Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

dėl pasiūlymo (pritarti ar nepritarti)

pasiūlymas nepriimtas

1.

Seimo Teisės departamentas

1. Atsižvelgiant į Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimus, projekto pavadinime žodžius “Lietuvos Respublikos” bei “įstatymas” reikėtų išdėstyti atskirų eilučių centre, taip pat atskirose eilutėse reikėtų nurodyti įstatymo priėmimo datą ir numerį bei įstatymo priėmimo vietą.

Pritarti

2. Siūlytume tikslinti projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą “bendrojo naudojimo turto” sąvoką, nes nėra aiškus terminas “sodo steigėjai”.

Pritarti

3. Projekto nuostatose nėra nurodyti atvejai, kai sodininkų bendrija nėra įsteigta. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad, pvz., butų ir kitų gyvenamųjų patalpų savininkai turi teisę sudaryti jungtinės veiklos sutartį arba steigti bendriją (Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 1 dalis), o kitu atveju skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Todėl, svarstytina, ar nereikėtų papildyti atitinkamų projekto nuostatų (pvz., 3 straipsnio).

Pritarti

4. Nėra aiškus projekto 4 ir 5 straipsnių tarpusavio santykis, kadangi tiek sodininkų bendrijų susivienijimų, tiek ir Lietuvos sodininkų draugijos tikslai, nurodyti projekto nuostatose, praktiškai tapatūs.

Pritarti

Papildyti 4 straipsnio 1 dalį: po žodžio "organizacijas" įrašyti žodžius "veikiančias vienos ar kelių savivaldybių teritorijoje"

5. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad mėgėjiškų sodų teritorija tvarkoma pagal šios teritorijos žemėtvarkos projektą. Svarstytinas šios normos santykis su Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio nuostatomis, pagal kurias žemėtvarkos projektai sudaromi tik žemės sklypams, esantiems neurbanizuotose teritorijose, tuo tarpu detalieji planai sudaromi žemės sklypams, tiek esantiems urbanizuotose teritorijose, tiek ir esantiems neurbanizuotose teritorijose (1 dalies 1 ir 3 punktai), juolab, kad miestų teritorijose taip pat yra išskirtos sodininkų bendrijų teritorijos.

Dalinai pritarti

Įstatymo projekto nuostatos atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatas.

6. Svarstytina, ar projekto 6 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodyti techniniai reikalavimai yra šio įstatymo reguliavimo dalyku, o ne poįstatyminio teisės akto, kurį galėtų tvirtinti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Atkreiptinas dėmesys, kad Statybos įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naujų statinių statybos, rekonstravimo, remonto, jų pripažinimo tinkamais naudoti, nugriovimo bei visos šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkų (ar naudotojų), kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus.

Projekte pateikti konkretūs reikalavimai reikalingi tam, kad visi sodininkai žinotų juos ir vykdytų. Kadangi kaip minima išvadoje Statybos įstatymas nustato tik statybinės veiklos "principus" tikslinga nustatyti konkrečius reikalavimus taikomus mėgėjiškų sodų teritorijoms.

7. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatos (išskyrus projekto 7 straipsnio 3 ir 4 dalis) praktiškai nereglamentuoja bendrijos narių ir sodininkų, nesančių bendrijos nariais, tarpusavio santykių, todėl kai kurios projekto nuostatos yra neaiškios. Pavyzdžiui, iš projekto 6 straipsnio 6 dalies normos turinio, galima daryti išvadą, kad tik bendrijos nariai gali sodo sklype statyti sodo namus, gyvenamuosius namus, sodo baldus ir pan.

Pritarti

Patikslinti projektą papildant jį nuostatomis dėl statybos leidimų kurie nėra sodininkų bendrijų nariai.

8. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatas reikėtų taisyti atsižvelgiant į juridinės technikos reikalavimus, t. y. reikėtų suderinti projekte vartojamas sąvokas: vietoj “mėgėjiško sodo teritorija” (pvz., projekto 6 straipsnio 2, 7 dalys, 7 straipsnio 2 dalis, 9 straipsnio 1, 2 dalys ir pan.) reikėtų įrašyti “mėgėjiškų sodų teritorija”, vietoj “pirmininko” įrašyti “bendrijos pirmininko” (projekto 6 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 8 straipsnio 5 dalis, 23 straipsnio 11 punktas), vietoj “naudojimosi bendrais įrenginiais, statiniais ir žeme” įrašyti “naudojimosi bendru turtu” (projekto 7 straipsnio 3 dalis).

Pritarti

9. Svarstytina projekto 8 straipsnio 2 dalies norma, pagal kurią keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį reikalingas bendrijos pritarimas. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagal projekto 3 straipsnį sodininkų bendrijos tikslas iš esmės yra įgyvendinti sodininkų teises, pareigas ir interesus, susijusius su sodininkų bendrojo naudojimo turto valdymu, priežiūra ir naudojimu. Be to, Žemės įstatymo 31 straipsnyje nėra nuostatų, ribojančių žemės savininko teisių keisti pagrindinę tikslinę žemės paskirtį. Reikėtų patikslinti projekto 8 straipsnio 2 dalies nuostatų redakciją.

Pritarti

Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį po žodžių "susijusius su" įrašyti žodžius "mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių"

10. Iš projekto 8 straipsnio 5 dalies formuluotės nėra aišku, kokiam subjektui tvirtinant sodo sklypo perleidimo sutartį, yra pateikiama pažyma apie sodininko atsiskaitymą su bendrija. Reikėtų tikslinti formuluotę.

Pritarti

Patikslinti įstatymo projekto 8 straipsnio 5 dalį po žodžio "tvirtinama" įrašyti žodį "notaro" ir po žodžio "pateikus" įrašyti žodį "jam".

11. Sodininkų bendrija iš esmės yra laisvanoriškumo pagrindu steigiama organizacija. Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 21 d. nutarime (Žin., 2000, Nr. 110-3536) pažymėjo, kad “Konstitucijoje laiduojama teisė laisvai vienytis į įvairias bendrijas, politines partijas, asociacijas reiškia, jog asmuo šią konstitucinę teisę realizuoja arba jos nerealizuoja laisva valia. Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalyje expressis verbis įtvirtinta, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Tai - konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiam nors susivienijimui prieš jo valią. Asmens laisva valia - pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas. Šio konstitucinio principo turi būti laikomasi teisės aktuose reglamentuojant visų rūšių susivienijimų steigimą bei veiklą, narystės juose santykius nepriklausomai nuo to, kokių teisėtų tikslų šie susivienijimai siekia”. Todėl, abejotina projekto 9 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią savivaldybių vykdomoji institucija gali inicijuoti sodininkų susirinkimą dėl sodininkų bendrijos steigimo.

Pritarti

Redaguoti įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalies antrą sakinį ir jį naujai išdėstyti: "Savivaldybės vykdomoji institucija gali inicijuoti sodininkų susirinkimą dėl mėgėjiško sodo teritorijos tvarkymo klausimų aptarimo (jungtinės veiklos sutarties sudarymo ar sodininkų bendrijos steigimo)."

12. Projekto 10 straipsnio 2 ir 6 dalyje yra įtvirtintos analogiškos nuostatos dėl įstatų projekto pateikimo. Reikėtų patikslinti projekto redakciją.

Pritarti

13. Iš projekto 11 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikėtų išbraukti žodžius “įstatų keitimo tvarka”, kadangi analogiška nuostata yra išdėstyta 7 straipsnio 2 dalies 13 punkte.

Pritarti

14. Projekto 12 straipsnio 1 dalies nuostatas reikėtų suderinti su Civilinio kodekso 2.64 straipsnio normomis.

Pritarti

15. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 13 straipsnio 2 dalį bendrijos narių susirinkimas gali perduoti bendrijos įgaliotinių susirinkimui dalį savo teisių ir pareigų, tačiau projekto 14 straipsnis praktiškai įtvirtina bendrijos įgaliotinių susirinkimui tas pačias teises kaip ir bendrijos susirinkimui. Todėl svarstytinas šių normų tarpusavio santykis.

Pritarti

Papildyti 13 straipsnio 2 dalį po žodžių "susirinkimui dalį" įrašyti žodžius "ar visas" ir visą tekstą išdėstyti taip: "perduoti bendrijos įgaliotinių susirinkimui dalį ar visas savo teises ir pareigas."

16. Siūlytume tikslinti projekto 14 straipsnio 2 punkto formuluotę, nes iš jos turinio galima daryti prielaidą, kad bendrijos narių susirinkimas turi teisę atšaukti iš bendrijos narių bendrijos valdybą, bendrijos pirmininką ir revizijos komisiją (revizorių).

Pritarti

Patikslinti 14 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti: "iš bendrijos narių rinkti bendrijos valdybą (bendrijos pirmininką) ir revizijos komisiją (revizorių), spręsti valdybos narių (bendrijos pirmininko) ir revizijos komisijos narių (revizoriaus) atšaukimo iš pareigų klausimus;"

17. Nėra aiški projekto 15 straipsnio 6 dalies formuluotė, jog bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo sprendimai taip pat gali būti priimti balsuojant iš anksto raštu. Atkreiptinas dėmesys, kad balsuoti iš anksto raštu galėtų tik bendrijos narys ar įgaliotinis.

Pritarti

Patikslinti 15 straipsnio 6 dalį ir ją naujai: "6. Bendrijos nariai (įgaliotiniai) dėl susirinkimuose svarstomų klausimų gali balsuoti iš anksto raštu, bendrijos įstatų nustatyta tvarka."

18. Projekto 23 straipsnio 11 punkte nurodyta, kad bendrijos narys privalo dalyvauti bendrijos valdybos organizuojamose talkose ir kituose bendrojo naudojimo turto ir objektų priežiūros darbuose ar kitaip atsiskaityti už savo prievoles bendrijai, pagal bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) nustatytą tvarką ir sąlygas. Tačiau projekto 6 straipsnio 7 dalis nustato, kad vidaus tvarką mėgėjiškų sodų teritorijoje ir bendrojo turto naudojimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės. Svarstytinas šių normų tarpusavio santykis.

Pritarti

Vidaus tvarkos taisyklės nenumato ir neturės numatyti tokių klausimų kaip, atsiskaitymai už prievoles, jų užskaitymo sąlygos ir pan. O prievolių ir mokesčių nustatymo ir atsiskaitymo tvarką turi numatyti įstatai patvirtinti bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

dėl pasiūlymo (pritarti ar ne).

Pasiūlymas nepriimtas

1.

Lietuvos sodininkų draugija

Lietuvos sodininkų draugija vienija 12 šalies sodininkų bendrijų susivienijimų, per 2000 sodininkų bendrijų kurių nariais yra daugiau kaip 200 tūkstančių sodininkų mėgėjų. Todėl, detaliai susipažinę su rengiamo įstatymo projektu ir išreikšdami didžiosios sodininkų mėgėjų bendruomenės nuomonę vieningai pritariame Lietuvos Respublikos Seimui pateiktam Mėgėjiškos sodininkystės ir sodininkų bendrijų įstatymo projektui, jo reikalingumui bei niekieno teisėtų interesų neužgožiančioms, demokratinėms jo nuostatoms ir normoms.

