1) Algimantas Salamakinas (pirmininkas) - Socialdemokratinės koalicijos frakcija;

4) Nikolaj Medvedev - Socialdemokratinės koalicijos frakcija;

Rugsėjo 11 d. svarstyta dėl Seimo nario Eduardo Šablinsko veiksmų atitikimo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje nuostatoms ir etikos reikalavimams. Į Komisiją kreipėsi grupė Seimo narių bei Vilniaus miesto savivaldybės meras prašydami išsiaiškinti, ar Seimo narys Eduardas Šablinskas naudodamas ir eksploatuodamas patalpas Stiklių g. 5 Vilniuje, priklausančias Vilniaus miesto savivaldybei, nepažeidžia Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir Seimo nario etikos reikalavimų. Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad Seimo nario Eduardo Šablinsko veiksmuose piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi nenustatyta.

Rugsėjo 12 d. buvo svarstoma, ar nebuvo pažeistas Seimo statuto 109 str. pateikiant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą. Komisija nusprendė, kad Seimo statuto reikalavimams nenusižengta, bet rekomendavo, jog pirmininkaujantys Seimo posėdžiams atidžiau reaguotų į Seimo narių pasiūlymus dėl procedūrinių klausimų.

Rugsėjo 19 d. svarstytas Seimo nario Romano Algimanto Sedlicko elgesys Seimo plenarinio posėdžio metu. Seimo plenariniame posėdyje svarstant Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos karių dalyvavimo Jungtinių Tautų taikos palaikymo misijoje Afganistane Tarptautinių saugumo paramos pajėgų sudėtyje" projektą ir kalbant dėl balsavimo motyvų kalbėjo Seimo narys Julius Veselka. Jo kalba išprovokavo Seimo narį Romaną Algimantą Sedlicką, kuris (nors žodis buvo suteiktas tik kalbantiems dėl balsavimo motyvų) savo pasisakymą nukreipė į Seimo nario Juliaus Veselkos asmenį, nepagarbiai ir įžeidžiai apie jį atsiliepdamas. Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad Seimo narys Romanas Algimantas Sedlickas neetiškai pasielgė nepagarbiai kalbėdamas apie Seimo narį Julių Veselką ir rekomendavo Seimo posėdžių pirmininkams tais atvejais, kai Seimo narių kalbos yra nesusijusios su svarstomo klausimo esme, o tik komentuoja, ką kiti Seimo nariai kalbėjo, ir peržengiamos etikos ribos, tokias kalbas nutraukti išjungiant kalbančiojo mikrofoną.

Rugsėjo 30 d. Komisija aiškinosi, ar pagrįstai Seimo posėdžio pirmininkas paskelbė pakartotinį balsavimą dėl Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir 15 straipsnio papildymo įstatymo projekto priėmimo (2002 m. liepos 03 d.). Buvo priimtas sprendimas nurodant, kad Seimo posėdžio pirmininkas, paskelbdamas pakartotinį balsavimą dėl Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir 15 straipsnio papildymo įstatymo projekto priėmimo, nenusižengė Seimo statuto nuostatų reikalavimams ir paskatinti Seimo posėdžių pirmininkai atidžiau kontroliuoti, kaip vykdomos Seimo statute numatytos įstatymų projektų pateikimo, svarstymo ir priėmimo procedūros.

Tame pačiame posėdyje svarstyta, ar Seimo narys Juozas Bernatonis nenusižengia Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui bei valstybės politiko etikos principams vienu metu vadovaudamas ministerijai ir dirbdamas Lietuvos socialdemokratų partijos rinkimų štabe. Komisija nustatė, kad Seimo narys yra politikas ir jo dalyvavimas politinės partijos veikloje neprieštarauja galiojantiems Lietuvos Respublikos įstatymams.

