LR Seimo Subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisija buvo sudaryta LR Seimo 2001-04-24 nutarimu IX - 295.

Tuometinis Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas J.Raistenskis, teikdamas pasiūlymą sudaryti minėtą komisiją, apibūdino pagrindinius jos uždavinius – rengti ir koordinuoti LR vientisą subalansuotos aplinkos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos politiką ir strategiją, kurios svarbiausios kryptys:

- koordinuoti valstybės institucijų ir kitų organizacijų darbą, rengti ir svarstyti įstatymų projektus, Komisijos kompetencijai priklausančiais klausimais;

- minėtais klausimais vykdyti parlamentinę kontrolę;

- savo srityje analizuoti valstybės lėšų ir investicijų panaudojimo tikslingumą ir efektyvumą;

- teikti LR Seimui atitinkamus pasiūlymus.

Formuojant Komisijos personalinę sudėtį, kad jos veikla būtų efektyvi ir tęstina, dirbti į ją pakviesta 10 Seimo narių, proporcingai atstovaujančių pagrindines politines partijas. Komisijos pirmininke buvo paskirta Seimo narė Jūratė Juozaitienė.

Tokių komisijų sudarymą pasaulio valstybėse reglamentuoja 1992 m. Jungtinių Tautų RIO (Rio de Žaneiras, Brazilija, 1992m. birželio mėn. 3-14d.) deklaracija ir jos 27 principai apie aplinką ir plėtrą .

Kai kurie RIO deklaracijos principai:

Pirmasis principas, kad siekiant subalansuotos plėtros, dėmesys sutelkiamas į ŽMOGŲ, kuris turi teisę į sveiką ir harmoningą gyvenimą su gamta.

Trečiasis principas – plėtra turi atitikti dabarties ir ateities kartų raidos ir aplinkos poreikius.

Aštuntasis principas – siekti subalansuotos plėtros ir aukštesnio visų žmonių gyvenimo lygio. Valstybė turi mažinti ir panaikinti nesubalansuotus gamybos ir vartojimo būdus, skatinti tinkamą demografinę politiką.

Šioje konferencijoje, pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime dalyvavę 178 šalių vyriausybės, priėmė “ Darbotvarkę 21”, kuri yra pasaulinės veiklos projektas-

šių dienų pasaulio valstybių vyriausybėms, JT organizacijoms, plėtros agentūroms, ne vyriausybinėms ir kitokioms organizacijoms, kada žmogaus veikla daro poveikį aplinkai.

Konferencijos nuostatos įpareigoja pasaulio valstybes, tarp jų ir Lietuvą, tobuliau valdyti ir saugoti ekosistemą ir sukurti visiems klestinčią ateitį.Jokia valstybė to nepasieks viena, o tik bendradarbiaudama su kitomis valstybėmis, subalansuotos plėtros vardan.

Atsižvelgiant į tai, LR Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d. nutarimu Nr.888, buvo sudaryta Nacionalinė subalansuotos plėtros komisija, kuriai pirmininkauja Premjeras.

Komisijos pirmininko pavaduotojais dirba Aplinkos ministras, Socialinės apsaugos ir darbo ministras, Ūkio ministras. Iš viso komisijoje dirba 34 nariai, tarp kurių 11 ministrų ir viceministrų, Vyriausybės kancleris, universitetų ir institutų vadovai, kiti aukšti pareigūnai.

Nacionalinė subalansuotos plėtros komisija vykdo Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos įgaliojimus ir kasmet apie savo veiklą teikia informaciją JT įkurtai Subalansuotos plėtros komisijai.

LR Seimo subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisijos veikla nuo jos sudarymo iki šių dienų pasidalino į du periodus:

- Pirmasis, iki 2001m. lapkričio 27d., kai Komisijai, kaip jau buvo minėta, pirmininkavo Seimo narė Jūratė Juozaitienė. Per šį pusės metų laikotarpį buvo analizuojama komisijos veiklai priskirtos darbo sferos situacija, surengti 6 posėdžiai, paruoštas komisijos nuostatų projektas, nustatyti glaudūs bendradarbiavimo santykiai su Valstybine paminklosaugos komisija, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu, Kultūros ministerija.

