Komisija, pasinaudodama, kad organizuotos parodos “Lietuvos architektūra 2000-2003” eksponuojamus darbus vertinti pakviesti Europos architektų elitui priskiriami architektai Maksimilijanas Fuksas iš Italijos ir Dalibor Borak iš Čekijos, Seimo Baltojoje salėje surengė susitikimą – posėdį tema: “Architektūros srities darbai ir įtaka kuriant šalies ateitį. Vyriausybės ruošiama programa įstatymiškai įteisinti Architektūros rūmų instituciją koordinuoti šiuos darbus Lietuvoje”.

Susitikimui – posėdžiui pirmininkavo Seimo Komisijos pirmininkė Jūratė Juozaitienė.

DALYVAVO: Komisijos nariai Povilas Jakučionis, Jonas Jučas, Vytautas Einoris, Henrikas Žukauskas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Alfonsas Macaitis, Seimo narys Jonas Lionginas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vyresnysis patarėjas Darius Karvelis.

KVIESTIEJI ASMENYS: Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas, Aplinkos ministerijos sekretorius Julius Laiconas, Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo ir architektūros departamento direktorius architektas Gintautas Tiškus, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas V. Dičius, Lietuvos architektų sąjungos pirmininko pavaduotojas Kęstutis Pempė, Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis ir skyriaus vedėjas architektas V. Brezgys, Lietuvos Architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininko pavaduotojas L.Tuleikis, Lietuvos Architektų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas A.Lukšas, Vilniaus m. Plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas L.Naujokaitis, UAB “PRI” urbanistė I. Kliobavičiūtė, VĮ“Vilniaus senamiesčio agentūra” architektas G.Rutkauskas.

Posėdžio-susitikimo pirmininkė Jūratė Juozaitienė pažymėjo, kad pastaraisiais metais Lietuvoje daug statoma modernių pastatų ir rekonstruojama bei restauruojama ankstesnės statybos pastatų.Tam vis daugiau panaudojamos privačios investicijos. Todėl šiame etape plėtojant miestus, pertvarkant kaimus, visą šalies ūkį ir jo infrastruktūrą, nepaprastai svarbu suderinti modernizmą su kraštovaizdžio, krašto tradicijų ir savitumo bei kultūros paveldo išsaugojimu. Šio proceso valdymą įgalina LR Seimo nutarimu Nr.IX-1154 pernai spalio 29 d. patvirtintas “Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas.”

Pasinaudojant, kad posėdyje sutiko pasidalinti savo įspūdžiais apie Lietuvos statybas Europos architektų elitui priklausantys Maksimilijanas Fuksas ir Dalibor Borak turėjome progą objektyviai įvertinti šalyje architektūros ir statybos srityje atliekamą darbą bei perimti kitų šalių patyrimą. Ypač mums aktualus Architektūros rūmų steigimo klausimas, kuris Čekijos valstybės pavyzdžiu, įgalintų glaudžiau sutelkti mūsų šalies architektūros specialistus kūrybiniam darbui. Tai sutampa su Lietuvos Architektų sąjungos parengtomis prielaidomis artimiausiu laiku įstatymiškai įteisinti Architektūros rūmų statusą ir funkcijas.

Čekijos architektūros rūmų viceprezidentas Dalibor Borak savo pranešime pristatė savo šalies Architektūros rūmų sukūrimo istoriją, su tuo susijusius įstatymus, veiklos uždavinius ir darbo patyrimą.

Dalibor Borak, kaip Europos Architektų sąjungos tarybos narys, gerai žinomas Čekijos ir Europos architektūros ir statybos įstatymų žinovas, aktyviai dalyvavo Architektūros rūmų įstatymų parengime ne tik savo šalyje, bet taip pat Vengrijoje ir Slovėnijoje. Šiais klausimais jis perdavė Lietuvos architektų sąjungai, Aplinkos ministerijai ir Seimui dokumentų paketą, kurie pasitarnaus rengiant Lietuvos Architektūros rūmų įstatymo projektą.