1. Papildyti 2 straipsnio:

1. 1 dalies 2 sakinį žodžiu “keliai”;
2. 3 dalį naujai ją išdėstant taip:”Gyvenamasis namas – gyventi pritaikytas pastatas, kuriame daugiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos o kita dalis skirta joms aptarnauti.”;
3. 4 dalį po žodžių “sodo sklype” įrašyti žodžius ”susikurti aktyvaus darbo ir poilsio sąlygas bei”;
4. 5 dalį po žodžių “žemėtvarkos projektą” įrašyti “ar kitą detalųjį planą”;

2. Papildyti 3 straipsnio 1 dalį po žodžių “susijusius su” įrašyti “mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių”.
3. Papildyti 3 straipsnio 5 punkto dalį po žodžio “demokratiškumo” pakeisti ir naujai išdėstyti: “tarpusavio susitarimo ir pagalbos principais”
4. Papildyti 3 straipsnį nauju puntu 6 ir jį išdėstyti taip: “6. Mėgėjiško sodo teritorijos tvarkymui, kurioje nėra įsteigta sodininkų bendrija, savivaldos institucija gali inicijuoti sodininkų susirinkimą dėl bendrijos steigimo.”
5. Papildyti 6 straipsnio 2 dalies 1 sakinį žodžiais: “pagal šiuo įstatymu suteiktą kompetenciją”.
6. Papildyti 6 straipsnio 5 punktą ir jį naujai išdėstyti: “Medžius (vaismedžius) ir krūmus mėgėjiško sodo teritorijoje tvarko ir prižiūri sodininkai savo nuožiūra, sodo sklype medžiai (vaismedžiai) ir krūmai sodinami laikantis šių reikalavimų:”
7. Pakeisti 6 straipsnio 6 dalį ir ją naujai išdėstyti:

1. vieną sodo namą (vasarnamį) ar vieną gyvenamąjį namą su mansarda ir vieną jų priklausinį. Bendra pastatais užstatomo ploto suma, apskaičiuota tarp išorinių pamatų paviršių, turi būti ne didesnė kaip 20 procentų viso sklypo ploto. Gyvenamojo namo aukštis iki 8 m skaičiuojamas nuo pamato viršaus iki aukščiausios stogo vietos; priklausinio aukštis iki 4 m nuo pamato viršaus iki aukščiausios stogo vietos;
2. sodo baldus ir mažosios architektūros bei smulkius rekreacinės paskirties statinius (suolelius, sporto aikšteles, židinius, skulptūras, dekoratyvines tvoreles ir kitus trumpalaikius).”

1. Papildyti 6 straipsnį nauju 8 puntu ir jį išdėstyti taip: “8. Statiniai kurie neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų ir paskirties statomi pagal Statybos įstatyme nustatytus reikalavimus ir tvarką.”
2. Papildyti 6 straipsnį nauju 9 puntu ir jį išdėstyti taip: “9. Mėgėjiško sodo teritorija turi būti tvarkoma taip, kad būtų sudarytos visos sąlygos reikalui esant į ją patekti specialiosioms priešgaisrinės saugos, policijos ir greitosios pagalbos tarnybos darbuotojams vykdantiems pareigas.”
3. Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją naujai išdėstyti: “3. Sodininkai, kurie turi žemės sklypus mėgėjiškų sodų teritorijoje ir nėra bendrijos nariai, per 15 dienų nuo sodo įsigijimo sudaro rašytinį susitarimą su sodininkų bendrija dėl naudojimosi bendrais įrenginiais, keliais, statiniais ir žeme. Už visas paslaugas ir naudojimąsi bendriuoju turtu ir žeme ne bendrijos nariai atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas.”
4. Papildyti 7 straipsnį nauju 5 punktu ir jį išdėstyti:”5. Sodininkai ne bendrijos nariai ir kiti asmenys besilankantys mėgėjiško sodo teritorijoje turi laikytis bendrijos nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir be bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) ar jų įgalioto asmens leidimo savavališkai nereguliuoti, nekeisti, neremontuoti mėgėjiškų sodų teritorijos bendrosios inžinerinės įrangos, bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų ir objektų.”
5. Papildyti 7 straipsnį nauju 6 punktu ir jį išdėstyti: “6. Sodininkai atsako už jų ar jų šeimos narių, svečių padarytą žalą bendrijos bendrojo naudojimo turtui ir atlygina nuostolius.”
6. Pakeisti 18 straipsnio 2 sakinį ir jį naujai išdėstyti:”Jei ūkinės veiklos metu revizijos komisija nustato pažeidimus, medžiaga nedelsiant perduodama svarstyti bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimui.”
7. Papildyti 29 straipsnį ir jį naujai išdėstyti: “Ginčai tarp bendrijos narių gali būti sprendžiami bendrijos valdyboje ar bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkime. Šių ginčų neišsprendus bendrijoje ir visi kiti ginčai tarp bendrijos ir bendrijos narių bei kitų fizinių ar juridinių asmenų, spendžiami įstatymų nustatyta tvarka.”

2.

“Sodai’ pirminik.

1. Jei sklypelio savininkas eilė metų visiškai nieko nedirba, platina piktžoles, nemoka bendrijai mokesčių – priemones įstatyme.
2. Esant galimybėms, sutrumpinti įstatymą.

Pritarti

Dėl piktžolių platinimo numatyta atsakomybė Augalų apsaugoa įstatyme ir ATPK.

3.

“Sodai” pirmininkas.

1. Papildyti 8 straipsnio 4 punktą, kad sodų sklypelio turtinius ginčus sprendžiant teisme, teismui būtų pateikiamos pajamos apie bendrijos nario atsiskaitymą su bendrija arba teisme dalyvautų bendrijos atstovas.
2. Įstatymo projektą Seime priimti be didelių pakeitimų.

Pritarti

4.

“Sodai” pirm.

Kauno susivienijimo “Sodai” prašo kuo skubiau priimti šį įstatyma.

Pritarti

5.

SB “Talka” pirmininkas

6.

Dainius Vaitekenas

2. 2 str. 1 p. Bendrojo naudojimo turtas-bendroji dalinė sodo bendrijos narių nuosavybė. Tai yra: ... (tvoros , vartai, keliai, poilsio aikštelės, ..).

4. 2 str. 9 p. Sodo namas (vasarnamis) šį apibrėžimą perkelti į 3 p., t.y. po Gyvenamojo namo apibrėžimo.

P.s. 21 str. nurodo, kas gali būti bendrijos nariu, kai...yra (kurioje) įsteigta bendrija, sodininkas.

6. 3 str.1 p.,, įgyvendinanti sodininkų – bendrijos narių (esančių bendrijos nariais), bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su sodo bendrijos narių bendros dalinės nuosavybės turto valdymu, ... “.

8. 6 str. 3 p. ,,Mėgėjiškų sodų teritorijose statiniai statomi pagal patvirtintus projektus. Statinių projektai ir jų pakeitimai turi būti suderinti su sodininkų bendrijos valdyba (pirmininku) pagal bendrijos įstatuose nustatyta tvarką”.

4.6 p.1 d.. ,, gyvenamąjį namą ne aukštesnis kaip 8,5 m, kurio perdengimo anga ne didesnė kaip 4,8 m ir kurio visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės (mansardos) patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma yra ne didesnė kaip 170 m2 ir vieną namo pagalbinį pastatą ne aukštesnis kaip 4,5 m, kurio perdengimo anga ne didesnė kaip 4,8 m, kurio užimamas žemės plotas ne didesnis kaip 50 m2, taip pat vieną karkasinį įstiklintą šiltnamį su pamatais, kurio užimamas žemės plotas ne didesnis kaip 20 m2 ir ne aukštesnis kaip 3 m. Bendra pastatais užstatomo ploto suma turi būti nedidesnė kaip 35 procentų viso sklypo ploto.

“7) Vidaus tvarką mėgėjiško sodo teritorijoje ir bendrijos narių bendrojo turto naudojimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja vidaus tvarkos taisyklės ir kiti sprendimai, priimti bendrijos narių susirinkime.”

“7 straipsnis. Bendrijos narių – sodininkų bendros dalinės nuosavybės turto valdymo ir naudojimosi tvarka

12. 8 str. Sodo sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas ir sodo sklypo perleidimo sąlygos

Siūlau pakeisti visus punktus taip:.

13. 19 str. Bendrijos teisės

Siūlau pakeisti šio straipsnio 7 punktą.

14. 21 str. Bendrijos nariai

15. Pakeisti 21 str. 2 p:

16. Papildyti 21 str. 8 po žodžių “paveldėjęs ar kitaip įsigijęs”, įrašyti “sodo (žemės) sklypą” ...(toliau pagal tekstą).

17. 22 str. Bendrijos nario teisės

Papildyti 4 p. po žodžių “ir reikalauti iš kitų”, įrašyti “bendrijos narių” (toliau pagal tekstą).

Projekto redakcija tikslesnė

7.

Dr. A. Vaznonis, SB “Geologas” valdybos pirmininkas

1. 6-to str. 4.2 punktas leidžia sodininkui apsitverti tvora (gyvatvore) tik su kaimyninio sklypo savininkų sutikimu. Realiai tai riboja sklypo savininko teises, nes ne kiekvienas kaimynas geranoriškai duos tokį sutikimą, tuo tarpu sklypas bus pereinamas visiems: kaimynams, pašaliniams (ir vagims), bet kokiems gyvūnams (palaidiems šunims), katėms). Šį punktą reikia suformuluoti taip:

“4.2 Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sklypo galima tvora (gyvatvore) , kurios aukštis neviršija 1,2 1,5 m. ir kuri neužpavėsina kaimyninio sklypo augmenijos, pasodintos laikantis šio įstatymo 6.5 punkto reikalavimų.”

6 straipsnį būtina papildyti reikalavimais apie šulinių kasimą, tualetų statymą, sodų teritorijose esančių kelių pločius, naminių gyvūnų ir bičių laikymą ir pan.

2. 6.1. punktas pažeidžiasodininkų lygiateisiškumą. Gali būti taikomas reikalavimas statyti ne didesnius kaip tam tikro dydžio pastatus, bet jų dydis negali priklausyti nuo sklypo dydžio. Kodėl turi būti įgyvendintas principas “daugiau žemės – didesnis pastatas”? Gyvenamojo namo (vasarnamio) aukštis turi būti matuojamas tik nuo žemės paviršiaus, o ne nuo pamato. Pamato aukštį galima padidinti iki 3 m., virš jo statyti 6. M. pastatą…. Taip neišvengiamaiatsiras dviprasmiškai traktuojamų teiginių.

3. 16 straipsnis nusako bendrijos valdybos (pirmininko) kompatenciją ir atsakomybę, tačiau jų teisės suvedamos tik į bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir biurokratinių pareigu atlikimą. Kaip sodininkai vykdo savo prievoles nei valdyba, nei pirmininkas negali kištis, jie gali tik pasitarnauti skundikais, teikdami pasiūlymus teisėsaugos institucijoms ir valstybinės statinių priežiūros tarnyboms. Niekur nėra numatyta sodininkų atsakomybė prieš bendriją dėl šio įstatymo nevykdymo, trukdymo kaimynams ilsėtis ir dirbti, netinkamos savosklypo priežiūros (“piktžolių auginimo”) ir pan.

8.

Dr. A. Vaznonis, SB “Geologas” valdybos pirmininkas

Neaiškus 3.2 punktas, nes sodo teritorijos detaliame plane žemėtvarkos plane numatytų statinių nebūna. Jie gali atsirasti tik vėliau. planuojant kokius nors statinius.