Spalio 7 d. Komisija vertino Seimo nario Kazio Bobelio pareiškimą 2002 m. rugsėjo 25 d. vykusioje LNK televizijos laidoje "Žodžio laisvė". LNK televizijos laidos "Žodžio laisvė" metu Seimo narys Kazys Bobelis apkaltino Seimo narį Artūrą Vazbį pateikus skundą Etikos ir procedūrų komisijai dėl jo viešų pareiškimų Europos Sąjungos bei tautinių mažumų atžvilgiu ir pavadino A. Vazbį "skundiku". Komisija rekomendavo Seimo nariui Kaziui Bobeliui atsakingiau, korektiškiau, neperžengiant elementaraus mandagumo ribų, reikšti savo mintis ir vengti nepagrįstų bei įžeidžiančių kitą asmenį pareiškimų.

2002 m. lapkričio 04 d. svarstytas klausimas dėl Seimo nario Visvaldo Nekrašo veiklos atitikimo Lietuvos Respublikoje galiojantiems įstatymams. Komisija nagrinėjo, ar sudarydamas darbo sutartį su Viešąja įstaiga Plungės rajono pirminės sveikatos priežiūros centru Seimo narys nenusižengė Lietuvos Respublikos Seimo statuto reikalavimams. Nustačius, kad tarp Seimo nario Visvaldo Nekrašo ir Viešosios įstaigos Plungės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro nėra teisėtos darbo sutarties ir Seimo narys negauna jokio atlyginimo iš šios įstaigos, Komisijoje priimtas sprendimas, jog Seimo statuto nuostatos dėl Seimo nario pareigų derinimo (6 str.) bei Seimo nario atlyginimo (15 str.) yra nepažeistos.

Tačiau pripažinta, kad Seimo narys, prisiekęs gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, privalo ne tik pats preciziškai jų laikytis, bet ir kontroliuoti, kad kiti asmenys bei institucijos jų nepažeidinėtų. Seimo narys Visvaldas Nekrašas, pasirašydamas darbo sutartį su Viešąja įstaiga Plungės rajono pirminės sveikatos priežiūros centru, pažeidė Seimo statuto 18 straipsnio 1 punkto ir Darbo sutarties įstatymo nuostatų reikalavimus.

Lapkričio 11 d. Komisija sprendė, ar Seimo narys Gediminas Jakavonis, dalyvaudamas Antikorupcijos komisijos 2002 m. lapkričio 4 d. posėdyje priimant sprendimus dėl UAB "VP Market", UAB "Optimali investicija" ir kitų asmenų sandorių, nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo bei Seimo statuto 18 straipsnio nuostatų. Seimo narys Gediminas Jakavonis 2002 m. lapkričio 4 d. prieš Antikorupcinės komisijos posėdį, kuriame turėjo būti svarstomas klausimas dėl Generalinės prokuratūros sprendimo atsisakyti ginant viešą interesą kreiptis į teismą civiline tvarka dėl UAB "VP Market" ir UAB "Optimali investicija" sandorių nuginčijimo, buvo pastebėtas įsėdantis į automobilį, kuriuo važinėja vienas "VP Market" akcininkų, UAB "Optimali investicija" vadovas Mindaugas Marcinkevičius. Antikorupcinės komisijos posėdžio metu G. Jakavonis neinformavo komisijos narių apie interesų konflikto grėsmę ir nenurodė, kad buvo susitikęs su klausimo svarstymo eiga suinteresuotais asmenimis bei nenusišalino nuo tolesnio klausimo svarstymo ir balsavimo. Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad Seimo narys Gediminas Jakavonis prieš Antikorupcinės komisijos posėdį susitikęs su "VP Market" akcininku, UAB "Optimali investicija" vadovu Mindaugu Marcinkevičiumi ir komisijos posėdyje nepranešęs apie susitikimą bei nenusišalinęs nuo klausimo svarstymo ir balsavimo pažeidė Seimo statuto 18 straipsnio 2 ir 6 punktų nuostatas.

