Pone pirmininke, gerbiamieji kolegos, labai konkretūs įvykiai sustato dalykus į savo vietas. Aš pamėginsiu įnešti šiek tiek vienareikšmiškumo. Nes iš tikrųjų tai nėra taip nesuvokiamai daugiareikšmiška, kaip kai kas kalba. Štai pagalvokime, kas verkia dėl Sadamo? Pradedant viena mūsų kaimyne, visi vartoja įvairius argumentus, bet esmė ta pati – už Sadamą, tegul jis dar pabūna. Vieni išaukština Jungtinių Tautų nevieningumą ir silpnumą kaip vertybę, kiti nemėgsta JAV, todėl širdis neleidžia jų paremti, bet viskas išeina Sadamo naudai. Juk užtarėjai neprisidėjo prie raginimų Sadamui Huseinui pasitraukti, išgelbėti savo šalį nuo karinio konflikto ir leisti jai eiti pažangos keliu. Ne, Sadamai, pabūk, tęsk. Rusija darė tą pačią klaidą dėl Slobodano Miloševičiaus. Laikykis, Slobodanai, mes nereikalaujame keisti elgesio, mes tave remsime. Tokių klaidų kaina yra gana baisi. Bet galų gale Slobodanas yra ten, kur bus ir Sadamas.

Lietuva visada buvo prieš tironus diktatorius, kurie engia, tremia ir nuodija savo valdomus žmones, kurie gaminasi draudžiamus ginklus ir grasina pasauliui, o iš užgrobtų šalių išsiveža vergus. Taip Sadamo Huseino smurtininkai išsivežė per 600 pagrobtų kuveitiečių, kai buvo išvaryti ir turėjo trauktis.

Kai aš su Seimo delegacija praėjusioje Seimo kadencijoje lankiausi Kuveite, mes susitikome su šių pagrobtų tremtinių šeimų organizacija. Ir staiga suvokėme, kokie panašumai yra, kokie panašumai su Lietuvos šeimų likimais ir tų žmonių likimais. Jokių žinių šeimoms, jokios informacijos, jokios pagarbos žmoniškumui ir žmogaus teisėms. Kažkur laikomi katorgose, kasyklose, nežinia kur, pagrobti Kuveito žmonės, kuriuos S. Huseino režimas tebelaiko Irako piliečiais. Bet pasaulis taip nelaiko. O į pasaulį sadamiečiams nusispjauti. Tokiu būdu, kaip matote, ir Irako agresija prieš Kuveitą dar tęsiasi, tik dabar agresorius ir jo aukos susilauks teisingumo.

Niekas galų gale tikrai tiesiai nesako, kad S. Huseinas - ne tironas, ne nusikaltėlis. Bet kai kurie sako, kad jis neturi būti pašalintas prievarta ir neturi būti pašalintas anksčiau, kol inspektoriai nepatikrino kiekvienos pėdos jo dykumose. Nes tik tada bus kas nors galutinai įrodyta, o gal ir neįrodyta.

Lietuva neturi pagrindo remti šios tironijos ir pasirinko teisingą konflikto pusę. Mes neturime ko svyruoti dėl rezoliucijos, dėl sprendimo, nutarimo, kuris leis Lietuvai prisidėti prie koalicijos prieš tironą.

Dabar dėl tekstų arba teksto, kurį turim pabaigti priimti, kaip buvo nutarta praėjusiame posėdyje. Prezidento teikiama pirminė versija buvo kai kuo geresnė - paprastesnė ir aiškesnė, tačiau Seime atsirado svarstymų papildyti, pridėti kažkokių saugiklių ne saugiklių, žodžių ne žodelių. Galų gale tiek to. Aš nežinau, kokia dabar ta galutinė versija, aš teikiau savo pasiūlymus, kai mes svarstėme tą antrąjį tekstą. Paskui jau pasidarė taip viskas painu, kad tikrai atrodė, būtų geriau priimti Prezidento tekstą. Bet Seimas linkęs priimti praplėstą tekstą, praplėstą versiją. Tegul taip būna. Čia esmė ne ta, ar ten yra kokių nors žodžių pridėta ar nepridėta, o tiesiog, kad Lietuva yra toje pusėje, ne Sadamo Huseino pusėje. Mes balsuosime, aš neabejoju, už valstybės politikos nuoseklumą ir už jos garbę, o paslėptus pardon, monsieur, pasistengsime greičiau užmiršti po to, kai nutarimas bus priimtas. Ačiū.