- Antrasis Komisijos darbo periodas prasidėjo nuo 2001 m. lapkričio mėn. 27 d., Komisijos pirmininku paskyrus Seimo narį Vytautą Einorį. Jūratė Juozaitienė buvo paskirta Komisijos pirmininko pavaduotoja.

Naujos sudėties Komisija savo pirmame 2001 m. gruodžio 22 d. posėdyje aptarė ir papildė komisijos nuostatų projektą, parengė ir patvirtino 2002 metų Seimo Pavasario sesijos laikotarpio darbo planą.

Paruoštas Seimo nutarimo projektas dėl Komisijos pavadinimo patikslinimo, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų terminologiją “Subalansuota plėtra”, atsisakant pavadinime žodžio “aplinka”. Tuo pačiu, 2002 m. sausio mėn. 24 d. Seimo nutarimu Nr. IX-731 buvo patvirtinti Komisijos nuostatai.

Nuo Komisijos veiklos pradžios išryškėjo, kad daugeliu principinių klausimų sutampa Komisijos narių požiūris, nežiūrint, į tai, kad jie atstovauja skirtingoms partijoms.

Subalansuota plėtra, aplinkosaugos darbas, kultūros paveldo išsaugojimo ir integravimo į visuomenės gyvenimą klausimai tarpusavyje yra tampriai susiję. Darbo sėkmė priklausys nuo gebėjimo bendradarbiauti su Seimo komitetais ir komisijomis, Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, jų padaliniais, apskričių administracijomis, miestų ir rajonų savivaldybėmis ir visuomeninėmis organizacijomis. Šiuo tikslu, minėtoms institucijoms buvo išsiuntinėtas atnaujintos sudėties Komisijos pirmojo posėdžio protokolas

Komisijos sprendimu sudaryta kompetentingų specialistų nuolatinė Ekspertų taryba.

Vieni reikšmingesnių Komisijos posėdžiuose ( iki gegužės mėn. sukviesti 4 posėdžiai) svarstytų klausimų buvo Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto klausymas, Saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos aktualiausių ir probleminių darbų aptarimas, pasiūlymai dėl Seimo nutarimo projekto IXP-1457 “Dėl Vilniaus pilių kultūrinio rezervato ribų nustatymo ir jo zonų ribų plano patvirtinimo,” Dėl Seimo nutarimo projekto IXP-1475

“Dėl Žuvinto valstybinio rezervato statuso pakeitimo.”

Ypač daug dėmesio Komisija paskyrė Nekilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos būklei. Kultūros ministerijai šiuo klausimu pateikta Komisijos išvados ir pasiūlymai, į kuriuos reaguojant, ministerija numato taikyti organizacinius pakeitimus KVAD ir KPC institucijose. Taip pat Komisija, stiprindama dėmesį kultūros vertybių paveldui, skaito, kad šio svarbaus darbo sėkmė didžiausia dalimi priklauso nuo visų kultūros paveldu užsiimančių institucijų dalykiško bendradarbiavimo. Svarbiausias vaidmuo šiame darbe tenka Valstybinei paminklosaugos komisijai. Joje dirba 12 aukštos kvalifikacijos specialistų, iš kurių 2 skiria ir atšaukia Respublikos Prezidentas, po 4 narius – Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas ir 2 narius – visuomeninės organizacijos.

Komisijai patikėta kultūros vertybių apsaugos valstybinės politikos ir strategijos formavimas ir jų įgyvendinimo kontrolė. Atrodytų tuo viskas ir pasakyta, bet tiesiogiai vykdančios kultūros paveldo apskaitos ir apsaugos darbą institucijos, suranda dingsčių savaip traktuoti minėtas funkcijas. Komisija, kaip dabar, taip ir toliau, reikliai ir principingai sieks, kad tarp užsiimančių kultūros paveldu institucijų neliktų nepagrįstų nesutarimų, trukdančių bendram darbui.

