Posėdyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjai Kęstutis Lapinskas ir Egidijus Jarašiūnas, Lietuvos teisės universiteto rektorius Alvydas Pumputis, Lietuvos teisės universiteto Teisės fakulteto dekanas Juozas Žilys, Lietuvos teisės universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedros vedėja Toma Birmontienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktorius Kęstutis Virketis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnysis patarėjas Justinas Žilinskas, Teisės instituto direktoriaus pavaduotojas Petras Ragauskas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko patarėjas Andrius Nevera. Posėdyje nedalyvavo, tačiau savo nuomonę raštu pareiškė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Česlovas Jokūbauskas, Europos teisės departamento generalinis direktorius Vilenas Vadapalas ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės ir administracinės teisės katedros dpcentas Egidijus Šileikis.

Posėdyje kalbėjusių Konstitucinės teisės specialistų nuomone, rengiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisas, susijusias su Lietuvos naryste Europos Sąjungoje, reikėtų atsisakyti idėjos papildyti Konstituciją atskiru nauju skirsniu "Lietuvos valstybė ir Europos Sąjunga". Motyvuodami tuo, kad dabartiniu metu galiojančios Konstitucijos normos integracijos procesui netrukdo, jie siūlė apsiriboti minimaliais Konstitucijos pakeitimais šiame etape, paliekant galimybę sugrįžti prie Konstitucijos keitimo po to, kai bus priimta ES Konstitucija, kai Lietuva taps pilnateise ES nare bei įgys veiklos ES institucijose patirties. Kalbėdami apie minimaliai būtinus konstitucinius pakeitimus, kuriais būtų įtvirtintas teisinis pagrindas Lietuvai dalyvauti ES ir kartu su kitomis valstybėmis narėmis įgyvendinti dalį valstybės institucijų kompetencijos, perleidžiant ją ES institucijoms, taip pat būtų įtvirtintas teisinis pagrindas tiesioginiam ES teisės normų galiojimui bei jų viršenybei Lietuvos Respublikos teisės normų atžvilgiu esant teisinei kolizijai, teisės ekspertai siūlė pakoreguoti Konstitucijos 136 bei 138 straipsnius.

Konstitucinio Teismo teisėjas Egidijus Jarašiūnas atkreipė dėmesį, kad tolesniame Lietuvos eurointegracijos proceso etape Lietuva susidurs su problemomis, jeigu Konstitucijoje bus įtvirtinti tik bendri principai. Jeigu dabartiniame etape visiškai užtenka Konstitucijoje įtvirtintų įgaliojimų valdžios institucijoms, tai ateityje labai aiškiai ir kokybiškai neapibrėžus valdžių įgaliojimų, bus priiminėjami antikonstituciniai įstatymai bei kiti teisės aktai. Konstitucijos pataisas, pasak E.Jarašiūno, reikia teikti neskubant ir neskubinant proceso, o projektuojant į tolesnę ateitį. Tai liestų ir ES teisės normų funkcionavimo klausimą. Jo nuomone, reikėtų atsisakyti Konstitucijoje įtvirtinto principo, pagal kurį tarptautinės teisės normos yra sudėtinė Lietuvos teisės normų dalis. Reikėtų galvoti apie kito principo – tarptautinės teisės normos yra taikomos tiesiogiai – įtvirtinimą, taip pat pereiti prie dviejų autonomiškai Lietuvoje funkcionuojančių teisės sistemų doktrinos. Tik toks požiūris leidžia užtikrinti Konstitucijos viršenybe grindžiamą nacionalinės teisės autonomiją, atskiras sritis pavedant tvarkyti transnacionalinei teisei.