suvalkijoje), Žemaitijoje įsteigti Etninės kultūros globos tarybos padaliniai – regioninės tarybos. Pažymėtina, kad regioninės tarybos aktyviai dirba kartu su apskritimis, savivaldybėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis. Į etninės kultūros veiklą įtraukiami vietos bendruomenės nariai. Regioninės etninės kultūros globos tarybos savarankiškai rengė regioninės plėtros dokumentus, dalyvavo valstybės institucijų rengiamuose projektuose.

Tarybos Regionų komisijos ekspertai konsultavo apskritis ir savivaldybes regioninės politikos ir plėtros klausimais, atliko ekspertizes, analizavo regioninę politiką ir plėtrą reglamentuojančius teisės aktus, teikė išvadas ir pasiūlymus

2 priemonė. Siūlymų teikimas Seimui ir Vyriausybei dėl teritorinio – administracinio suskirstymo.

Seimo nario E. Skarbaliaus prašymu Regionų komisija analizavo pateiktą Lietuvos Respublikos teritorinių administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir pateikė savo išvadas.

VIII uždavinys – parengti etninės kultūros finansavimo sistemos koncepciją.

Priemonė:

• parengti Etninės kultūros globos fondo nuostatus.

Uždavinio įgyvendinimo priemonių vykdymas:

2002 m. Taryba apsiribojo tik vienos priemonės iš numatyto uždavinio – parengti etninės kultūros finansavimo sistemos koncepciją – įgyvendinimu. Ji parengė Etninės kultūros globos tarybos fondo nuostatų projektą. Minėto uždavinio įgyvendinimą numatyta tęsti 2003 m.

IX uždavinys – įgyvendinti Tarybos 2002 m. veiklos plane numatytas priemones.

Priemonė:

• programos 2002 m. priemonių plano įgyvendinimas.

Uždavinio įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Tarybos patvirtintas 2002 m. priemonių planas įgyvendintas.

Etninės kultūros globos tarybos 2002 m. veiklos numatytos priemonės:

1) Etninės kultūros globos tarybos 2001 m. veiklos ataskaita (atsakingas dr. R. Astrauskas). Tarybos veiklos ataskaita Taryboje patvirtinta balandžio 3 d., Lietuvos Respublikos Seimas įvertino ir pritarė Tarybos pateiktai veiklos ataskaitai 2002 m. spalio 8 d.

2) Naujojo Švietimo įstatymo projekto svarstymas (atsakingi dr. I. Čepienė, V. Kondratienė). Projektas buvo svarstytas Švietimo ir mokslo komisijoje, priimtos pastabos ir pasiūlymai pirmajam ir antrajam projekto variantui, kurios buvo pateiktos Lietuvos Respublikos Seimui.

3) Siūlymų dėl įstatymų, reglamentuojančių etninės kultūros globą, rengimas (atsakinga V. Kondratienė). Buvo pristatyti siūlymai dėl Valstybės ilgalaikės raidos strategijos ir Bendrojo programavimo dokumento projektui Taryboje (2002-11-20). Seimas atsižvelgė į Tarybos ekspertų pateiktus siūlymus dėl Valstybės ilgalaikės raidos strategijos. Finansų ministerija atsižvelgė į Tarybos pateiktus siūlymus Bendrojo programavimo dokumentui.

4) Etninės kultūros subjektų licencijavimas ir jų autorinių teisių apsauga (atsakingi J. Rudzinskas, V. Kondratienė). Taryba pateikė Seimui siūlymus, susijusius su PVM įstatymo tobulinimu, numatydama būdus, kaip užtikrinti tradicinių amatų ir verslų teisinę apsaugą bei subjektų, besiverčiančių šia veikla, apmokestinimo lengvatų taikymą.

5) Europos Sąjungos, Europos Tarybos, UNESCO teisės aktų, reglamentuojančių tautinio bei kultūrinio šalių identiškumo išsaugojimą, apžvalga (atsakingas dr. R. Astrauskas). Dr. R. Astrauskas Tarptautinėje liaudies meno organizacijos X Europos konferencijoje minėtu klausimu skaitė pranešimą. Apie konferenciją buvo išspausdintas straipsnis 2002 m. „Šiaulių krašto“ 7 numeryje.

6) Mokslinė metodinė konferencija „Etninės kultūros mokytojų rengimo patirtis ir problemos“ (atsakinga dr. I. Čepienė). Numatyta priemonė realizuota. Taryba prisidėjo organizuojant III Lietuvos kultūros kongreso konferenciją „Kultūros ugdymo ir plėtros prioritetas“ 2002 m. kovo 9 d. Klaipėdoje. Tarybos ekspertai joje skaitė pranešimus.