Nesuprantamas ir netikslus 3.4.1.1 punktas. Vieno aukšto namo (vasarnamio) su mansarda aukštis nuo žemės paviršiaus visada bus didesnis už 5 metrus. Pav., pamato aukstis 0.6 m, vidinių patalpų aukštis 2,3 m. mansardos patalpų aukštis 2,2 m. perdengimų storis apie 0.2 m x 3, o stogo skliauto aukstis - apie 1.2 m. Iš viso. kuklus. šiuo atvejii 38 kv.m plotą užimantis karkasinis nešildomas vasarnamis (projektas SL-1) turės apie 7 m aukštį. Taigi jam jau reikės leidimo? Todėl šį punktą siūlome išdėstyti taip:

3.4.1.1. “Vasarnamiams ir gyvenamiems namams bei su jais susietų priestatų, kurių projekcija į žemės paviršių yra ne didesnė kaip 100 kv.m, o pastato aukštis nuo žemės paviršiaus neviršyja 8 (ga! 7) m”

4 straipsnis. 4.1 ...šiame ir kituose straipsniuose minimas Civilinis kodeksas. tačiau jis yra pakankamai didelis ir ne teisės specialistas jame nieko neras. Pageidautina nurodyti kiekvienam atvejui tinkamus CK skyrius, straipsnius ar paragrafus.

4.3. skirsnį reikėtų papildyti ir formuluoti taip: "Valstybinė žemė, kuri buvo paskirta kolektyvinių sodų teritorijoms jas steigiant, šių sklypų naudotojams (sodininkų bendrijoms) pageidajant, parduodama bendrosios dalinės nuosavybės pagrindais mėgėjiškos sodininkystės, rekreacijos ir aplinkosaugos veiklai plėtoti žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka (Vyriausybės žinios [Numeris, data, str.]). Įsigyta žeme sodų bendrija disponuoja savo nuožiūra (išnuomuoja, parduoda). gautas įplaukas panaudodama bendrosios paskirties statinių. pastatų ir inžinerinės įrangos statyboms, jų remontui ar tobulinimui.

7.4. punktas prieštarauja 26 straipsnio 1,7 punktui - bendrijos nario teisei išstoti iš bendrijos. Sodo sklypai yra sodininkų nuosavybė, patvirtmta atitinkamu Valstybės pažymėjimu (aktu). Išstodamas iš bendrijos sodininkas automatiškai tampa individualios valdos savininku, susijusiu su bendrija tik joje esančiais ir bendrai naudojamais keliais, vandentiekiu ir pan., už kurių aptarnavimą moka atitinkamas įmokas. Taigi jokių sutikimų nereikia. Be to, sodininkas gali būti pašalintas iš bendrijos, taigi taps individualiu savivininku individualioje valdoje. Kas tada ? Tuo pačiu lieka neaiškūs 7.5 ir 7.6 punktai.

19-ame ir kituose straipsniuose, kur yra žodžiai "bendrijos narių susirinkimai" visuose linksniuose būtina įdėti žodį “(igaliotinių”, ir skaityti "bendrijos narių (igaliotinių) susirinkimai" , Praktika rodo. kad surinkti pusę bendrijos narių. kai jų yra 150-200 žmonių, neįmanoma. Taip reikia pataisyti ir 19-to str. 5 dalį.

27 straipsnio 2 punktas sako , kad "bendrijos narys neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ...". Šis teiginys prieštarauja 23 str. 1.3, 1.4; 24 str.l.l. 1.2; 19str. 4 ir 5 ir šio str. 1.6 punktams ir gali padaryti nevaldoma visą bendriją. Pav., reikia taisyti bendro naudojimo kelią, kuriuo

31 str. reikalingas 2-as punktas "ginčai tarp bendrijos narių gali būti sprendžiami bendrijos valdybos. Jei valdybos sprendimas bent vieno nario netenkina, galioja 1-as punktas".

Įstatyme būtina nustatyti tipines vidaus tvarkos taisykles, kurios papildytų įstatymą, arba į įstatymą įtraukti klausimus, konkretizuojančius sklypų ribų nustatymą, jų žymėjimus, atstumus sodinant medžius, krūmus, statant įvairius pastatus, šulinius, tualetus, tvoras, gyvatvores, nustatant kelių pločius, auginant bites, laikant naminius gyvūnus (šunis, kates) ir kt. Būtina įstatymiškai nustatyti bendravimo normas, kurių reikia laikytis netrukdant kaimynams dirbti ir ilsėtis. Visi šie klausimai svarbūs, nes del to atsiranda dauguma nesutarimų ir ginčų.

Dėl iki šiol priimtų Bendrijų įstatų ir Vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymo bendrijos nariai neneša jokios atsakomybės. Įstatyme turi būti numatytos ne tik teisės ir pareigos, bet ir konkreti administracinė atsakomybė už pažeidimus. Dabar negalima prisišaukti pagalbos, jei kaimynai triukšmauja ne tik dieną bet ir naktį. Policija tokiu atveju nesikiša, mat, nieko neužmušė ir net neprimušė. Jei žmogus laiko 25 kates ir keletą šunų, kurie kartas nuo karto iš bado suėda vieną kitą katę, tai nei pirmininkas nei valdyba neturi jokių poveikių tvarkai įvesti.

Be susitarimo nėra teisinio pagrindo reikalauti mokėti už bendrijos teikiamas paslaugas.

Atsakomybė dėl šių pažeidimų turi būti nustatyta bendrijos įstatuose ar vidaus tvarkos taisyklėse.

8(2

Dr. A. Vaznonis, SB “Geologas” valdybos pirmininkas

1. Apmokant bendrijų pirmininkų, buhalterių ir kitų bendrijų darbuotojų darbą, jei jų atlyginimas neviršija 270 Lt (šiuo metu minimali suma, nuo kurios pagrindinėje darbovietėje neatskaitomi mokesčiai), sodininkų bendrijos gali, bet neprivalo mokėti jokių mokesčių. Tuo atveju, kai mokesčiai Sodrai nemokami, minėti bendrijų darbuotojai neįgija teisės gauti (arba padidinti) pensijas. Pensininkai, nepriklausomai nuo to, kokias pensijas gauna (pagrindinę. mokslininkų ir kitokias) ir nepriklausomai nuo jų dydžio gali dirbti tokius darbus ir jų gaunamoms pensijoms toks darbas neturi jokio poveikio.

2. Keičiantis sodų sklypų savininkams (parduodant, dovanojant) Kadastro ir registro įmonė privalo reikalauti pažymos, kad nuosavybės teisių perdavėjas buvo bendrijos narys ir nėra skolingas bendrijai. Tuo pačiu bendrija būtų informuojama apie naują savininką, potencialų bendrijos narį. Paveldėtojas. kuris galbūt bus bendrijos narys, taip pat per nustatytą laikotarpį turi informuoti apie teisių į paveldėtą sklypą perėmimą. Būtų dar geriau, jei nuosavybės pažymėjimo kopiją, pažymėjimą išduodanti įmonė atsiustų tiesiog į bendriją.

4. Suteikti teisę bendrijoms išpirkti bei parduoti nuomuojamus plotus, gautas lėšas panaudojant bendrijų inžinerinių tinklų (pav., vandentiekio) tobulinimui ar plėtojimui. Tokia teisė reikalinga todėl, kad bendrijos dėl lėšų stokos negali užtikrinti patenkinamų salygų sodininkystei ir poilsiui

Kadastro ir registro įstatymai to nenumato

9.

J. Bazaras, SB “Veržuva-1 valdybos pirmininkas

SB “Veržuva-1 valdyba siūlo šiuos ruošiamo Mėgėjiškos sodininkystės ir sodininkų bendrijų įstatymo projekto pakeitimus ir papildymus:

8. 17 straipsnio 7 dalies 3 eilutėje po žodžio “asmenims” įrašyti “visuotinio(įgaliotinių) susirinkimo nustatyta tvarka”, po žodžio “naujo įrašyti “Sprendimą dėl pakartotinos inventorizacijos priima visuotinis ar įgaliotinių susirinkimas”.

9. 18 straipsnio 1 dalies 3 eilutėje vietoje skaičiaus “2” įrašyti “3”, 2 dalies 2 eilutėje po žodžio “veiklą” įrašyti “visuotiniam ar įgaliotinių susirinkimuiprieš tai su revizijos išvadomis supažindinus bendrijos valdybą(pirmininką0”.

10.

pirmininkas

2. Sodininkas, kuris 2 ir daugiau metų nesilaiko sodo taisyklių, nelanko visuotino susirinkimo, nemoka mokesčių ir nedalyvauja sodininkų veikloje, turi būti šalinamas iš narių. Sklypo aukcijono būdu parduoti (nustatant kainą visuotiname susirinkime) komisijai nustačius, išlaidas įdėtas į sklypą grąžinti buvusiam savininkui..

Tai t. b. reglamentuota bendrijos įstatuose ar vidaus tvarkos taisyklėse

4. Sodininkų bendriją sudaro 50-70 proc. pensininkai, ji yra ne pelno siekianti organizacija, išsilaiko iš pensininkų surinktų tikslinių mokesčių. Įgyvendindama savo narių bendrąsias teises ir ginanti interesus susijusius su sodininkų bendrojo naudojimo turto ir objektų valdymu, tvarkymu ir naudojimu, turi teisę iki 500 Lt. atlikti smulkius darbus, be Sodros ir mokesčių tarpininkavimo (pagal sudarytą sutartį). Kada SB gauna paskolą iš banko ir atliekami didesnės apimties darbai, jie turi būti apmokestinti pagal visus įstatymus.

11.

V. Lemkė SB “Pragiedruliai” pirmininkas

1. 6 str. 4 p. 2) siūloma redakcija:

“6. Parduodant sodo sklypą, sklypo savininkas privalo atlikti ribų geodezinį patikrinimą”.

Projekto redakcija tikslesnė

Tai reikalinga kilus neaiškumams dėl ribų

12.

pirmininkė

1. Valdybos narių susirinkimo nutarimas lygus visuotinio susirinkimo nutarimui.
2. Sklypai, kurių savininkai nebegyvena Lietuvoje (išvykę gyventi į kitas šalis) valdybos pirmininko sprendimu yra skiriami kitiems bendrijos nariams, arba priimami nauji nariai ir jiems skiriami šie sklypai.
3. Sodų bendrijos nariai, kurie už sklypą yra sumokėję investicinius čekius, bet sklypo neprivatizavę, raštiškai atsisako nuo sklypo ir iš sodų bendrijos narių – leisti šiuos sklypus privatizuoti kitiems, esantiems arba naujiems priimtiems sodų bendrijos nariams (buvusiam savininkui grąžinti investiciniais čekiais įmokėtą sumą).

Sodų bendrijos narius, kurie sklypų neprivatizavę, niekada neapdirbo ir neapdirba, mokesčių nemoka, valdybos narių susirinkimo nutarimu pašalinti išbendrijos narių, sklypus skirti kitiems nariams.

13.

Jurbaro raj.

Tai nustatyta Augalų apsaugos įstatyme ir ATPK.

14.

sodininkas

1. 2 straipsnis. Reikėtų papildyti sąvokos „ gyvenamosios patalpos" apibrėžimu. Svarstant, ar pastatas sode yra sodo namas(vasarnamis), gali būti neaiškumų.

4. 10.6. straipsnis. Reikėtų numatyti galimybę steigiamąjame susirinkime išrinkti valdymo organus. Taip buvo patariama, steigiant namų bendrijas.

