Posėdžio pirmininkė - Komisijos pirmininkė Jūratė Juozaitienė

Protokolą rašė - Komisijos vyriausiasis specialistas Remigijus Bružis

DALYVAVO: Komisijos nariai: Vytautas Einoris, Povilas Jakučionis, Jonas Jučas, Gintautas Mikolaitis, Juozas Palionis, Viktoras Rinkevičius, Kęstutis Skamarakas, Henrikas Žukauskas; Komisijos ekspertų tarybos pirmininkas Rapolas Liužinas, tarybos nariai: Gražina Drėmaitė, Diana Varnaitė, Juozas Stasinas;

Kviestieji asmenys:LR Vyriausybės Švietimo, mokslo ir kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Tumėnienė, Aplinkos viceministras Albertas Vasiliauskas, Žemės ūkio ministerijos valstybės sekretorius Alfonsas Tamošiūnas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinis direktorius Kazys Maksvytis, Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir informacijos departamento vyriausiasis specialistas Darius Vilimas, kultūros ministrės patarėjas Juozas Pilipavičius, Krašto apsaugos ministerijos Viešųjų ryšių departamento direktoriaus pavaduotojas Alvydas Petravičius, Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininkas Juozas Dingelis, Lietuvai pagražinti draugijos valdybos nariai: Ramutis Oleka, doc. Juozas Lapienis, Vytautas Ylevičius.

DARBOTVARKĖ:

1.Klausymas. Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininko Juozo Dingelio informacija apie draugijos veiklą ir galimas bendradarbiavimo sferas su Seimo Subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisija bei vyriausybinėmis institucijomis.

2.Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus pavaduotojo, vyriausiojo architekto Virgilijaus Kačinsko informacija, kaip įvykdyti Seimo Subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisijos 2002 m. birželio 27 d. (protokolo Nr.6) ir LR Vyriausybės Kanclerio 2002 m. birželio 31 d. pavedimo Nr. 23-6974 reikalavimai "Dėl dvarų paveldo išsaugojimo programos" projekto realizavimo eigos.

1.Svarstyta:

Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininko Juozo Dingelio informacija apie draugijos veiklą ir galimas bendradarbiavimo sferas su Seimo Subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisija bei vyriausybinėmis institucijomis.

Pranešėjas Juozas Dingelis apibūdino 1995 metais atkurtos Lietuvai pagražinti draugijos veiklą. Tai viena iš ryškiausių tautinių patriotinių organizacijų. Draugija puoselėdama tarpukario tradicijas savo veikloje akcentuoja dvi svarbiausias kryptis:

-visuomenės dorovės, pilietiškumo, tautinio savitumo ir kultūros ugdymo(kuratorė prof. Angelė Vyšniauskaitė);

-kraštotvarkos, aplinkosaugos, ekologinio švietimo, gamtos ir kultūros paminklų apsaugos (kuratorius Rapolas Liužinas).

Pritardami vaižgantinės dvasios draugijos siekiams ir darbams, šviesūs žmonės tokie, kaip pedagogai, miškininkai, inžinieriai, medikai, kariai, ūkininkai, aplinkosaugininkai, studentija ir moksleivija bei kiti buriasi į Lietuvai pagražinti draugijos skyrius, būrelius. Šalyje jau veikia 55 draugijos skyriai, savo gretose jungiantys daugiau, kaip tris tūkstančius patriotiškai nusiteikusių įvairių tautybių ir politinių įsitikinimų, įvairaus amžiaus žmonių. Aukščiau minėtomis veiklos kryptimis Lietuvai pagražinti Draugijos valdyba praktiškai kas mėnesį organizuoja po 4 - 5 įvairaus mąsto renginius. Priklausomai nuo metų sezono, tai būna svarbių istorinių datų paminėjimas, talkos, apžiūros, konkursai, seminarai, konferencijos, kultūriniai renginiai, susitikimai puoselėjant lietuvybę etninėse žemėse ir kita. Bendraujant su ministerijomis ir savivaldybėmis, su Draugiją remiančiais valstybės įvairių institucijų pareigūnais, mokslininkais, aktoriais, rašytojais, poetais, muzikais, meno kolektyvais rengiami seminarai, vakaronės, susitikimai su visuomene aplinkosaugos, ekologinio švietimo, žmogaus dorovės, jaunimo pilietiškumo ugdymo klausimais. Reguliariai rengiamos konferencijos visuomenės pilietinės brandos ir krašto tvarkymo aktualijoms spręsti.

