2003 m. birželio 18 d. įvykusiame Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei Antikorupcijos komisijos bendrame posėdyje išklausyta Vyriausybės 2003 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 353 sudarytos Komisijos valstybės tarnautojų veiksmams ir sprendimams, susijusiems su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, patikrinti bei Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovų informacija apie nustatytus įstatymų pažeidimus, padarytus vykdant žemės reformą.

Komisijos pareigūnų veiksmams, susijusiems su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, patikrinti, baigusios darbą birželio 1 d., atstovų prašyta pateikti išvadas, atsakyti į klausimus, kokia šiuo metu padėtis žemės sklypų grąžinimo srityje, dėl kokių priežasčių atsirado galimybė valstybės pareigūnams piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, kokių priemonių reikėtų imtis susidariusiai padėčiai ištaisyti ir kokiu būdu gali būti nubausti žemės reformos pažeidėjai.

Minėtos komisijos pirmininko pavaduotojas Pranas Aleknavičius informavo, kad komisijoje dirbo trys darbo grupės pagal šias veiklos sritis: 1) valstybės tarnautojų žemės įsigijimo analizė (vadovė R. Baškytė), 2) teisės aktų, sudariusių prielaidas valstybės tarnautojams įsigyti žemę piktnaudžiaujant tarnyba, analizė (vadovas P. Aleknavičius), 3) gyventojų skundų dėl neteisėtų valstybės tarnautojų veiksmų analizė (vadovas A.Basiulis). Komisija nustatė tikrintinus valstybės tarnautojus, turėjusius galimybę naudotis informacija apie laisvus valstybinės žemės fondo sklypus, tačiau negalėjo nustatyti, ar tarnautojai žemę įsigijo teisėtai, tai tirs atitinkamos institucijos. P.Aleknavičius sakė, kad antroji darbo grupė nurodė dešimt priežasčių, sudariusių prielaidas piktnaudžiauti tarnybine padėtimi: 1) 1997 m. priimti nuosavybės teisių atkūrimą į žemę reglamentuojantys teisės aktai, suteikę galimybę laisvo fondo valstybinę žemę perduoti nuosavybėn pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą neatsižvelgiant į tai, kas šią žemę dirba ir nesusiejant šio privatizavimo proceso su būsima ūkine veikla; 2) 2,5 m. galiojo tvarka, leidžianti nuosavybės teisę į žemę atkurti ir kitiems asmenims, iš žemės savininkų įsigijusiems teisę atkurti nuosavybės teises; 3) įstatymų nustatyto lygiavertiškumo principo pažeidimas, perduodant nuosavybėn laisvos valstybinės žemės sklypus vietoje negrąžinamos natūra žemės, 1998 m. patvirtinta žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodika, pagal kurią žemės vertė buvo nustatoma neįvertinus reikšmingų faktorių (žemė rekreacinėse zonose, prie didžiųjų miestų ar vandens telkinių, brandūs miškai ir kt.); 4) Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio nuostatos dėl pretendentų prašymų tenkinimo eiliškumo pažeidimas; 5) projektavimo procedūrų pažeidimas dėl nepakankamos žemėtvarkos projektų vykdymo kontrolės, už kurią atsakingi valstybės tarnautojai, dirbantys apskričių viršininkų administracijose ir Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos; 6) žemės reformą vykdančių specialistų nepakankama veikla atstovaujant valstybės interesus; 7) apskričių viršininkų vykdyta nepakankama darbuotojų veiklos kontrolė bei reagavimas į institucijų, atlikusių patikrinimus, išvadas; 8) egzistuojanti teisinė bazė, neleidžianti taikyti griežtesnių sankcijų valstybės tarnautojams (Valstybės tarnybos įstatymas nustato 6 mėn. patraukimo tarnybinėn atsakomybėn terminą, pagal BK 229 str. – galima traukti baudžiamojon atsakomybėn, kai padaroma didelė žala, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas numato, kad atleisti iš pareigų valdininką galima, tačiau nenustatyta kitos tarnybinės atsakomybės už piktnaudžiavimą taikymo tvarka); 9) atsakomybės požiūriu nesudaryta galimybė žemėtvarkos skyrių darbuotojus prilyginti valstybės tarnautojams, 10) nepakankamas statybų žemės sklypuose reguliavimas. P.Aleknavičius sakė, kad grupės pateikė pasiūlymus, kaip patikslinti žemės įvertinimo metodiką, nustatyti griežtesnius reikalavimus valstybės tarnautojams dėl tarnybinių nuobaudų taikymo, prailginti patraukimo tarnybinėn atsakomybėn terminą, išreiškė nuomonę, kad komisija turėtų tęsti darbą.

