I. Komisijos pagrindinės darbo nuostatos

Komisija sudaryta Seimo 2001 m. balandžio 24 d. Nutarimu Nr. IX-295, kaip ilgalaikė ir nuolatinė komisija įtakoti, kad būtų laikomasi subalansuotos plėtros principų, siekiant tenkinti žmonijos poreikius, racionaliai naudoti ir pildyti gamtos išteklius, išsaugoti Žemę ir nekilnojamąsias kultūros vertybes ateities kartoms.

Komisijos nuostatų, patvirtintų Seimo 2002 m. sausio 24 d. Nutarimu Nr. -731, pagrindinė nuostata - analizuoti ir svarstyti ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų bei institucijų programų rengimą ir įgyvendinimą subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos srityje. Komisija savo darbą grindžia bendradarbiaudama su Aplinkos ministerija, Kultūros ministerija, Valstybine paminklosaugos komisija, Seimo Aplinkos apsaugos, Švietimo, mokslo ir kultūros bei kitais komitetais ir ministerijomis. Komisija, taip pat vadovaujasi kuruojančio Seimo komitetų ir komisijų veiklą Seimo pirmininko V.P. Andriukaičio reguliariai teikiama apibendrinta informacija, pasiūlymais ir išvadomis apie šių Seimo padalinių darbo gerinimą.

II. Komisijos veikla

Komisija savo veikloje vadovaujasi LR Seimo statuto 74 straipsnio 3 ir 4 dalimis bei komisijos nuostatų keliamais uždaviniais ir reikalavimais.

2002 metų Seimo IV (Pavasario) sesijos ir Seimo V (Rudens) sesijos laikotarpiais Komisija surengė vienuolika posėdžių, tame tarpe - vieną išvažiuojamąjį, tris konferencijas, keturis klausymus. Iš viso posėdžiuose ir konferencijose svarstyta:

Seimo nutarimų projektų -2

Seimo rezoliucijų (nuostatų) -1

Įstatymų projektų -2

Klausymų -3

Vyriausybės programos vykdymas -3

Koncepcijų svarstymas -3

Strategijų (Programų) svarstymas -3

Iš svarstytų Seimo nutarimo projektų pažymėtini valstybinio rezervato statuso pakeitimo IXP-1457 "Dėl Vilniaus pilių rezervato ribų nustatymo ir jo zonų ribų plano patvirtinimo" ir IXP- 1475 "Dėl Žuvinto valstybinio rezervato statuso pakeitimo ". Dėl šių projektų komisijoje buvo priimti sprendimai, kurie sutapo su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymais, kuriam, kaip pagrindiniam komitetui buvo pavesta apibendrinti kitų komitetų ir komisijų pastabas bei pasiūlymus. Iš įstatymų projektų, svarstytas Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo projektas, kurio ruošimas buvo uždelstas. Šio įstatymo pataisos projekto rengime yra du itin reikšmingi aspektai, tai jo suderinimas su Europos Sąjungos reikalavimais ir antras - lėšų kompensavimo mechanizmo kultūros paveldo objektų savininkams bei naudotojams įteisinimas.

Svarstytas klausimas dėl kultūros paveldo programų finansavimo tendencijų. Šiuo aspektu išanalizavus 2003 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projektą IXP-1941 prieita vieningos nuomonės, kad kultūros vertybių apsaugos projektų finansavimas yra nepakankamas. Nuspręsta pritarti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pasiūlymui, kad Kultūros vertybių apsaugos departamentui prie Kultūros ministerijos būtų padidinti 2003 metų asignavimai, skiriant papildomai 5 275 tūkst. litų. Be šito, Komisija pateikė minėto įstatymo projekte pasiūlymą numatyti papildomai dar 1 700 tūkst. litų Kražių buvusių Jėzuitų kolegijos ir Vilniaus Šv. Kryžiaus atradimo (Kalvarijų) bažnyčios pastatų neatidėliotiniems darbams.