Lapkričio 25 d. posėdyje svarstytas klausimas dėl Seimo nario Romano Algimanto Sedlicko įgaliojimų teisėtumo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnyje nurodoma, kad Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei. Romanas Algimantas Sedlickas 2000 m. rugsėjo 5 d. Vyriausiojoje rinkimų komisijoje buvo registruotas kandidatu į Lietuvos Respublikos Seimo narius. R. A. Sedlickas dalyvaudamas rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą 2000 m. turėjo Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybę. Šios valstybės pilietis R. A. Sedlickas yra ir dabar. Komisija vienbalsiai nusprendė, kad Vyriausioji rinkimų komisija 2000 metais leisdama dalyvauti Seimo rinkimuose kandidatams, turintiems dvigubą pilietybę, ir neatsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 1998 m. nutarimą sudarė prielaidą pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnio bei Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 punkto nuostatas.

Gruodžio 02 d. svarstyta Seimo nario Rolando Pavilionio vieši pareiškimai. Seimo narys Rolandas Pavilionis, vertindamas Lietuvos pakvietimą į Šiaurės Atlanto sąjungą ir Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento George'o Busho vizitą Lietuvoje, Lietuvos visuomenės džiaugsmingą reakciją, susijusią su šiais dviem įvykiais, pasiremdamas Sebastijano Branto satyros metafora, prilygino "kvailių laivui". Rolandas Pavilionis neigiamai atsiliepė ir apie Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentą, jo vykdomą politiką pavadindamas agresyvia, o patį Georg'ą Bushą labai pavojingu, kurio pavojingumą, remdamasis užsienio šalių žiniasklaidos publikacijomis, palygino su Irako Prezidento Saddamo Husseino pavojingumu. Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad Seimo narys, atstovaudamas tautai ir gerbdamas Seimo nario mandatą, privalo atsakingai reikšti savo mintis ir nevartoti įžeidžių išsireiškimų ir ypač tuomet, kai tokie išsireiškimai gali pakenkti šalies įvaizdžiui tarptautiniu mastu. Seimo narys, laiku viešai nepaneigęs spaudoje pasirodžiusios, jo nuomone, netiksliai pateiktos informacijos, sudarė prielaidą neigiamoms interpretacijoms. Taip pat Komisija rekomendavo Seimo nariui Rolandui Pavilioniui apsispręsti dėl atsistatydinimo iš Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko pareigų.

Šiame posėdyje buvo nagrinėtas ir kitas labai svarbus klausimas dėl atlygio Seimo nariams už darbą miestų ir rajonų savivaldybių tarybose. Etikos ir procedūrų komisija, išnagrinėjusi Seimo narių privačių interesų deklaracijas, nustatė, kad kai kurie Seimo nariai, kartu ir miestų bei rajonų savivaldybių tarybų nariai, gavo atlygį iš savivaldybių už sugaištą laiką, dalyvaujant tarybos, valdybos, komitetų ir komisijų posėdžiuose. Komisija ne kartą konstatavo, kad savivaldybių tarybų darbe Seimo nariai gali dalyvauti tik visuomeniniais pagrindais. Seimo Etikos ir procedūrų komisija priėmė sprendimą įspėti Seimo narius, kad jie negali gauti jokio kito atlygio už darbą, nes Seimo nario darbas atlyginamas tik iš valstybės biudžeto ir nurodė, kad dalyvauti savivaldybių tarybų darbe Seimo nariai gali tik visuomeniniais pagrindais, laisvu nuo darbo Lietuvos Respublikos Seime laiku. Seimo nariai, gavę atlygį iš savivaldybių biudžeto, pinigus privalo grąžinti į savivaldybių sąskaitas. Nuspręsta kreiptis į miestų bei rajonų savivaldybes, kad šios informuotų, ar Seimo nariai grąžino pinigus į savivaldybių sąskaitas. Šio Komisijos sprendimo pagrįstumą patvirtino ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime, kur nurodė, kad Seimo nariai ne tik negali gauti atlygio už darbą miestų ir rajono savivaldybių tarybose, bet ir negali tuo pat metu vykdyti funkcijų įgyvendinant valstybės valdžią ir būti savivaldybių tarybų nariais, t. y. turėti dvigubą mandatą.

