DALYVAVO: Komisijos pirmininkė Jūratė Juozaitienė, Komisijos nariai Povilas Jakučionis, Jonas Jučas, Juozas Palionis, Vytautas Einoris, Viktoras Rinkevičius, Aleksander Poplavski, Kęstutis Skamarakas.

Nedalyvavo Komisijos pirmininkės pavaduotojas Petras Gražulis, Komisijos nariai Mindaugas Bastys (ilgalaikėje komandiruotėje Briuselyje), Gintautas Mikolaitis, Henrikas Žukauskas.

DARBOTVARKĖ:

1. Dėl Ukmergės rajono savivaldybės prašymo Komisijoje pakartotinai apsvarstyti Siesarties vandens malūno, užtvankos, hidromazgo ir kitų šio komplekso pastatų, įrašytų į kultūros vertybių registrą, atkūrimo galimybių.

Pranešėja – Komisijos pirmininkė Jūratė Juozaitienė;

2. Informacija apie LR Seimo darbo grupių parengtą koncepciją dėl Seimo darbo Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare ir išvadas, kuriant optimaliausią Europos Sąjungos reikalų koordinavimo Lietuvoje modelį.

Informuoja Komisijos pirmininkė Jūratė Juozaitienė;

3. Dėl LR Seimo Subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisijos pavadinimo pakeitimo.

Nutarimo projektą pristato Komisijos vyriausiasis specialistas Remigijus Bružis.

4. Einamieji reikalai.

1. Svarstyta:

1.Dėl Ukmergės rajono savivaldybės prašymo Komisijoje pakartotinai apsvarstyti Siesarties vandens malūno, užtvankos, hidromazgo ir kitų šio komplekso pastatų, įrašytų į kultūros vertybių registrą, atkūrimo galimybių.

Komisijos pirmininkė Jūratė Juozaitienė apibūdino Ukmergės rajono savivaldybės prašymą dėl Kultūros vertybių registran įrašyto Siesarties vandens malūno, užtvankos, hidromazgo ir kitų šio komplekso pastatų atkūrimo, rūpinantis rajono pavaldume esančių kultūros- istorijos paminklų ir juos supančio kraštovaizdžio tvarkymu. LR Seimo pirmininko vardu gautas grupės mokslininkų pareiškimas “Dėl unikalios Siesarties užtvankos gelbėjimo” ir su tuo susijusių kitų objektų atkūrimo ir panaudojimo. Jau daugiau, kaip dveji metai dėl to vyksta susirašinėjimas su Aplinkos ministerija. Tuo klausimu įvairios institucijos yra parašę apie dvidešimt raštų su priedais ir be jų.

Į Seimo Subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisiją dėl šio objekto pastaruoju laiku kreiptasi net devynis kartus. Šis klausimas Komisijoje buvo svarstytas š.m. birželio 12 d. ir priimtas nutarimas palaikyti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuomonę, kad užtvankos ir hidroelektrinės atstatymas ant Siesarties upės ties Siesarties kaimu gamtos apsaugos požiūriu yra neleistinas. Tačiau, po šio posėdžio gauti Ukmergės rajono savivaldybės, Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkų – hidrotechnikų ir kultūros paveldo specialistų, UAB “Siesarties energija” direktoriaus A.Strelčiūno, Tarptautinės kultūros paveldo tarybos ICOMOS nario architekto-restauratoriaus Ž.Simonaičio pareiškimai paskatino Seimo komisiją grįžti prie šio klausimo. Tuo tikslu rugsėjo 17 d. Komisijos nariai ir ekspertai bei kiti specialistai, iš viso 15 žmonių, lankėsi Siesarties objekte. Susipažinus vietoje su buvusios užtvankos, vandens malūno, hidroelektrinės vietove ir išklausius mokslininkų, kultūros paveldo, architektų ir kitų specialistų bei rajono vadovybės informacijas konstatuota, kad esama šio objekto būklė aiškiai kontrastuoja su valstybės saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio draustinių nuostatomis ir tikslais. Visa teritorija yra gausiai apaugusi kiečiais, balandomis. Savaime augantys krūmynai jau keli dešimtmečiai gožia ir ardo užtvankos, vandens malūno ir kitų buvusių pastatų pamatus. Upės vagoje suvirtę išsprogdintos užtvankos stambūs akmenys ir betono luitai sudaro sunkiai įveikiamas arba neįveikiamas kliūtis žuvų migracijai. Beje, mokslininkų tyrinėjimai rodo, kad šioje upėje vertingų, saugotinų žuvų yra išlikę labai nedaug.