5. 11.2. straipsnis.Įtraukti punktą: ,,Įstojimo ir išstojimo į bendriją tvarka”. To reikalauja 21.2. straipsnis.

9. 23. straipsnis. Reikėtų įtraukti punktą dėl atliekų deginimo. Aš nežmau, kaip suformuluoti, tačiau soduose tai didžiulė problema. Daugelio sodininkų pirmas darbas atvykus į sodą - uždegti atliekas ir nuodyti aplinkiniuose soduose orą. Nereikėtų mano pasiūlymo atmesti, jeigu kokiame nors normatyviniame akte draudžiama deginti atliekas, būtina pakartoti šitame ar kuriame kitame straipsnyje.

10. 30. straipsnis. Siulau tokią fomiuluotę: ,,Bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimui nutarus perduoti neatlygintinai bendrijai priklausančias elektros transrformatorines, elektros perdavimo linijas bei kitus elektros įrengimus, skirstomųjų elektros tinklų įmonės juos priima pagal esamą būklę be inventorizacijos ir registracijos Žemės ir kito nekilnojamojo turto registro ir kadastro valstybinėje įmonėje." Jeigu perduodant reikės inventorizuoti ir teisiškai registmoti, reikalas žlugęs, nes tas darbas brangiai kainuoja.

Su bendrijos įstatų projektu sodininkai turi būti supažindinti iš anksto.

15.

sodininkas

“Laikino pobūdžio statiniai ne aukštesni kaip 3 m. aukščio turi būti ne mažesniu kaip 1-2 m. atstumu nuo sklypo ribos.”

Nepritarti

Laikino pobūdžio statiniams reikalavimai nėra nustatomi.

“Gyvenamojo namo aukštis nuo žemės paviršiaus turi būti iki 8 m. arba nuo pamato paviršiaus – iki 7 m., o priklausinio aukštis nuo žemės paviršiaus iki 5 m. arba iki 4 m. nuo pamato paviršiaus.

Pritarti iš dalies

Redakcija patikslinta

3. 6 str. 6p. 3 d. Sodo sklypo savininkas gali užtverti savo sklypą tvorele arba gyvatvore ne aukštesne kaip 1,5 m., atstumu už 0,3 m. nuo sklypo ribos.

Nepritarti

Turi būti raštiškas kaimynų susitarimas

4. 6 str. 8 p. 4 d. Sodininkas (bendrijos narys) prieš perleisdamas savo sklypą kitam asmeniui, informuoja bendriją jos įstatų nustatyta tvarka ir terminais ir gauna iš bendrijos valdybos (pirmininko)atatinkamą pažymą.

Pritarti

5. 11 str. 4 p. Sodininkų bendrijos įstatus tvirtina savivaldybė ar Vyriausybės įgaliota institucija.

Nepritarti

Įstatai priimami bendrijos visuotiniame susirinkime ir registruojami Juridinių asmenų registre..

6. 12 str. 1 p. Sodininkų bendrija registruojama savivaldybėje juridinių asmenų registre.

Pritarti

7. 16 str. 1 p. Benrdrijos narių (įgaliotinių) susirinkimas, esant mažiau kaip 50 narių, gali nuspręsti nerinkti bendrijos valdybos, o rinkti tik bendrijos pirmininką. Bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) ir bendrijos įgaliotiniai renkami įstatuose nurodytam, bet ne ilgesniam kaip dviejų metų laikotarpiui.

Pritarti

8. 17 str. 8 p. Bendrijos valdyba(bendrijos pirmininkas) nagrinėja bendrijos narių pareiškimus,prašymus bei skundus ir vieno mėnesio laikotarpį pateikia atsakymą.

Pritarti

9. 17 str. 9 p. Bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) ar įgaliotinių susirinkimas negali priimti neobjektyvių nutarimų, vieniems sodo sklypo nariams gerinant, o kitiems sodo sklypo nariams bloginant ekologines bei kitas sąlygas.

Nepritarti

Visų bendrijos narių teises gina šis ir kiti LR įstatymai

• Organizuoti mėgėjiškų sodų teritorijos bendrojo naudojimo turto priežiūrą, remontą ir kitokį tvarkymą )vandentiekio, kelių, tvorų, ststinių bei kitų įrengimų), planuoti bei kaupti lėšas šiems darbams atlikti.

Pritarti iš dalies

• Imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendro naudojimo ir individualiems objektams ir reikalauti atlyginti išlaidas už padarytą žalą.

Pritarti

• Tinkamai naudoti ir prižiūrėti sodo sklypą, nedarant žalos kaimyniniams sodų sklypams.

Pritarti

16.

sodininkas

1. 2 str. 4 p. pradžia gražiau skambėtų “Mėgėjiška sodininkystė – laisvalaikio ir poilsio vieta, sudaranti sąlygas sodo sklype išsiauginti…”

Pritarti iš dalies

2. 2 str. 5 p. …ir pažymėtas riboženkliais žemės sklypas, kur savininkas ar kitas teisėtas sklypo naudotojas poilsiauja, o mėgėjas užsiima sodininkyste ar daržininkyste.

Pritarti iš dalies

3. 4 str. 3 p. Padeda realizuoti savo narių užaugintą produkciją.

Pritarti

4. 6 str. 2 p. sodo baldus – yra neišbaigtas jį reikėtų konkretizuoti ir aiškiau išdėstyti.

Nepritarti

Projekto redakcija pakankamai aiški

5. 7 str. 4 p. O ką daryti piliečiui, kuris nesinaudoja jokiomis paslaugomis – kelio nėra (kraštinis sklypas) vandens, elektros nereikia, tvoros praktiškai nėra – už ką tada mokėti. Toks pilietis neturi pagrindo kreiptis į bendriją. Šį punktą reikėtų pratęsti - …sodininkui nesikreipus po 30 dienų, bendrijos valdyba išsiunčia raštišką raginimą atvykti į bendriją, nurodydama apmokamas paslaugas ir kt.

Nepritarti

Tai turi būti reglamentuota bendrijos įstatuose ar vidaus tvarkos taisyklėse

6. 8 str. 5 p. Šiuo punktu pažeidžiamos žmogaus teisės ir sudaromos sąlygos jį šantažuoti. Jis turėtų būti: “Sodo sklypo pirkėjas išsiaiškina ar pardavėjas nėra skolingas bendrijai už paslaugas ir tarpusavyje sutaria, kuris iš jų dengs įsiskolinimą (jeigu jis yra). Pirkėjui įsigijus sodo sklypą su skolomis bendrijaineišsiaiškinus šio fakto prieš perkant, padengia pirkėjas.

Iš dalies pritarti

7. 2 p. 10 papunktis. Turėtų būti išbraukti žodžiai:bei bendrijos narių ir jų šeimos narių darbo sąnaudų įskaitymo į įmokas”. Ši frazė sudaro sąlygas piktnaudžiauti.

Nepritarti

Tai sudaro galimybę savo darbu atsiskaityti už paslaugas bendrijai

8. 13 str. 1 p. Aukščiausias valdymo organas yra bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimas, tarp susirinkimų bendrijai vadovauja valdyba(pirmininkas). Valdybos (pirmininko) veiklą kontroliuoja revizijos komisija (revizorius). Turint žinių dėl nesąžiningos bendrijos valdybos (pirmininko) veiklos ir revizijos komisijos (revizoriaus) neprincipingos veiklos, 5 proc. bendrijos narių (įgaliotinių)išrenka savo įgaliotus asmenis bendrijos ūkinei-finansinei veiklai patikrinti.Valdybai (pirmininkui) trukdant atlikti patikrinimą, šiai komisijai padeda realizuoti savo teises…? (Seimas turėtų numatyti).

Nepritarti

Projekte ši nuostata yra pakankamai reglamentuota

9. 14 str. 2 p. nereikalingi žodžiai: “…spręsti valdybos narių (bendrijos pirmininko)” šie žožiai dubliuojasi su straipsnio pradžia.

Pritarti

10. 15 str. 1 p. Didelei bendrijai sunkiai įgyvendinamas1/4 iniciatyva. Siūlau detalizuoti, pvz. esant bendrijai iki 200 narių – ¼(apie 50, esant bendrijai iki 500 narių – 1/6 (apie 85), esant bendrijai virš 500 narių – 1/10 (apie 100).

Nepritarti

Diferencijuoti netikslinga, CK nustatyta tvarka savo įgaliojimus bendrijos nariai gali deleguoti .

11. 3 p. reikėtų papildyti … -ne mažiau kaip ¼ bendrijos arba 1/3 įgaliotinių.

Nepritarti

Proporcijos turi būti vienodos

12. 17 str. 4 p. 15 dienų per ilgas laiko tarpas, užtektų 7 kalendorinių dienų.

Nepritarti

7 d. per trumpas laikas

13. 18 str. 4 p. praktiškai neįgyvendinamas, nes nėra kam apmokėti teismo paskirtiems ekspertams (reikėtų spręsti ekspertams apmokėjimo klasimą).

Nepritarti

Išlaidas ekspertams turi dengti pareiškėjai

14.19 str. 1 p. 6 pap. Praktiškai neįgyvendinamas, o be to pažeidžia žmogaus teises. Pagal 6 papunktį bendrija turi teisę parduoti bendrijos narių užaugintą produkciją.

Pritarti iš dalies

15. 21 str. 10 p. turėtų būti papildytas žodžiais: “Tačiau šis pranešimas nelaikomas pareiškimu stoti į bendriją”.

Pritarti

16. 7. 9 p. praktiškai nereikalingas, nes naujo nario veiksmus reglamentuoja 21 str. 10 p.

Nepritarti

Tai ne naujo nario veiksmas, o nario, norinčio parduoti sklypą pareiga.

17.

Vilniaus raj.

1. Keisti projekto pavadinimą taip: “Lietuvos Respublikos Mėgėjiškos sodininkystės ir sodų-gyvenviečių bendrijos įstatymas”, keisti bei papildyti su tuo susijusius punktus.

Nepritarti

Sodo bendrija neturi gyvenvietės statuso, tai nustato kiti įstatymai.

2. Bendro naudojimo žemė sodų bendrijos planuose numatyta susisiekimui inžinerinėms komunikacijoms negali būti privatizuojama arba keičiama jos naudojimo paskirtis, neparengus ir pagal toje savivaldybėje galiojančias statybos normas ir statybos įstatymo numatyta tvarka nepatvirtinus visos sodų bendrijos teritorijos “Detalaus plano”.

Pritarti iš dalies

Susisiekimo – inžinerinių komunikacijų kvalifikuota priežiūra, tai nepriklauso vien nuo bendrijų jau susiję su miestu.

Pritarti iš dalies

18.

V. Kalinauskienė

SB “Bražuolė-2” ir “Ąžuolas-2”

Nedrausti tverti tinklo tvoros, gyvatvores iki 1,5 m. Šiuo atveju sodo sklypo savininkas galės spręsti kaip jam apsiginti nuo kiškių, vagių, kaimyno naminių paukščių ir gyvūnų, dėl ko kyla didžiausi konfliktai.

Nepritarti

Projekto redakcija tikslesnė

Šiuo metu soduose yra pastatyta daug 2 aukštų namų ir kai biurokratiniai valdininkai pradės matuoti aukštį, bus daug nesusipratimų, konfliktų.

Nepritarti

Įstatymo nuostatos atgal neveikia.

19.

pirmininkas

1. 6 straipsnis: Jeigu savo sklype bendrijos narys statosi tvorą, kad nereikėtų derinti su kaimyninio sklypo savininku.

