Posėdžio pirmininkė - Komisijos pirmininkė Jūratė Juozaitienė

Protokolą rašė - Komisijos vyriausiasis specialistas Remigijus Bružis

DALYVAVO: Komisijos nariai Mindaugas Bastys, Vytautas Einoris, Povilas Jakučionis, Jonas Jučas, Gintautas Mikolaitis, Aleksander Poplavski, Viktoras Rinkevičius, Kęstutis Skamarakas, Henrikas Žukauskas; Komisijos ekspertų tarybos pirmininkas Rapolas Liužinas.

Kviestieji asmenys: Juozas A. Pilipavičius, Kultūros ministrės patarėjas, Rūta Kačkutė, Seimo mokslo, švietimo ir kultūros komiteto patarėja, Gražina Drėmaitė, Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininkė, Diana Varnaitė, Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorė, Vitas Karčiauskas, Kultūros paveldo centro direktorius, Virgilijus Kačinskas, Kultūros paveldo centro direktoriaus pavaduotojas Jonas Rimantas Glemža, Lietuvos Restauratorių sąjungos pirmininkas, prof.Jurgis Bučas, Kauno technologijos universitetas, prof. Antanas Tyla, doc. Albinas Kuncevičius, VĮ "Kultūros paveldo centras" direktorius, akademikas Algimantas Miškinis, Ričardas Stulpinas, UAB "Menhyras" vyr. architektas, Valdemaras Šimėnas, Lietuvos Archeologijos draugijos pirmininkas, Gintautas Tiškus, Aplinkos ministerijos departamento direktorius.

DARBOTVARKĖ:

1.Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto aptarimas.

Pranešėjai Juozas A. Pilipavičius, Kultūros ministrės patarėjas,

Virgilijus Kačinskas, KPC direktoriaus pavaduotojas, pakeitimo įstatymo rengimo darbo grupės narys.

2.Nekilnojamųjų kultūros vertybių ir kitų valstybinės svarbos objektų apsauga ir problemos karo, katastrofų ir ekstremalių situacijų atvejais.

Pranešėjai prof. Antanas Tyla, doc. Albinas Kuncevičius, VĮ "Kultūros paveldo akademija" direktorius, Diana Varnaitė, KVA departamento direktorė.

3.Kiti einamieji klausimai.

1.Svarstyta:

Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto aptarimas.

Komisijos pirmininkė Jūratė Juozaitienė informavo posėdžio dalyvius, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 288 "Dėl kultūros paveldosaugos sistemos pertvarkymo koncepcijos" atkreipė dėmesį, kad esama kultūros paveldo apsaugos sistema jau nebeatitinka nūdienos reikalavimų. Juo labiau, kad Lietuvai integruojantis į ES mūsų šalies nacionaliniai interesai paveldosaugos srityje turi būti suderinti su Europos paveldosaugos politikos nuostatomis ir tarptautinės teisės normomis. Įstatyme turi būti suderintos kultūros ir gamtos paveldo apsaugos kryptys aplinkos kokybės plėtrai užtikrinti, turi turi būti nuspręsta, kaip panaudoti minėtose vertybėse sukauptą istorinį, etninį, archeologinį, architektūrinį ir kitokį kultūrinį paveldą mokslo, mokymo, socialinėms, kultūrinėms reikmėms ir jo atskleidimą Europos bei pasaulio visuomenei.

Tuo tikslu Kultūros ministerijos patvirtinta darbo grupė parengė Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kurį LR Vyriausybė š. m. sausio 29 d. pateikė svarstyti Seimui. Šiame posėdyje, pagal savo kompetencijos galimybes ir įgaliojimus Komisijos nariai, dalyvaujant darbo grupės atstovams, mokslininkams ir ekspertams, analizavo ar teikiamas Seimui Įstatymo projektas atitinka nūdienos keliamus reikalavimus, kokios dėl jo yra pateiktos pastabos, pasiūlymai ir kaip jie bus realizuojami.

Pranešėjas Juozas A. Pilipavičius pažymėjo, kad rūpinantis kultūros paveldu vis daugiau susiduriama, jog veikiantis Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas pradeda pastaraisiais metais neatitikti besikeičiančių privačių ir valstybinių interesų. Jame nepakankamai aiškiai suformuluotos kultūros objektų paveldo apsaugos nuostatos, jas galima įvairiai interpretuoti. Neaiškiai apibrėžtos įtakos sferos tarp kultūros paveldu užsiimančių institucijų, neaiški savivaldybių vieta šiame darbe. Teikiamo pakeitimo įstatymo projekte mūsų šalies paminklosaugos darbo sistema pagal galimybes integruota į Europos Sąjungos paveldosaugos nuostatas ir teisinės bazės reikalavimus. Tuo vadovaujantis įstatymo projekte numatoma keisti kultūros paveldo objektų apskaitos sistemą. Objektų įrašymas į registrą, autentiškumo konkretizuota samprata, pastato pasas įgalins įgyvendinti kelių lygių kultūros paveldo objektų apsaugą ir panaudojimą. Šiame darbe daugiau centralizuotos valstybės institucijų funkcijos dalinai keičiamos daugiau savarankiškumo suteikiant savivaldybėms.

