Posėdžio pirmininkė – Komisijos pirmininkė Jūratė Juozaitienė

Protokolą rašė – Komisijos vyriausiasis specialistas Remigijus Bružis

DALYVAVO: Komisijos nariai Vytautas Einoris, Povilas Jakučionis, Jonas Jučas, Aleksander Poplavski. Mindaugas Bastys komandiruotėje Briuselyje, Kęstutis Skamarakas sanatorinėje gydykloje. Rapolas Liužinas, Komisijos ekspertų tarybos pirmininkas, Juozas Stasinas, ekspertų tarybos narys.

Kviestieji asmenys: Alfonsas Macaitis, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, Eimundas Savickas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys, Petras Auštrevičius, Europos komiteto prie LRV generalinis direktorius, Julius Laiconas, Aplinkos ministerijos sekretorius, profesoriai Paulius Kavaliauskas ir Jurgis Vanagas, Gediminas Girčys, UAB “Urbanistika” projekto vadovas, Evaldas Vėbra, Aplinkos ministerijos skyriaus vedėjas, Rasa Šukevičiūtė, Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento skyriaus vyriausioji specialistė, Jonas Petrašiūnas, Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir informacijos departamento infrastruktūros ir agroserviso skyriaus vedėjas, Aleksandras Lukšas, Vilniaus miesto plėtros departamento direktorius, Vygintas Grinis, Kauno miesto plėtros departamento skyriaus vedėjas, Rimantas Baublys, UAB “Vygista” generalinis direktorius, Jonas Mulevičius, Lietuvos statybų projektavimo instituto direktorius, Kęstutis Maksimavičius, UAB “Veikmė” generalinis direktorius, A.Butkus, AB “Kausta” vadovas, T.Ottis, UAB “Merko statyba” vadovas, A.Jaras, AB “Montuotojas” vadovas, E.Rečiūnas, AB “Panevėžio statybos trestas” generalinis direktorius, L.Pinkevičius, UAB “Ranga IV” vadovas, Inga Kaziukonienė, Seimo nario J.Jučo padėjėja, Gita Kondrotaitė, Seimo narės J.Juozaitienės padėjėja, Diana Ambrazevičienė, Seimo nario V.Einorio padėjėja, Stanislav Tarasevič, Seimo nario A.Poplavski padėjėjas.

DARBOTVARKĖ:

1.Subalansuota plėtra ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.

Pranešėjas Petras Auštrevičius, Europos komiteto prie LRV generalinis direktorius;

2.Subalansuotos plėtros (darnaus vystymosi) prioritetinių principų įgyvendinimo priemonės Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. (patvirtintame LR Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154).

Pranešėjai: Julius Laiconas, Aplinkos ministerijos sekretorius; Gediminas Girčys, UAB “Urbanistika” projekto vadovas; Prof. Paulius Kavaliauskas, Vilniaus universiteto katedros vedėjas.

3.Vilniaus ir Kauno miestų vystymo ir bendradarbiavimo perspektyvos Lietuvos Respublikos bendrojo plano kontekste.

Pranešėjas prof. Jurgis Vanagas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas.

4.Informacija apie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi komisijos XI sesijos (Niujorke) sprendimus ir Lietuvos Respublikos Nacionalinio darnaus vystymosi projekto rengimo eigą.

Pranešėjas Evaldas Vėbra, Aplinkos ministerijos Tarptautinių ryšių ir sutarčių skyriaus vedėjas, Nacionalinės subalansuotos plėtros (darnaus vystymosi) komisijos narys.

5.Einamieji klausimai.