Nepritarti

Dėl to dažnai kyla konfliktai tarp sodininkų

2. 16 straipsnis. : Vietoj 2 metų siūloma 3 metų laikotarpis

Pritarti

3. 18 straipsnis 1 dalis-: Vietoj 2 metų siūloma 3 metų laikotarpis

Pritarti

45. 23 straipsnis 3 dalis – turėtų įgaliojimą tvirtinti notaras.

7 dalis – kodėl nekeliamas klausimas dėl pašalinimo iš bendrijos už piktybišką mokesčių nemokėjimą arba kitus nusižengimus.

Nepritarti

Tai gali būti nustatyta bendrijos įstatuose ar vidaus tvarkos taisyklėse

20.

1. Rakštelis

SB “Upelis”

pirmininkas

1. SB narys, parduodamas sklypą turi gauti pažymą iš SB pirmininko, kad S. bendrija jam pretenzijų neturi.

Pritarti

2. Naujai pirkę sodo sklypą galėtų jį įteisinti tik įstoję į bendrijos narius.

Nepritarti

Tai pažeistų žmogaus teises

3. Priduoti statinius ar pradėti statybą tik suderinus su sodo bendrija.

Pritarti

4. Numatyti konkrečias sankcijas SB nariams, kurie nesilaiko vidaus tvarkos taisyklių, reikiamai neprižiūri savo sklypų ir nemoka mokesčių, nustatytų SB visuotinio susirinkimo, sodininkų bendrija savo teisėmis šių klausimų spręsti negali..

Nepritarti

Tai turi reglamentuoti bendrijos įstatai ar vidaus tvarkos taisyklės

21.

“Ožkiniai” vardu.

Dauguma sodininkų gyvena ištisus metus būtent sodo namuose, nepertvarkydami jų į gyvenamuosius namus. Kaip tokiu atveju?

Pritarti iš dalies

Redakcija patikslinta,

2. 4 straipsnyje 1 dalyje sakoma, kad “bendrijos ir pavieniai sodininkai gali jungtis į susivienijimus”, o 19 straipsnio 5 punkte – “turi teisę “steigti bendrijų sąjungas’susivienijimus”. Reikėtų suvienodinti, nes neaišku pagal kokius įstatymus kuriamos sąjungos.

Pritarti

4. “1)pastatai turi būti ne mažesniu kaip 3 m. atstumu nuo sklypo ribos…”

Leidžiamas užstatymo plotas 6 arų sodo sklype – 35 proc.. Ar tikslinga mažinti? Gyvenamam namui leidžiamas aukštingumas sodo sklype – du aukštai su mansarda. Mažinant gyvenamo namo aukštį iki 7 m. nuo žemės paviršiaus, koks tai bus gyvenamas namas? O be to, koks siūlomas gyvenamo namo aukštis? Juk pagal “Statybos techninį reglamentą” STR. 1. 01 2002, net nesudėtingiems 2-os grupės sodo ir gyvenamiesiems namams leidžiamas 8,5 m. aukštis nuo žemės paviršiaus.

4. 7 straipsnio 2 dalyje sakoma “… ar vėliau kaip padidinant mėgėjiško sodo teritoriją, parduodama mėgėjiškos sodininkystės, rekreacijos ir aplinkosaugos veiklai plėtoti…”, o Žemės reformos įstatymo 8 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto 2 straipsnyje sakoma “…suprojektuojami papildomi sklypai, kurių nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos ar visuomenės poreikiams”. Ar neprrieštarauja vienas kitam?

Pritarti iš dalies

Redakcija patikslinta.

5. 8 straipsnis 5. Tvirtinant sodo sklypo perleidimo sutartis, reikia įpareigoti ir notarines kontoras reikalauti pažymų iš bendrijos valdybos (pirmininko) apie atsiskaitymą su bendrija, kitaip laukiamo rezultato nebus.

Pritarti iš dalies

6. 14 straipsnis 6) Naujų narių priėmimo į bendriją, drausminimo klausimus tikslinga būtų pavesti bendrijos valdybai, nes bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimus tiek daug kartų metuose bus neįmanoma sušaukti.

Pritarti

22

Kauno raj.

1. Įstatyme numatyti, kad sodininkų bendrijos sode esanti valda gali būti parduodama savininkui tik tada, kai senasis savininkas visiškai atsiskaito su bendrija už jam priklausančias finansines bei kitokias prievoles ir tai paliudijama sodininkų bendrijos valdybos atitinkama pažyma, pardavėjo būtinai pateikiama Notarijatui, šiam tvirtinant valdos pardavimo sutartį.

Pritarti

2. Įstatymu įpareigoti gal Notarijatą, gal Kadastro tarnybą raštiškai informuoti atitinkamą sodininkų bendriją apie jos sodo teritorijoje atsiradusį naują atitinkamos valdos savininką.

Nepritarti

Notariato ir kadastro įstatymai to nenustato

Įstatymiškai įpareigoti naują valdos savininką užmegzti reikiamus ryšius su bendrija.

Pritarti

3. Praėjus1-2 metams nuo sodo valdos paveldėjimo užregistravimo kadastro tarnyboje, naujiesiems savininkams neužsiimant jokia veikla valdoje ir neužmezgus jokių santykių su bendrija, šioji paskelbia valdą bešeimininke, su licenzijuoto vertintojo pagalba įvertina valdą ir organizuoja jos pardavimą,o gautas lėšas, atskaičius valdos įsiskolinimą bendrijai, atiduoda buvusiems savininkams, kai šie kreipiasi į bendriją.

Nepritarti

Tai reglamentuoja Civilinis Kodeksas

4. Įstatyme numatyti, kad mirus sodininkų bendrijos sode esančios valdos savininkui, 1-2 metus netvarkomą ir paveldėtojų neturinčią valdą bendrija paskelbia bešeimininke, su licenzijuoto vertintojo pagalba įvertina valdą ir organizuoja jos pardavimą,o gautas lėšas, atskaičius valdos įsiskolinimą bendrijai, perveda į valstybės sąskaitą, iš kurios paveldėtojai jas pasiimtų, sutvarkę paveldėjimo formalumus.

Nepritarti

Tai reglamentuoja Civilinis Kodeksas

5. Įtvirtinti nuostatą, kad pakartotinai šaukiamas bendrijos narių visuotinis susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip vienas ketvirtadalis bendrijos narių.

Pritarti iš dalies

Pakartotiniame susirinkime sprendimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.

6. Nustatyti, kad visi sodininkų susirinkimo nutarimai priimami susirinkime dalyvaujančių narių balsų dauguma viešu ar slaptu balsavimu, išskyrus šalinimą iš bendrijos narių, kurio nutarimas turi būti priimamas tik slaptu balsavimu.

Nepritarti

Tai turi būti reglamentuota bendrijos įstatuose

7. Bendrijos narių visuotinio susirinkime užfiksuoti terminuoti punktai galioja iki tol, kol jie bus pakeisti kitais analogiškais punktais kitame bendrijos narių visuotiname susirinkime.

Pritarti

8. Įtvirtinti nuostatą, kad sodininkų bendrijos sode visiems privalomos tame sode galiojančios vidaus tvarkos taisyklės.

Pritarti

22.2

Kauno raj.

1. I sk. 2 str. 4 p. – į aprobuojamų produktų sąrašą reikėtų įtraukti ir “paukštininkystės, triušininkystės” žodžius, nes ne iš gero nuolatiniam gyvenimui į sodus iš miestų persikrausto ne viena šeima, kuri prasimaitinimo atpiginimui narvelyje laiko triušių, aptvare vištų, per vasarą užsiaugina žasį ar kalakutą. Auginimo sąlygų nustatymą galima palikti bendrijos narių visuotinio susirinkimo kompetencijai.

Nepritarti

Tai gali būti nustatyta bendrijos įstatuose ar vidaus tvarkos taisyklėse.

2. II sk. 6 str. 4 p. – kai kurie senų sodų tebegaliojantys išplanavimo projektai vadinami “genplanu”, todėl Įstatymo šiame punkte turi būti palikti žodžiai “kitą teritorijų planavimo dokumentą”.

Pritarti

3. II sk. 6 str. 5 p. 2) – susitarimas dėl sklypų riba einančios tvoros ar gyvatvorės turi būti rašytinis, panašiai kaip dėl sodinių.

Pritarti

4. II sk. 6 str. 7 p. 1) – pardavusi mieste butą, bendrijos narė nusipirko greta esančius tris sklypus su dviem nameliais iš kurių vieną pritaiko gyventi ištisus metus, o kitas lieka sezoniniam naudojimui. Pagal dabartinę šio papunkčio redakciją jame jokių pertvarkymų negalima daryti. Ar tai ne per dideli suvaržymai?

Nepritarti

Įstatymas atgal neveikia.

5. II sk. 7 str. 3 p. – ar nusižengusiems šio punkto reikalavimams iki Įstatymo įsigaliojimo bus galima jį pritaikyti? Gal visiems atvejams geriau tiktų žodis “įsigijo” vietoje žodžio “įsigyja”.

Nepritarti

Įstatymai atgal neveikia

6. II sk. 8 str. 4 p. – nereti atvejai, kai sodas pereina kito savininko nuosavybėn buvusiam savininkui mirus, todėl tokiais atvejais netiktų šiame punkte žodžiai “sodo sklypo savininkui”.

Nepritarti

Paveldėtojas tampa savininku.

7. IV sk. 15 str. 3 p. – šio str. 2 punkte yra nuostata apie šaukiamą visuotinį susirinkimą pranešti “ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki susirinkimo”, 3 punkte įpareigojama pakartotiną susirinkimą šaukti “per dvi savaites”. Ar šie terminai neperdengia vienas vienas kitą? Reikėtų pakartotino susirinkimo sušaukimo terminą prailginti iki keturių savaičių.

Nepritarti

2 savaitės pakankamas laiko tarpas susirinkimui sušaukti.

8. IV sk. 17 str. 2 p. 10) ir 4 p. – bendrijos valdyba(bendrijos pirmininkas) turėtų į čia minimas bendrijos narių pretenzijas atsakyti, kai jos pareikštos raštu.

Nepritarti

Ir į žodinį paklausimą galima atsakyti raštu.

9. V sk. 19 str. 1 p.7) – šiame papunktyje turi būti atstatytas išbrauktas žodis “teritorijoje”.

Pritarti

10. V sk. 21 str. 5 p. – ar ši formuluotė reiškia, kad ir sklypą paveldėję arba pirkę, bet savo dalių neatriboję keli nauji savininkai gali bendrijoje būti atstovaujami vieno iš jų? Tokiu atveju jų susitarimas turi būti raštiškas ir įteiktasbendrijai ir tai turi būti numatyta įstatyme.

Nepritarti

Santykius tarp bendratučių reguliuoja CK

23.

Žemės ūkio rūmai

Mėgėjiškos sodininkystės ir sodininkų bendrijų įstatymui pilnai pritariame, pastabų ir pasiūlymų neturime.

Pritarti

24.

Šiaulių susivienijimo “Sodai”pirmininkas

1. 2 str. 1 punktą papildyti žodžiais “keliai ir kt.”

Pritarti

2. Papildyti 6 str. 6 punktą “bendrijos nariai gali rekonstruoti pastatytus ir statomus statinius be leidimo, suderinus su bendrijos valdyba (pirmininku).

Nepritarti

Statybų projektai derinami Statybos įstatymo nustatyta tvarka.