Komisijos nariai, vadovaudamiesi valstybiniais interesais, kad būtų racionaliai panaudotos rajono administracijos ir specialistų siūlomos galimybės, privačių suinteresuotų asmenų lėšos sutvarkyti šį objektą ir jį supantį kraštovaizdį, žinoma besąlygiškai laikantis aplinkosauginių reikalavimų, vienareikšmiai ir vieningai remia šią iniciatyvą.

Tokią galimybę numato ir LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 5 punktas, kuriuo leidžiama atstatyti buvusias užtvankas tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams atkurti ir tvarkyti, kaip šiuo atveju. Tai, kad Siesarties mažosios hidroelektrinės (hidromazgo kartu su vandens malūnu) atstatymas nėra numatytas Aplinkos ir Žemės ūkio ministrų 2003-01-16d. įsakyme Nr.27/3 D-13, neatitinka aukščiau minėto LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2d. 5 punkto nuostatos, kuri juridiškai turi viršenybę prieš ministro įsakymą.

Dėl Siesarties objekto aštriai iškilusios atstatymo problemos kalbėjo visi posėdyje dalyvavę Komisijos nariai.

J.Jučas pritaria atstatymui, kaip numato Ukmergės rajono savivaldybė, tačiau siūlo, kad būtų griežtai laikomasi aplinkosauginių reikalavimų ir vykdomas aplinkos apsaugos specialistų tų reikalavimų monitoringas statybos metu ir ją užbaigus.

P.Jakučionis palaiko rajono savivaldybės nuomonę, tačiau pažymi, kad galutinis sprendimas priklauso Aplinkos ministerijai. Todėl leisti ar ne leisti atstatyti objektą, turi spręsti ne mūsų Komisija, o specialistai. Svarbiausia, kad būtų tvarkomas kraštovaizdis, nes vertinant dabartinę tos teritorijos būklę, akivaizdžiai matosi, kad saugomų teritorijų įstatymo reikalavimai ten taikomi ne taip, kaip turėtų būti. Čia jau Komisijos kompetencija atkreipti Aplinkos ministerijos dėmesį, kad įstatymas saugojant ir tvarkant kraštovaizdį turi būti naudojamas ne stabdyti, o remti geras iniciatyvas. Atstatant Valtūnų mažąją hidroelektrinę savininkai neįrengė numatyto žuvitakio. Ministerija pasiekė, kad šiandien jis jau baigiamas įrengti. Dėl Siesarties elektrinės nereikėtų iš anksto nusiteikti, kad vėl bus panašios problemos. Tiesiog reikia nustatyti reikalingus aplinkosauginius reikalavimus ir savalaikiai kontroliuoti jų įgyvendinimą.

K.Skamarakas siūlė nesvyruojant palaikyti rajono iniciatyvą. Mes Seimo Subalansuotos plėtros ir kultūros vertybių apsaugos komisijos nariai akivaizdžiai matėme ir įsitikinome vietoje, kad aiškiai piktnaudžiaujama taikant Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimus. Nors įstatymas leidžia tvarkyti šią vietovę, tačiau aplinkosaugos pareigūnai šiuo atveju atrodo sąmoningai tiesiog trukdo taikyti įstatymo nuostatas tiems tikslams, dėl kurių priimtas šis įstatymas. Manau, kad Komisija principingai turi atstovauti, kad būtų palaikomos ne aplinkosaugos pareigūnų ambicijos, o įstatymas, kuris padėtų įteisinti rajono savivaldybės planus dėl Siesarties objekto ir jį supančio kraštovaizdžio sutvarkymo.

A.Poplavski pažymėjo, kad Seimas rūpindamasis nepažeisti balansą išsaugojant kultūros, istorijos vertybes ir toliau tvarkant krašto ūkį ir saugant nuo daugybės pavojų gamtą, tam ir patvirtino Subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisiją. Dėl svarstomo klausimo akivaizdžiai nekyla abejonių, todėl palaikau, tik pabrėždamas, kaip ir kiti Komisijos nariai, leisti atstatinėti aptariamą objektą, laikantis aplinkosauginių reikalavimų.