Ekologinio švietimo klausimais, aplinkos ir kraštovaizdžio saugojimo ir tvarkymo klausimais Draugijos valdyba bendrauja su Aplinkos ministerija. Prisidėdama prie visuomenės pilietiškumo ir dorovės ugdymo bendrauja su Švietimo ir mokslo ministerija, Kultūros ministerija, Kraštotyros, Etninės kultūros draugija. Su Žemės ūkio ministerija pasirašyta tarpusavio bendradarbiavimo bei partnerystės sutartis rūpintis gyvenamosios ir gamybinės aplinkos estetinės kultūros ugdymu kaimo gyvenvietėse, žemės ūkio bendrovėse, ūkininkų sodybose. Organizuojamos sodybų ir gyvenviečių apžiūros - konkursai, skleidžiamas jų patyrimas, ugdomas bendruomeniškumas. Draugijos iniciatyva jau paruoštas konkurso - apžiūros "Pavyzdinė kaimo sodyba 2003" projektas. Reikia lėšų, pavyzdinių sodybų žymėjimo lentų pagaminimui ir kitoms apžiūros organizacinėms išlaidoms. Reikalingos lėšos ir visiems kitiems Draugijos ir jos skyrių 2003 metų renginiams, informaciniams leidiniams bei kitoms su Draugijos veikla susijusioms išlaidoms

Per atkurtos Draugijos septynetą gyvavimo metų suburtas nemažas entuziastų aktyvas, sukauptas nemažas šio darbo patyrimas, nusistovėjo geri bendradarbiavimo ryšiai su įvairiomis organizacijomis ir institucijomis. Tačiau Draugijos tolimesnei veiklos plėtrai neigiamai atsiliepia finansinės problemos. Aukščiau minėtų renginių organizavimui, jų kokybei ir masiškumui užtikrinti reikalingos piniginės lėšos, kurių ši visuomeninė organizacija sunkiai suranda net patiems būtiniausiems poreikiams. Šiuo metu Draugija už patalpų nuomą, telefoninius pokalbius ir kitas komunalines paslaugas yra įsiskolinusi per 12 tūkst. litų. Valdyba šiandien naudojasi tik vien telefonu, neturi kompiuterio. Kuklią finansinę paramą Draugijai 2002 metais - 4 tūkst. litų suteikė tik Žemės ūkio ministerija. Į Aplinkos ministeriją, globojančią Draugiją, 2002 metų lapkrityje kreiptasi su prašymu skirti 7 tūkst. Lt, kompiuterį ir vadybininko etatą. Atskirais atvejais Draugiją finansiškai paremia ir galėtų paremti didesniu mastu akcinės bendrovės, privačios firmos, bet oficialiai labdaros forma skirdamos kokią tai sumą, mokesčių inspektorių būna įtariamos dėl galimo "pinigų plovimo". Pranešėjas kreipiasi į Seimo komisiją dėl tikslingumo ruošiamame Labdaros įstatymo projekte aiškiau įteisinti labdaros teikimo sąlygas.