7) Etninės kultūros vertybių archyvų problemos (atsakinga dr. D. Urbanavičienė). Šios problemos ne kartą svarstytos Tarybos posėdžiuose, buvo atliktos ekspertizės. Šia tema skaitytas pranešimas, parengti įstatymų, susijusių su etninės kultūros paveldo archyvais, pakeitimų projektai.

8) Surengti diskusijas Aukštaitijos, Suvalkijos (Sūduvos), Dainavos (Dzūkijos) bei Žemaitijos regionuose „Kokio regiono mums reikia?“. (atsakingi dr. V. Čaplikas, V. Kondratienė, V. Vasiliauskaitė). Šia tema kalbėta III Lietuvos kultūros kongreso konferencijoje „Regionų kultūra“. Priemonė įgyvendinta įsteigtuose Tarybos padaliniuose – Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Sūduvoje (Suvalkijoje), Žemaitijoje, Mažojoje Lietuvoje. Vyko diskusijos minėtu klausimu, buvo svarstomos etnografinių regionų ribos bei galimybės teikti siūlymus dėl teritorinio administracinio Lietuvos suskirstymo, išskiriant 5 regionus – Aukštaitiją, Dzūkiją (Dainavą), Mažąją Lietuvą, Sūduvą (Suvalkiją), Žemaitiją.

9) Etninės kultūros dalykų dėstymo būklė vidurinės grandies švietimo įstaigose (sociologinio tyrimo metmenys) (atsakinga dr. I. Čepienė). Šia tema atlikta ekspertizė-tyrimas.

10) Etninė kultūra žiniasklaidoje: spaudos publikacijos (atsakingas J. Trinkūnas), atliktos ekspertizės.

11) Rekomendacijos dėl etninės kultūros vertybių rinkimo, kaupimo bei apsaugos. Buvo išsiuntinėtos anketos, surinkta medžiaga (atsakinga D. Urbanavičienė). Kadangi informacijos rinkimo procesas užsitęsė, priemonė perkelta į 2003 m.

12) Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos parengimas, aptarimas ir tvirtinimas (atsakingas J. Rudzinskas). 2002 m. spalio 16 d. parengtas programos projektas buvo apsvarstytas ir patvirtintas Tarybos posėdyje.

13) J. Basanavičiaus premijos kandidatų svarstymas (atsakinga V. Kondratienė). Šis klausimas buvo svarstytas 2002 m. rugsėjo 11 d. posėdyje.

14) Tradicinių verslų, amatų ir sportinių žaidimų gaivinimas (atsakingas J. Rudzinskas). Šia tema buvo atliktos A. Kirdos ir J. Rudzinsko ekspertizės („Lietuvių liaudies muzikos instrumentų meistrai (dabarties situacija ir perspektyvos)“ ir „Tradicinių dailiųjų amatų būklės vertinimas“, kurios buvo panaudotos Etninės kultūros plėtros valstybinei programai rengti.

15) Etninės pakraipos darželių bei mokyklų veiklos patirtis (atsakinga dr. I. Čepienė). Tyrimai nebuvo atlikti, kadangi Švietimo ir mokslo ministerija neatsakė į Etninės kultūros globos tarybos užklausimą ir nepateikė duomenų apie etninės kultūros įstaigas.

16) Etninės kultūros plėtros valstybinės programos koncepcijos bei programos projekto parengimas ir svarstymas (atsakinga dr. D. Urbanavičienė). Taryboje vyko programos darbo grupės posėdžiai, atliktos ekspertizės, programa parengta ir patvirtinta Taryboje.

TARYBOS BIUDŽETINIAI ASIGNAVIMAI

Etninės kultūros globos tarybos veiklos tikslai ir uždaviniai įgyvendinami, vykdant valstybės biudžeto programą Etninės kultūros valstybinė globa. Šiai programai vykdyti 2002 m. pradžioje Tarybos išlaidų sąmatoje patvirtinta 319,0 tūkst. Lt asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui patvirtinta – 107,0 tūkst. Lt, socialinio draudimo įmokoms – 33,0 tūkst. Lt, kitoms išlaidoms – 179,0 tūkst. Lt. Nepaprastosioms išlaidoms lėšų neskirta.

2002 m. pradžioje Taryba disponavo UNESCO finansuotos programos lėšų likučiu – 3,97 tūkst. Lt.

