DALYVAVO: Komisijos pirmininkės pavaduotojas Petras Gražulis, nariai Vytautas Einoris, Jonas Jučas, Gintautas Mikolaitis, Kęstutis Skamarakas.

Mindaugas Bastys komandiruotėje Briuselyje, Jūratė Juozaitienė ir Povilas Jakučionis vadovavo darbo grupės posėdžiui, rengiant Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo projektą, Viktoras Rinkevičius, Henrikas Žukauskas buvo pranešėjais savo komitetų posėdžiuose.

KVIESTIEJI ASMENYS: Raseinių rajono savivaldybės meras Edmundas Jonyla, savivaldybės administracijos vyr specialistė kultūros vertybių apsaugai Gražina Pečkaitienė, Komisijos pirmininkės Jūratės Juozaitienės padėjėja Gita Kondrotaitė, Komisijos ekspertų tarybos pirmininkas Rapolas Liužinas, Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė, KVAD Kauno teritorinio padalinio viršininkė Irena Vaškelienė, t.p. padalinio vyresnysis valstybinis inspektorius Liutauras Tarbūnas.

DARBOTVARKĖ:

1.Aplankyti Raseinių rajono kai kuriuos nekilnojamojo kultūros paveldo objektus ir išklausyti rajono savivaldybės mero Edmundo Jonylos informaciją, kaip savivaldybė rūpinasi nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimu t.tarpe dvarų, kaip istorijos, architektūros ir kultūros paveldo objektų išsaugojimu.

10 .30 – 17 val. Objektų lankymas:

Butkiškės bažnyčios architektūros ir sakralinio turto apžiūra;

Lankymasis Burbiškių dvarvietėje;

Poeto Maironio gimtinės ir tėviškės apžiūra;

Maslauskiškių malūno ir kaimo turizmo sodybos apžiūra;

Skaraitiškės dvaro ir parko apžiūra;

Raseinių krašto istorijos muziejaus (buv. Arešto namų) apžiūra.

17 – 18 val. Muziejaus svečių salėje rajono savivaldybės mero informacija ir rajono nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos būklės APTARIMAS:

Butkiškės Bažnyčia (AV-584).

Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, esanti Ariogalos seniūnijos Butkiškės gyvenvietėje priskiriama XVIII-XIX a. liaudies architektūros formoms. Medinė, stačiakampė, bebokštė, aptverta akmenų mūro tvora. Šventoriuje stovi dviejų tarpsnių medinė varpinė. Kapitaliai remontuota 1939 metais. Dabartinė bažnyčios būklė reikalauja remonto. Neatidėliojant būtina keisti visus langus, remontuoti duris, dažyti dalį vidaus ir lauko sienų.

Burbiškių dvaras (G-217K).

Klasicistinio XIX a. laikotarpio dvaro sodyba netoli Dubysos upės, turinti peizažinio, laisvo planavimo bruožų. Dvaro rūmas –dvišlaičiu stogu vieno aukšto su mansarda gyvenamasis namas, plytų mūro, tinkuotas, perdangos medinės. Unikali, retai kur išlikusi virenės, kamino konstrukcija. Pažeistas pastato stabilumas, medinės perdangos būklė avarinė, nemaža dalis medinių sijų išlinkę ir įlūžę. Išlikę tvarto akmenų mūro sienos, dėl blogos pamatų būklės taip pat nestabilios.

Maslauskiškių malūnas (IP-1245 I-T).

Pastatytas 1895 m., perstatytas ir išplėsta veikla 1920 m.(vilnų karšykla, milo vėlykla, lentpjūvė). Priklausė A.Bodendorfui. Malūnas buvo panaudotas kuriant žinomą filmą “Niekas nenorėjo mirti”. A.Bodendorfo. dukra Erna 1994 metais, atgavusi teises į tėvo nuosavybę rūpinosi malūno remontu, atstatė tėvų sodybą, pritaikė ją kaimo turizmui. Malūnas veikė iki 2002 metų. Dabar malūnas yra kaip istorijos – technikos paveldo paminklas.

Maironio gimtinė (IR-213) Pasandravy ir tėviškė (IV-521) Bernotuose.

