Posėdžio pirmininkas – Komisijos pirmininkas Vytautas Einoris

Protokolą rašė – Komisijos patarėjas Remigijus Bružis

Dalyvavo: LR Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas Alfonsas Macaitis, Kultūros ministrės patarėjas J. A. Pilipavičius, Komisijos pirmininko pavaduotoja Jūratė Juozaitienė, Komisijos nariai – Mindaugas Bastys, Kazys Bobelis, Povilas Jakučionis, Jonas Jučas, Gintautas Mikolaitis, Viktoras Rinkevičius, Kęstutis Skamarakas. Nedalyvavo Juozas Palionis, dėl

pateisinamos priežasties.

Dalyvavo Ekspertų tarybos nariai: pirmininkas Rapolas Liužinas, nariai Rūta Baškytė, Gražina Drėmaitė, Alfredas Gaulia, Jonas Rimantas Glemža, Vitas Karčiauskas, Juozas Stasinas, Algimantas Degutis.

DARBOTVARKĖ:

1. Informacija apie Kultūros ministerijos teikiamo Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto rengimo eigą.Pranešėjas – Kultūros ministrės patarėjas J. A. Pilipavičius.

2. Pranešimas apie Nekilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos būklę ir kas daroma jai gerinti.

Pranešėja – Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininkė G. Drėmaitė.

3. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorės R. Baškytės informacija apie artimiausius ir aktualiausius Tarnybos darbus.

4. Einamieji reikalai.

1. SVARSTYTA:

Informacija apie Kultūros ministerijos teikiamo Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto rengimo eigą.Pranešėjas – Kultūros ministrės patarėjas J. A. Pilipavičius

Pranešėjas J. A. Pilipavičius informavo, kad įstatymo pakeitimo įstatymo projekto rengimo grupė dirba intensyviai ir jau pasiektas baigiamasis darbo etapas.Įstatyme labai atsakingai formuluojama įstatymo vykdymo kontrolės ir atsakomybės už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą mechanizmas, o taip pat Kultūros ministro atsakomybė, ko iki šiol nebuvo.

Įstatymo pataisos projekto rengime yra du sudėtingi aspektai – būtent: jo suderinimas su Europos Tarybos reikalavimais ir normomis; ir antras – kompensavimo mechanizmo kultūros paveldo objektų savininkams bei naudotojams įteisinimas. P. J.A.Pilipavičius informavo, kad kuriamas visiškai naujas įstatymas, detaliai aptariamas kiekvienas jo skirsnis, todėl ir projekto pateikimas - kaip nustatyta iki kovo 15d. - yra sunkiai įmanomas.

Dėl įstatymo projekto kalbėjo ir pastabas pateikė J.Juozaitienė, J.R.Glemža, V.Einoris. Kalbėjusieji pažymėjo, kad šio svarbaus įstatymo projekto ruošimas yra neleistinai užvilkintas. Aplinkos komiteto pirmininkas A.Macaitis pabrėžė, kad ruošiamas įstatymo projektas yra ypatingai svarbus ir privalo būti pateiktas nustatytu laiku LR Vyriausybei, Seimo Aplinkos komitetui, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, Subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisijai.

Nuspręsta, kad įstatymo pateikimo terminas yra nekeistinas.

2. Svarstyta: Pranešimas apie Nekilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos būklę ir kas daroma jai gerinti.

Pranešėja G.Drėmaitė, vykdydama LR Seimo Subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisijos pavedimą, informavo, kad L R Valstybinė paminklosaugos komisija dirba antrą ketverių metų kadenciją ir per tą laiką ne kartą atkreipė Kultūros paveldo centro (KPC) vadovybės dėmesį į kultūros vertybių apskaitos kokybę bei spartą.Nuolat buvo prašoma registruoti kultūros vertybes Žemės bei kito nekilnojamojo turto registre ir kadastre.