Gegužės mėnesį išvažiuojamajame posėdyje numatyta apsvarstyti Lietuvos dvarų paveldo būklę ir priemones jo išsaugojimui.Valstybinė paminklosaugos komisija visiškai baigia dvarų paveldo išsaugojimo strategijos parengimą, o Kultūros ministerijos KVAD- Lietuvos dvarų paveldo išsaugojimo programą. Šių dokumentų projektai jau svarstyti pačiose institucijose, o artimiausiu metu bus aptarti mūsų išvažiuojamajame posėdyje. Ši priemonė yra Lietuvos Vyriausybės priemonių plane ir jos parengimui priduodama atitinkama svarba.

Kita, Komisijai ypač rūpima sritis yra Subalansuota plėtra.

2001 m. birželio mėn. Geteborge Europos Sąjungos valstybių vadovų susitikime buvo priimtas svarbus dokumentas – Europos Sąjungos subalansuotos plėtros strategija. Pasiūlyta iki Pasaulio viršūnių susitikimo Johanesburge visose valstybėse pasirengti savas nacionalinės subalansuotos plėtros strategijas. Tokia strategija Lietuvoje rengiama specialistų darbo grupės, kuriai vadovauja Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros katedros vedėjas prof. Dr. R.Juknys. Strategija bus parengta iki š.m. liepos mėn. pabaigos.

Komisija sieks atkreipti dėmesį į tuos subalansuotos plėtros aspektus, kurie lygiagrečiai iškyla valstybiniu mastu, kalbant apie Lietuvos didžiųjų miestų plėtrą. Kaune 2000 metais įvykęs merų susitikimas aptarė 28 skyriaus DARBOTVARKĖS 21 teiginį, kad savivaldybių dalyvavimas yra lemiamas veiksnys, siekiant subalansuotos plėtros tikslų, kadangi didžioji dalis problemų atsiranda kaip vietinės veiklos pasekmė. Kiekviena savivaldybė paraginta parengti VIETOS DARBOTVARKĘ 21 (VD 21), t. y. veiklos planą, skirtą subalansuotai plėtrai užtikrinti vietos lygmenyje.

Štai neseniai buvo pristatyta Vilniaus miesto plėtra 20 - čiai metų į ateitį. Tačiau svarstant ir vykdant miestų plėtrą, negalima neatsižvelgti, kaip keisis Lietuvos kaimo situacija. Tarp miestų ir kaimo taip pat turi būti atitinkamas balansas, kuris turi atitikti subalansuotos plėtros principų reikalavimus. Jei nuo miestų plėtros nukenčia kaimas, tai tuo pačiu ir Lietuvos gamta, kas jau prieštarauja subalansuotos plėtros vienam iš svarbiausių principų. Todėl svarbus Komisijos darbo aspektas, kad tokia tendencija neįsitvirtintų, kadangi VD 21 įgyvendinimo procesas jau vyksta. 1998-2000 metais VD 21 priimtas Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Visagino miestų savivaldybėse.

Dar 1999 m. Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centras (ECAT-Lietuva) inicijavo ir ėmėsi koordinuoti projektą “VIETOS DARBOTVARKĖ 21 mažoms ir vidutinėms Lietuvos savivaldybėms”. Šiame projekte dalyvauja Alytaus, Marijampolės, Šiaulių miestų, Ignalinos, Kaišiadorių, Kauno, Radviliškio Raseinių, Rokiškio, Šiaulių, Trakų, Varėnos rajonų savivaldybės. Kaip paaiškėjo, pagrindinės kliūtys, trukdančios savivaldybėms įgyvendinti “ VIETOS DARBOTVARKES 21,“ yra strateginio planavimo patirties stoka, bendradarbiavimo su visuomene tradicijų nebuvimas ir visuomenės nepakankamas informuotumas bei pasyvumas, o taip pat finansinių išteklių ribotumas.