Gruodžio 09 d. posėdyje, svarstant dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto kai kuriems Seimo nariams dalyvaujant darbo grupėje Seimo frakcijų nacionalinio susitarimo dėl, kad darbo grupėje dalyvauja dalis Seimo narių, kurie patys arba jų šeimos nariai turi projektu numatomos reguliuoti elektroninės žiniasklaidos akcijų ir nuspręsta, jog darbo grupėje Seimo frakcijų nacionalinio susitarimo dėl elektroninės žiniasklaidos dvinarės sistemos plėtojimo projektui parengti galima įžvelgti viešųjų ir privačių interesų konfliktą bei rekomenduota ateityje frakcijoms atidžiau parinkti savo atstovus į įvairias darbo grupes, kad niekam nekiltų abejonių dėl galimų viešųjų ir privačių interesų konfliktų.

Pirmajame 5 neeilinės sesijos pirmajame irgi neeiliniame Komisijos posėdyje 2003 m. sausio 21 d. buvo svarstomas klausimas dėl Vietos savivaldos, savivaldybių tarybų rinkimų bei Seimo statuto pakeitimo ir papildymo įstatymų projektų pateikimo procedūros. Įstatymų projektų pateikimo Seimo plenariniame posėdyje metu kai kuriems Seimo nariams kilo abejonių, ar Seimo nariai, išrinkti į savivaldybių tarybas, nesukels interesų konflikto balsuodami priimant minėtus įstatymų projektus. Kadangi Konstitucinio Teismo sprendimas nesuteikia teisės Seimui priimti įstatymus, suteikiančius Seimo nariui teisę turėti dvigubą mandatą, buvo nuspręsta, jog Seimo nariai, kurie privalės iki nustatyto termino atsisakyti savivaldybės arba Seimo nario mandato, balsuodami dėl Vietos savivaldos, savivaldybių tarybų rinkimų bei Seimo statuto pakeitimo ir papildymo įstatymų projektų, viešųjų ir privačių interesų konflikto nesukels.

Sausio 27 d. posėdyje aiškinosi dėl Seimo kanceliarijos patikėjimo teise valdomų, naudojamų ir disponuojamų automobilių naudojimo tvarkos. Seimo narys Julius Veselka, remdamasis žiniasklaidoje paskelbta informacija apie autoįvykį, kai Seimo automobilis susidūrė su šernais, prašė ištirti, ar Seimo automobilio naudojimas Prezidento rinkimų kampanijoje yra teisėtas. Komisija nusprendė, kad naudodamos Seimo kanceliarijos tarnybinius automobilius rinkiminei agitacijai, frakcijos nusižengia Seimo kanceliarijos patikėjimo teise valdomų, naudojamų ir disponuojamų automobilių naudojimo tvarkai. Plačiau pasvarsčiusi Seimo tarnybinių automobilių naudojimo tvarką, buvo nuspręsta siūlyti Seimo valdybai persvarstyti Seimo frakcijoms, komitetams ir komisijoms skiriamus tarnybinių automobilių ridos limitus bei automobilių užsakymo tvarką, apribojant Seimo frakcijų, komitetų ir komisijų narių, turinčių teisę užsisakyti automobilius, skaičių. Taip pat rekomenduota Seimo valdybai apsvarstyti galimybę Seimo frakcijoms, komitetams ar komisijoms viršijus skiriamus tarnybinių automobilių ridos limitus, viršytą sumą būtų apmokėti iš komitetams, komisijoms ar frakcijoms kitoms išlaidoms skirtų lėšų ir pasiūlyta supaprastinti pasinaudojimo Seimo transporto paslaugomis asmeniniais tikslais užsakymo ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas tvarką.