2002 metų eigoje buvo patikslinta išlaidų sąmata: susidariusi 14,1 tūkst. Lt paprastųjų išlaidų (darbo užmokesčio fondo – 10,9 tūkst. Lt, socialinio draudimo įmokų – 3,2 tūkst. Lt) ekonomija perkelta į nepaprastąsias išlaidas ilgalaikiam turtui įsigyti – nupirkta kompiuterinė įranga regioninėms etninės kultūros globos taryboms.

2002 m. institucijos poreikiams išleista 305,5 tūkst. Lt (96,8% gautų asignavimų). Etatinių darbuotojų darbo užmokesčiui išleista 96,0 tūkst. Lt. Kitos išlaidos darbams, prekėms ir paslaugoms sudarė 165,6 tūkst. Lt (tai yra 94,2% gautų šioms išlaidoms asignavimų). Iš jų Tarybos narių ir ekspertų veiklai apmokėti išleista 71,9 tūkst. Lt, ryšių paslaugoms – 8,6 tūkst. Lt, komunalinėms paslaugoms ir patalpų nuomai – 49,3 tūkst. Lt, transporto paslaugoms – 4,8 tūkst. Lt, raštinės prekėms ir inventoriui įsigyti – 13,0 tūkst. Lt, Tarybos informacinio leidinio „Etninė kultūra“ išleidimui – 8,5 tūkst. Lt. 2002 m. pabaigoje biudžeto lėšų likutis sudarė 10,2 tūkst. Lt (kitų išlaidų - 4,1 tūkst. Lt, apmokėjimo Tarybos nariams ir ekspertams – 6,1 tūkst. Lt), lėšos pervestos į valstybės biudžetą.

2002 m. Taryba panaudojo UNESCO finansuotos programos 3,97 tūkst. Lt lėšų likutį: buvo parengta ir įkelta į internetą Etninės kultūros globos tarybos organizuotos Vidurio ir Rytų Europos šalių parlamentarų bei etninės kultūros specialistų UNESCO tarptautinės konferencijos „Liaudies kultūra trečiajame tūkstantmetyje: laiko iššūkiai ir naujos paramos formos“ medžiaga (2002 m. liepos 31 d. Lietuvos nacionalinei UNESCO komisijai pateikta ataskaita apie UNESCO lėšų panaudojimą).

2002 m. vykdant valstybės biudžeto programą Etninės kultūros valstybinė globa, lėšos panaudotos pagal paskirtį. Tarybos 2002 m. finansinė ataskaita bei programos uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijų vykdymo ataskaita pateikta Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei.

Tarybos pirmininkas Krescencijus Stoškus

Tarybos sekretoriato vadovė Virginija Kondratienė

 

Etninės kultūros globos tarybos

2002 metų veiklos ataskaitos

1 priedas

 

Etninės kultūros globos taryba ir jos padaliniai

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA

Krescencijus Stoškus (Tarybos pirmininkas)	Lietuvių etninės kultūros draugijos tarybos narys; doc.dr.
Virginija Kondratienė (pirmininko pavaduotoja, kuruojanti teisės klausimus)	Mažosios Lietuvos regioninės tarybos atstovė
Jonas Rudzinskas (pirmininko pavaduotojas, kuruojantis etninės kultūros gyvosios tradicijos klausimus)	Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas
Dalia Urbanavičienė (pirmininko pavaduotoja, kuruojanti etninės kultūros paveldo klausimus)	Lietuvos muzikos akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyriaus vedėja; dr.
Albertas Amšiejus	LR Žemės ūkio rūmų pirmininko pavaduotojas
Rimantas Astrauskas	Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologijos sekcijos narys; doc. dr.
Romas Balčius	Alytaus apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento teritorijų planavimo skyriaus vedėjas, Dzūkijos regioninės tarybos pirmininkas
Irena Čepienė	Švietimo ir mokslo ministerijos ekspertė; doc. dr.
Petras Kalnius	Lietuvos istorijos instituto etnografijos skyriaus vyr. mokslo bendradarbis; dr.
Marcelijus Martinaitis	Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos narys
Danguolė Micutienė	Marijampolės apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento vyr. specialistė, Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos pirmininkė
Jūratė Palionytė	Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja
Egidijus Skarbalius	Žemaitijos regioninės tarybos atstovas, LR Seimo narys
Dalia Teišerskytė	LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė
Liudvika Trasykytė	Aukštaitijos regioninės tarybos pirmininkė
Jonas TrinkūnaS	Lietuvos ramuvų sąjungos pirmininkas
Rasa Vasiliauskienė	Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo departamento Kraštovaizdžio skyriaus vyr. specialistė
Ramunė Vėliuvienė	Radijo ir televizijos komisijos narė
Angelė Vyšniauskaitė	Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikė; prof., habil. dr.