Raseinių rajono Pagujokų seniūnijos Pasandravio memorialiniame draustinyje yra poeto Maironio gimtinės Pasandravy sodyba ir tėviškės Bernotuose sodyba. Sodybas jungia 140 ąžuolų alėja. Sodybos lankomos turistų, užsieniečių, moksleivių. Sodybų pastatai ir keliai reikalingi remonto, tvarkytina aplinka. Šiemet rajono savivaldybė ir KVA Departamentas skyrė lėšas restauruoti vieną iš pastatų – pavalkinę. Darbai turi būti baigti 2004 m. Labai reikia remonto poeto tėviškės gyvenamajam namui, ledainei ir ypač svirnui. Gontinių skiedrų stogai kiauri, drėgmė pūdo medinės sienas ir lubas. Labai gadina memorialinės sodybos aplinką neapgalvotai pastatyti gelžbetoniniai elektros stulpai. Būtina kapitaliai atnaujinti takų, privažiavimo prie sodybų kelių ir automobilių parkavimo aikštelių dangas.

Skaraitiškės dvaras (G-46K).

Rūmų pastatas klasicizmo stiliaus, stačiakampis, vienaaukštis. Rūmas unikalioje aukštoje vietoje, apsuptas didelio seno parko, išlikę didžiulės liepų, klevų ir ąžuolų alėjos. Parko teritorija teka Tvarkantės upelis. Atlikti archeologiniai, konstruktyviniai, dendrologiniai tyrinėjimai. Jais vadovaujantis konservuotas rūmų pastatas, atnaujinamas buvęs tvenkinys, tvarkoma rūmus supanti aplinka. Šis unikalus dvaras su parku, kaip ryškus klasicistinio stiliaus atstovas, realiai gali tapti kultūros ir rekreacijos centru, atstovaujančiu gausų šio regiono kultūros vertybių palikimą.

Domininkonų vienuolynas ir ūkiniai pastatai (AV-583).

Raseiniuose XVIII amžiuje vietoje buvusios medinės bažnyčios pastatyta mūrinė baroko stiliaus bažnyčia ir Domininkonų vienuolynas. Vienuolyno pastatas prieš kelis dešimtmečius pertvarkytas ir naudojamas, kaip respublikinės M.Mažvydo bibliotekos knygų saugykla. Ūkiniai pastatai statyti XVII amžiuje, dalis jų yra avarinėje būklėje, tikslinga jų restauracija. Šie pastatai privatizuoti. Savininkas geranoriškas, prašo atlikti paveldosauginius tyrinėjimus, pageidauja dalį pastato panaudoti kavinės įrengimui.

Arešto namai (IR-211).

Raseiniuose 1930 metais pagal vokišką projektą pastatyti arešto namai, skirti jaunimo perauklėjimui. Vėliau jame buvo kalinami politiniai kaliniai. Nuo 1952 m. jame veikė žemės ūkio mokykla. 1976 m. šiame pastate įkurtas Krašto istorijos muziejus. Jame sukaupta virš 13 tūkst. eksponatų. Muziejuje veikia dailės dirbinių salonas, rengiamos įvairios dailės parodos. Šiuo metu pastatas restauruojamas rajono savivaldybės ir KVA Departamento lėšomis.

Aplankius aukščiau išvardintus objektus Raseinių rajono savivaldybės meras Edmundas Jonyla informavo, kad rajone yra 364 įvairūs kultūros paminklai ir vertybės. Tarp jų 185 priskiriamos istorijos sričiai, 110 – dailės, 33 – archeologijos, 24 – architektūros, 7 – mitologijos, 3 – istorijos – technikos ir 2 – urbanistikos sričiai.

Rajono pasididžiavimas - urbanistikos objektas Šiluvos miestelis, kurį išgarsino XVII amžiaus pradžioje Mergelės Marijos su kūdikiu ant rankų regėjimas. Čia stovi renesanso baroko stiliaus bažnyčia Bazilika (1760-1775 m.) ir kapinių Koplyčia (1924 m.). Šiluvą savo dalyvavimu 1993 metais pagerbė Popiežius Jonas Paulius II.

Savivaldybės registro objektų tvarkymui, kultūros vertybių apskaitai, parodoms, kultūros Paveldo dienai ir kitiems renginiams kasmet iš savivaldybės biudžeto skiriama po 100 tūkst. litų, dažniausiai kooperuojant lėšas su Kultūros vertybių apsaugos departamento investicijomis. Žinoma, jų labai nepakanka, bet tardamiesi su departamentu ir jo Kauno teritorinio padalinio vadovybe bei specialistais, tas kuklias lėšas stengiamės nukreipti, kur jos labiausiai reikalingos. Ieškome lėšų ir kitais įvairiais būdais. Antri metai karių kapinių tvarkymui lėšų gauname iš Rusijos ambasados. Su Darbo biržos ir Dubysos bei Tytuvėnų regioninių parkų administracijomis organizuojame talkas piliakalnių, parkų, kapinių tvarkymui. Dalį lėšų privatizuotuose objektuose skiria savininkai.