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo iš ankstesnių kultūros paveldo sąrašų, kuriuose buvo per 22 tūkst. objektų, perkelta į dabartinį Registrą 4000. Tam sunaudota apie 18 milijonų litų valstybės lėšų. Tai labai lėti tempai. Taip dirbant kultūros vertybių apskaitą užbaigti reikėtų ne vieno dešimtmečio. Tokia situacija yra nepatenkinama.

Pranešėja reikliai vertino šį svarbų nacionalinės kultūros darbo barą, esantį tiesioginėje Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) įtakoje. Pažymėjo, kad Departamentas nepakankamai reikliai kontroliuoja Kultūros paveldo centrą. Kad sustiprinti Centrą, KVAD jam perdavė dalį savo etatų, tačiau “perduoti” specialistai iki šiol faktiškai tebėra KVAD ir atlieka jo funkcijas.

Kultūros vertybių apskaitos ir jų įteisinimo problemos bei Kultūros paveldo centro 2002 metų darbo programa š.m. vasario 22 d. buvo apsvarstyta Valstybinės paminklosaugos komisijos posėdyje. Apie svarstymo rezultatus Valstybinė paminklosaugos komisija savo 2002-03-01 d. raštu Nr. 01-14-052 informavo Kultūros ministrę ir Kultūros vertybių apsaugos departamento vadovybę. Buvo pabrėžta, kad kultūros vertybių apskaitai reikalingas sustiprintas ministerijos dėmesys ir parama, pateikta Komisijos kompetentingų specialistų pasiūlymų šio kultūros baro darbo gerinimui.

Kultūros paveldo centro direktorius V.Karčiauskas pateikė informaciją apie Centro atliekamą darbą, su kokiomis problemomis susiduria ir kaip jas sprendžia. Sutiko su Valstybinės paminklosaugos komisijos pastabomis ir pasiūlymais.

Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas A.Degutis atkreipė dėmesį, kad padėtis dėl kultūros paveldo objektų įrašymo į Registrą bei Kadastrą yra taisytina. Įrašymą vykdo pelno siekianti įmonė, o KPC šiam tikslui nėra numatyta specialių lėšų (kas metai reikėtų apie 500 tūkst.lt).

J.R.Glemža analizuodamas KPC darbą pažymėjo, kad 1997 metais buvo likviduoti kultūros paveldo apskaitos, ekspertizės ir kontrolės padaliniai. Dėl to buvo susilpnintas ne tik pats darbas, bet ir jo kontrolė bei atsakomybė. P. J.R.Glemžos skaičiavimais kultūros paveldo objektus iš ankstesniųjų sąrašų į dabartinį Registrą galima būtų perkelti per artimiausius 5-rius metus. Tam reikia patobulinti Kultūros vertybių apsaugos departamento organizacinę ir funkcinę struktūrą.

Komisijos pirmininko pavaduotoja J.Juozaitienė ir Komisijos narys K.Bobelis pažymėjo, kad šalies kultūros paveldui reikalinga stipresnė valstybės globa. Yra netoleruotinų veiksmų pertvarkant Vilniaus senamiesčio kai kuriuos pastatus. O juk laikas daro savo neigiamą įtaką. Reikalingas aiškus įstatymas, reglamentuojantis nekilnojamųjų ir visų kitų vertingiausių kultūros objektų valstybinį dėmesį, jų apskaitą ir išsaugojimą ateities kartoms, kaip savo krašto kultūrinį ir istorinį reliktą.

Nuspręsta: Komisijos narių bendru sutarimu kreiptis į Kultūros ministeriją su tokiu protokoliniu kultūros paveldo darbo vertinimu:

1. Pažymėti, kad Kultūros paveldo centro darbui yra nemaža esminių pastabų. Kultūros paveldo apskaitos darbas vykdomas nekokybiškai, neišbaigtai ir per lėtai. Bet tai yra ne vien dėl Centro kaltės, bet ir dėl nebuvimo dalykinio bendradarbiavimo paties Centro su Kultūros vertybių apsaugos departamentu, L R Valstybine paminklosaugos komisija.