Komisija savo šiuo pasiūlymu siekia atkreipti Seimo valdybos ir LR Vyriausybės vadovų dėmesį, kad LR Seimo 1999-09-04 d. nutarimu Nr. VIII- 1165 ir LR Seimo 2000-05-04 d. nutarimu NR. VIII-1665 rekomenduojama Vyriausybei per artimiausius 2-3 metus padidinti kultūros paveldo apsaugos programų finansavimą iki 50 mln. litų per metus. Seimo minėtuose nutarimuose nurodyta asignavimų apimtis yra daugiau nei dvigubai didesnė negu faktiškai buvo skiriama iki priimant šiuos Seimo nutarimus (1998 m.- 24.2 mln. Lt, 2002 m. 15.4 mln.Lt). 2003 metams minėtiems tikslams asignavimai buvo padidinti 2.659 tūkst. litų ir siekia iš viso 18.1 mln. litų. Komisijos nariai skaito, kad 50 mln. Lt. asignavimai yra nerealiai dideli, tačiau negali neatkreipti dėmesio, jog po Seimo aukščiau minėtų nutarimų priėmimo, asignavimai kultūros paveldui ne tik ne didėjo, o dargi sistemingai buvo mažinami ir tik 2003 metams nežymiai buvo padidinti.

III. Parlamentinė kontrolė

Tai tik dalis Komisijos pasiūlymų siekiant įtakoti į kultūros vertybių apskaitos, tvarkymo ir išsaugojimo procesus. Komisija, parlamentinės kontrolės pagrindu patikrino, kaip vykdomas LR Vyriausybės 2001-10-04 d. nutarimu Nr.1196 "Dėl Lietuvos Respublikos 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo" 114 dalies pavedimas Kultūros ministerijai, Aplinkos ministerijai ir Valstybinei paminklosaugos komisijai dėl Lietuvos dvarų paveldo išsaugojimo programos parengimo. Tuo tikslu buvo surengtas Komisijos išvažiuojamasis posėdis į Raguvėlės, Pakruojo, Joniškėlio ir Astravo dvarus bei Biržų pilį. Buvo pasirinkta ne blogiausioje fizinėje būklėje esantys dvarai, tačiau ką asmeniškai pamatė Komisijos nariai ir ekspertai, ministerijų atstovai, paskatino visus labai kritiškai įvertinti, kas daroma šiems objektams išsaugoti.

Lietuvos kultūros ir kraštovaizdžio formavimuisi, tam tikrais istoriniais laikotarpiais, dvarai turėję pačią didžiausią įtaką, šiandien atsidūrė prie išnykimo ribos. Sveikintinas Vyriausybės susirūpinimas vertingiausių Lietuvos dvarų paveldo išsaugojimu ateities kartoms, tačiau jų išsaugojimui reikalinga reali ir dalykiška, pagrįsta finansinėmis investicijomis programa. Tuo tikslu sekančiame Komisijos posėdyje dalykiškai ir geranoriškai su Programos rengėjais ir ekspertais-oponentais buvo išanalizuotas Programos projektas. Prieita vieningos nuomonės, kad jis yra esminiai taisytinas. Komisija apie tai raštu informavo Seimo valdybą, Vyriausybę. Pritarė Valstybinės paminklosaugos komisijos iniciatyva rengiamai Dvarų išsaugojimo Strategijai - koncepcijai, kurios parengimas nebuvo numatytas ir pasiūlė papildomai sudaryti Seimo darbo grupę bei nustatyti naują Programos pateikimo terminą. Komisijos pasiūlymams pritarė LR Vyriausybė ir LR Seimo valdyba. Pataisytas ir papildytas Programos projektas 2002 m. gruodžio 14 d. buvo pateiktas Seimo Subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisijai ir Vyriausybei. Šiuo metu jis yra dar kartą tikslinamas ir rengiamas galutiniam priėmimui.