AUKŠTAITIJOS REGIONINĖ ETININĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA

Liudvika Trasykytė (Regioninės tarybos pirmininkė)	Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja
Rima Garsonienė (pirmininko pavaduotoja)	Utenos etninės kultūros centro etnomuzikologė
Jonas Vaiškūnas (pirmininko pavaduotojas)	Lietuvos ramuvų sąjungos valdybos narys
Vitalija Vasiliauskaitė (pirmininko pavaduotoja)	Panevėžio kraštotyros muziejaus Etninės kultūros skyriaus vyr. muziejininkė
Laima Bikulčienė	Širvintų kultūros centro etninės kultūros specialistė
Petras Blaževičius	Aukštaičių akademijos pirmininkas
Raimondas Garsonas	Utenos etninės kultūros centro pirmininkas, etnomuzikologas
Zita Kapučinskienė	Pakruojo r. Pamūšio kultūros namų specialistė
Regina Karaliūnienė	Jonavos krašto muziejaus direktorė
Zita Kukuraitienė	Panevėžio apskrities viršininko pavaduotoja
Regina Lukminienė	Kėdainių krašto muziejaus etnografė
Vidas Mažukna	Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas
Vanda Stanevičienė	Švenčionių Nalšios muziejaus etninės kultūros skyriaus vedėja
Regina Stumbrienė	Anykščių kultūros rūmų etnografė
Algis Svidinskas	Lietuvių etninės kultūros draugijos Kauno teritorinio padalinio atstovas
Nijolė Šatienė	Lietuvos ūkininkių draugijos narė
Mečislovas Treinys	Lietuvos žemės ūkio universiteto Ekonomikos fakultetas; prof. habil. dr.
Raimonda Valaitienė	Panevėžio apskrities administracijos Socialinių reikalų ir švietimo departamento Kultūros, sporto ir turizmo skyriaus vedėja
Gvidas Vilys	Lietuvių etninės kultūros draugijos Aukštaitijos teritorinio padalinio atstovas
Jonas Vitkūnas	Kernavės archeologijos ir istorijos muziejaus-rezervato Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas

DZŪKIJOS (DAINAVOS) regioninė etninės kultūros globos taryba

Romas Balčius (Regioninės tarybos pirmininkas)	Alytaus apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento teritorijų planavimo skyriaus vedėjas
Vygandas Čaplikas (pirmininko pavaduotojas)	Etninės kultūros globos tarybos ekspertas, regionų komisijos pirmininkas; dr.
Algimantas Černiauskas (pirmininko pavaduotojas)	Dzūkijos nacionalinio parko Merinės lankytojų centro vadovas
Arvydas Švirmickas (pirmininko pavaduotojas)	Alytaus dailiųjų amatų mokyklos mokytojas
Rimutė Avižienė	Marcinkonių laisvalaikio ir pramogų centro direktorė
Giedrius Bernatavičius	Alytaus kraštotyros muziejaus etnografas
Rita Černiauskienė	Merkinės Jaunimo etnokultūros klubo “Kukumbalis” vadovė
Vytautas Dabrukas	Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys
Juozas Dingelis	Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas
Vaida Džervienė	Lietuvai pagražinti draugijos Alytaus m. ir r. pirmininkė, Alytaus parkų direkcijos direktorė
Jūratė Federavičienė	Alytaus kolegijos dėstytoja
Danutė Gudelienė	Kietaviškių pagrindinės mokyklos mokytoja, Kraštotyros muziejaus vadovė
Audronė Gulbinavičienė	Trakų r. savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vyr. specialistė
Audronė Jakunskienė	Alytaus kraštotyros muziejaus direktorė
Aldona Jankauskienė	Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyriaus pirmininkė
Saulius Lampickas	Alytaus dailiųjų amatų mokyklos mokytojas, medžio drožėjas
Gintarė Markevičienė	Alytaus dailiųjų amatų mokyklos dailės mokytoja
Irena Naujūnienė	Senosios Varėnos A. Ryliškio vid. mokyklos muzikos mokytoja
Zdislavas Palevičius	Šalčininkų r. Savivaldybės mero pavaduotojas
Ona Petkevičienė	Balninkų pradžios mokyklos direktorė, Lietuvai pagražinti draugijos Alytaus m. ir r. pirmininko pavaduotoja
Aušra Plytninkaitė	Alytaus “Sakalėlio” darželio-mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui
Vilius Rekevičius	Druskininkų savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas
Laima Saviščevienė	Dzūkijos nacionalinio parko specialistė informacijai
Laimutė Šiušienė	Alytaus dailiųjų amatų mokyklos direktorė
Regina Jūratė Tamulevičienė	Varėnos r. savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. inspektorė
Vanda Umbrasienė	Liaudies meistrė
Algirdas Volungevičius	Leipalingio kraštotyros muziejaus direktorius
Aloyzas Žygas	Alytaus kolegijos dėstytojas
Virginija Žitkauskienė	Alytaus dailiųjų amatų mokyklos mokytoja, tautodailininkė