Populiarinant Draugijos veiklą didelę paramą galėtų suteikti žiniasklaida, tačiau apmokėti jos paslaugas Draugija neturi lėšų. Praktiškai tomis temomis rašo tik laikraštis "Tėviškės gamta" ir "Žaliasis pasaulis", kurių vyriausieji redaktoriai Juozas Stasinas ir Augustas Uktveris yra aktyvūs aplinkosaugininkai ir šios patriotinės Draugijos aktyvistai ir rėmėjai. Draugijai būtų didelė parama jei ir kitų laikraščių, ypač tokių, kaip "Respublika", "Lietuvos rytas", apskričių laikraščiai "Šiaulių kraštas", "Suvalkietis", žurnalų ""Mūsų girios", "Sodo spalvos", "Mūsų namai", o taip pat ir kitos redakcijos spausdintų Lietuvai pagražinti draugijos veiklos tematika informaciją ir straipsnius labdaros pagrindais. Tuo pačiu tai būtų šių svarbių informacijos priemonių svarus indėlis į Lietuvos gražinimo veiklą. Neabejoju, kad skaitytojai taip pat sveikintų tokį redakcijų kilnų žingsnį. To paties norėtume iš radijo ir televizijos. "Vienuoliktasis kanalas" kai kuriais atvejais jau yra tą daręs. Draugijos normaliai veiklai užtikrinti, Valdybos skaičiavimu, metinis lėšų poreikis būtų apie 117 tūkst. litų. Dar apytikriai po 5 tūkst. litų reikėtų Draugijos skyrių veiklos finansavimui.

Draugijos ir jos skyrių darbas, atstovaujant savo tautos papročius ir tradicijas, šiuo pereinamuoju į Europos Sąjungą laikotarpiu, palaipsniui perorientuojamas dirbti derinantis prie Europos Sąjungos reikalavimų. Draugijos pirmininkas Juozas Dingelis Valdybos vardu padėkojo Seimo komisijai už parodytą dėmesį ir išreiškė viltį, kad Draugijos veiklos aptarimas ir pastabos, neabejotinai pasitarnaus šio reikalingo svarbaus darbo gerinimui.

Komisijos narys Kęstutis Skamarakas pritarė svarstomo klausimo aktualumui. Jis susirūpinęs pareiškė, kad konkrečiais veiksmais neremdami tokios, kaip Lietuvai pagražinti draugijos, mes vis labiau tolstame nuo savo tautos šaknų. Seimo Komisija kompetentinga atkreipti Kultūros, Aplinkos, Švietimo ir mokslo, Žemės ūkio bei kitų su Draugijos veikla susijusių ministerijų, LR Vyriausybės dėmesį. Šiuo sudėtingu laikotarpiu šalies ekonomikos problemos didele dalimi priklauso nuo žmonių susitelkimo, meilės savo kraštui, tėviškei, Tėvynei, tautinėms tradicijoms ir papročiams, kultūros ir istorijos paveldo išsaugojimui ir konkrečiai, ypač finansinei, paramai. K.Skamarakas pastebėjo, kad Draugijos valdyba privalo realiai paskaičiuoti ir pagrįsti lėšų poreikius savo ir skyrių veiklai vystyti.

Kęstutis Skamarakas parodydamas asmeninį pavyzdį įsipareigojo šių metų bėgyje skirti Lietuvai pagražinti draugijai kas mėnesį po 500 litų.

Komisijos narys Jonas Jučas pritardamas Draugijos darbo svarbai pasiūlė pasinaudojant Draugijos ir jos skyrių statusu, rengti pagrįstus savo darbams vykdyti projektus, kad pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Dalis šių lėšų galima būtų skirti Draugijos ir jos skyrių administracinėms išlaidoms. Kitas lėšų šaltinis gali būti įvairių organizacijų ir firmų labdara. Šiuo metu yra proga pasigilinti į Labdaros įstatymo projekto formuluotes, kad nesukeliant finansų kontrolės institucijų įtarimų, tokia organizacija, kaip Lietuvai pagražinti draugija,oficialiai galėtų naudotis labdara.Taip pat J.Jučas pasiūlė globojančios Draugiją Aplinkos ministerijos viceministrui A.Vasiliauskui, išsiaiškinti Draugijos finansavimo iš valstybės biudžeto galimybes, žinoma išsaugojant visuomeninės patriotinės organizacijos statusą.