Posėdyje kalbėjo Seimo nariai P.Jakučionis, H.Žukauskas, J.Lionginas, Lietuvos architektų sąjungos vadovai V.Dičius ir K.Pempė, Vilniaus m. Plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas L.Naujokaitis, Aplinkos ministras A.Kundrotas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A.Macaitis, Aplinkos ministerijos sekretorius J.Laiconas, Aplinkos ministerijos departamento direktorius G.Tiškus.

Pasisakymuose buvo pažymėta, kad architektūrai ir statybai tenka didelis vaidmuo valstybės ūkyje, valstybės įvaizdžio formavime, visuomenės gyvenime. Architektūra- tai menas, kuris tarp kitų meno rūšių yra pats brangiausias ir juo naudojasi be išimties visi visuomenės nariai. Architektūra sukuria dešimtmečiams ir net šimtmečiams ne tik žmonių gyvenimo sąlygas, bet darbo ir poilsio aplinką, susisiekimo, krašto apsaugos, kraštovaizdžio ir kultūrinio-istorinio paveldo išsaugojimo ir kitokias sąlygas.

Todėl šioje srityje pasitaikančios klaidos visada priveda prie valstybei ir visuomenei brangiai kainuojančių pasekmių. Kad to išvengti šios profesijos kūrybinė veikla, daugelyje valstybių yra reglamentuojama valstybiniais įstatymais. Architektūros kūryba apima du pradus–meninį ir inžinerinį. Abu pradai įgauna konkrečią išraišką projektavimo, vėliau statybos stadijose. Ypač didelis vaidmuo tenka autorinei priežiūrai, kad architektūrinis statinys pasiteisintų savo funkciniais, estetiniais, ekologiniais ir visais kitais aspektais.

Posėdyje buvo atkreiptas dėmesys, kad Europos Sąjungoje, o taip pat ir Lietuvoje pastaraisiais metais ypač išryškėja architektūrinių, projektavimo firmų gausėjimo tendencija. Todėl visu aktualumu iškyla visuomenės interesų ir architektūros produkcijos vartotojų apsauga, užtikrinant sąlygas tvarios, ilgaamžės, gerai eksploatuojamos architektūros srities kūrinių rengimo prielaidoms. Tam kuriamos vieningos architektų, architektūrinių firmų atestavimo taisyklės, registrai, organizuojami vieši architektūrinių darbų konkursai. Šioje srityje Lietuvos Architektų sąjunga jau yra nemaža nuveikusi. Šalia to kreipiamas nemažas dėmesys architektų, kaip kūrybinių darbuotojų, kvalifikacijos kėlimui ir akiračio plėtimui, kitų valstybių architektūros patyrimo studijavimui, stabilių kūrybinių firmų kūrimui. Šiais darbais siekiama, kad architektūros srityje būtų visiškai užtikrinamas Lietuvos interesų tenkinimas savo šalies specialistų pajėgomis. Tokiais principais vadovaujasi ir kūrybingai dirba tokios žinomos šalyje ir už jos ribų firmos, kaip UAB “Vilniaus architektūros studija”, “Jungtinės architektų dirbtuvės”, ”Archprojektas”, “Urbanistika”.

Posėdžio pirmininkė J.Juozaitienė Seimo Komisijos narių ir posėdžio dalyvių vardu padėkojo svečiams Daliborui Borakui ir Maksmilijanui Fuksui už vertingas pastabas ir pasiūlymus.

Komisijos narių ir posėdžio dalyvių bendru sutarimu pritarta nuomonei dėl Lietuvos Architektūros rūmų steigimo aktualumo;

Rengiant Rūmų nuostatas pritarta pasinaudoti Čekijos Architektų rūmų patirtimi ir nuostatomis, kurios suderintos su Europos Sąjungos atitinkamais įstatymais ir norminiais aktais;

Artimiausiu laiku Lietuvos Architektų sąjungoje užbaigti rengti Lietuvos Architektūros rūmų įstatymo projektą, jį suderinti su Aplinkos ministerija, kitomis ministerijomis bei institucijomis, teikti jį LR Vyriausybei ir registruoti LR Seime.