Vyriausybės sudarytos komisijos narė, antros darbo grupės vadovė Rūta Baškytė informavo, kad valstybės institucijų žemėtvarkininkų tikrinimas vykdytas pagal dvi grupes - griežtesnio ir riboto tikrinimo. Patikrintas institucijų, pavaldžių Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms, bei visų apskričių žemėtvarkos skyrių tarnautojų žemės sklypų įsigijimas po 1999 m., iš viso patikrinti 2837 tarnautojai, kartu su giminaičiais – 3653 asmenys. Daugiausia žemės sklypų turi Vilniaus, Telšių, Klaipėdos, Kauno apskričių viršininkų administracijų, Valstybinio žemėtvarkos instituto, Žemės ūkio ministerijos, Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojai. Pastebėjo, kad daugiausiai jų įsigijo tarnautojai, kurie tiesiogiai dalyvauja žemės reformos procese. Darbo grupės pateiktose išvadose siūloma atlikti sklypų, įsigytų ir ankstesniais metais, t.y. iki 1999 m., įsigijimo teisėtumo patikrinimą. Sakė, kad tarnautojų, tiesiogiai vykdančių žemės reformą, sklypų įgijimo teisėtumą įmanoma patikrinti per tris savaites, o visuotiniam patikrinimui prireiktų daugiau laiko.

Trečios darbo grupės narė, Seimo kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė informavo, kad iki birželio 1 d. pateiktus skundus dėl žemės grąžinimo tyrė minėta grupė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Atkreipė dėmesį į tai, kad neteisėti veiksmai tebevyksta, gaunama pranešimų iš gyventojų, kad vertingose vietovėse labai skubama atkurti nuosavybę į žemę bei miškus. Ji parengė pažymą dėl lygiavertiškumo principo pažeidimų suteikiant piliečiams neatlygintinai valstybinės žemės sklypus vertingose teritorijose. Žemės ūkio ministerijos pritarimo dėl teisės aktų keitimo nesulaukė, nes tai stabdytų žemės reformą.

Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Valentinas Junokas teigė, kad daugiausia piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi atvejų atkuriant nuosavybės teises į žemę padaryta po 1999 m. Seime priimto įstatymo pakeitimo, leidžiančio nuosavybės teisę perleisti kitiems asmenims, valstybės tarnautojai, kurie vykdė žemės reformą, pažeisdami Valstybės tarnybos įstatymą, Viešųjų ir privačių interesų tarnyboje derinimo įstatymą, suskubo naudotis spragomis. Šiuo metu yra iškelta 11 baudžiamųjų bylų, vyksta ikiteisminis tyrimas dėl Klaipėdos žemėtvarkos ir kt. pareigūnų veiklos. Nustatyta, kad praktiškai kiekvienoje apskrityje buvo pasinaudota turima informacija apie laisvus valstybinės žemės sklypus. Jo nuomone, priėmus Valstybės tarnautojų etikos kodeksą, situacija turėtų pagerėti, taip pat pasiūlyti Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai, suteikiantys teisę atleisti valstybės tarnautoją praradus pasitikėjimą, Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kurių tikslas nustatyti atsakomybę ne tik už piktnaudžiavimą tarnyba padarius didelę žalą. Apgailestavo, kad įstatymai draudžia viešai skelbti visuomenei žinotiną informaciją apie korumpuotus tarnautojus. Informavo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba tebevykdo tyrimą pasitelkusi Nacionalinės žemės tarnybos, Žemės ūkio ministerijos, Organizuotų nusikaltimų tyrimų tarnybos specialistus.

Susipažinusi su Komisijos valstybės tarnautojų veiksmams ir sprendimams, susijusiems su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, patikrinti pateikta informacija apie pažeidimus, padarytus vykdant žemės reformą, Antikorupcijos komisija pateikė Vyriausybei ir kitoms institucijoms savo pasiūlymus dėl jų veiklos bei pastabas dėl teisės aktų tobulinimo (žr. 2003-06-30 informaciją).