3. Papildyti 17 straipsnio 2 punktą: “Atlikti sklypų ribų matavimus be naudotojo sutikimo”.

Nepritarti

Bet kokie veiksmai privačiame sklype gali būti atliekami tik savininkui dalyvaujant arba su jo sutikimu.

1) išpirkti iš sodo nario jam sutikus žemės sklypo dalį arba visą sklypą bendrijos reikmėms ne komercinei veiklai vystyti (mašinų aikštelėms, sporto aikštelėms ir įvairiems bendro naudojimo statiniams įrengti).

3) pašalinti bendrijos narį iš bendrijos narių, jei jis nesumoka nario mokesčio ir kitų įmokų, nustatytų bendrijos narių susirinkimo nutarime,

Nepritarti

Šiuos klausimus reguliuoja kiti įstatymai

Kadangi pastaruoju metu daug sodų narių pereina gyventi nuolatinai į sodus, didėja elektros energijos sunaudojimas, reikalauja aukštesnėskvalifikacijos aptarnaujančio personalo,pribrendo laikas elektros tiekimo jinijas, transformatorines pastotis, apskaitos įrenginius perduoti skirstomųjų elektros tinklų įmonėms pagal esamą stovį, atsiskaitant akcijomis.

Šiai problemai išspręsti turėtų prisidėti miesto ir rajono savivaldybės.

Pritarti

25.

G. Vabolys

1. Papildyti 6 str. 3 punktą “priklausinį – ūkinį pastatą naudoti gyvulių laikymui galima tik esant rašytiniam susitarimui su kaimyninio sklypo savininku. Voljerai žvėrelių ir paukščių laikymui turi būti ne arčiau 4 m. nuo sklypo ribos”.

Nepritari

Šiuos klausimus gali reglamentuoti bendrijos vidaus tvarkos taisyklėse.

2.Papildyti 23 straipsnio 3 punktą: “Sodo sklypą, nedirbamą pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir už kurį nemokami mokesčiai daugiau kaip 6 metus iš eilės pripažinti sodininkų bendrijai nuosavybės teises pagal įgijamąją senatį.

Sodininkas, savavališkai užėmęs visuomeninės paskirties žemę moka papildomą mokestį bendrijos narių (įgaliotinių) nustatytu tarifu.

Pritarti

Tai turi būti nustatyta bendrijos įstatuose.

26.

narys

1. Kolektyviniai sodai būtinai turi priklausyti susivienijimams, o ne vadovautis pirmininkų supratimu.

Pritarti

2. Ar buvo derinama su kitų valstybių analogiškais įstatymais.

Buvo

Nagrinėti Lenkijos ir Vokietijos analogiški teisės aktai

3. Nustatyti atskaitymui į susivienijimus tvirtą diferencijuotą nario mokestį.

Nepritarti

Tai kiekvienos bendrijos vidaus klausimas

27.

S. Kelbauskienė

Manome, kad įstatyme būtina įteisinti nuostatą, kad anksčiau įkurtos bendrijos, turinčios bendrosios – dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, galėtų jį valdyti ir eksploatuoti pagal bendros veiklos sutartį, o tokios sutarties reglamentavimas turėtų būti apspręstas poįstatyminiais aktais ir sodininkų bendrijos tipiniais įstatais.

Pritarti

28.

Ksavera Sabaliauskienė – individualios valdos savininkė sodininkų bendrijos“Rūta-1” teritorijoje.

1. Labai prašome naujuose sodininkų bendrijų įstatuose nenumatykite vienvaldystės. O pabrėžkite, kad visi klausimai būtų sprendžiami valdybos narių pritarimu, kurių turėtų būti nemažiau kaip 5.
2. Sodams, kurie yra miesto teritorijoje, suteikti gyvenvietės ar gyvenamojo kvartalo statusą.

Tai ne šio įstatymo reguliavimo sritis

29.

Kazimieras Vaičiulis, S/B “Sodžius-4” pirmininkas

Pritarti

“Mansarda – pastato pastogėje įrengtos patalpos”.

Nepritarti

Ši sąvoka iš projekto išbraukta

3. 2 straipsnio 7 punkte žodį “priklausinys” pakeisti žodžiais “ūkinis pastatas”.

Nepritarti

Ši sąvoka iš projekto išbraukta

4. 3 straipsnio 1 punktą pradėti taip: ”Sodininkų bendrija (toliau bendrija) yra pelno nesiekianti mėgėjiškos sodininkystės bendruomenės visuomeninė organizacija” toliau kaip projekte.

Nepritarti

Projekte redakcija tikslesnė

5. Papildyti 6 straipsnio 4 dalies 2 punktą žodžiais: “Esant nesutarimui tarp kaimynų dėl tvorų tvėrimo, ginčą sprendžia sodininkų bendrijos valdyba(pirmininkas).

Pritarti

Tai numatyta 28 str.

6. 7 straipsnio 4 punkte ir 8 straipsnio 4 punkte nenurodyta kas privers ne sodo bendrijos nariui sudaryti sutartis su sodininkų bendrija dėl naudojimosi bendro naudojimo turtu sąlygų ir tvarkos.

Pritarti

Paslaugų nutraukimo tvarka turi būti nustatyta bendrijos įstatuose.

7. Papildyti 9 straipsnio 2 dalį žodžiais: “Kai kelios bendrijos naudojasi bendru turtu (vandentiekiu, el. energijos tinklais), tada jos savo veikloje vadovaujasi akcinių bendrijų statusu, įstatais”.

Nepritarti.

Tokiu atveju turi būti sudaryta jungtinės veiklos sutartis

8. 15 straipsnio 2 dalyje pakeisti nuostatą apie susirinkimų šaukimą kiekvienam sodininkui pranešti raštu, užtektų iškabinti skelbimų lentose skelbimus.

Pritarti iš dalies

9. 16 straipsnyje nustatyti, kad pirmininkas renkamas ne mažiau kaip 3 metams.

Pritarti

10. 17 straipsnyje numatyti pirmininko teises ne tik atsakomybę.

Iš dalies pritarti

Tai išdėstyta 17 str.

11. 21 straipsinio 8 punkte ir 23 straipsnyje neaišku kas ir kokias sankcijas sodininkui taikys, jeigu jis nevykdys šių straipsnių reikalavimų.

Nepritarti

Atsakomybė dėl įstatymo pažeidimų nustatyta 29 str.

12. 26 straipsnio 4 dalyje vietoje žodžių “raštu pranešti” įrašyti “skelbimų lentoje iškabinti”.

Nepritarti

Bendrijos nariai tai turi žinoti iš anksto

13. 28 straipsnyje 1, 2, 3, 4 dalyse vietoje žodžio “gali” įrašyti “turi” arba “privalo”.

Nepritarti

Savivaldybės negali prievartine tvarka remti privačių institucijų.

14. 29 straipsnyje vietoje žodžių “įstatymų nustatyta tvarka” įrašyti “teismine tvarka”.

Nepritarti

Neesminis

15. 30 straipsnyje vietoje žodžio “pasiūlyti” įrašyti “pavesti”.

Pritarti

30.

Panevėžio sodininkų bendrijų susivienijimas

1. Projekto 6 straipsnio 5 dalyje nustatyti, kad visi susitarimai tarp sodininkų turi būti tvirtinami notaro, 6 dalyje nenustatyti papildomų apribojimų statiniams , nes tai reglamentuoja statybos įstatymas.

Nepritarti,

Tai yra specialusis įstatymas, kuriame galimos specialiosios nuostatos

2. Papildyti 7 straipsnio 4 dalį žodžiais “Nesudarius sutarties atjungti nuo bendro naudojimo tinklų ir įrenginių”.

Nepritarti

Tokia sankcija turėtų būti nustatyta bendrijos įstatuose

3. Išbraukti 17 straipsnio 5 dalį, čia išvardinti klausimai turi būti sprendžiami pagal veikiančius įstatymus.

Pritarti iš dalies

“12. Nesilaikantiems įstatų, visuotinio susirinkimo ir valdybos sprendimų taikyti visuomeninio poveikio priemones (atjungti elektrą ir kt.)”.

Nepritarti

Tai gali būti nustatyta bendrijos įstatuose.

5. Įstatyme reikėtų išspręsti klausimą, kaip pašalinti iš sodo narių ir perduoti nenaudojamą, neprižiūrimą žemę kitiems, kai nėra pastatų ir kai yra pastatai, ir sodas apleistas jau keli metai.

Nepritarti

Šis įstatymas nereguliuoja nuosavybės teisės

31.

S/B “Žalesa” sodininkas

Įstatymo projeltą papildyti nuostata:” Kategoriškai draudžiama statyti tvartus ir kitus ūkinius pastatus ir juose laikyti bet kokius paukščius ir gyvulius”.

Nepritarti

Tai turi būti reglamentuota bendrijos įstatuose

32.

S/B “Aušrinė” pirmininkas, Šiauliai

Įpareigoti Vyriausybę, kad būtų parengta nauja tvarka, palenvinanti sodininkų bendrijų lėšomis įrengtų elektros tiekimo linijų skirstomiesiems tinklams perduoti.

Pritarti

1.

Vyriausybės išvados

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2002 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 1158 „Dėl įstatymo projekto išvadų“, taip pat konstatuodama, kad įstatymas, reglamentuojantis mėgėjiškos sodininkystės pagrindus, sodininkų bendrijų steigimą, veiklą, valdymą ir sodininkų bendrijos nario teises bei pareigas, reikalingas ir būtinas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Atsižvelgiant į tai, kad parengtas Lietuvos Respublikos mėgėjiškos sodininkystės ir sodininkų bendrijų įstatymo projektas Nr. IXP-1901(2) (toliau vadinama – įstatymo projektas) kai kur prieštarauja Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau vadinama – Civilinis kodeksas) ir neatitinka kitų galiojančių įstatymų nuostatų, siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymo projekto nesvarstyti ir sudaryti darbo grupę (pakviečiant į ją ir Teisingumo ministerijos, Aplinkos ministerijos atstovus), kuri patikslintų pateiktą įstatymo projektą, atsižvelgdama į šias pastabas ir pasiūlymus:

Pritarti

„2. Gyvenamasis namas – pastatas, kurio didžioji dalis patalpų skirtos žmonėms gyventi, o kitos patalpos yra pagalbinės“.

Pritarti

1.3. Nurodyti 9 dalyje konkrečiai, koks (kokios trukmės) terminas laikytinas trumpalaikiu.

Pritarti

2. Bendrijai, kaip juridiniam asmeniui, taikomos Civilinio kodekso antrosios knygos II dalies nuostatos. Taigi, bendrija visų pirma savo veikloje turėtų vadovautis Civiliniu kodeksu ir tik po to šiuo įstatymu, kitais teisės aktais ir bendrijos įstatais. Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalyje reikia nurodyti, kad bendrija savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, šiuo įstatymu, kitais teisės aktais ir savo įstatais.

Pritarti

Pritarti

4.1. 1 dalyje išdėstytos normos, pagal kurias sodininkų bendrijos naudoja žemę, kuri buvo priskirta mėgėjiškų (kolektyvinių) sodų teritorijoms. Mėgėjiškų sodų teritorija suskirstyta į individualius žemės sklypus, kurie dažniausiai asmenims priklauso nuosavybės teise, ir bendram naudojimui skirtą žemę. Bendrija, kaip juridinis asmuo, turi teisę naudotis tik žeme, skirta bendram naudojimui. Nuosavybės teise konkretiems asmenims (sodininkams) priklausančius žemės sklypus valdo, naudoja ir jais disponuoja jų savininkai, o ne bendrija, kaip siūloma numatyti įstatymo projekte.