Komisijos pirmininkė Jūratė Juozaitienė, atidarydama posėdį - konferenciją pažymėjo, kad subalansuota plėtra arba darnus vystymasis aktuali visai Europai ir juo labiau mūsų valstybei, įsijungiančiai į Europos Sąjungą. Pastaraisiais metais priimti nauji statybos ir saugomų teritorijų įstatymai, Seimo prieš penkis mėnesius patvirtintas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas. Šis planas ypač dabar pereinamuoju laikotarpiu tampa svarbiausiu orientyru numatant socialinės, ekonominės ir ekologinės srities prioritetus. Juo privalome vadovautis plėtojant valstybės infrastruktūrą, saugant kraštovaizdį ir kultūros paveldą, derinant visuomenės raidą veikiančius valstybės ir savivaldybių interesus teritorijos atžvilgiu, nuo ko didžiausia dalimi priklauso šalies gyventojų užimtumas ir gyvenimo kokybė. Mūsų pareiga gilintis į šio plano principų praktinio panaudojimo galimybes ir daryti įtaką minėtų procesų praktiniam įgyvendinimui. Komisijos narių vardu dėkoju už dalyvavimą konferencijos autoritetingiems pranešėjams, didelei grupei Lietuvos statybininkų asociacijos statybinių ir projektavimo organizacijų vadovų. Dėkoju už bendradarbiavimą Aplinkos ministerijos vadovybei, ministrui Arūnui Kundrotui ir sekretoriams Juliui Laiconui ir Emiliui Gustainiui, Europos komiteto generaliniam direktoriui Petrui Auštrevičiui, Žemės ūkio ministerijai, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui Alfonsui Macaičiui. Linkiu visiems gero darbo.

1.Svarstyta:

Subalansuota plėtra ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.

Pranešėjas, Vyriausiasis Lietuvos euroderybininkas, Europos komiteto generalinis direktorius Petras Auštrevičius priminė, kad dar 1992 metais Rio de Žaneire įvykęs pasaulio valstybių vadovų susitikimas įteisino ilgalaikę visuomenės vystymosi ideologiją, įgyvendinamą subalansuotos plėtros arba , kaip dabar priimta, darnaus vystymosi principais. Darnaus vystymosi išskiriami prioritetai, kaip kova su skurdu, gamtinių išteklių tausojimas, transporto sistemų ir teritorijų planavimo tobulinimas. Konstatavo, kad darnaus vystymosi strategijos projektą yra parengusi ir Lietuva. Darnaus vystymosi prioritetams įgyvendinti yra svarbiausia skirtingų politikų suderinamumas, nes dėl besikaitaliojančios ir neapgalvotos politikos darnaus vystymosi procesas per trumpą laiką gali būti išbalansuotas. Praktiškai šie klausimai kiekvienais metais pavasarį būna aptariami Europos Sąjungos vadovų taryboje. Šiuo metu su Europos komisija yra derinamas bendrojo programavimo dokumento projektas, kuris bus svarbiausiu darnaus vystymosi strategijos instrumentu. Aukščiau minėti klausimai yra Europos Sąjungos daugelio struktūrinių fondų viršuje ir jų parama bus prieinama valstybinėms institucijoms, valstybės valdymo ir savivaldos įstaigoms, įmonėms ir fiziniams asmenims.Lietuva, būdama Europos Sąjungoje tam įgauna kur kas palankesnes galimybes. Todėl šiuo metu skatinant visuomenės informuotumą apie šios politikos ir prioritetų svarbą ir kartu turime rengtis šios paramos įsisavinimui.

Aleksandras Lukšas, Vilniaus miesto plėtros departamento direktorius pateikė klausimą, kad norint pasinaudoti ES fondais investicijoms reikia turėti savų lėšų. Tačiau šių metų biudžete šiam tikslui tokių lėšų neskirta. Petras Auštrevičius informavo, kad matomai 2004 metų biudžete į tai bus atsižvelgiama. Kartu pažymėjo, kad savivaldybės ar privatūs subjektai ir verslininkai kokį tai investicinį projektą turi vykdyti savomis lėšomis ir tik po to iš ES atitinkamų fondų bus skiriamos lėšos įdėtų nuosavų lėšų kompensavimui, jei projektai atitiks nustatytus reikalavimus.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Alfonsas Macaitis informavo apie Lietuvos architektų sąjungos pasiūlymą sukurti specialias vystymo agentūras, kurios būtų investicinių projektų organizatoriais – vystytojais. Reikia aptarti jų galimas funkcijas, parengti jų statusą. Taip pat Alfonsas Macaitis atkreipė dėmesį, kad projektų finansavimui būtų galima sukaupti daugiau vidinių resursų, racionaliau naudojant turimas lėšas. Tuo konkrečiai įsitikinta paanalizavus Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo lėšų panaudojimo atitikimą tikslinei paskirčiai. Neracionalaus lėšų panaudojimo atvejų nemažai galima rasti savivaldybėse ir kitose institucijose. Todėl visuose lygiuose privalome daugiau gilintis į darnaus vystymosi prioritetus ir turėti šio darbo galimai aiškesnę viziją.