2. Nėra aiškios nuostatos, kaip turi būti registruojami kultūros paveldo objektai. Jie privaloma registruoti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastre ir registre.

3. Lietuvoje nekilnojamųjų kultūros vertybių apskaita iki 1995 metų buvo atliekama pratęsus 1977 metų įstatymo galiojimą. Iki tol buvo įregistruota per 22 tūkst. kultūros objektų. Nuo 1995 metų sausio mėn. įsigaliojo L R Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas. Nuo to laiko iki šiol į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą pervesta mažiau nei vienas trečdalis buvusių ankstesniuose sąrašuose objektų

4. Komisija Kultūros ministerijai siūlo principingai įvertinti susidariusią nenormalią situaciją kultūros paveldo apskaitos darbe ir pareikalauti iš KPC ir KVAD vadovų griežtos atsakomybės ir iš esmės pagerinti darbą.

5. Būtina sudaryti sąlygas normalizuoti bendradarbiavimą tarp visų ministerijai pavaldžių institucijų, vykdančių kultūros paveldo objektų apskaitą, jo išsaugojimą ir užtikrinti šio darbo valstybinę priežiūrą bei kontrolę.

Šiuo metu rengiant naująjį Kultūros vertybių apsaugos įstatymą yra reali galimybė reikliai įvertinti esamą šio darbo kritinę situaciją ir parengti tokias nuostatas, kad kultūros paveldo apskaitos ir apsaugos organizacinis mechanizmas dirbtų efektyviau ir sparčiau.

L R Seimo Subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisija prašo Kultūros ministeriją per mėnesį pateikti informaciją dėl ministerijos numatomų priemonių šio svarbaus valstybinio darbo gerinimui.

3.SVARSTYTA:

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorės R. Baškytės informacija apie artimiausius ir aktualiausius Tarnybos darbus.

Pranešėja R.Baškytė pristatė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos veiklos programą, jos prioritetines kryptis. Svarbesnės iš jų-tai išskirti labiausiai žmonių lankomas teritorijas, pritaikyti jas lankymui, pažinimui, nepažeidžiant kraštovaizdžio apsaugos reikalavimų, formuoti palankų visuomenės požiūrį į saugomas teritorijas, sukurti informacinę sistemą, reguliuoti statybų plėtrą, tikslu išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo vertybes bei pagrindinius rekreacinius išteklius.

Saugomų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo objektų apskaita bei apsauga siekia tų pačių tikslų palikti ateities kartoms mūsų valstybės istorines, kultūrines ir kraštovaizdžio vertybes. Visų šiais darbais besirūpinančių valstybės institucijų darbo sėkmę didele dalimi lemia valstybiškas šio svarbaus darbo supratimas ir tarpusavio bendradarbiavimas.

Nuspręsta: Komisijos narių bendru sutarimu pritarti Tarnybos vadovės R.Baškytės pateiktai informacijai. Komisija remia šio darbo prioritetines kryptis ir siekius.

Komisijos pirmininkas V.Einoris, apibendrindamas posėdyje svarstytų klausimų svarbą pažymėjo, kad būtina siekti, jog į išsakytas Komisijos ir ekspertų pastabas būtų geranoriškai reaguojama ir daromos teisingos išvados.

Bendru Komisijos narių ir posėdžio dalyvių sutarimu, Komisija numato sistemingai domėtis kultūros paveldu užsiimančių institucijų veikla, kad padėti sprendžiant problemas, trukdančias jų normaliam darbui.

Komisijos pirmininko pavedimu, protokolas išsiunčiamas Kultūros ministerijai, Aplinkos ministerijai, svarstyme dalyvavusių ir su kultūros paveldu susijusių institucijų vadovams, Seimo Aplinkos komitetui, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, Komisijos nariams ir Ekspertų tarybai.