|
Informacija apie delfinų terapiją, kaip priemonę vaikų su negalia integracijai į visuomenę, ir galimybes įkurti Smiltynėje delfinų terapijos bei rekreacijos centrą
Dvidešimtojo amžiaus aštuntajame dešimtmetyje JAV mokslininkai, tyrę delfinus, pastebėjo raminantį šių gyvūnų poveikį su jais artimai bendraujantiems žmonėms. Floridoje, Grassy Key Dolphin Research Center atlikti tyrimai patvirtino teigiamą delfinų poveikį vaikų, sergančių autizmu ir Dauno sindromu, psichikai: užsimezga kontaktai su delfinu, po to su šeimos nariais, aplinka. Patvirtintas teigiamas delfinų siunčiamų aukšto dažnio bangų poveikis vaikams, sergantiems cerebriniu paralyžium, taip pat kai kurioms neurologinėms suaugusiųjų ligoms. Visi tyrimai moksliškai dokumentuoti, jų rezultatai patvirtinti, užfiksuoti ženklūs vaikų sveikatos pagerėjimai. Šiuo metu delfinų terapiją praktikuoja daugiau kaip 100 medicinos centrų ir delfinariumų JAV, Izraelyje, Egipte, Vokietijoje, Olandijoje, Italijoje, Bahamų salose ir kitur. Delfinų terapiją su Juodosios jūros afalinomis praktikuoja ir Sevastopolio delfinariumas. Gydymo sąlygos ir metodika įvairiose gydyklose yra skirtingos, tačiau procedūrų kainos visur yra vienodai aukštos: vidutiniškai imant, vaiko autisto 20 minučių gydymo seansas kainuoja 70 USD, savaitės abonementas- 500 USD. Gydymo kursas Meksikos delfinų terapijos institute kainuoja nuo 2000 iki 5000 USD. Eilės procedūroms pacientams tenka laukti dvejus metus. Savaime suprantama, kad tokios procedūrų kainos, kelionės bei pragyvenimo kaštai uždaro kelią į gydyklas absoliučiai daugumai Klaipėdos ir Lietuvos nelaimingų šeimų, auginančių vaikus su minėtais psichikos ir fiziniais susirgimais. Deja, tai nėra retos ligos. Statistika rodo, jog Europos šalyse minėtomis ligomis serga apie 1% gyventojų. Klaipėdoje tokie neįgalūs vaikai gydomi ir globojami specializuotuose darželiuose Svetliačiok ir Sakalėlis. Nenuostabu, kad 2002 metų pradžioje Lietuvos jūrų muziejui paskelbus ketinimą imtis delfinų terapijos studijų, muziejaus administraciją ėmė atakuoti Lietuvos ir kaimyninės Lenkijos šeimos su neįgaliais vaikais bei tokių šeimų asociacijos. Delfinų terapijos pradininkas ir vienas žymiausių specialistų JAV neuropsichologas ir psichiatras dr. David T. Nathanson iš Dolphin Research Center Floridoje pasveikino klaipėdiečių ketinimą gilintis į delfinų terapiją ir akcentavo tokios gydyklos reikalingumą Šiaurės Rytų Europoje. Lietuvos jūrų muziejaus iniciatyvai pritarė Klaipėdos apskrities vyriausiasis gydytojas B. Pliuškys. Buvo sudaryta iniciatyvinė grupė iš medikų, muziejaus biologų, delfinų trenerių bei kitų specialistų, kuri kaupia ir studijuoja mokslinę informaciją delfinų terapijos tema, užmezga kontaktus su giminingomis institucijomis Europoje. Tikslas- išsiaiškinti delfinų terapijos teorinius pagrindus bei praktinio darbo metodiką ir iki 2003 metų pabaigos paruošti optimalų mūsų sąlygoms ir galimybėms Delfinų terapijos centro modelį, numatyti jo kūrimo darbų apimtis bei kaštus. 2002 metų spalio pradžioje Klaipėdos delfinariume vyko pirmieji eksperimentiniai delfinų terapijos seansai, kuriuose dalyvavo du , psichoneurologinėmis ligomis sergantys vaikai. Po 10 terapijos seansų atlikti medicininiai tyrimai patvirtino , kad šis reabilitacijos būdas veikia ir duoda puikius teigiamus rezultatus. Į mokslinius tyrimus delfinariume įsijungė Klaipėdos universiteto dėstytojai ir studentai. 2003 metų sausio 27 dieną buvo pasirašyta trišalė sutartis tarp Lietuvos jūrų muziejaus, VŠĮ Jūrininkų ligoninės ir Klaipėdos universiteto dėl Delfinų terapijos ,kaip gydymo ir reabilitacijos metodo, mokslinės studijos paruošimo, šio metodo taikymo Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo sąlygomis ištyrimo, procedūrų taikymo metodikos paruošimo. Susitariančios šalys siekia šių bendrų ir specifinių tikslų:
Delfinų terapijos centro kūrimo idėja išplėtota projekte Daugialypis delfinų terapijos panaudojimas vaikų su negalia prisitaikymo prie aplinkos sugebėjimų ugdymui, kuris buvo pateiktas finansinei pagalbai iš ES struktūrinių fondų gauti. Įgyvendinus projektą, Lietuvos jūrų muziejaus komplekse būtų sukurtas poilsio ir sveikatingumo objektas šiaurinėje Kuršių nerijos pusiasalio dalyje prie įplaukos į Klaipėdos uostą, kur yra ypatingai palankios sąlygos turizmo infrastruktūros plėtrai. Šiuo projektu Lietuvos jūrų muziejus išspręstų aktualią visuomeninę problemą vaikų su psichine negalia (autizmas, Dauno sindromas) ir vaikų su fizine negalia (cerebrinis paralyžius) integraciją į visuomenę, taikant bendravimo su delfinais terapiją.Šalia veiktų pramoginiai baseinai su vandens atrakcionais.Tai būtų vienintelė tokio pobūdžio vieta rytinėje Baltijos pakrantėje, kur susiformuotų unikalus, didžiulę pažintinę vertę, visuomeninę reikšmę turintis ir kiaurus metus veikiantis laisvalaikio, sveikatingumo kompleksas. Šalia atsirastų Smiltynės vystymo detaliajame plane numatyti komplekso viešbučiai, kavinės, lankytojams skirti pliažai. Kompleksas taptų galingu turistų traukos centru. Dalis jo pajamų pagal investitorių susitarimus turėtų būti panaudojama Delfinų terapijos centrui , kad procedūros būtų prieinamos visoms šeimoms su neįgaliais vaikais. Akivaizdu, jog esamose delfinariumo patalpose įmanomi tik bandomieji ir įvadiniai delfinų terapijos seansai nuo baseinų kranto vaikams, sergantiems autizmu ir Dauno sindromu,kitomis psichoneurologinėmis ligomis. Tiesioginio kontakto su gyvūnu vandenyje seansai, kai ligonį veikia delfinų siunčiami echolokacijos signalai, o tai ypač svarbu sergantiems cerebriniu paralyžium, deja, yra neįmanomi, kadangi esami baseinai tam nepritaikyti. Yra puiki vieta Delfinų terapijos centrui įkurdinti- tai visai šalia delfinariumo esantis didžiulis, niekada pagal paskirtį nepanaudotas buvusio Kaliningrado Atlant NIIRO Klaipėdos elektrožūklės filialo baseinas, pastatytas 1962-63 metais elektrifikuotiems tralams bandyti. Šis tvirtai ant suplūkto molio pagrindo išbetonuotas 200 m ilgio, 40-25 m pločio (siaurėjantis į dugną) ir 6 m gylio sovietinio neūkiškumo monstras ir šiandien neturi kitų perspektyvų, kaip tik tapti išplečiamo delfinariumo baseinų ir technologinių patalpų išoriniu kiautu. Priešingu atveju, jis taps rimtu Smiltynės sutvarkymo kliuviniu. Be abejonės, Delfinų terapijos centras (sąlyginis pavadinimas) užims tik nedidelę baseino dalį, todėl būtų racionalu likusioje dalyje įrengti visuomenei skirtą ir ištisus metus veikiantį Jūros parką su maudynėmis pašildytame jūros vandenyje, įvairiomis sveikatingumo programomis, atrakcionais, kavinėmis, viešbučiu Centro pacientams ir Jūros parko svečiams. Tai būtų komercinis objektas. Lietuvos jūrų muziejaus turima derybų su besidominčiais tuo objektu patirtis leidžia teigti jį būsiant patraukliu tiek Lietuvos, tiek užsienio investitoriams. Šiuo metu galimybę investuoti tiria Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos verslininkai. Privataus kapitalo pritraukimas, taip pat esamų Lietuvos jūrų muziejaus inžinerinių komunikacijų bei veiklos patirties panaudojimas sumažintų Delfinų terapijos centro įrengimo bei eksploatacijos kaštus, o tai leistų atpiginti terapijos procedūras. Jūros parko idėja nėra nauja. 1992 metais Lietuvos jūrų muziejus (tuomet ne pelno organizacija Jūros kultūros centras Jūrų Lietuva) paruošė komercinio Laisvalaikio parko projektą, kuriam Klaipėdos miesto taryba pritarė 1992-03-31 sprendimu Nr. 50. Laisvalaikio parko objektai yra užfiksuoti tebegaliojančiame Smiltynės detalaus išplanavimo projekte (patvirtintas miesto valdybos 1994-09-06 potvarkiu Nr.510). Tuomet tai buvo realiai įgyvendinami siūlymai, deja, netrukus po to Lietuvą ištikę finansiniai ir ekonominiai sunkumai užkirto kelią investicijoms. Informaciją paruošė Aloyzas Každailis, Olga Žalienė Lietuvos jūrų muziejus |
![]()
| ||