Vytautas Einoris, Komisijos narys pateikė aktualų pasiūlymą neišleisti iš kontrolės akiračio investicinių projektų rengimo kaštų, kada proceso pradžioje dar nepakankamai kvalifikuoti užsakovai, ypač fiziniai asmenys ir smulkūs verslininkai, siekdami bet kokia kaina ES struktūrinių fondų paramos, gali patekti į lupikautojų pinkles.

Vygintas Grinis, Kauno miesto Plėtros departamento skyriaus vedėjas pateikė pasiūlymą, kad pasinaudoti ES struktūrinių fondų lėšomis rengiamame programavimo dokumente miestų savivaldybės turėtų būti traktuojamos vienodai, kaip lygiavertis parneris kartu su kitomis valstybinėmis institucijomis.

Konferencijos pirmininkė Jūratė Juozaitienė dėkodama pranešėjui Petrui Auštrevičiui pastebėjo, kad Europos komitetas daug nuveikęs derybų procese ir sukaupęs nemažą patirtį bendraujant su Europos Sąjunga turėtų ir toliau daug dirbti pritraukiant į Lietuvą ES struktūrinius fondus, kartu su ministerijomis administruoti ir įtakoti racionaliai juos panaudojant.

2.Svarstyta: Subalansuotos plėtros (darnaus vystymosi) prioritetinių principų įgyvendinimo priemonės Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. (patvirtintame LR Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154).

Konferencijos antruoju klausimu pranešėjas, Aplinkos ministerijos sekretorius Julius Laiconas akcentavo svarstomos temos aktualumą ir svarbą tolimesnei valstybės ir visuomenės raidai. Plėtra ir apsauga nėra vienas antram prieštaringi dalykai. Racionalus gamtinių išteklių panaudojimas yra neatskiriama ne tik ekonominės plėtros, bet ir gamtos apsaugos dalis. Aplinkos ministerijos vienas iš pagrindinių uždavinių yra šalies subalansuotos plėtros (darnaus vystymosi) įgyvendinimas. Darnaus vystymosi kryptys suformuluotos vadovaujantis teritorijos raidos strateginių tikslų principu. Čia svarbiausia Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano nuostata yra užtikrinti šalies teritorijos tvarią pusiausvyrą ir raidą, sudaryti strategines visuomenės ir ūkio plėtotės prielaidas. Tai įgyvendinant labai svarbu lanksčiai koordinuoti šalies teritorijos naudojimą ir apsaugą, kartu derinantis ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos pastangas. Minėto proceso pagrindinis tikslas išsaugoti ir stiprinti šalies teritorijos savitumą. Šiais klausimais jau atsiranda bendras požiūris ir vystosi bendradarbiavimas tarp pagrindinių valstybinių institucijų. Tuo akivaizdžiai įsitikinome išklausę P.Auštrevičiaus pranešime aiškiai išdėstytus darnaus vystymosi principus ir ES požiūrį į tai.