Sausio 28 d. teko sukviesti neplanuotą Komisijos posėdį dėl procedūrų priimant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo pakeitimo įstatymą. Remiantis Seimo statuto 160 straipsnio 4 punktu Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad buvo šiurkščiai pažeista įstatymų leidybos procedūra ir kitos Seimo statuto nuostatos ir remiantis Seimo statuto 160 straipsnio 4 punktu rekomendavo Seimui balsuoti dėl balsavimo rezultatų priimant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo pakeitimo įstatymo panaikinimo ir, jeigu balsavimo rezultatai bus panaikinti, iš naujo balsuoti dėl įstatymo priėmimo.

Vasario 13 d. Seimo narės Rasos Juknevičienės prašymu svarstyta dėl Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo nuostatų laikymosi Seimo laikinosios komisijos kontroliuojamų prekių eksporto problemoms ir su tuo susijusiai bendrovės "Avia Baltika" veiklai ištirti darbe, kai spaudoje pasirodė informacija apie Komisijoje vykdomą tyrimą. Straipsniai pasirodė netrukus po to, kai laikinosios komisijos nario Vlado Žalnerausko prašymu jam buvo pateikta Laikinosios komisijos kontroliuojamų prekių eksporto problemoms ir su tuo susijusiai bendrovės "Avia Baltika" veiklai ištirti posėdžių medžiaga. Dėl įrodymų trūkumo nepavyko nustatyti, kad Seimo narys Vladas Žalnerauskas pažeidė Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymą. Vadovaujantis Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 4 straipsnio 1 punkto 10 papunkčio nuostata rekomenduota Laikinajai komisijai kontroliuojamų prekių eksporto problemoms ir su tuo susijusiai bendrovės "Avia Baltika" veiklai ištirti jos posėdyje išsiaiškinti dėl Laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo nuostatų pažeidimo ir priimti aplinkybes atitinkantį sprendimą.

Kovo 03 d. posėdyje svarstytas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atsakymas dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto Seimo nariui Viktor Uspaskich dalyvaujant konservų fabriko gaminamų marinuotų agurkų reklamoje. Šis klausimas jau buvo svarstytas 2002 sausio mėnesį ir tada Komisija priėmė sprendimą, kad Vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu, Seimo nario dalyvavimas UAB "Kėdainių konservų fabriko" produkcijos reklaminėse akcijose sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Praėjus metams laiko po Komisijos sprendimo vėl buvo atnaujinta marinuotų agurkų reklaminė akcija. Šį kartą Komisija, siekdama aiškumo, kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, prašydama pateikti rekomendaciją dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto Seimo nariui Viktor Uspaskich reklamuojant "Kėdainių konservų fabriko" produkciją. Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai patvirtinus, kad V. Uspaskich, reklamuodamas konservuotus agurkus, vis tik pažeidžia Seimo statutą ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad Seimo narys V. Uspaskich, dalyvaudamas "Kėdainių konservų fabriko" gaminamų marinuotų agurkų reklamoje, pažeidė Lietuvos Respublikos Seimo statuto 6 ir 18 straipsnių bei Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkto nuostatus, bet, siekdamas išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, kreipėsi į UAB "Kėdainių konservų fabrikas", prašydamas nutraukti jo atvaizdo naudojimą reklamuojant fabrike gaminamus marinuotus agurkus.

Šios sesijos metu Etikos ir procedūrų komisija daug pastangų dėjo, kad Seimo nariai sąžiningai vykdytų savo pareigą aktyviai dalyvauti Seimo darbe (lankyti Seimo, komitetų ir komisijų posėdžius). Eilei Seimo narių buvo taikomos Seimo narių darbo sąlygų įstatyme numatytos drausminės nuobaudos Seimo nariams, per mėnesį be svarbios priežasties nedalyvavusiems daugiau kaip ketvirtadalyje Seimo, komitetų ar komisijų posėdžių ir jiems buvo to mėnesio atlyginimas sumažinamas vienu trečdaliu. Šios priemonės buvo veiksmingos ir sesijos pabaigoje Seimo nariai be priežasties nepraleidinėjo posėdžių.

Per ataskaitinį laikotarpį Komisija gavo 225 laišką, o išsiuntė 172 laiškus bei kitokius dokumentus.