Suprantame, kad Seimo Subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisija ar KVAD’as neatvežė pinigų maišo. Vienok, meras išreiškė įsitikinimą, kad tarpusavy pasitarus ir subendrintomis pastangomis surasime būdų, kaip neleisti sunykti kultūros paveldo vertingiausiems statiniams ir kitiems kultūros objektams. Taip pat meras padėkojo KVAD’o direktorei Dianai Varnaitei, Kauno t.p. vadovei Irenai Vaškelienei, rajono savivaldybės vyr.specialistei Gražinai Pečkaitienei už nuoširdų rūpinimąsi šiuo reikalingu darbu, padedančiu šioje dvasioje ugdyti jaunimą ir visuomenę.

Savivaldybės lėšomis, kaip šiandien tariamės, įsipareigojame neatidėliojant parengti poeto Maironio gimtinės ir tėviškės sutvarkymo dokumentaciją, o patiems darbams norime pritarimo lėšas gauti per KVA Departamentą jau 2004 metams.

Komisijos narys Vytautas Einoris teigiamai įvertino rajono savivaldybės atliekamą darbą. Vienok, aplankius darbotvarkėje numatytus objektus, susidaro įspūdis, kad šis kultūros, istorijos, tautos tradicijų puoselėjimo darbas privalo susilaukti didesnės svarbiausiųjų valstybinių institucijų dėmesio ir ypač finansinės paramos. Tai ką pamatėme Maironio gimtinės sodyboje niekaip negalima pateisinti lėšų stygiumi. Tai ne vien kultūros ir švietimo sistemos specialistų kaltė, jie kreipiasi, prašo, ieško. Bet čia labiausiai kaltas administracinių institucijų paviršutiniškas požiūris į tokių itin brangių kultūros paveldo vertybių išsaugojimą, atskleidimą ir populiarinimą. Nuo to didele dalimi nukenčia ypač moksleivijos, jaunimo, augančios kartos patriotinio auklėjimo esmė ir sėkmė. V.Einoris siūlė informuoti Kultūros ministeriją ir prašyti KVAD’ą skirti lėšas Maironio gimtinės pastatų, ypač stogų ir kelių sutvarkymui. Taip pat pritarė, kad būtų surastos lėšos Burbiškių buvusio dvaro pastatų atstatymo tyrinėjimo darbams.

Komisijos narys Gintautas Mikolaitis pritarė rajono mero informacijai, išsakė nuomonę, kad kultūros paveldo darbuotojų entuziazmas privalo būti paremiamas valstybės atitinkamų institucijų praktine parama. Kalbant apie Maironio gimtinės sutvarkymą, reikia vertinti, kad tai ne vien rajono rūpestis, bet daugiau visą Lietuvą liečiantis klausimas. Pagirtina atskirų žmonių, kaip Kęstučio Skamarako iniciatyva sutvarkyti išlikusius dvarus, kaip ypač vertingą Skaraitiškės dvarą ir senąjį parką.