J.Palionis, kaip inžinierius –hidrotechnikas, pastebėjo, kad Lietuvoje iš praeities yra išlikę labai ne daug hidrotechnikos paminklų. Palaikė Lietuvos energetikų sąjungos ir Lietuvos žemės ūkio universiteto hidrotechnikos katedros mokslininkų pasiūlymą atkurti unikalią Siesarties užtvanką ir pagal išlikusius brėžinius atstatyti autentišką hidromazgą, net jeigu jo gaminamos elektros energijos būtų nežymus indėlis bendroje energetikos sistemoje. Kaip rodo mokslininkų ir specialistų skaičiavimai, atkūrus užtvanką, nežymūs vandens lygio svyravimai aplinkai neturės jokio neigiamo poveikio, o žuvitakio reikalingumas matomai nekelia abejonių.

V.Rinkevičius palaikė rajono tarybos sprendimą dėl Siesarties užtvankos ir buvusios hidroelektrinės atstatymo. Tačiau Komisijos narys atkreipė dėmesį, kad reikalingas aiškumas dėl XIX a. vandens malūno atstatymo, kuris šiame unikaliame komplekse yra nemažiau reikšmingas objektas. Taip pat išreiškė nuomonę, kad reikia palaikyti savininko iniciatyvą savomis lėšomis pasiryžusį atstatyti buvusią užtvanką ir su ja susijusius kitus objektus, žinoma vadovaujantis pagrindiniu subalansuotos plėtros principu, kad nebūtų padaryta žala gamtai.

V.Einoris vaizdžiai ir įtikinamai išreiškė nuomonę, kad šalies dabartinėje ekonominėje padėtyje nesant galimybės visur reikiamai sutvarkyti valstybės saugomas teritorijas ir kraštovaizdžio draustinius, turime sudaryti palankiausias sąlygas tai daryti privačiam kapitalui. Todėl sveikintina Ukmergės rajono savivaldybės, jos Tarybos iniciatyva atstatyti Siesarties užtvanką, vandens malūną ir kitus statinius bei sutvarkyti objekto aplinką, panaudojant privačias lėšas. Jei šio objekto savininkas ir UAB “Siesarties energija” direktorius Albinas Strelčiūnas statydamas Valtūnų elektrinę nusižengė aplinkosaugos reikalavimams neįrengdamas žuvitakio, tai yra daug kitų būdų priversti jį nepakartoti klaidos Siesarties objekte. Todėl turime pasiekti, kad nebūtų padaryta klaida, uždraudžiant jam priklausančioje nuosavybės teise tėviškės teritorijoje atstatinėti buvusius pastatus ir tvarkyti kraštovaizdį. Savaime suprantama, visi šie darbai turi atitikti aplinkosauginius kraštovaizdžio draustinio reikalavimus.

Komisijos pirmininkė J.Juozaitienė, apibendrindama Komisijos narių pasisakymus priminė, kad išvažiuojamajame posėdyje buvo išklausytas aplinkos inžinerijos magistro Alvydo Žibo pranešimas. Jam vadovaujant grupė mokslininkų ir specialistų atliko šio objekto, atstatymo atveju, poveikio aplinkai vertinimo darbą, kuris išsamiai atsako, kad jokio neigiamo poveikio nebus. Ukmergės rajono mero pavaduotojas G.Malčanovas išreiškė viltį, kad po ilgai trukusių svarstymų ir šio svarstymo Seimo Komisijoje, tikimasi pritarimo rajono tarybos sprendimui ir iš Aplinkos ministerijos. Mero pavaduotojas patikino Seimo Komisijos narius ir aplinkos ministerijos bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovybę, kad rajono savivaldybė dės visas pastangas sudarant palankias sąlygas ir remiant visas iniciatyvas tvarkyti rajono teritoriją ir jos žinioje esančius kultūros paveldo objektus bei rekreacines teritorijas.

Nuspręsta, Komisijos narių vieningu sutarimu:

1. Pritarti kultūros paveldo, kraštovaizdžio, gamtos mokslų, architektūros ir hidrotechnikos specialistų pasiūlymams ir Ukmergės rajono savivaldybės prašymui dėl į Kultūros vertybių registrą įrašyto Siesarties XIX-XX a. vandens malūno, užtvankos, hidromazgo ir kitų, susijusių su šiuo kompleksu pastatų atstatymo, suderinant subalansuotos plėtros, kultūros paveldo ir aplinkosaugos reikalavimus;

2. Priimti dėmesin, kad aukščiau minėto objekto atkūrimui pritaria Valstybinė paminklosaugos komisija, Kultūros vertybių apsaugos departamentas prie LR Kultūros ministerijos, Ūkio ministerija, Lietuvos energetikų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio universiteto Hidrotechnikos katedra;

3. Kreiptis į Aplinkos ministeriją, pirmojo ir antrojo punktų pagrindu, kartu su suinteresuotomis institucijomis dar kartą kompetentingai įvertinti visus pateiktus kitų institucijų, žinybų ir privačių asmenų pasiūlymus bei argumentus dėl minėto kultūros- technikos paveldo objekto atkūrimo ;

4. Prašyti LR Teisės departamentą įvertinti Siesarties užtvankos, Vandens malūno ir hidromazgo atkūrimo įstatyminius teisinius pagrindus ir argumentaciją.

