Kaimo reikalų komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, posėdyje apsvarstė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbą. Žemės tvarkymo sistemoje susidarė kritiška situacija, visuomenė prarado pasitikėjimą žemėtvarkininkais, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo teisingumu. Platų rezonansą įgavo valstybės tarnautojų savanaudiškumas privatizuojant rekreaciniu požiūriu vertingus žemės ir miško sklypus. Teisėsaugos institucijų ir Seimo kontrolierių atliekami tyrimai rodo, kad kai kurie valstybės tarnautojai ir jiems prilyginami žemėtvarkos projektų autoriai padarė ne tik administracinius pažeidimus bet jų veiksmuose yra baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų požymių.

Komitetas pažymėjo, jog 1999 m. gegužės 13 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme buvo įrašyta nuostata leidžianti perleisti nuosavybės teisę “ir kitiems asmenims”. Šie įstatymo žodžiai sudarė prielaidas korupciniams reiškiniams žemės grąžinimo procese. Tačiau žymiai skaudesnes pasekmes, už įstatymo korupcinę nuostatą, sukėlė tos nuostatos įgyvendinimas. Per 1999 – 2000 metus visoms kadastro vietovėms buvo skubotai parengti žemės reformos žemėtvarkos projektai ir pranešta, kad 2000 m. spalio mėnesį žemės reformos pirmas etapas užbaigtas. Deja – pirmas etapas ir dabar neužbaigtas, o žemės reformos projektuose yra nemažai korupciniais būdais suformuotų sklypų, nes nebuvo efektyvaus kontrolės mechanizmo, nebuvo reiklumo projektų autoriams. Seimo kontrolierių ir Specialiųjų tyrimų tarnybos atlikti tyrimai rodo, kad absoliuti dauguma neteisėtai suprojektuotų sklypų, savanaudiškumo ir piktnaudžiavimo faktai nustatyti būtent 1999 – 2000 metais patvirtintuose projektuose ir įteisintose nuosavybėse.

Komitetas priėmė sprendimą “Dėl Nacionalinės žemės tarnybos darbo gerinimo”. Sprendime išdėstyti konkretūs pasiūlymai Vyriausybei, Žemės ūkio ministerijai ir Nacionalinei žemės tarnybai. Vyriausybei siūloma patvirtinti žemės grąžinimo baigiamųjų darbų programą, kurioje pagal apskritis būtų numatyti likusių neatliktų darbų kiekiai, jų atlikimo terminai ir reikalingos lėšos pagal finansavimo šaltinius. Žemės ūkio ministerijai siūloma reorganizuoti Nacionalinės žemės tarnybos organizacinę struktūrą, siekiant efektyvesnio jos darbo rengiant teisės aktų projektus, gerinant metodinį vadovavimą žemėtvarkos darbams, sukuriant ir įgyvendinant visas žemės tvarkymo grandis apimančią kontrolės sistemą.

Kaimo reikalų komitetas, svarstant Cukraus įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (Nr.IXP-2315), pritarė Vyriausybės pateiktam projektui, įvertinant seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.

Vyriausybė siūlo uždrausti ūkio subjektams pakuoti cukrų į didesnes negu 20 gramų pakuotes, tokiu būdu siekdama užkirsti kelią neteisėtai įgyto cukraus pakavimui ir pardavimui šalies rinkoje.

• Augant gyventojų pajamoms, ženkliai mažėja suvartojamo cukraus kiekis. Jei 2001 m. šalyje buvo suvartota 100,2 tūkst. tonų cukraus, tai pernai tik 80,3 tūkst. tonų. Susikaupė didelės cukraus atsargos, kurios per metus padidėjo net pusantro karto. Realiai fasuojančių cukrų įmonių yra 8, kurios užsiima ir kitų birių produktų fasavimu. Cukraus fabrikų duomenys rodo, kad šios firmos per metus fasavimui nuperka iš cukraus fabrikų tik 10 tonų cukraus, kai fabrikų fasavimo pajėgumai išnaudojami 50 proc. dėl nurodytų mažų cukraus fasavimo apimčių nebus sumažintos jų darbo vietos.
• Cukraus perdirbėjai ir cukrinių runkelių augintojai tvirtina, jog į Lietuvą patenka daug kontrabandinio cukraus ir tai įrodo Muitinės pateikti duomenys. Todėl, siekiant apginti žemdirbių interesus, tikslinga įvesti laikiną prevencinę tvarką.