Komisijos narys Jonas Jučas palaiko išvažiuojamojo posėdžio tikslą įsigilinti į kultūros paveldo objektų būklę betarpiai aplankant juos. Tik tada visu aštrumu ir aiškiai pasimato problema ir kaip ją spręsti. Pabuvojome Domininkonų buvusiame vienuolyne, kur Respublikinė Mažvydo biblioteka sandėliuoja per pusantro milijono knygų. Ne makulatūros, o apyvartoje dalyvaujančių knygų. Kaip girdėjome ir šiandien čia atvežta 8 tonos knygų, kurias dabar rankomis iškrauna visos trys šio filialo darbuotojos. Filialo vedėja Laima Kavaliauskienė kreipėsi į rajono Kultūros skyrių dėl lėšų skyrimo vienuolyno – saugyklos stogo ir šildymo sistemos remontui. Tačiau savo knygų likimu privalo susirūpinti Mažvydo bibliotekos administracija, nes dėl stogo nesandarumo nukentėjo daug knygų ir kitų leidinių. Pastačius prie Mažvydo bibliotekos naująją knygų saugyklą turi spręstis tolimesnis šio įdomios architektūros pastato panaudojimas. Jonas Jučas teigiamai vertina atliekamą darbą ypač tvarkant unikalų Skaraitiškės dvarą ir jį supantį parką. Siūlo remti ir skatinti tokių objektų savininkus, kurie skatinami patriotinių jausmų investuoja dideles lėšas iš anksto žinodami, kad jos neatsipirks. Todėl būtų tikslinga, kiek leidžia galimybės juos turėtų remti KVAD’as iš skiriamo dvarų paveldo išsaugojimo programos fondo. Komisijos narys Kęstutis Skamarakas, kaip Seimo narys, rinktas Raseinių apygardoje, tarpininkauja, kad KVAD’as skirtų bent 30-40 tūkst litų Butkiškės bažnyčios visiškai supuvusių langų pakeitimui ir daliniam vidaus ir lauko sienų dažymui. Bažnyčia nemažai padarė savo ir parapijiečių išgalėmis tvarkydama bažnyčios ir varpinės stogus bei laiptų aikšteles, tačiau aukščiau minėtiems būtiniems darbams lėšų nebeturi. Komisijos narys pritarė išsakytoms nuomonėms dėl kitų aplankytų objektų. Dėl dvarų, kadangi šiame krašte jo paties gimtinė, darys kiek išgalėdamas, kad dvarų paveldas ir parkas, tvenkinys medžių alėjos vėl puoštų šių apylinkių kraštovaizdį.

Kultūros vertybių apsaugos departamento Kauno teritorinio padalinio vadovė Irena Vaškelienė patvirtino, kad Raseinių rajono savivaldybė nemažai skiria dėmesio rajone esančio kultūros paveldo objektų tvarkymui. Kėdainiai ar Kaunas didžiuojasi savo senamiesčiais, o Raseinių rajonas be Šiluvos miestelio ir bažnyčios, kitų įdomių objektų turi unikalius Burbiškių ir ypač Skaraitiškės dvarus. Kauno ter. padalinys, kad išsaugoti šiuos dvarus prisidės lėšomis finansuojant tyrinėjimo ir projektinės – techninės dokumentacijos parengimui.

Kultūros vertybių apsaugos departamento prie KM direktorė Diana Varnaitė teigiamai vertina Raseinių rajono savivaldybės darbą rūpinantis nekilnojamuoju kultūros paveldu. Konkrečiai dėl paramos Butkiškės bažnyčios remontui reikalingas oficialus dokumentas. Domininkonų vienuolyno – Mažvydo bibliotekos stogo ir katilinės remontui pagal šio objekto statusą departamentas skirti lėšų negali. Kiti objektai, kaip Arešto namų, dabar Raseinių krašto istorijos muziejaus pastato pradėti restauravimo darbai bus tęsiami. Užbaigus lauko darbus bus atliekami vidaus restauravimo darbai. KVAD’as, turėdamas š.m. balandžio 18 d. Vyriausybės nutarimu Nr.481 patvirtintą “Dvarų paveldo išsaugojimo programą” prisidės prie Burbiškių ir Skaraitiškės dvarų tyrinėjimo ir projektinės – techninės dokumentacijos parengimo finansavimo, tačiau patys atstatymo darbai turės būti vykdomi savininkų lėšomis. Tuo pačiu direktorė D.Varnaitė siūlo, kad Seimo komisija, matydama neaiškią kultūros paveldo išsaugojimo būklę, kaip šiandien dar kartą akivaizdžiai įsitikinome, tarpininkautų prieš Vyriausybę formuojant 2004 metų biudžetą šiai sričiai padidinti skiriamus iš valstybės biudžeto asignavimus.