Aplinkos viceministras Albertas Vasiliauskas pritardamas, kad Seimo komisija aptardama Draugijos veiklą ir jos veiklos plėtros iškylančius klausimus, paskatina labiau įsigilinti į dabarties ir ateities Lietuvai labai reikšmingos visuomeninės organizacijos problemas. A. Vasiliauskas pritardamas J. Jučo siūlymui pakvietė Draugijos pirmininką J.Dingelį ministerijoje aptarti finansavimo šaltinių paieškos problemas. Kartu pasiūlė Draugijos valdybai palaikyti glaudesnius kontaktus su miškų urėdijomis.

Komisijos narys Viktoras Rinkevičius, asmeniškai dalyvaudamas Draugijos veikloje pažymėjo, kad jos veikla šiandien laikosi tik entuziazmo pagrindu. Atkurtos Vaižganto draugijos entuziastai, kaip girdėjome, jau nemaža nuveikė ir turi daug gerų sumanymų. Gal nepopuliaru taip palyginti, kad tokiems entuziastams paskyrus iš biudžeto tūkstantį litų, bus padaryta darbų už 10 tūkstančių litų ir paskyrus 10 tūkst. litų biudžeto finansuojamai institucijai - darbų bus perpus mažiau. Todėl V.Rinkevičius vienareikšmiai pasisako, kad tokiai draugijai, reikalingai ne grupei žmonių, o visai Lietuvai, būtina valstybės biudžeto parama.

Žemės ūkio ministerijos valstybės sekretorius Alfonsas Tamošiūnas patvirtino, kad ministerija bendradarbiauja ir teigiamai vertina Lietuvai pagražinti draugijos veiklą, savo gretose jungiančią daug krašto patriotų. Idėjos ir judėjimai labai geri. Tačiau neretai ieškodami naujų darbo formų apleidžiame arba net visiškai užmirštame tradicines, patikrintas, gražiais tautiniais ritualais turtingas formas. A.Tamošiūnas su apgailestavimu pažymėjo, kad ši organizacija, nors dirbanti dėl Lietuvos ateities svarbų krašto tvarkymo, gražinimo darbą, tame tarpe ir jaunimo tarpe, nėra remiama valstybės. Apskritai darbas su žmonėmis, patriotinis auklėjimas yra primirštas, todėl Lietuvoje neatsitiktinai tenka rūpintis plėsti kalėjimus. Neskatinant ir neremiant tokių gerų iniciatyvų vėliau tenka konstatuoti didelius praradimus. Kai neišsaugojame ir išnyksta kokia gėlė, tai tas paverčiama vos ne tragišku įvykiu, o šiuo atveju kai nyksta ištisi tautos kultūros klodai, su tuo taikstomasi ir aiškinama lėšų trūkumu. Esu įsitikinęs, kad valstybės pamatai nesusilpnės, o taps dar tvirtesniais, jei bus surasta pusė milijono litų finansuoti tokios reikalingos Draugijos veiklai. Nesenai drauge tarėmės dėl vertingiausių Lietuvos dvarų paveldo išsaugojimo. Dvarai savo laiku buvo kultūros ir pažangos centrai, suvaidinę didelį vaidmenį kaimų, miestelių ir visumoje Lietuvos kraštovaizdžio formavime. Šiandieną apie juos susirūpinę kalba istorikai, architektai, kiti specialistai. Mūsų tautos praeities, jos kultūros paveldo, tradicijų, sveikų šaknų išsaugojimas neabejotinai prisidėtų formuojant palikimą ainiams, kuriant Lietuvos ateitį.