Toliau šią temą vystė Gediminas Girčys, UAB “Urbanistika” buv. direktorius, dabar projekto vadovas, betarpiai dalyvavęs rengiant Respublikos Teritorijos bendrąjį planą. Po šio plano patvirtinimo Seime pritartina, kad į šį planą gilinamasi ir jis tampa pagrindiniu dokumentu rūpinantis savo krašto ateitimi. Tačiau pageidautina, kad būtų surasta forma, kaip jį pristatyti visuomenei, žiniasklaidai, kad juo būtų remiamasi ministerijų, apskričių administracijų ir savivaldybių darbe. Taip pat būtina, kad šis planas būtų išverstas į anglų kalbą ir pateiktas Briuseliui. Gyvenamųjų vietovių sistemos formavimas, kraštovaizdžio apsaugos užtikrinimas, bioprodukcinio ūkio teritorijų tikslinimas ir nustatymas, rekreacija ir turizmo vystymas, ekoinžinerinė infrastruktūra, techninė infrastruktūra, susisiekimo vystymas, energetika ir su tuo susijusių kitų šalies ūkio sričių darnus vystymas, tai tie patys tikslai, kurių siekiama visoje Europos Sąjungoje. Kaip girdėjome iš p.P.Auštrevičiaus, dirbdami šiomis kryptimis galime tikėtis ir ES finansinės paramos.

Labai išsamiai, per subalansuoto (darnaus) šalies ūkio vystymo prizmę Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano svarbiausius uždavinius pristatė prof. Paulius Kavaliauskas, Vilniaus universiteto katedros vedėjas. Iš jų išskirtinos trys svarbiausios kryptys: gyventojų gyvenimo kokybės gerinimas, šalies ekonominio augimo skatinimas ir aplinkos kokybės palaikymas. Vaizdžiai kalbant tai trys banginiai, kurie privalo tarpusavyje darniai sugyventi. Štai teritorijos racionalus tvarkymas. Jame nekalbama apie gyventojų gyvenimo kokybės gerinimą, tačiau per tai t.y. per teritorinę, socialinę, kultūrinę ir techninę infrastruktūrą, kurios plėtojimas, gausinimas, darbo kokybės gerinimas ir įgalina siekti pagrindinio tikslo - kurti socialinę gerovę. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas yra kaip strateginis generalinis dokumentas. Jo įgyvendinimui tarnauja žemesnio rango planų sistema. Kad išvengti stichijos ir tarp visų planų būtų reikiama darna reikalingas strateginio planavimo įstatymas. Apgailestavo, kad jo dar neturime. Lietuva teritorijos atžvilgiu yra labai įvairi ir sudėtinga. Jos teritorija savo potencialu labai nevienoda. Todėl bendrasis planas numato tam tikras priemones regioninei politikai.

Vyriausybės yra patvirtinta savivaldybių tinklo plėtros programa numatant turėti apie 100 savivaldybių centrų. Mokslininkai mano, kad centrų skaičius turėtų dar didėti, nes centrų ir valdžios atsiradimas suaktyvina regiono ar vietovės gyvenimą ir veiklą. Iš netolimos praeities pastebėjome, kad kai buvo panaikinti kai kurie rajonai, ten gyvenimas nuskurdo, sunyko. Šis planas per periferijos aktyvinimo idėją siekia didinti administracinių centrų skaičių.