Komisijos pirmininko pavaduotojas Petras Gražulis pažymėjo, kad Raseinių rajonas vienas iš turtingiausių kultūros, istorijos, sakralinio turto ir kitų objektų skaičiumi ir reikšmingumu. Savo neprilygstamu unikalumu labai vertinga Šiluvos bažnyčia ir Koplyčia, vienas iš ilgiausių Europoje Lyduvėnų geležinkelio tiltas, poeto Maironio gimtinė, Biliūnų ir Skaraitiškės vieni iš gražiausių visoje Žemaitijoje dvarai ir kt. Šios išvykos metu galėjome betarpiai įsitikinti atliekamų darbų prasmingumu, kad šias ir kitas vertybes išsaugoti ateities kartoms. Lietuvai tapus Europos Sąjungos pilnateise nare dar daugiau padidės turistų srautai į mūsų gražų kraštą. Todėl suprantamas Seimo, Vyriausybės, Kultūros ministerijos dėmesys išsaugoti ir puoselėti kultūros paveldą, gausinti jį naujais darbais. Atstatomi Valdovų rūmai, Vyriausybės patvirtinta Lietuvos dvarų išsaugojimo programa, baigiamas parengti Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas. Tačiau, kaip šiandien akivaizdžiai įsitikinome visam tam reikalingi praktiški veiksmai ir svarbiausia lėšos. Diana Varnaitė teisi, pirmoje eilėje mūsų Komisija, turėdama kultūros vertybių apsaugos pavadinimą privalome paremti paveldosaugos specialistus, Kultūros ministeriją pagrįsdami valstybės asignavimų reikalingumą šiai nemažiau reikšmingai, kaip švietimas, sveikatos apsauga ar žemės ūkis, sričiai. Kaip įsitikinome, kartu su rajono savivaldybės administracija, visi esame vienminčiai ir tik bendru rūpesčiu šioje nelengvoje valstybės ekonominėje padėtyje turime rasti visiems priimtiniausius sprendimus.

NUSPRĘSTA, Komisijos narių bendru sutarimu:

1.Pripažinti, kad Raseinių rajono savivaldybė, vykdydama nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir nutarimų reikalavimus, pagal išgales, rūpinasi šio paveldo išsaugojimu ir jo propagavimu visuomenėje. Pritarti savivaldybės administracijos atliekamam darbui ir bendradarbiavimui su Kultūros vertybių apsaugos departamentu prie LR Kultūros ministerijos rūpinantis rajone esančių nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga;

2.Rekomenduoti Kultūros ministerijai suteikti Raseinių rajono savivaldybės administracijai finansinę paramą sutvarkant Tautos poeto Maironio gimtinės pastatus.

Rekomenduoti Aplinkos ministerijai, kad tarpusavyje bendradarbiaujant su Kultūros ministerija, Pasandravio memorialiniame draustinyje sutvarkyti aplinką ir kelius, kad Maironio gimtinė, kaip itin reikšmingas jaunosios kartos auklėjimui objektas, kuo geriau pasitarnautų kultūrinio, patriotinio ir tautinio auklėjimo paskirčiai.

Pritarti rajono savivaldybės sumanymui dėl Maironio gimtinės prižiūrėtojo namų įrengimo, suteikiant lengvatinę paskolą jaunai šeimai, kuri gyvendama tuose namuose pagal susitarimą atliks reikalingus priežiūros darbus;

3.Pritarti Butkiškės bažnyčios Klebono prašymui ir tarpininkauti, kad KVAD’as prie Kultūros ministerijos, pagal galimybes, 2004 metais bažnyčios remontui skirtų 30 tūkst. litų;

4.Siūlyti Kultūros ministerijai ir Aplinkos ministerijai pavesti paveldosaugos, kraštovaizdžio, turizmo ir kitiems reikalingiems specialistai išanalizuoti galimybę ir tikslingumą unikaliam Skairaitiškės dvarui, parkui ir juos supančiai aplinkai suteikti regioninio kultūros, rekreacijos ir aplinkosaugos centro statusą;

5.Tarpininkauti, kad KVAD’as prie Kultūros ministerijos rastų galimybę 2004 metais skirti lėšų Burbiškių ir Skaraitiškės dvarų tyrinėjimo ir projektinės – techninės dokumentacijos parengimui, o taip pat tęsti Raseinių krašto istorijos muziejaus restauravimo darbus;

6.Prašyti Kultūros ministeriją kartu su rajono savivaldybės administracija spręsti dėl tolesnio Domininkonų vienuolyno – Mažvydo bibliotekos saugyklos panaudojimo ir stogo bei šildymo sistemos remonto.

7. Kreiptis į Seimo Biudžeto ir finansų komitetą, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, LR Vyriausybę, Finansų ministeriją, kad rengiant 2004 metų Lietuvos respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, Kultūros vertybių apsaugos departamentui prie Kultūros ministerijos papildomai būtų skirta 10 mln.litų.