5. Protokolo išrašą pateikti LR Seimo Pirmininkui, Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, LR Vyriausybei, LR Vyriausybės Aplinkos skyriui, Švietimo, mokslo ir kultūros skyriui, Aplinkos ministerijai ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie AM, Kultūros ministerijai ir Kultūros vertybių apsaugos departamentui prie KM, Ūkio ministerijai, Žemės ūkio ministerijai, Lietuvos Valstybinei paminklosaugos komisijai, Ukmergės rajono savivaldybei, kitoms suinteresuotoms institucijoms ir asmenims.

2. Svarstyta:

Informacija apie LR Seimo darbo grupių parengtą koncepciją dėl Seimo darbo Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare ir išvadas, kuriant optimaliausią Europos Sąjungos reikalų koordinavimo Lietuvoje modelį.

Komisijos pirmininkė Jūratė Juozaitienė informavo apie LR Seimo valdybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimu Nr.994 sudarytos darbo grupės, vadovaujamos Seimo pirmininko pavaduotojo, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko Vytenio Povilo Andriukaičio pateiktą 2003-07-07d. Seimo valdybai ataskaitą “Dėl Seimo darbo Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare koncepcijai ir reikalingiems teisės aktų pakeitimo projektams parengti”. Taip pat pateikta informacija “Apie Seimo darbo grupių parengtą koncepciją ir išvadas kuriant optimaliausią Europos Sąjungos reikalų koordinavimo Lietuvoje modelį”.

Aptariamu klausimu kalbėję Komisijos nariai J.Palionis, A.Poplavski, K.Skamarakas pažymėjo, kad darbo grupės kartu su pasitelktais specialistais nuveikė labai reikalingą ir aktualų darbą. Žinoma, Lietuvai šiuo metu kaupiant patirtį dirbti ir tvarkyti krašto ūkį buvimo Europos Sąjungoje sąlygomis šiandien numatyti visus šio darbo pokyčius ir subtilybes yra neįmanoma, tačiau šie atlikti darbai įgalins Seimo aparatą sutaupyti laiko ir nuo pirmųjų Europos Sąjungoje buvimo dienų efektyviau dirbti.

Nuspręsta, Komisijos narių bendru sutarimu:

Pritarti Seimo Pirmininko pavaduotojo, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko Vytenio Povilo Andriukaičio vadovaujamos darbo grupės parengtiems pasiūlymams “Dėl Seimo darbo Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare koncepcijai ir reikalingiems teisės aktų pakeitimų projektams parengti”.

3. Svarstyta:

Dėl LR Seimo Subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisijos pavadinimo pakeitimo.

Komisijos vyriausiasis specialistas Remigijus Bružis pateikė LR Seimo nutarimo projektą “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisijos pavadinimo pakeitimo”

Pavadinimą siūlo keisti Valstybinė lietuvių kalbos komisija, motyvuodama tuo, kad žodžiai “subalansuota plėtra” nėra pakankamai tikslus vertimas iš anglų kalbos. VLK komisija siūlo šiuos žodžius keisti žodžiais “darnaus vystymosi” ir Seimo Komisijos pavadinimas būtų “Seimo Darnaus vystymosi ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisija”.

Savo pavadinimą jau pakeitė “Nacionalinė subalansuotos plėtros komisija”, kurios pirmininkas LR Premjeras A.Brazauskas ir dabar ji vadinasi “Nacionalinė darnaus vystymosi komisija”.

Dėl komisijos pavadinimo savo nuomonę pareiškė Komisijos narys Jonas Jučas, kad “subalansuota plėtra” geriau atitinka ir aiškiau apibūdina Komisijos veiklos kryptis ir funkcijas. Kiti Komisijos nariai dėl pavadinimo keitimo pastabų nepareiškė.

Nuspręsta, Komisijos narių balsų dauguma:

pritarti Komisijos pavadinimo pakeitimui ir pateiktam LR Seimo nutarimo projektui.