Pritarti

4.2. 4 dalyje įtvirtinta viena iš bendrijos teisių, todėl šią normą reikėtų perkelti ir dėstyti kartu su kitomis normomis, reglamentuojančiomis bendrijos teises ir pareigas.

Pritarti

Pritarti iš dalies

nuo sklypo ribos būtų per mažas. Kaimynams susitarus galima statyti arčiau ribos

4.4. Išbraukti 5 dalies 2 punkte antrąjį sakinį.

Pritarti

„1) vieną sodo namą (vasarnamį) ar vieną gyvenamąjį namą su mansarda ir po vieną jų priklausinį be statybos leidimo, kai bendra pastatais užstatomo ploto suma, apskaičiuota tarp išorinių pamatų paviršių, ne didesnė kaip 20 procentų viso sklypo ploto. Gyvenamojo namo ar sodo namo aukštis nuo žemės paviršiaus iki aukščiausios stogo vietos yra ne didesnis kaip 8,5 metro, o priklausinio aukštis nuo žemės paviršiaus – iki 4,5 metro“.

Pritarti

„8. Gyvenamieji namai ir kiti statiniai, kurie neatitinka šio įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų ir paskirties, statomi pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytus reikalavimus ir tvarką“.

Pritarti

5. Siūlyti papildyti ir patikslinti įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalį – nurodyti sprendimų dėl asmenų, nesudariusių su bendrija sutarčių dėl naudojimosi bendro naudojimo turtu sąlygų, tvarkos ir lėšų, būdus, taip pat nuo kurio momento turėtų būti skaičiuojamas sutarties su ne bendrijos nariais sudarymo terminas. Sujungti 2 ir 3 dalis, nes abiejose kalbama apie sutarčių su asmenimis, nesančiais bendrijos nariais, sudarymą.

Pritarti

6. Siūlyti išbraukti įstatymo projekto 8 straipsnio 4 dalį, nes ji prieštarauja Civiliniam kodeksui, kurio 1.74 straipsnyje nustatytas išsamus sandorių, tvirtinamų notarine forma, sąrašas. Privalomą notarinę formą kitiems sandoriams gali nustatyti tik Civilinis kodeksas.

Pritarti iš dalies

Redakcija pakeista projekte nustatoma prievolė sodo savininkui, kad parduodant sklypą jis turi gauti ir pateikti notarui bendrijos pažymą apie atsiskaitymą su bendrija.

7. Įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga, ribojanti bendrijos steigimo laisvę. Pagal šią normą tam tikroje teritorijoje galės veikti tik viena bendrija, jeigu šios teritorijos bendro naudojimo inžinerinės įrangos neįmanoma naudoti atskirai. Taigi neaišku: pirma, kas turės įgalinimus nuspręsti, ar minėtoji sąlyga egzistuoja, t.y. ar bendro naudojimo įrangos neįmanoma naudoti atskirai; antra, kodėl įstatymo projekto rengėjai nenumato situacijos, kai jau tam tikroje teritorijoje veikianti bendrija susitars su steigiama bendrija dėl bendro naudojimo inžinerinės įrangos valdymo ir naudojimo. Taip pat reikėtų suderinti su Civiliniu kodeksu šios dalies antrąjį sakinį.

Pritarti

8. Siūlyti įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalyje terminą „steigimo iniciatorius“ keisti į Civilinio kodekso 2.60 straipsnyje vartojamą terminą „steigėjas“. Steigėjas arba steigėjai, jeigu jų turi būti keli, privalo apie šaukiamą steigiamąjį susirinkimą pranešti visiems sodininkams. Įstatymo projekte reikėtų aiškiai apibrėžti, koks pranešimas būtų laikomas viešu, t.y. kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis apie šaukiamą steigiamąjį susirinkimą privalo būti informuoti sodininkai.

Pritarti

9. Civilinės teisės požiūriu įsteigtas bet kurios teisinės formos juridinis asmuo nuo įsteigimo momento privalo turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą, per kurį įgyja civilines teises, prisiima ir įgyvendina pareigas (Civilinio kodekso 2.82 straipsnis, 2.81 straipsnio 1 dalis ir 2.66 straipsnis, kuris reikalauja registre nurodyti juridinio asmens valdymo organo narius). Steigiamasis susirinkimas turėtų spręsti klausimą dėl bendrijos valdybos sudarymo ir jos pirmininko išrinkimo. Pritarus teikiamai įstatymo projekto 12 straipsnio 3 dalies redakcijai, 30 dienų įsteigta bendrija negalėtų veikti, nes neturėtų valdymo organų. Neaišku, kas sušauktų bendrijos narių susirinkimą valdymo organams išrinkti. Paprastai juridinio asmens valdymo organas atsako už dalyvių susirinkimo sušaukimą (Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalis), bet bendrija jo dar neturi. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 12 straipsnio 3 dalies siūlytume atsisakyti ir numatyti, kad steigiamasis susirinkimas privalo išspręsti klausimą ir dėl bendrijos valdymo organų sudarymo.

Pritarti

Pritarti

11. Reikėtų išbraukti įstatymo projekto 14 straipsnio 1 punkte žodžius „ir papildyti“; atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, 2 punkte nurodyti, kad narių susirinkimas iš bendrijos narių skiria valdymo organo narius ir juos atšaukia. Reikėtų tikslinti 10 punktą. Pažymėtina, kad susirinkimas gali priimti sprendimus tik tais klausimais, kurie priskirti jo kompetencijai. Remiantis Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 1 dalimi, šią kompetenciją nustato atskiras teisines formas reglamentuojantys įstatymai (konkrečiai – teikiamas įstatymas) ir bendrijos įstatai, todėl 10 punkte reikėtų numatyti, kad susirinkimas sprendžia ir kitus šiame įstatyme ir bendrijos įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus.

Pritarti

12. Reikėtų atsisakyti įstatymo projekto 15 straipsnio 4 dalyje formuluotės „Bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo nutarimai yra teisėti“ ir vietoj jos numatyti, kad paprastai sprendimai priimami paprasta susirinkime dalyvaujančių narių balsų dauguma, o sprendimai dėl bendrijos pertvarkymo, reorganizavimo ir likvidavimo – ne mažesne kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių narių balsų dauguma. Be to, bendrijos įstatai gali numatyti ir daugiau sprendimų, kurie turi būti priimami kvalifikuota balsų dauguma.

Pritarti

13. Šis įstatymas turi nustatyti bendrijos valdymo organo kompetenciją, kuri neturėtų skirtis priklausomai nuo to, ar valdymo organas vienasmenis, ar kolegialus. Taigi, įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalyje reikia išbraukti žodžius „ir jos narių“. Kita vertus, teikiamas įstatymas gali aptarti valdymo organo narių teises ir pareigas, bet to nereikėtų painioti su organo kompetencija (Civilinio kodekso 2.86 ir 2.87 straipsniai). Be to, 1 dalis prieštarauja Civilinio kodekso 2.82 straipsniui, pagal kurį bendrijos valdymo organo kompetenciją nustato šis įstatymas ir bendrijos įstatai. Taigi bendrijos narių susirinkimas tiesiogiai negali daryti įtakos valdymo organo kompetencijai, nebent priimdamas atitinkamus bendrijos įstatų pakeitimus.

Pritarti

14. Bendrija, kaip viešasis juridinis asmuo, turi specialų teisnumą. Tai lemia bendrijos galimą teisių ir pareigų apimtį, t.y. bendrija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos įstatams ir veiklos tikslams, kurie įstatuose privalo būti apibrėžti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos rūšis ir sritį (Civilinio kodekso 2.74 straipsnio 2 dalis, 2.47 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 2 dalis).

Pritarti

15. Įstatymo projekto 3 straipsnis numato, kad bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, vadinasi, bendrija neatsako pagal savo narių prievoles, o šie – pagal bendrijos prievoles (Civilinio kodekso 2.50 straipsnis), taigi 20 straipsnio 2 dalies reikėtų atsisakyti.

Pritarti

Pritarti

17. Reikėtų išbraukti įstatymo projekto 21 straipsnio 5 dalį, nes bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja Civilinio kodekso ketvirtosios knygos 4.72–4.92 straipsniai. Šios normos galioja ir bendraturčiams, įgyvendinantiems bendrosios nuosavybės teises į sodo sklypą. Be to, minėtųjų Civilinio kodekso nuostatų negali pakeisti kiti įstatymai.

Pritarti

18. Bendrija, kaip ir kiekvienas juridinis asmuo, gali būti reorganizuojama Civilinio kodekso 2.97 straipsnyje numatytais būdais. Kartu įstatymo projekto 26 straipsnio 1 dalyje siekiama įtvirtinti bendrijos reorganizavimo ypatumą: sąlygą, kuriai esant galima reorganizuoti bendriją. Tik neaišku, kas nuspręs, ar reorganizuotos bendrijos galės veikti atskiroje ar sujungtoje mėgėjiško sodo teritorijoje.

Pritarti

Pritarti iš dalies

Numatomas išpirkimas CK nustatyta tvarka

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

dėl pasiūlymo (pritarti ar nepritarti)

pasiūlymas nepriimtas

1.

Seimo narys Povilas Jakučionis

1. 6 straipsnio 2 dalyje antrame sakinyje po žodžių ,,žemėtvarkos projektą” įrašyti žodžius ,,arba detalųjį planą”.

“2. Bendrija sprendžia mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo ir tvarkymo klausimus. Mėgėjiškų sodų teritorija tvarkoma pagal nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą šios teritorijos žemėtvarkos projektŕ arba detalųjį planą”.

Pritarti iš dalies

Po žodžių “žemėtvarkos projektą” įrašyti “arba kitus teritorijų planavimo dokumentus”

2. 6 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje po žodžių ,,žemėtvarkos projekte’’ įrašyti žodžius ,,arba detaliąjame plane’’.Šios dalies paskutinį sakinį įšbraukti.

“3. Mėgėjiškų sodų teritorijoje statiniai gali būti statomi ten, kur jų statybos vietos numatytos mėgėjiškų sodų teritorijos žemėtvarkos projekte arba detaliŕjame plane. Tais atvejais, kai tokių statinių statybos vieta nenumatyta, turi būti rengiamas šio projekto pakeitimas. Projekto pakeitimui turi pritarti sodininkų bendrijos valdyba arba bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimas pagal bendrijos įstatuose nustatytą kompetenciją.”.

Projektų svarstymas, derinimas ir tvirtinimas turi būti vykdomas pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas.

Pritarti

Po žodžių “žemėtvarkos projektą” įrašyti “arba kitus teritorijų planavimo dokumentus”

3. 6 straipsnio 4 dalies 2 punktŕ iđbraukti.

2) atskirti sodo sklypŕ nuo kaimyninio sklypo tvora (gyvatvore) galima tik esant rašytiniam susitarimui su kaimyninio sklypo savininku, o kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija - esant sodininkų bendrijos valdybos (pirmininko) sutikimui.

Tvorų tvėrimo tvarka yra nustatyta Aplinkos ministerijos patvirtintose Statybos normose ir taisyklėse. Tokia nuostata gali sukiršinti kaimynus.

Nepritarti

būna dėl tvorų tvėrimo, todėl kaimynų susitarimas būtinas

4. 6 straipsnio 6 dalies 1 punkte iđbraukti antrŕ ir trečiŕ sakinius.