Pranešėjas Virgilijus Kačinskas glaustai pateikė motyvus, kodėl nebuvo tobulinamas dabar veikiantis NKVA įstatymas. Vienas iš motyvų, kad jis daugiau atspindi pagrinde tik vienos institucijos - KVA departamento funkcijas. Naująjame įstatymo projekte siekiama atsakyti į svarbiausius klausimus, kompleksiškai nusakančius paveldosaugos nuostatas. Seimui pateiktam NKVA Įstatymo pakeitimo įstatymo projektui pritarė Vyriausybė, tačiau kaip pažymėjo pranešėjai, LR Seimo prerogatyva, kaip jis bus įvertintas Seimo komitetų ir komisijų. Ministerija pasirengusi priimti pastabas ir pasiūlymus, kad toliau tobulinti pateiktą įstatymo projektą.

Komisijos nariai Jonas Jučas ir Povilas Jakučionis pasisakė, kad teikiamą įstatymo projektą būtina esminiai taisyti. Povilas Jakučionis skaitė, kad tai turi atlikti, kaip kompetentingiausias ekspertas, Valstybinė paminklosaugos komisija. Tam pritarė Jonas Jučas kartu pastebėdamas, kad naujasis įstatymas turi būti trumpas ir aiškus. Juo turi būti įteisintos tik pagrindinės ir pačios svarbiausios paveldosaugos nuostatos. Visus kitus klausimus, normatyvus racionaliausia būtų įteisinti Vyriausybės nutarimais ir kitais poįstatyminiais aktais. Tokiu būdu įstatymo vykdymo eigoje išaiškėjus ir atsiradus būtinumui pakeisti ar papildyti kai kurias Vyriausybės nutarimais patvirtintas nuostatas ar normatyvus būtų paprastesnė procedūra tai padaryti.

Vytautas Einoris laikė, kad prieš teikiant įstatymo projektą Seimui jis būtinai turėjo praeiti per Valstybinės paminklosaugos komisijos filtrus. Todėl siūlė tą atlikti dabar ir tik po to jis gali būti teikiamas pirmiausiai Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. Tačiau jei projektas jau pateiktas, turime jį analizuoti. Subalansuotos plėtros ir NKVA komisijoje susipažinus su gausiomis įvairių institucijų pateiktomis pastabomis aiškiai matosi, kad ir atlikus projekto ekspertizę ir pataisymą VP komisijoje, vienok būtų tikslinga sudaryti bendrą su Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu darbo grupę, pakviečiant į ją pačius kvalifikuočiausius specialistus. Akademikas Albinas Miškinis teikė procedūrinį pasiūlymą primindamas, kad yra veikiantis NKVA įstatymas, yra naujo įstatymo projektas ir daugybė pastabų bei pasiūlymų. Visa tai reikia gerai išnagrinėti ir atspindėti ruošiamame įstatyme. Akademikas siūlė fiksuoti visas kultūros vertybes, bet vertinti ir klasifikuoti jas pagal reikalingumą ir galimybes. Vienas vertybes pakaktų tik turėti apskaitoje, gi vertingiausias reikėtų remti ir saugoti.

KPC direktorius Vitas Karčiauskas pažymėjo, kad "Kultūros ministerija svarstė ir priėjo išvados, jog tobulinti senąjį, dar veikiantį įstatymą netikslinga. Naujasis variantas, žinoma, dar nėra idealus, bet juo siekiama paminklosaugos darbo klausimams esminiai suteikti kur kas didesnę prasmę. Kad to pasiekti, iš tikro, prie jo dar reikia daug dirbti, gerai ir visapusiškai jį peržiūrėti Valstybinėje paminklosaugos komisijoje. Tik po to jis gali būti dalykiškai svarstomas Seime".

Gražina Drėmaitė atkreipė dėmesį, kad rengiant šį įstatymą yra būtinas Kalbos komisijos dalyvavimas.