Šiais pavyzdžiais siekiama parodyti, kad Komisija savo veikloje siekia atrinkti klausimus, kuriems neatidėliotinai reikalingas Valstybės dėmesys. Komisija siekia neapsiriboti vien svarstymu tokių klausimų, o panaudodama savo įgaliojimus, siekia padėti ministerijoms ir kitoms institucijoms spręsti tuos klausimus. Antai, Kultūros ministerija savo 2002-11-19 d. raštu Nr. 150-06-357 dėkoja Komisijai už rūpestį nekilnojamųjų kultūros vertybių paveldo išsaugojimu ir jų tvarkymo darbų finansavimu. Tačiau ministerijos vadovybė kartu išreiškia susirūpinimą, kad dėl nepakankamo finansavimo ne tik nėra galimybių sutvarkyti istorinės, architektūrinės ir kultūrinės reikšmės turinčius paveldo objektus, bet lėšų nepakanka net šių objektų konservavimui ir apsaugai nuo žalojančio laiko ir aplinkos poveikio. Tokia kultūros paveldo būklė reikalauja, kad Seimo komisija netaptų dar viena konstatuojančia kritinę situaciją institucija , o panaudodama visą savo įtaką apie tai signalizuotų Seimo vadovybei ir Vyriausybei. Tuo tikslu Komisija praktikuoja, keliančiais didesnį susirūpinimą klausimais kreiptis į atitinkamas institucijas teikiant joms svarstymo protokolų išrašus, Komisijos sprendimus ir pasiūlymus.

Pažymėtinas, kaip vienas iš tokių Komisijos siūlymų, Kreipimasis į LR Seimo valdybą, Seimo komitetus, Vyriausybės institucijas, ministerijas, Seimo frakcijas, atstovaujančias partija, radijo-televizijos agentūras, žiniasklaidą su prašymu atkreipti dėmesį ir visais įmanomais būdais paremti Lietuvai pagražinti draugijos veiklą.

Tai viena iš ryškiausių tautinių patriotinių visuomeninių organizacijų, įkurta 1921 metais Kanauninko Juozo Tumo - Vaižganto, veikusi iki 1940 metų. Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, nuo 1995 metų vėl atnaujinusi savo veiklą, jau yra nemaža nuveikusi. Draugija, puoselėdama tarpukario vaižgantinės dvasios tradicijas prisideda ir remiant jos pastangas gali per mokyklas, švietimo sistemą, administracines ir visas kitas institucijas bei organizacijas, visuomenės bendrijas gali daug daugiau prisidėti prie bendravalstybinių pastangų rūpinantis visuomenės dorovės, pilietiškumo, tautinio savitumo ir kultūros ugdymu, kraštotvarkos, aplinkosaugos, ekologinio švietimo, gamtos ir kultūros paminklų apsauga. Apie Draugijos veiklos aptarimą Seimo komisijoje buvo atspausdintas LSDP laikraštyje "Mūsų balsas" Komisijos patarėjo Remigijaus Bružio platus straipsnis.

IV. Komisijos narių dalykinių žinių turtinimas

Komisijos darbe dalyvauja įvairių profesijų žmonės, todėl jų žinių subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių srityje turtinimui praktikuojamos konferencijos ir klausymai. Ataskaitinių 2002 metų sausio mėnesy buvo aptartas pranešimas "Apie pasirengimą Subalansuotos plėtros Jungtinių Tautų konferencijai 2002 m. rugpjūčio 26 d. Johanesburge (Pietų Afrikoje)". Pranešimą skaitė Jungtinių Tautų Aplinkos ir plėtros steigiamosios konferencijos, įvykusios 1992 metais Rio de Žaneire (Brazilijoje), dalyvis Aplinkos ministerijos Tarptautinių ryšių ir sutarčių skyriaus viršininkas, Gamtos mokslų daktaras Evaldas Vėbra. Tų pačių metų rugsėjo mėnesy buvo apsvarstytas Aplinkos ministro Arūno Kondroto pranešimas apie Pasaulio viršūnių susitikimą Johanesburge, subalansuotos plėtros klausimais. Tuo pačiu buvo aptarti tolimesni Lietuvos planai šioje srityje.

