Diskusija dėl Konstitucijos 41 straipsnio pataisų įvyko Komisijoje gavus Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Rolando Pavilionio raštą, kuriame raginama kuo skubiau registruoti Konstitucijos 41 straipsnio pataisą. Šis raginimas siejamas su Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatos dėl mokslo privalomumo iki 18 metų neatitikimu Konstitucijos 41 straipsniui, kuriame nustatyta, kad mokslas privalomas iki 16 metų. 2002 m. Komisijos darbo grupė parengė Konstitucijos 41 straipsnio pataisų variantus, o Seimo Socialdemokratinės koalicijos ir Socialliberalų frakcijos pateikė pasiūlymus. Klausimai, susiję su Konstitucijos 41 straipsnio pakeitimais, buvo svarstyti trijuose Komisijos posėdžiuose. Nagrinėjant pataisas, buvo daug diskutuojama dėl vidurinio mokslo statuso (visuotinumo ir privalomumo požiūriu), o taip pat amžiaus, iki kurio vidurinis mokslas privalomas, įteisinimo. Komisija, atsižvelgusi į frakcijų pasiūlymą neskubėti priimti sprendimo dėl Konstitucijos keitimo, padarė pertrauką, o dabar vėl grįžta prie Konstitucijos 41 straipsnio pataisų svarstymo.

Kalbėjęs diskusijoje Rolandas Pavilionis pažymėjo, kad Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, jog mokslas yra privalomas asmenims iki 16 metų, neatitinka tikrovės. Pasiūlymas keisti Konstitucijos 41 straipsnį – tai bandymas suderinti Konstituciją su realybe. Reikėtų ieškoti tokios formuluotės, kuri įtvirtintų ne prievartinį vidurinio mokslo siekimą, o būtų įteisinta prievolė valstybei (aplinkai) – vaikai turi įgyti vidurinį išsilavinimą. Rolandas Pavilionis atkreipė dėmesį, kad augant neišsilavinusių žmonių skaičiui, žalą patiria ne tik pats žmogus, o ir visuomenė. Kalbėdamas apie Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymą, Rolandas Pavilionis sakė, kad tikslinga atsisakyti amžiaus nuorodos, kad reikėtų vartoti visuotinumo ir privalomumo sąvokas. Rolandas Pavilionis pakomentavo darbo grupės siūlomo Konstitucijos 41 straipsnio pataisų varianto antrosios ir trečiosios dalių nuostatas. Straipsnio antrosios dalies pakeitimai siejami su tuo, kad dabartiniu metu neliko aukštesniųjų mokyklų. Be to, buvo siekta atsisakyti "nemokamo mokslo" sąvokos. Atsiradus neuniversitetinėms aukštosioms mokykloms, Rolando Pavilionio nuomone, Konstitucijos 40 straipsnio trečiojoje dalyje tikslinga įrašyti, kad autonomija suteikiama universitetinėms aukštosioms mokykloms.

Algimantas Valentinas Indriūnas pabrėžė 18 metų amžiaus cenzo įrašymo Konstitucijoje svarbą, ją siedamas su tuo, kad asmuo iki 18 metų yra nepilnavertis darbo rinkoje, ir atsiranda didelė tikimybė nuo 16 metų nesimokantiems mokykloje ir nedirbantiems vaikams tapti narkomanais, nusikaltėliais. Henriko Žukausko nuomone, valstybė turi daryti žingsnius siekiamybės įtvirtinime – prie Konstitucijoje įrašytų tiesų turėtų būti "pritraukiamas gyvenimas". Jo nuomone, nereikėtų bijoti įrašyti nuostatos, kad valstybė sudaro socialines prielaidas vidurinio mokslo siekiamybei įgyvendinti.

Komisijos nariai Raimondas Šukys, Kazimira Danutė Prunkienė sakė, kad įrašius Konstitucijoje nuostatą dėl vidurinio mokslo privalomumo vaikams iki 18 metų, praktiškai tikslas nebus pasiektas dėl valstybės formuojamų socialinių garantijų, padedančių užtikrinti mokslo prieinamumą, nebuvimo. Realesnis kelias siekiant vidurinio išsilavinimo užtikrinimo – įrašyti Švietimo įstatyme nuostatą, kad valstybė visomis priemonėmis garantuoja vidurinio mokslo prieinamumą.

Irena Šiaulienė, apibendrindama diskusijoje išsakytas mintis, pažymėjo, kad ji nesutiktų su nuomone, jog nereikia keisti Konstitucijos 41 straipsnio. Jos nuomone, reikėtų ieškoti formuluotės nenurodant asmenų amžiaus, iki kurio mokslas privalomas. Taip pat būtų naudinga atlikti socialinių klausimų analizę, išsiaiškinant, kiek lankančių mokyklas vaikų gauna socialinę paramą, kiek yra vaikų, kuriems tokios paramos trūksta ir t.t. Irena Šiaulienė taip pat pasiūlė Komisijos darbo grupei (Juozas Bernatonis, Algimantas Valentinas Indriūnas, Andrius Kubilius, Rolandas Pavilionis, Gintaras Steponavičius, Irena Šiaulienė) parengti ir pateikti naujas Konstitucijos 41 straipsnio pataisų formuluotes.