2003 m. rugsėjo 8 d. posėdyje Komisija Seimo pavedimu apsvarstė Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. IXP-2773. Komisija nepritarė Projekte numatytai reikalavimo teisės, kylančios iš valstybės garantijos nuomininkams, paveldėjimo, bei reikalavimo teisės, kylančios iš valstybės garantijos, perleidimo kitiems asmenims galimybei ir nusprendė siūlyti pagrindiniam komitetui siūlyti grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti.

Galimybė paveldėti ar juo labiau perleisti reikalavimo teisę, kylančią iš valstybės garantijos, yra ydinga antikorupciniu požiūriu, ką patvirtina teisės atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius perleidimo, įtvirtinto 1999 m. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, skaudi patirtis. Įstatymų leidėjas vėliau buvo priverstas panaikinti šią nuostatą, tačiau daugybės neigiamų pasekmių nebuvo išvengta: valstybės tarnautojai, pasinaudodami turima informacija “supirkinėjo teises”, kurias vėliau greitai ir palankiai (gaudami geresnius sklypus ir pan.) realizuodavo, žmonių, atsisakiusių perleisti teises, nuosavybės teisių atkūrimo klausimai buvo vilkinami, net ir išaiškėjus valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo atvejams jų patraukimas atsakomybėn gana problematiškas, be to, tai reikalauja didelių teisėsaugos ir kontrolės institucijų finansinių ir intelektinių išteklių. Taip pat pažymėtina, kad tokiu būdu buvo pakirstas žmonių pasitikėjimas valstybe, jos institucijomis.

Šiame posėdyje taip pat buvo apsvarstytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 10, 12, 15, 17, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. IXP-2772. Komisija nepritarė Projekte numatytam nuomojamų patalpų perdavimui nuomininkų nuosavybėn neatlygintinai nuomininkams, likusiems gyventi gyvenamuosiuose namuose, jų dalyse, butuose, kurių savininkai nenori susigrąžinti natūra arba pagal įstatymą negrąžinamų natūra ir nusprendė siūlyti pagrindiniam komitetui siūlyti grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti.

Komisijos nuomone, motyvas, kad šia norma siekiama suvienodinti visų nuomininkų teises nėra pagrįstas. Teisė nuomininkams privatizuoti nuomojamus butus buvo suteikta 1991 m. priėmus Butų privatizavimo įstatymą, tačiau pagal jį negalėjo būti privatizuoti gyvenamieji namai ir butai, kurie iš Lietuvos piliečių buvo paimti, konfiskuoti arba nacionalizuoti, kitaip tariant, nuomininkai, gyvenantys savininkams grąžintinuose namuose ir butuose, negalėjo jų privatizuoti. Ta prasme nuomininkai, gyvenę valstybiniam, visuomeniniam butų fondui priklausiusiuose butuose, ir nuomininkai, gyvenę iki nacionalizacijos privatiems asmenims priklausiusiose patalpose, iš tiesų buvo nelygioje padėtyje, kadangi pastarieji neturėjo teisės nuomojamų butų privatizuoti. Todėl logiška galiojančios įstatymo redakcijos nuostata, kad nuomininkai, gyvenantys namuose, kurių savininkai susigrąžinti natūra nepageidauja arba jie yra natūra negrąžintini, gali šias patalpas privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme numatyta, kad gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją. Įstatymų leidėjas šia nuostata kaip tik ir siekė pagal galimybes sulyginti visų nuomininkų teises. Tačiau nuomininkams, gyvenantiems savininkams grąžintinuose namuose, nuomojamų patalpų perdavimas nuosavybėn neatlygintinai kaip tik pastatytų juos į nelygią t.y. pranašesnę padėtį lyginant su tais asmenimis, kurie privatizavo, t.y. išsipirko jų iš valstybinio, visuomeninio butų fondo nuomotas patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą. Be to, priėmus tokią nuostatą, nelygioje t.y. blogesnėje padėtyje atsidurtų ir tie nuomininkai, kurie yra pareiškę norą nusipirkti (privatizuoti) jų nuomojamas patalpas lengvatinėmis sąlygomis, remiantis dabar galiojančiomis įstatymo nuostatomis.

Šiame posėdyje Komisija taip pat apsvarstė I.Jodelienės skundo dėl nuosavybės teisių į jos motinai priklausiusią žemę Zarasų rajone proceso vilkinimo nagrinėjimo medžiagą ir nusprendė siūlyti Ministrui Pirmininkui skirti Utenos apskrities viršininkui V.Cibulskui tarnybinę nuobaudą. Komisija taip pat atkreipė Vyriausybės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dėmesį į nuosavybės teisių atkūrimo Utenos apskrityje problemas ir paprašė imtis atitinkamų priemonių joms spręsti.