LP Draugijos valdybos narys doc. Juozas Lapienis kalbėjo apie aktyvų kai kurių Lietuvos iškilių žmonių, kaip rašytojas Justinas Marcinkevičius, Vytautas Bubnys, aktorius Tomas Vaisieta, profesorius Romualdas Grigas, pasaulinio mąsto alpinistas Vladas Vitkauskas

ir kitų aktyvų dalyvavimą Draugijos renginiuose. Draugija nepretenduoja į kokią tai didelę finansinę paramą. Dažnais atvejais mažesnio mąsto renginius mes entuziastai - organizatoriai vykdome savo asmeninėmis ar vietos žmonių sudėtinėmis lėšomis. Draugijos įkūrėjas T.Vaižgantas nebijojo pasakyti Vyriausybei griežtesnį žodį. Mūsų draugijos valdyba siekiame savo darbais užsitarnauti, kad ministerijos ir Vyriausybė pripažintų ir paremtų mūsų Draugijos veiklą.

Laikraščio "Tėviškės gamta" vyriausiasis redaktorius Juozas Stasinas patvirtino, kad Draugijos darbo sėkmė labai daug priklauso nuo finansavimo, bet kartu pabrėžė asmenybių, vadovaujančių Draugijai, gebėjimą organizuoti ir vesti Draugiją jos kilnių tikslų įgyvendinimo kryptimi. Kalbėtojas, būdamas vienu iš Draugijos atkūrimo iniciatyvinės grupės dalyvių, siūlė tobulinti Draugijos vidinę struktūrą, decentralizuoti Draugijos valdymą, skatinant savarankiškiau dirbti rajoniniams skyriams. Daugiau, kaip prieš metus išėjo anapilin Draugijos garbės pirmininkas monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas. Tačiau iki šio laiko Draugijos valdyba neapsisprendė, kas iš iškilių Lietuvos žmonių, turinčių sąlytį su Draugijos veiklos pagrindinėmis kryptimis, galėtų būti pakviestas užimti šias garbingas pareigas. Komisijos posėdyje kalbėjęs Draugijos valdybos narys Vytautas Ylevičius taip pat pasisakė dėl Draugijos garbės pirmininko, tačiau jis laikosi nuomonės, kad tai Draugijos suvažiavimo prerogatyva ir šiandien siūlė šio klausimo nekelti.

Lietuvai pagražinti Vilniaus draugijos pirmininkas Rapolas Liužinas taip pat laiko Draugijos veikloje labai reikšmingomis finansines problemas, kurios tiesiogiai įtakoja praktiškai beveik į visus renginius ir leidybinius sumanymus. Finansavimo šaltinų paieškos iš Draugijos vadovų, atsiduriančių prašytojo padėtyje, neretais atvejais atima daugiau brangaus laiko, negu pačio renginio organizavimas.

Tarp rajoninių skyrių savo veiklos apimtimi išsiskiria Vilniaus, kaip sostinės, skyrius, kuris dėl savo darbo specifikos ir teritorinės apimties yra įregistruotas, kaip Lietuvai pagražinti Vilniaus draugija. Tai įgalina šį stambiausią Draugijos padalinį į savo veiklą įtraukti daugiau įvairių organizacijų ne tik iš miesto, bet ir didelių priemiestinių teritorijų, kuriomis naudojasi dauguma miesto organizacijų ir ypač gausiai - sostinės gyventojai. Kartu R.Liužinas dėkojo Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų vadovybei, Vilniaus apskrities administracijai, kurios padėdamos Vilniaus draugijai, tuo pačiu padeda Lietuvai pagražinti draugijai, nes visi siekiame to paties tikslo - savo krašto žmonių gerovės.

LR Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė pasidžiaugė, kad veikia tokia Draugija, tarp savo veiklos krypčių skirdama nemažą dėmesį parkų, piliakalnių, kultūros paminklų, sodybų, gyvenviečių tvarkymui, žmonių ekologiniam ir aplinkosauginiam, kultūriniam švietimui.

