Balandžio mėn. 7 d. ir posėdyje svarstytas Seimo narys Algirdas Sysas dėl viešo pareiškimo televizijos laidoje "Žodžio laisvė", kai jis, diskutuojant apie Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pateiktą prašymą ištirti, ar Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo kai kurios nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pareiškė: "Reikia tiesiai šviesiai pasakyti, kad mūsų Konstitucijoje aiškiai pasakyta, jeigu iškyla grėsmė, na, sakykim, ekonominė šiuo atveju, ir reikėtų vykdyti įstatymą, tai reikėtų pirmiausia sumažinti valdymo išlaidas, apie kurias čia kalba, ir pirmiausia tiems, kurie gauna didelius atlyginimus, tai pirmiausia ir teisėjams." Konstitucinis teismas tokį A. Syso pasisakymą įvertino kaip Seimo nario kišimąsi į teisėjo ar teismo veiklą. Komisija nusprendė, kad Seimo narys Algirdas Sysas, viešai išsakydamas savo nuomonę, teisės aktų nepažeidė, nes jis pasinaudojo savo, kaip žmogaus, teise, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, išsakė savo asmeninę, bet ne Lietuvos Respublikos Seimo, nuomonę.

Šiame posėdyje buvo svarstomas ir Kaimo reikalų komiteto prašymas įvertinti teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Aloyzo Sakalo etiką komentuojant komiteto pateiktą išvadą dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Dienraščio straipsnyje buvo pareikštos abejonės dėl aukštus postus užimančių pareigūnų, tame tarpe ir Seimo kaimo reikalų komiteto narių. Tačiau, tai buvo straipsnio autoriaus teiginys, bet ne A. Sakalo cituojamos mintys. Be to A. Sakalas dėl kilusių abejonių kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad patvirtinti, ar paneigti kilusias abejones. Komisija nusprendė, jog Aloyzas Sakalas etikos reikalavimų nepažeidė.

Balandžio 16 d. nagrinėjant klausimą dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto Seimo laikinosios tyrimo komisijos vidaus reikalų ministro Juozo Bernatonio viešai pareikštiems kaltinimams policijos generaliniam komisarui Vytautui Grigaravičiui ir jo nušalinimo bei atestacijos teisėtumui ištirti darbe, faktų dėl kurių Seimo nariai negalėtų dalyvauti šios komisijos darbe, nenustatyta.

Balandžio 23 d. posėdyje Pasvalio rajono savivaldybės tarybos grupės narių prašymu svarstytas klausimas dėl Seimo narių, tuo pačiu ir rajono savivaldybės tarybos narių dalyvavimo savivaldybės tarybos posėdžiuose po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimo, patvirtinusio dvigubo mandato draudimo principą, paskelbimo. Komisija nusprendė siūlyti Seimui kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86, 87 straipsnių papildymo bei pakeitimo ir įstatymo papildymo 88⁽¹) straipsniu įstatymo nuostatos, leidžiančios Seimo nariams po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimo paskelbimo (2003 m. vasario 25 d.) dalyvauti savivaldybių tarybų posėdžiuose, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Gegužės 12 d. buvo svarstoma, ar nebuvo nusižengta įstatymų nuostatoms, organizuojant Seime konferenciją "Medikamentinis abortas: politiniai, moraliniai ir medicininiai aspektai". Rekomenduota ateityje susilaikyti nuo konferencijų ir kt. renginių organizavimo, kurių metu gali būti pažeidžiamos teisės norminių aktų nuostatos ir kiltų abejonių, kad tokio renginio organizavimas sudarytų prielaidas daryti spaudimą kitoms valstybinėms institucijoms.

Kaip pagalbinė komisija svarstė Lietuvos Respublikos politikų profesinės etikos ir elgesio kodekso projektą. Nuspręsta siūlyti (pavedant Seimo Etikos ir procedūrų komisijai) sudaryti darbo grupę tobulinti įstatymo projektą, kartu keičiant ir papildant Lietuvos Respublikos Seimo statutą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, Valstybės tarnybos įstatymą, Vietos savivaldos įstatymą, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuostatus, Seimo Etikos ir procedūrų komisijos nuostatus.

Gegužės 19 d. komisija nagrinėjo, ar Seimo narė Birutė Vėsaitė nepažeidė Seimo narių darbo sąlygų įstatymo naudodamasi gyvenamojo ploto Vilniaus mieste neturintiems parlamentarams suteikta teise gyventi Seimo viešbutyje ir nusprendė, kad įstatymo nuostatos buvo pažeistos bei rekomendavo Seimo narei nuo to momento, kai įsigijo gyvenamąsias patalpas Vilniaus mieste, apmokėti gyvenimo Seimo viešbutyje išlaidas.

Tame pačiame posėdyje svarstyta ir Seimo nario Petro Gražulio pasisakymai spaudos konferencijoje, metant kaltinimus vidaus reikalų ministrui. Seimo nariui rekomenduota atsargiau viešai reikšti nepatvirtintus įrodymais kaltinimus. Tačiau nagrinėjant šį klausimą iškilo eilė kitų klausimų, susijusių su P. Gražulio organizuotu mitingu. Komisija savo išvadoje atkreipė Seimo valdybos dėmesį, kad griežčiau būtų kontroliuojami asmenys, besilankantys Seimo rūmuose ir įspėjo Seimo narius, kad atsakingiau išrašinėtų leidimus, suteikiančius teisę patekti į Lietuvos Respublikos Seimą. Įspėtas ir Seimo narys P. Gražulis dėl Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pažeidimo, kai, negavus Vilniaus miesto savivaldybės sutikimo, buvo suorganizuotas mitingas.

Svarstytas ir Seimo narys Valdemar Tomaševski dėl savo viešų pasisakymų spaudos konferencijoje, be įrodymų kaltinant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius kyšio siūlymu. Nuspręsta rekomenduoti Seimo nariui Valdemar Tomaševski pateikti įrodymus, patvirtinančius įtarimus dėl nusikalstamų veikų padarymo, arba paneigti išsakytus kaltinimus bei pasiūlyta suinteresuotiems asmenims kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl šmeižto jų atžvilgiu.

Vertinant Seimo narių Vasilij Fiodorov, Eduardo Šablinsko ir Valdemar Tomaševski veiksmus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje pripažinta, kad Seimo nariai, turėdami teisę dalyvauti savivaldybių tarybų posėdžiuose, neturėjo aktyviais veiksmais įtakoti 2003 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto tarybos posėdžio eigos. Taip pat priminta Seimo nariams, kad bet kurioje situacijoje privalu elgtis korektiškai.

Daug problemų kelia balsavimo Seime vienasmeniškumo pažeidimai. Komisija nusprendė, kad Seimo nariai, nors ir trumpam pasitraukdami iš darbo vietos Seimo plenarinių posėdžių salėje, privalo pasiimti su savimi identifikacinę kortelę ir pasiūlė, kad Seimo posėdžių sekretoriato darbuotojas, prižiūrintis tvarką Seimo posėdžių salėje, surinktų paliktas Seimo narių identifikacines korteles.

Per ataskaitinį laikotarpį Komisija gavo 334 laiškus ir išsiuntė 201 laišką bei kitokius dokumentus.