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba

Genovaitė Kimbrienė (Regioninės tarybos pirmininkė)	Lietuvos ūkininkių draugijos narė, Šilutės kredito unijos valdybos pirmininkė
Vigantas Giedraitis (pirmininko pavaduotojas)	Neringos m. savivaldybės mero pavaduotojas
Danutė Norušaitė (pirmininko pavaduotoja)	Tilžės kultūros draugijos “Birutė” pirmininkė
Giedrė Skipitienė (pirmininko pavaduotoja)	Martyno Jankaus muziejaus direktorė
Nijolė Sliužinskienė (pirmininko pavaduotoja)	Klaipėdos m. savivaldybės Etnokultūros centro direktorė
Roza Šikšnienė (pirmininko pavaduotoja)	Šilutės muziejaus direktorė
Virginija Kondratienė (Mažosios Lietuvos regiono atstovė Etninės kultūros globos taryboje)	Prūsos ir Mažosios Lietuvos fondo prezidentė
Rimantas Balsys	Klaipėdos Universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto prodekanas; dr.
Jonas Bukantis	Klaipėdos Universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos pirmininkas; doc. dr.
Vaida Galinskienė	Šilutės 1-osios gimnazijos mokytoja
Regina Jokubaitytė	Šilutės kultūros ir pramogų centro folkloro ansamblio “Verdainė” vadovė
Dalia Kiseliūnaitė	Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” seimelio narė, Klaipėdos Universiteto kalbininkė; doc. dr.
Elena Matulionienė	Klaipėdos Universiteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros vyr. asistentė, Tautodailės kabineto vedėja
Vaclovas Algirdas Mišeikis	Pagėgių savivaldybės meras
Helga Norušienė	Tilžės kultūros draugijos “Birutė” narė
Skirmantė Paplauskienė	Laikraščio “Šilo karčema” korespondentė
Rimantas Sliužinskas	Klaipėdos Universiteto doc. dr.
Elena Stankevičienė	Pagėgių savivaldybės Viešosios bibliotekos direktorė
Alfonsas Šeputis	Švėkšnos seniūnas
Valdemaras Šimėnas	Prūsos ir Mažosios Lietuvos fondo viceprezidentas, doc. dr.
Jonas Trinkūnas	Lietuvos Prūsų bendruomenės narys
Inija Trinkūnienė	Lietuvos Prūsų bendruomenės pirmininkė

 