Viktoras Rinkevičius pritarė siūlymui, kad projektas būtų pertvarkomas Valstybinėje paminklosaugos komisijoje. Kartu atkreipė dėmesį, kad šalyje turint daugybę kultūros paveldo objektų, turi būti realiai vertinamos jų atkūrimo ir išsaugojimo galimybės. Įstatymų ir valdininkų gausėja, bet nuo to kultūros paveldas sveikesnis netampa. "Biržų rajone yra Skaraitiškio dvaras, menantis istorinius 1863 metų valstiečių sukilimo įvykius. Jau 50 metų dvaro rūmas stovi be stogo. Jo sienos yra išsilaikę pakankamai gerai, bet taip ilgai negali tęstis ir šio objekto praradimas būtų apmaudi netektis"-sakė V.Rinkevičius.

Jonas R.Glemža, kaip Lietuvos restauratorių sąjungos pirmininkas ir dabar išrinktas Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininku, naująjį projektą vertino neigiamai ir pritarė pasiūlymui sudaryti jungtinę darbo grupę. Pirmoje eilėje projekto tobulinimo procedūras atlikti Valstybinėje paminklosaugos komisijoje. Taip pat siūlė, pagalvoti dėl tikslingumo parengti bendrą kilnojamųjų ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą, koks yra priimtas Lenkijoje.

Profesorius Jurgis Bučas raštu pateikė išsamius pasiūlymus ir pastabas. Jis pažymėjo, kad Įstatymo projekte yra namažai pozityvių nuostatų, tačiau jis nėra pakankamai konceptualus ir apjungiantis nūdienos aktualijas bei prioritetus Europos Sąjungos paveldosaugos teisės kontekste. Jis teigė, kad paveldas turi tarnauti kultūros plėtrai, tvarkai, visuomenei, todėl jame turi būti atspindėta teisinė subordinacija tarp valstybės, apskričių administracijų, savivaldybių ir bendruomenių interesų tvarkyti, naudoti ir saugoti kultūros paveldą.

Nuspręsta: Komisijos narių bendru sutarimu:

1.Pritarti, kad esant reikalui, kartu su Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu būtų sudaryta jungtinė darbo grupė esminiam NKVA įstatymo pakeitimo įstatymo projekto tobulinimui;

2.Prašyti, kad Valstybinė paminklosaugos komisija, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, atliktų NKVA įstatymo pakeitimo įstatymo ekspertizę ir pateiktų savo pastabas ir pasiūlymus Seimui;

3.Supažindinti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, Aplinkos apsaugos komitetą su Seimo Subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisijos priimtais sprendimais.

2.Svarstyta:

Nekilnojamųjų kultūros vertybių ir kitų valstybinės svarbos objektų apsauga ir problemos karo, katastrofų ir ekstremalių situacijų atvejais.

Išklausyta informacija profesoriaus Antano Tylos apie kultūros paveldo apsaugą karo ir ekstremalių situacijų atvejais. Šiuo susirūpinta tik pastaraisiais metais, Lietuvos valstybei ratifikavus Hagos konvenciją. Valstybinės paminklosaugos komisija savo sprendimu "Dėl kultūros paveldo apsaugos karo ir ekstremalių situacijų atvejais" kreipėsi į Vyriausybę dėl tikslingumo patvirtinti sąrašą reikšmingiausių kultūros paveldo objektų, pažymėti juos topografiniuose žemėlapiuose, parengti kariniams daliniams specialias instrukcijas šių objektų vertybių gelbėjimui, instrukcijas kilnojamųjų kultūros vertybių evakuavimui. Vyriausybei pritarus, jau vykdomi atitinkami darbai.

Dr.Albinas Kuncevičius pažymėjo, kad Hagos konvencijos protokolais pabrėžiama, jog tautų kultūros vertybės yra neatskiriama pasaulio kultūros dalis, todėl visos valstybės dėl jų apsaugos privalo laikytis bendrų reikalavimų. Vertybės privalo būti sužymėtos specialiais ženklais, jų buvimo vietos pažymėtos NATO strateginiuose žemėlapiuose, jos negali būti bombarduojamos ar kitaip sunaikinamos. Ekstremalių situacijų atvejais, iškyla nemažesni pavojai, ypač dėl potvynių ir gaisrų.Todėl ir šiems atvejams privaloma parengti specialias priemones ir instrukcijas.

Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorė Diana Varnaitė informavo, kad departamentas aukščiau minėtais klausimais bendradarbiauja su Civilinės saugos departamentu, ruošiami kultūros paveldo vertingiausių objektų sąrašai ir atliekami kiti reikalaujami darbai numatyti Hagos konvencijos protokoluose.

Komisijos narių bendru sutarimu pritarta atliekamam kultūros paveldo objektų ir kultūros vertybių apsaugos darbams. Kai bus baigti minėti darbai numatyta su jais supažindinti Komisijos narius.