Vienas iš labai svarbių darbų yra agrarinių teritorijų potencialo tyrimas ir nustatymas. Šiuo metu turime per 600 tūkst. ha žemės ūkio gamybai netinkamų, ekonomiškai neapsimokančių naudoti žemių. Jos turi būti konvertuojamos į kitokio tipo naudmenis. Vadovaujantis bioprodukcinio ūkio strategine programa, netinkamos žemės ūkio gamybai žemės tikslingiausia yra užsodinti mišku. Miškų plotai sudaro apie vieną trečdalį krašto teritorijos ir jų plotai dar didės. Lietuva pagal miškų ūkio plėtros potencialą yra suskirstyta į tam tikras zonas, kur numatoma koks miškas tose zonose turi būti ugdomas. Plane taip pat yra numatyta rekreacinių teritorijų ir turizmo plėtros perspektyvos. Lietuva šiuo atžvilgiu yra labai perspektyvi. Remiantis daugiafaktorine analize yra parinkti šiai ūkio krypčiai atitinkami arealai, kur numatyti perspektyvūs turizmo centrai. Pagal specializaciją jie gali būti skirti trumpalaikiam ar ilgalaikiam poilsiui, gydymui ar dar kitokio pobūdžio rekreacinei veiklai. Aukščiau išdėstytų krašto ūkio sričių funkcionavimui yra labai svarbi techninė infrastruktūra. Per ją sujungiamos visos žemės naudmenos, užtikrinamas racionalus jų panaudojimas. Tai visų pirma keliai, įvairūs transporto koridoriai, inžinerinės komunikacijos, kurios jau dabar mūsų šalyje yra gana gausios. Be to, Lietuva kitų valstybių tarpe yra geroje strateginėje situacijoje, todėl labai aktuali tranzito plėtotė. Šis planas numato jų perspektyvą, tolimesnę plėtotę, kad Lietuva galėtų gerai integruotis netik į Vakarus ir europinę erdvę, bet ir į Rytų bei Šiaurės regionus.

Lietuva ratifikavo Europos kraštovaizdžio konvenciją. Plane yra paskirtas skyrius kraštovaizdžio ir su mūsų valstybės raida susijusių nekilnojamųjų kultūros vertybių paveldui ir jo apsaugai. Pagal tai Lietuva suskirstyta į atitinkamus arealus. Turime tokius unikalius kraštovaizdžio objektus, kaip Kuršių Neriją, Trakų ežeryną su kompleksu itin vertingų statinių, Vilniaus senamiestį, Kernavę ir daugelį kitų įdomių objektų. Turime labai gražią Rytų Lietuvos teritoriją, Žemaitijos Kuršo aukštumas ir greta Žemaitijos lygumas, pajūrį keliančius mūsų pasididžiavimą ir kartu susirūpinimą dėl jų puoselėjimo ir autentiško išsaugojimo ateities kartoms.

Povilas Jakučionis, Komisijos narys pastebėjo, kad Respublikos teritorijos bendrasis planas buvo rengiamas labai ilgą laiką ir nežiūrint to jis jau šiandien kai kur reikalingas pataisymo. Štai Seime jau įregistruota šio dokumento pataisa dėl Panevėžio miestui suteikimo regioninio centro statuso. Tuo pačiu iškyla tikslingumas sureikšminti šiaurės rytų Lietuvos regiono, kuriam atstovauja Utena, teritorijas. Motyvų dėl šių pasiūlymų įgyvendinimo, vadovaujantis praktinio gyvenimo ir bendrojo plano nuostatomis pakaktų.

Aleksander Poplavski, Komisijos narys išreiškė pritarimą bendrojo plano nuostatai dėl regioninio turizmo, kaimo turizmo vystymo. Kartu siūlė surasti priemones dalykinių santykių užmezgimui su kaimyninėmis valstybėmis iš Vakarų ir Rytų dėl palankių sąlygų užsienio turizmo vystymui. Lietuvos transporto magistralės jau dabar sudaro palankias sąlygas autoturizmui. Tačiau, nors Lietuva turi unikalų gamtinį potencialą, kol kas turizmas toli gražu neduoda tos ekonominės naudos, kokia turėtų būti. Būtina daugiau rūpintis infrastruktūros plėtra ir kokybe. Todėl šiame bendrojo plano aptarime dalyvaujantys parlamentarai privalo inicijuoti atitinkamas įstatymų pataisas, kad turizmas, kaip potencialus valstybės pajamų šaltinis, įgautų reikiamus mastus.