Suvalkijos (Sūduvos) regioninė etninės kultūros globos taryba

Danguolė Micutienė (Regioninės tarybos pirmininkė)	Marijampolės apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento vyr. specialistė
Valentinas Jezerskas (pirmininko pavaduotojas)	Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys
Zenius Šileris (pirmininko pavaduotojas)	Etnokultūros žurnalo “Suvalkija”vyr. redaktorius
Albinas Vaičiūnas (pirmininko pavaduotojas)	Lietuvos zanavykų bendrijos pirmininkas
Asta Vandytė (pirmininko pavaduotoja)	Kauno tautinės kultūros centro direktorė
Antanas Žilinskas (pirmininko pavaduotojas)	Muziejaus direktorius
Vidas Cikana	Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys
Vitas Daniliauskas	Lietuvai pagražinti draugijos narys, Šakių “Varpo” vidurinės mokyklos direktorius
Vitalija Filipova	Kazlų Rūdos etnokultūros centro specialistė
Vytautas Jonas Gaulia	Lietuvos Vytautų klubo Marijampolės skyriaus pirmininkas
Vytautas Grinius	Lietuvos prezidento K. Griniaus muziejaus direktorius
Nijolė Gruodienė	Marijampolės kolegijos vyr. dėstytoja
Rasa Januškienė	Kalvarijos kultūros centro kultūros renginių organizatorė
Algirdas Petras Kanapka	Gražiškių parapijos klebonas, Marijampolės kolegijos dėstytojas
Augenija Kasperavičienė	Šakių rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja
Albinas Mitrulevičius	Marijampolės apskrities viršininkas
Giedrė Pečiulienė	Kauno raj. I-osios muzikos mokyklos mokytoja
Romualdas Povilaitis	Lietuvos žemės ūkio universiteto, Kaimo kultūros instituto kultūrologijos ir filosofijos katedros doc. dr.
Lina Sinkevičienė	Kačerginės kultūros centro direktorė
Nijolė Skinkienė	Vilkaviškio kultūros skyriaus etnografė
Alvydas Totoris	Kalvarijų savivaldybė
Nijolė Teresė Vasylienė	Marijampolės kolegijos Dailės ir šokio pedagogikos katedros vedėja
Arvydas Vidžiūnas	LR Seimo narys
Jaunius Vylius	Kraštotyros muziejaus metodininkas
Angelė Vyšniauskaitė	Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikė; prof. habil. dr.
Teresė Vizbarienė	Lietuvos ūkininkių draugijos Liudvinavo skyriaus narė
Inga Žilionienė	Kazlų Rūdos savivaldybės vyresnioji kultūros paveldo specialistė

 

Žemaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba

Alfredas Vauras (Regioninės tarybos pirmininkas)	Telšių r. tarybos narys
Vacys Vaivada (pirmininko pavaduotojas)	Klaipėdos Universiteto mokslinis bendradarbis
Algirdas Žebrauskas (pirmininko pavaduotojas)	Telšių r. savivaldybės rajono architektas
Egidijus Skarbalius (Žemaitijos regiono atstovas Etninės kultūros globos taryboje)	Žemaičių kultūros draugijos narys, LR Seimo narys
Alfredas Brauklys	Raseinių r. kultūros centro direktorius
Adelė Cholodinskienė	Mažeikių muziejaus direktorė
Genoveita Gricienė	Sedos vidurinės mokyklos direktorė
Aleksandras Ilginis	Žemaitijos dailininkų sąjungos pirmininkas
Augustinas Jonušas	Žemaičių kultūros draugijos narys
Stasys Kasparavičius	Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas
Edmundas Mickūnas	Žemaičių kultūros draugijos tarybos narys
Lidija Joana Pranienė	Šiaulių miesto savivaldybės vyr. specialistė
Milda Ričkutė	Telšių aukštesniosios dailės mokyklos Pedagogikos skyriaus vedėja
Vytenis Rimkus	Šiaulių Universiteto prof. habil. dr.

 

 

Etninės kultūros globos tarybos

2002 metų veiklos ataskaitos

2 priedas

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA

NUTARIMAS

DĖL VALSTYBINĖS ETNOGRAFINIŲ KAIMŲ IŠLIKIMO PROGRAMOS DARBO GRUPĖS SUDARYMO

2002 m. sausio 16 d. Nr. 4

Vilnius

Etninės kultūros globos taryba, vadovaudamasi Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo II skyriaus 8 straipsnio 2 dalimi, 2002 m. sausio 16 d. posėdyje nutaria:

1.Sudaryti darbo grupę Valstybinei etnografinių kaimų išlikimo programai parengti.

2. Darbo grupę suskirstyti į tris pogrupius: Gyvoji dvasinė kultūra, Tradiciniai amatai ir verslai, Tradicinis kraštovaizdis.

Valstybinės etnografinių kaimų išlikimo programos

darbo grupės narių sąrašas

Darbo grupės vadovas – Jonas Rudzinskas - Etninės kultūros globos tarybos pirmininko pavaduotojas, Tautodailininkų sąjungos pirmininkas.

1. Gyvoji dvasinė kultūra

Pirmininkas – Vytautas Tumėnas – Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus mokslo darbuotojas, daktaras.

Pogrupio nariai:

Rimantas Astrauskas – Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas, Lietuvos muzikos akademijos Etnomuzikologijos katedros docentas, humanitarinių mokslų daktaras.

Jonas Rudzinskas – Etninės kultūros globos tarybos pirmininko pavaduotojas, Tautodailininkų sąjungos pirmininkas.

Dalia Urbanavičienė – Lietuvos muzikos akademijos MI Etnomuzikologijos sk. vedėja, menotyros daktarė, Etninės kultūros globos tarybos pirmininko pavaduotoja, Lietuvių etninės draugijos pirmininkė.