Komisijos kartu su Seimo Aplinkos apsaugos komitetu organizuotoje konferencijoje buvo aptartas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano projektas, vėliau patvirtintas LR Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr.IX-1154 ir Valstybės ilgalaikės veiklos strategija. Konferencijos darbe buvo pakviesti dalyvauti Seimo nariai, apskričių administracijų viršininkai, dešimties didžiųjų miestų merai, Aplinkos, Kultūros, Ūkio, Vidaus reikalų, Žemės ūkio ministerijų vadovai, Valstybinės paminklosaugos komisijos, teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros specialistai.

Apie konferencijoje svarstytus klausimus "Seimo kronikoje" buvo publikuota Komisijos patarėjo Remigijaus Bružio išsami informacija.

Komisijos organizuotoje lapkričio mėnesį konferencijoje "Lietuvos medinė architektūra, jos išsaugojimo galimybės ir siekiai Europos Sąjungos bei Europos Tarybos programų kontekste" skaitė pranešimus žymiausi šios srities specialistai architektai, istorikai, paminklosaugininkai, kaip Dalia Puodžiukienė, Maja Ptašek, Algė Jankevičienė, Alfredas ir Robertas Jomantai ir kiti. Buvo žiūrimas ir aptariamas šiais metais sukurtas filmas "Lietuvos mediniai dvarai".

Komisija, analizuodama savo veiklą, atkreipė dėmesį, kad bažnytiniam turtui, kaip tautos kultūros paveldo kategorijai, kreipiamas mažokas dėmesys. Konferencijoje buvo išklausyti Kultūros ministrės patarėjo, Valstybinės paminklosaugos komisijos nario Juozo Pilipavičiaus ir Kunigo, Teologijos licenciato, Tabariškių klebono Jordano Kazlausko pranešimai "Apie sakralinio turto ir bažnytinės architektūros būklę, kaip vieną iš Lietuvos kultūros paveldo sudėtinių dalių".

Komisijoje svarstomi klausimai ir priimami sprendimai, kad būtų reikiamo kvalifikacinio lygio, praktikuojama kviesti pranešėjais aukštos kvalifikacijos specialistus, mokslo darbuotojus, ministerijų ir kitų institucijų, organizacijų vadovus. Komisijos darbo gerinimui pasitarnauja bendradarbiavimas su Seimo Aplinkos apsaugos komitetu, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu, dalyvavimas Aplinkos ministerijos, Kultūros ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės paminklosaugos komisijos, Kultūros vertybių apsaugos departamento prie KM renginiuose, turinčiuose bendrų interesų su Komisijos darbo kryptimis. Komisijoje priimamų sprendimų kokybę ir aktualumą padeda gerinti bendras darbas su Komisijos ekspertų Taryba, vadovaujama nusipelniusio aplinkosaugininko ir didelę organizacinio darbo praktiką turinčio Tarybos pirmininko Rapolo Liužino.

Teikiamoje Komisijos ataskaitoje siekiama parodyti kokios laikomasi krypties, kad analizuojant ir svarstant su subalansuota plėtra ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga susijusius klausimus būtų priimami dalykiški sprendimai, padedantys spręsti aktualiausius laikmečio uždavinius. Kartu siekiama, kad Komisija savo veikoje nedubliuotų Seimo komitetų darbo, o panaudodama savo įtaką ir kompetenciją, galėtų efektyviau bendradarbiauti su ministerijomis ir kitomis institucijomis geriau sprendžiant LR Seimo valdybos ir LR Vyriausybės pavedimus bei keliamus uždavinius.