Komisijos pirmininkė Jūratė Juozaitienė, apibendrindama pasisakymus pažymėjo, kad šiuo Lietuvai pagražinti Draugijos veiklos aptarimu, turėjome progą iš arčiau pažvelgti į nūdienos problemas rūpinantis savo valstybės kultūros paveldu, tautinių papročių ir ritualų išsaugojimu, puoselėjimu ir tolimesniu populiarinimu. Tuo pačiu ir asmeniškai kiekvienas galime įvertinti savo ir savo artimųjų indėlį tvarkant savo būstą ir jo aplinką, dalyvaujant ir skatinant kitus dalyvauti įvairiuose tvarkymo darbuose, talkose, švaros mėnesio, medelių sodinimo, kapų tvarkymo ir kitokiose akcijose. Teigiamai vertintina Draugijos veikla, siekiant į šį darbą įtraukti kuo daugiau žmonių, organizacijų. Ypač aktualu, kad bendraujant su savivaldybėmis, seniūnijomis, mokyklomis į šią veiklą vis aktyviau įsitraukia jaunimas ir studentija.Nuo Draugijos atkūrimo pradžios, tęsiant prieškario tradicijas, jos veikloje aktyviai dalyvauja krašto apsaugos ir vidaus tarnybos daliniai. "Manau išsakysiu Seimo Komisijos narių ir svečių bendrą nuomonę, kad šiuo Draugijos veiklos aptarimu nebuvo siekiama duoti patarimus, kas ne taip ir kas darytina toliau gerinant, siekiant masiškumo ir aktyvinant Draugijos ir jos padalinių veiklą. Šiuo nuomonių pasikeitimu Seimo nariai, dirbantys Seimo Subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisijoje, siekiame atkreipti vyriausybinių institucijų dėmesį į tą patriotinį Draugijos dirbamą darbą, kuris yra vienas iš svarbesnių tikslų taip pat ir Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, kurių viceministrai ir kiti atsakingi pareigūnai dalyvauja šiame posėdyje. Malonu, kad posėdyje dalyvauja LR Vyriausybės Švietimo, mokslo ir kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Tumėnienė. Dėkojame visiems už jų paramą ir tikime, kad šis patriotinis judėjimas gražinant Lietuvą taps dar masiškesnis. Draugijos valdybos narių, išsakytos mintys ir pasiūlymai neabejoju turi susilaukti Seimo ir vyriausybinių institucijų bei kitų organizacijų palaikymo ir paramos. Siūlau šio aptarimo protokolo išrašą išsiuntinėti visoms mano paminėtoms institucijoms ir suinteresuotoms organizacijoms bei žinyboms. Šis per septynerius metus atkurtos Draugijos veiklos aptarimas Seime, mano žiniomis, yra pirmasis. Manau, kad būtų tikslinga pasiūlyti panašius aptarimus praktikuoti suinteresuotoms ministerijoms, pasidalinant bendradarbiavimo sferomis ir teikiant konkrečią paramą, kad šis patriotinis judėjimas neštų kraštui ir jo žmonėms dar didesnę naudą ir moralinį pasitenkinimą"- kalbėjo pirmininkė J.Juozaitienė.

Nuspręsta: Komisijos narių bendru sutarimu:

1.Pripažinti, kad 1921 metais įkurta Juozo Tumo - Vaižganto Lietuvai pagražinti draugija, gyvavusi iki 1940 metų ir po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo 1995 metais vėl atnaujinusi savo veiklą (atkurtos Draugijos valdybos pirmininkas Juozas Dingelis), atlieka kartu su atitinkamomis valstybinėmis institucijomis, kitomis visuomeninėmis organizacijomis, privačiomis firmomis ir bendrovėmis svarbų patriotinį darbą, jungdama ir vienydama įvairių profesijų, jaunus ir garbaus amžiaus įvairių tautybių ir politinių įsitikinimų žmones, karius, moksleiviją ir studentiją rūpinantis savo Tėvynės istorijos, gamtos ir kultūros paveldu bei jo apsauga, tautinio savitumo ir kultūros ugdymu, kraštotvarkos, aplinkosaugos, ekologinio švietimo, sodų, parkų, vandens telkinių, sodybų, gyvenviečių, gamybinių centrų aplinkos tvarkymu, visuomenės dorovės ir pilietiškumo ugdymu;