Virginija Kondratienė – Etninės kultūros globos tarybos pirmininko pavaduotoja teisės klausimais.

Romualdas Povilaitis – Lietuvos žemės ūkio universiteto Kultūrologijos ir filosofijos katedros vedėjas, docentas, humanitarinių mokslų daktaras.

Angelė Vyšniauskaitė – etnologė, prof. habil. daktarė, Etninės kultūros globos tarybos narė.

Petras Kalnius – Lietuvos istorijos instituto Etnografijos skyriaus vyr. mokslo darbuotojas, Etninės kultūros globos tarybos narys, daktaras.

2. Tradiciniai amatai ir verslai

Pirmininkas - Jonas Čaplikas –

Lietuvos žemės ūkio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanas, socialinių mokslų daktaras, docentas.

Pogrupio nariai:

Jonas Rudzinskas – Etninės kultūros globos tarybos pirmininko pavaduotojas, Tautodailininkų sąjungos pirmininkas.

Mečislovas Treinys – Lietuvos žemės ūkio universiteto Ekonomikos katedros profesorius, socialinių mokslų daktaras.

Virginija Žoštautienė – Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir informacijos departamento direktorė.

Darius Vilimas – Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir informacijos departamento vyriausiasis specialistas.

Arvydas Švirmickas – Alytaus dailiųjų amatų mokyklos direktoriaus pavaduotojas.

3. Tradicinis kraštovaizdis

Pirmininkas – Danielius Pivoriūnas – Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo departamento Kraštovaizdžio skyriaus viršininkas, daktaras.

Pogrupio nariai:

Virgilijus Kačinskas – Kultūros vertybių apsaugos departamento Kultūros paveldo centro direktoriaus pavaduotojas, vyriausiasis architektas.

Nijolė Šatienė – Lietuvos ūkininkių draugijos tarybos narė, Biržų rajono savivaldybės tarybos narė, Šukionių kaimo bendruomenės pirmininkė.

Rasa Vasiliauskienė – Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo departamento Kraštovaizdžio skyriaus vyriausioji specialistė, Etninės kultūros globos tarybos narė.

Petras Kalnius - Lietuvos istorijos instituto Etnografijos skyriaus vyr. mokslo darbuotojas, Etninės kultūros globos tarybos narys, daktaras.

Tarybos pirmininkas Rimantas Astrauskas

 

Etninės kultūros globos tarybos

2002 metų veiklos ataskaitos

3 priedas

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA

NUTARIMAS

DĖL VALSTYBINĖS ETNINĖS KULTŪROS PLĖTROS PROGRAMOS DARBO GRUPĖS SUDARYMO

2002 m. vasario 13 d. Nr. 5

Vilnius

Etninės kultūros globos taryba, vadovaudamasi Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo II skyriaus 8 straipsnio 1 dalimi, 2002 m. vasario 13 d. posėdyje nutaria:

1. Sudaryti darbo grupę Valstybinei etninės kultūros plėtros programai parengti.
2. Darbo grupę suskirstyti į keturias paprogrames: Etninės kultūros paveldas, Etninės kultūros tyrinėjimai ir jų mokslinė bazė, Gyvoji tradicija, Etninė kultūra švietimo, specialaus ugdymo ir aukštojo mokslo sistemoje.

Valstybinės etninės kultūros plėtros programos darbo grupės narių sąrašas

Darbo grupės vadovė - Dalia Urbanavičienė - Lietuvos muzikos akademijos MI Etnomuzikologijos sk. vedėja, menotyros daktarė, Etninės kultūros globos tarybos pirmininko pavaduotoja, Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė.

I. Etninės kultūros paveldas

Pirmininkas - Vidmantas Bezaras – Valstybinių saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojas.

Paprogramės nariai:

Birutė Imbrasienė – VĮ Kulinarijos paveldo fondo direktorė, Lietuvių etninės kultūros draugijos narė.

Arvydas Švirmickas – Alytaus dailiųjų amatų mokyklos direktoriaus pavaduotojas, dailininkas tapytojas-pedagogas.

Diana Varnaitė – KVAD direktorė.

Vitalija Vasiliauskaitė – Panevėžio kraštotyros muziejaus darbuotoja, Aukštaitijos regiono atstovė, Etninės kultūros globos tarybos narė.

Rasa Vasiliauskienė – Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo departamento Kraštovaizdžio skyriaus vyriausioji specialistė, Etninės kultūros globos tarybos narė.