“1) vienŕ sodo namą (vasarnamį) ar vieną gyvenamąjį namą su mansarda ir vieną jų priklausinį. Bendra pastatais užstatomo ploto suma, apskaičiuota tarp išorinių pamatų paviršių, turi būti ne didesnė kaip 20 procentų viso sklypo ploto. Gyvenamojo namo aukštis nuo žemės paviršiaus turi būti iki 7 m arba nuo pamato viršaus - iki 6 m; priklausinio aukštis nuo žemės paviršiaus - iki 4 m arba iki 3 m nuo pamato paviršiaus;”.

Statinių normatyvai yra ne šio įstatymo dalykas. Šie normatyvai yra nustatyti Statybos normose ir taisyklėse. Šiame punkte nustatytas gyvenamojo namo 7 metrų aukštis yra nerealus, kadangi techniškai mansardos tokioje žemoje pastogėje įrengti negalima nes tai neatitinka higieninių reikalavimų. Toks pastatų suniveliavimas padarytų didelę žalą sodų pastatų architektūrai.

Nepritarti

Statinių normatyvai pakeisti, statant pagal juos sodininkams suteikiama galimybė be atskiro leidimo pagal parengtą projektą statyti tokius statinius.

5. 8 straipsnio 2 dalyje iđbraukti ţodţius ,, kai jiems pritaria bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba narių (įgaliotinių) susirinkimas, bendrijos įstatų nustatyta tvarka.’’

2. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama pagal žemėtvarkos projekto ar kito teritorijų planavimo dokumento sprendinius, kai jiems pritaria bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba narių (įgaliotinių) susirinkimas, bendrijos įstatų nustatyta tvarka.

Reikalavimas, kad sodo bendrija turi pritarti pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimui reikštų, kad daugeliu atvejų sodininkui nebus leista statyti gyvenamąjį namą savo sklypelyje, ypač tada, jeigu sodininkas nėra sodininkų bendrijos narys. Tai yra paslėpta prievarta stoti į sodininkų bendriją ir sodininkų kišimasis į privačią nuosavybę. Šiuo atveju būtina vadovautis Žemės įstatymu ir Teritorijų planavimo įstatymu.

Pritarti

2.

Seimo narių Henriko. Žukausko ir Aleksandro Poplavskio

1. Šis įstatymo projektas nenustato mėgėjiškos sodininkystės pagrindų, nors būtent toks tikslas deklaruojamas 1 straipsnyje.

Įstatymo pavadinime įrašyti žodžiai ,,mėgėjiškos sodininkystės“, tačiau įstatyme ši sąvoka nėra apibrėžta, be to, įstatyme nėra nuostatų, kurios sudarytų palankias sąlygas sodininkams plėtoti veiklą sodininkų bendrijų soduose. Jeigu būtų plėtojama mėgėjiška sodininkystė naujose teritorijose, jose gyvenamųjų ar sodo namų statyba neturėtų būti vykdoma. Todėl šis įstatymas turėtų spręsti aktualias esamų sodų problemas, pertvarkant juos į gyvenamųjų namų kvartalus, ypač tai pasakytina apie sodus, kurie yra įkurti miestų teritorijose. Atsižvelgiant į tai, manome, kad tai turėtų būti ,,Sodininkų bendrijos įstatymas“ (šiuo metu galioja: ,,Daugiabučių butų bendrijų įstatymas“, ,,Garažų bendrijų įstatymas“).

Pritarti iš dalies

Kai kurie statinių parametrai reglamentuoti atsižvelgiant į daugelio sodininkų pasiūlymus supaprastinti nedidelių namų statomų sodų sklypuose projektavimą bei statybos leidimų išdavimą.

2. 2 straipsnis. Nėra reikalo įstatyme pateikti sąvokų ,,gyvenamas namas“, ,,mansarda“, ,,priklausinys“, ,,sodo namas“ apibrėžimus, nes jie išdėstyti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ir kt. teisės aktuose. Gyvenamojo namo sąvoka apibrėžta STR “Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai”. Netikslinga įvesti sąvokų “mėgėjiško sodo sklypas” ir “mėgėjiškų sodų teritorija”, nes tai iš esmės yra žemės sklypai. Šiuo metu daug sodininkų gyvena sodo namuose ir yra deklaravę juos kaip nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl nėra argumentų teigti, kad sodo namas skirtas trumpalaikiam ar sezoniniam laikotarpiui gyventi. Tikslintini ir kitų pateiktų sąvokų apibrėžimai.

3. 4 ir 5 straipsniai. Reikėtų šiuos straipsnius išbraukti, nes tai yra ne šio įstatymo, o Visuomeninių organizacijų įstatymo dalykas. Be to, visuomeninės organizacijos iš esmės negali vykdyti joms apibrėžtas funkcijas, kaip būtent: atstovauti savo nariams ir ginti jų interesus valstybės bei savivaldybių institucijose, realizuoti savo narių užaugintą produkciją.

Pritarti

4. 5 straipsnis. Manome, kad netikslinga įstatymo projekte įvardinti tik vieną galimą sodininkų atstovavimo formą – “Lietuvos sodininkų draugiją”. Sodininkai turi galimybes jungtis į kitas analogiškas jų tikslus atstovaujančias visuomenines organizacijas.

Vienos organizacijos įvardinimas įstatyme sukelia laisvo pasirinkimo ir konkurencijos principų ignoravimus.

Pritarti

5. 6 straipsnis. Visi iki šiol įsteigti sodininkų bendrijų sodai turi nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus sodų teritorijų išplanavimo planus ar schemas, kuriomis vadovaujantis yra nustatytos sodų teritorijų bei individualių sodų sklypų ribos ir plotas, suformuotas gatvių tinklas bei žemės sklypai bendro naudojimo objektams statyti, įrengtas vandentiekis ir elektros tiekimo linijos su atitinkama įranga. Šiuo metu sodo teritorijų išplanavimo planas (schema) – tai vienintelis galiojantis juridinis dokumentas, kurio pagrindu sprendžiami ginčai dėl naudojamo žemės ribų ir kt. (jų pagrindu buvo privatizuota individualių sodo sklypų žemė jų naudotojams). Sodininkų bendrija pati gali nuspręsti, kokio projekto jai reikia sodo teritorijai tvarkyti. Todėl straipsnio nuostata, kad sodo teritorijos turi būti tvarkomos pagal žemėtvarkos projektus yra išbrauktina (2 punktas). Nauji sodininkų bendrijų sodai turėtų būti kuriami pagal Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus.

Nėra reikalo rengti sodininkų bendrijoms žemėtvarkos projektus, numatant juose pastatų statybos vietas. Individualiuose sodo sklypuose gyvenamieji ir sodo namai ir jų priklausiniai statomi pagal normatyvinių statybos techninių reglamentų nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statybos techninį projektą, kurio sudėtinė dalis yra naudojamo žemės sklypo sutvarkymo brėžinys. Jame ir nustatoma konkreti pastato statybos vieta, įvertinant teritorijų planavimo, sanitarinių, priešgaisrinių bei kitų normų reikalavimus, gretimo sklypų statinių užstatymo ypatumus ir kt. Dėl to iš esmės turėtų būti pakeista šio straipsnio 2 punkto redakcija.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Statybos įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikoje statomų statinių esminius reikalavimus, konkrečius reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro tvirtinami Statybos techniniai reglamentai. Todėl ir sodo sklypuose statomiems statiniams turi būti taikomi bendri statybos reikalavimai.Sodininkų bendrijų steigimo tvarka yra jau nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-04-10 nutarimu Nr. 404 “Dėl sodininkų bendrijų”, todėl parengtu įstatymo projektu bandoma reguliuoti jau sureguliuotus procesus.

-sodo namo priklausiniai – 2 metrų atstumu.

Leidus sodo sklypuose statyti gyvenamuosius namus ir jų priklausinius, buvo laikomasi 1992 statybos normose ,,Miestų ir gyvenviečių sodybos“ RSN 151-92 nustatytų reikalavimų:

-priklausomai nuo sklypo ploto, maksimalus pastatų užimamo ploto procentas yra nuo 40 % iki 20 % (iki 400 kv m – 40 %, 600 kv. m – 35 % ir t.t.). Gyvenamojo namo aukštis – 8,5 m, o priklausinių – 4,5 m. Sodininkų bendrijų sodai miestuose ir jų įtakos zonose palaipsniui yra pertvarkomi į gyvenamuosius kvartalus ir nesuprantama, kodėl pagal siūloma naudojamo 400-600 kv. m sklypo užstatymo procentas turi būti tik 20 %, be to, nėra juridinio mechanizmo, kuris suteiktų žemės sklypų naudotojams ar savivaldybės institucijoms galimybę šį užstatymo procentą padidinti ar sumažinti.

Šio straipsnio 4, 5 ir 6 punktuose nustatomi statinių statybos ir sodinių sodinimo atstumai nuo kaimyninių sklypų ribų, sodo sklypo užstatymo procentas ir pastatų aukščiai tyrimais ar esamos būklės analize nėra pagrįsti ir yra subjektyvios nuomonės rezultatas. Todėl yra nepriimti. Minėtas normas turėtų nustatyti normatyviniai statybos techniniai reglamentai.

Pritarti iš dalies

Dauguma nustatytų reikalavimų yra analogiški jau veikiantiems, todėl jų įrašymas į šį įstatymą turi daugiau švietiejišką pobūdį, sodininkams nereikės ieškoti kitų teisės aktų.

6. 7 straipsnis. Šio straipsnio 2 punktas nurodo, kad žemė, kuri buvo priskirta kolektyviniams sodams juos steigiant, parduodama mėgėjiškos sodininkystės, rekreacijos ir aplinkos veiklai plėtoti įstatymu nustatyta tvarka. Nesuprantama, individualių sodo sklypų žemė naudojama privačios nuosavybės teise ir ši nuostata sodo individualių sklypų žemės savininkams netaikintina.

Pritarti

Redakcija patikslinta

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

dėl pasiūlymo(pritarti ar nepritarti)

Pasiūlymas nepriimtas

1.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas

Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Mėgėjiškos sodininkystės ir sodininkų bendrijų įstatymo projektui Nr. IXP-1901, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei įvertinti Seimo narių Henriko Žukausko ir Aleksander Poplavski.

Pritarti

2.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

Daryti svarstymo komitete pertrauką ir siūlyti pagrindiniam komitetui prašyti Vyriausybės išvados

Pritarti

3.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas

1. Nepritarti iniciatorių pateiktam projektui

Nepritarti,

Įstatymas yra aktualus ir reikalingas itin dideliam skaičiui Lietuvos gyventojų, tai rodo didelis kiekis gaunamų pastabų ir pasiūlymų bei palankūs atsiliepimai dėl tokio įstatymo reikalingumo.

2. Siūlyti pagrindiniam komitetui daryti svarstymo komitete pertrauką ir prašyti Vyriausybės nuomonės dėl IXP-1901 projekto.

Pritarti

4.

Seimo Žmogaus teisių komitetas

Projektą atmesti, priėmus tokį įstatymą, būtų pažeistos žmogaus teisės, apipinant savininkus išskirtiniais suvaržymais naudojantis nuosavybe bei įsipareigojimų prievartiniu primetimu.

Nepritarti

Įstatymui pritaria didelė dalis sodininkų, tai rodo gautas Lietuvos sodininkų draugijos organizuotos konferencijos dalyvių kreipimasis su daugybe parašų.