2.LR Seimo Subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisija laiko reikalingu kreiptis į LR Seimo valdybą, LR Seimo Aplinkos komitetą, LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetą, LR Kaimo reikalų komitetą, LR Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, LR Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, LR Vyriausybės Švietimo, mokslo ir kultūros skyrių, Aplinkos ministeriją, Finansų ministeriją, Krašto apsaugos ministeriją, Kultūros ministeriją, Susisiekimo ministeriją, Sveikatos apsaugos ministeriją, Švietimo ir mokslo ministeriją, Ūkio ministeriją, Vidaus reikalų ministeriją, Žemės ūkio ministeriją, kad į Lietuvai pagražinti draugijos atliekamą svarbų ir reikalingą patriotinį darbą būtų kreipiamas reikiamas dėmesys ir teikiama šiai Draugijai ir jos skyriams moralinė, finansinė ir kitokia dalykinė parama;

3.Pripažinti tikslingu, kai siekiant geriau koordinuoti bendrus darbus, yra pasirašoma speciali sutartis, kaip šiuo atveju, tarp Lietuvai pagražinti draugijos ir Žemės ūkio ministerijos pasirašyta tarpusavio bendradarbiavimo ir partnerystės sutartis. Siūlytina, kad panašios sutartys, būtų pasirašytos ir su kitomis, bendrų tikslų siekiančiomis ministerijomis ir kitomis institucijomis, žinoma jų geranoriško pritarimo atveju;

4.Kreiptis į Finansų ministeriją ir kitas šakines ministerijas dėl išsiaiškinimo valstybinės paramos teikimo Lietuvai pagražinti draugijos veiklai finansuoti iš valstybės biudžeto galimybių ir sąlygų;

5.Pavesti Komisijos vyriausiajam specialistui Remigijui Bružiui išsiaiškinti ir pateikti pasiūlymą dėl ruošiamo Labdaros įstatymo pakeitimo įstatymo, kad galinčios teikti labdarą firmos, bendrovės, įmonės ir kitos organizacijos nekliudomos tai galėtų daryti;

6.Kreiptis į respublikinių, apskričių, rajoninių ir visų kitų laikraščių bei žurnalų redakcijas, radijo ir televizijos agentūras dėl galimybės neatlygintinai publikuoti ir reklamuoti Lietuvai pagražinti draugijos veiklą nušviečiančią medžiagą, traktuojant tai, kaip minėtų organizacijų oficialų konkretų indėlį į Lietuvai pagražinti darbą.

2.Svarstyta:

Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus pavaduotojo, vyriausiojo architekto Virgilijaus Kačinsko informacija, kaip įvykdyti Seimo Subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisijos 2002 m. birželio 27 d. (protokolo Nr.6) ir LR Vyriausybės Kanclerio 2002 m. birželio 31 d. pavedimo Nr. 23-6974 reikalavimai "Dėl dvarų paveldo išsaugojimo programos" projekto realizavimo eigos.

Pranešėjas Virgilijus Kačinskas informavo, kad vykdant Seimo Subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisijos 2002 m. birželio 27 d. protokolo Nr. 6 ir LR Vyriausybės Kanclerio 2002 m. birželio 31 d. pavedimą Nr. 23-6974, LR Vyriausybei 2002m. gruodžio 13 d. pateiktas Dvarų paveldo išsaugojimo programos projektas, kuris šiuo metu, Vyriausybei pavedus, papildomai tikslinamas Kultūros ministerijoje.