II. Etninės kultūros tyrinėjimai ir jų mokslinė bazė

Pirmininkas – Valdemaras Šimėnas - VU Istorijos fakulteto Archeologijos katedros docentas, Etninės kultūros globos tarybos narys, daktaras.

Paprogramės nariai:

Rytis Ambrazevičius – Lietuvos muzikos akademijos lektorius, mokslo darbuotojas.

Rimantas Astrauskas – Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas, Lietuvos muzikos akademijos Etnomuzikologijos katedros docentas, humanitarinių mokslų daktaras.

Renata Bareikienė – Lietuvos Mokslo tarybos referentė.

Martynas Purvinas – Architektūros ir statybos instituto Architektūros ir paveldo sektoriaus vyr. mokslo darbuotojas, daktaras.

Marija Purvinienė – Architektūros ir statybos instituto Architektūros istorijos ir paveldo sektoriaus mokslo darbuotoja.

Žilvytis Bernardas Šaknys – Lietuvos istorijos instituto Etnologijos sk. vedėjas, daktaras.

Daiva Vaitkevičienė – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja, daktarė.

III. Etninės kultūra švietimo, specialaus ugdymo ir aukštojo mokslo sistemoje

Pirmininkė – Irena Čepienė - VPU docentė, daktarė, Etninės kultūros globos tarybos narė.

Paprogramės nariai:

Ona Babonienė – Lietuvos Respublikos Seimo narė.

Virginija Kondratienė – Etninės kultūros globos tarybos pirmininko pavaduotoja teisės klausimais.

Varsa Liutkutė – Lietuvos muzikos akademijos asistentė.

Romualdas Povilaitis – Lietuvos žemės ūkio universiteto Kultūrologijos ir filosofijos katedros vedėjas, docentas, humanitarinių mokslų daktaras.

Valentinas Stundys – Molėtų miesto meras.

Žilvytis Bernardas Šaknys – Lietuvos istorijos instituto Etnologijos sk. vedėjas, daktaras.

Arvydas Švirmickas – Alytaus dailiųjų amatų mokyklos direktoriaus pavaduotojas, dailininkas tapytojas-pedagogas.

Vitalija Vasiliauskaitė – Panevėžio kraštotyros muziejaus darbuotoja, Aukštaitijos regiono atstovė, Etninės kultūros globos tarybos narė.

Daiva Vyčinienė – Lietuvos muzikos akademijos Etnomuzikologijos katedros vedėja, doc. daktarė.

IV. Gyvoji tradicija

Pirmininkas – Jonas Rudzinskas - Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas, Etninės kultūros globos tarybos pirmininko pavaduotojas.

Paprogramės nariai:

Rytis Ambrazevičius – Lietuvos muzikos akademijos lektorius, mokslo darbuotojas.

Jonas Čaplikas – Lietuvos žemės ūkio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanas, socialinių mokslų daktaras, docentas.

Vygantas Čaplikas – ES tarptautinės regioninės “ACC Together” Lietuvoje konsultantas, Etninės kultūros globos tarybos narys, socialinių mokslų daktaras.

Birutė Imbrasienė – VĮ Kulinarijos paveldo fondo direktorė, Lietuvių etninės kultūros draugijos narė.

Virginija Kondratienė – Etninės kultūros globos tarybos pirmininko pavaduotoja teisės klausimais.

Danielius Pivoriūnas – Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo departamento Kraštovaizdžio skyriaus viršininkas, daktaras.

Eglė Plioplienė – Vilniaus miesto Etninės veiklos centro direktorė.

Juozas Raguckas – Valstybinio turizmo departamento direktoriaus pavaduotojas.

Egidijus Skarbalius – Lietuvos Respublikos Seimo narys.

Jonas Trinkūnas – Lietuvos romuvų sąjungos pirmininkas, daktaras, Etninės kultūros globos tarybos narys.

Vytautas Tumėnas – Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus mokslo darbuotojas, daktaras.

Jonas Vaiškūnas – Molėtų krašto muziejaus skyriaus vedėjas.

Rasa Vasiliauskienė – Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo departamento Kraštovaizdžio skyriaus vyriausioji specialistė, Etninės kultūros globos tarybos narė.

Ramunė Vėliuvienė – Radijo ir televizijos komisijos narė, Etninės kultūros globos tarybos narė.

Darius Vilimas – Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir informacijos departamento vyriausiasis specialistas.

Angelė Vyšniauskaitė – Etnologė, prof. hab. daktarė, Etninės kultūros globos tarybos narė.

Virginija Žoštautienė – Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir informacijos departamento direktorė.

Tarybos pirmininkas Rimantas Astrauskas