J.Juozaitienė apibendrindama antruoju darbotvarkės klausimu pateiktą medžiagą ir pasiūlymus pažymėjo, kad Respublikos bendrojo plano priėmimas yra labai reikšmingas dokumentas, atveriantis aiškesnes perspektyvas prioritetinių ūkio šakų vystymui, statybai, socialinei rūpybai, verslo vystymui ir kita. Todėl mūsų pareiga dar labiau gilintis į šio plano nuostatas, jas kūrybingai taikyti prie kintančių sąlygų. Jau yra požymių, kad plano vykdymas įgauna savo pagreitį. Tačiau šis planas dar nėra kokia tai programa ar direktyva 10 ar 20 metų, nuo ko negalima būtų nukrypti. Jis yra daugiau, kaip orientyras, kuris pasitarnaus keičiant ir tobulinant veikiančius ir priimant naujus įstatymus bei normatyvinius dokumentus. Komisijos pirmininkė pritardama pasisakiusiųjų pastaboms pasiūlė priimti dėmesin Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko A.Macaičio, Komisijos narių V.Einorio, P.Jakučionio, A.Poplavskio pasiūlymus, taip pat Konferencijos pranešėjų ir svečių pasiūlymus bei pastabas ir jas realizuoti tolimesnėje Komisijos veikloje. Komisijos vyriausiasis specialistas R.Bružis turi jas išanalizuoti ir pateikti su pasiūlymo autoriumi suderintą klausimo formuluotę ir pasirūpinti, kad ji būtų įtraukta į Komisijos darbo plano projektą.

3.Svarstyta:

Vilniaus ir Kauno miestų vystymo ir bendradarbiavimo perspektyvos Lietuvos Respublikos bendrojo plano kontekste.

Kalbėjo prof. Jurgis Vanagas. Jis priminė, kad Vilniaus ir Kauno “dipolio” idėją apibūdino prieš tai kalbėjęs prof. Paulius Kavaliauskas. Prof. J.Vanagas (šią idėją analizuojantis daugiau nei tris dešimtmečius) pritardamas “dipolio” idėjos aktualumui informavo, kad Europos ir Baltijos regiono miestai yra suskirstyti į keturias kategorijas, t. y. Europos miestai, Baltijos regiono miestai, nacionaliniai miestai ir regioniniai miestai. Europos arba aukščiausios kategorijos miestų yra dešimt (Berlynas, Hamburgas, Helsinkis, Kopenhaga, Minskas, Oslo, Ryga, Sankt Peterburgas, Stokholmas ir Varšuva).

Baltijos arba antrosios kategorijos yra 20 miestų, tarp kurių yra Vilnius ir Klaipėda. Kaunas priskiriamas trečiajai nacionalinių miestų kategorijai. Ketvirtosios regioninių miestų kategorijos grupėje yra 7 Lietuvos miestai. Prof. Jurgis Vanagas, Aplinkos ministerijos įgaliotas, atstovauja Lietuvą Baltijos jūros regiono miestų koordinavimo komisijoje. Visos valstybės yra suinteresuotos turėti miestus – atstovus aukščiausioje miestų kategorijoje. Lietuva, neturėdama tokio miesto neoficialiai yra tarytum antrarūšė valstybė. Šiai miestų kategorijai gali būti priskiriami miestai, kurie atitinka bent du iš trijų reikalavimų t.y. miestas su nemažiau, kaip 1 milijonu gyventojų, miestas – sostinė, miestas - jūrų uostas. Vilnius, kaip sostinė, turi galimybę pretenduoti į Europos miesto statusą. Tačiau reikia, kad gyventojų skaičius pasiektų milijoną ir tai realu apjungiant jį su Kaunu į taip vadinamą “dipolį”. Pasaulyje izoliuoti, taip vadinami taškiniai miestai jau tampa praeitimi. Dabar yra tendencija, kai miestai jungiasi į urbanizacijos stuburus, urbanizuotus ruožus, transporto koridorius. Pavyzdžiui Lenkijoje pastaraisiais metais miestai plečiasi prie pagrindinių trąsų. Viena iš jų remiasi į Vilnių. Per Lietuvą ir Baltijos valstybes praeina tokios reikšmingos transporto trąsos, kurios jungia Šiaurės – Pietų ir Rytų – Vakarų valstybes. Dar prisideda atsišakojimas į Karaliaučiaus anklavą. Tokiu būdu Lietuva yra geroje geopolitinėje situacijoje, o Vilnius ir Kaunas yra prie intensyvaus tarptautinio transporto koridoriaus. Ir tai ne vien transporto koridorius, bet ir energetikos, informacijos, mokslo centrai ir kita. Tai vienas iš pagrindinių pagrindžiančių “dipolio” idėją prielaidų ir argumentų. Viena iš sąlygų organizuoti dipolį yra efektyvaus, greitaeigio ir saugaus transporto organizavimas. Toks gali būti vienbėgis transportas ant magnetinės pagalvės, pakeltas nuo žemės, saugus, be vibracijos, nekeliantis triukšmo, ekologiškai švarus, galintis su trim, keturiais tarpiniais sustojimais pasiekti dipolio kraštus per pusę valandos. Tokiam dipoliui įgijus Europos miestų statusą būtų daugiau galimybių pritraukti užsienio investicijas, per tai vystyti įvairiapusišką veiklą, didinti žmonių užimtumą darbu, plėtoti užsienio turizmą ir t.t. Minimas mūsų dipolis Europos ir Baltijos regione būtų vienas iš 17 dipolių ir tripolių, numatomų perspektyvoje šiuose regionuose.

Svarstomu klausimu kalbėję komisijos nariai P.Jakučionis, A. Poplavski, V.Einoris pritarė drąsiai idėjai, tačiau iškėlė abejonių, kaip tai atsilieptų Lietuvos rajoninių ir periferinių miestų vystymuisi. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A.Macaitis priminė, kad svarstant Respublikos teritorijos bendrojo plano projektą dipolio idėja savotiškai sudomino ir suneramino daugelio savivaldybių merus. Dipolis kitiems miestams sudaro savotišką konkurenciją, todėl norint ją atlaikyti reikia kituose miestuose aktyviau ieškoti būdų ir priemonių, kaip vietose suaktyvinti gyvenimą. Ši idėja visus paskatina daugiau mąstyti apie perspektyvą, ieškoti efektyvesnių būdų skatinti verslą, gamybą, geriau įtraukti visuomenę į aktyvų dalyvavimą visuose su gyvenimu ir darbu susijusiuose procesuose.

Aplinkos ministerijos Tarptautinių ryšių ir sutarčių skyriaus vedėjas Evaldas Vėbra pateikė informaciją apie baigiamą rengti Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją. Strategijos pagrindiniai principai prieš vienuolika metų buvo patvirtinti Rio de Žaneiro pasaulinėje valstybių vadovų aukščiausiojo lygio konferencijoje. Strategijos projektas aptartas ir esmėje jam pritarta Nacionalinėje subalansuotos plėtros komisijoje, vadovaujamoje premjero A.Brazausko. Strategijoje detaliai išanalizuota pagrindinių šakų ir gyvenimo sričių vystymo tikslai, perspektyva, grėsmės, stiprybės, silpnybės, sprendimo būdai, priemonės ir kita.Pagrindinis dokumento tikslas yra siekti balanso tarp trijų svarbiausiųjų tikslų: ekonominio vystymosi, socialinio vystymosi ir aplinkosaugos reikalavimų. Kiti klausimai yra susiję su šiais minėtais pagrindiniais tikslais. Dabar projektas tikslinamas, atsižvelgiant į ministerijų ir kitų institucijų pastabas. Po šių procedūrų bus teikiamas LR Vyriausybei tvirtinti.

Pranešėjas pastebėjo, kad Nacionalinės komisijos pavadinime žodžiai “subalansuota plėtra” Valstybinės lietuvių kalbos komisijos siūlymu bus keičiami “darnaus vystymosi”, kadangi tai buvo pasaulyje priimto šio termino netikslus vertimas iš anglų kalbos. Tuo reikalu bus priimamas Vyriausybės nutarimas.

Nuspręsta:Komisijos narių bendru sutarimu:

pritarti konferencijos – posėdžio svarstymo rezultatams ir jais vadovautis Komisijos darbe.