Seimo Antikorupcijos komisija, vykdydama įstatymo numatytas funkcijas nagrinėti korupcijos ir su ja susijusius reiškinius bei atvejus, analizuoti sprendimus, sudarančius sąlygas korupcijai bei pažeidimams ūkio ir finansų sistemose, nuosekliai svarstė klausimus, susijusius su stambaus masto kontrabandos tyrimu (2002-06-19, 2003-09-15 posėdžiuose), alkoholio gamybos įmonių privatizavimu (2002-11-14, 2003-05-14, 2003-11-05 posėdžiuose), kitais privatizavimo klausimais.

2003-11-05 posėdyje nagrinėjant klausimus dėl alkoholio gamybos įmonių privatizavimo aplinkybių buvo nuspręsta prašyti Valstybės saugumo departamentą detalizuoti 2003-10-21 pažymos "Dėl negatyvių tendencijų, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui" teiginius dėl bandymo įtakoti bendrovių "Stumbras" ir "Alita" privatizavimo rezultatus. Komisijos 2003-11-12 uždarame posėdyje ir buvo numatyta išklausyti Valstybės saugumo departamento informaciją apie bandymą įtakoti bendrovių "Stumbras" ir "Alita" privatizavimo rezultatus, informaciją dėl kontrabandos Pagėgių pasienio poste ir muitinėje. Tačiau generalinio prokuroro A.Klimavičiaus nurodymu Valstybės saugumo departamentui uždrausta kam nors teikti turimą medžiagą, surinktą ir užfiksuotą operatyvinės veiklos metu, tame tarpe ir susijusią su "Stumbro" ir "Alitos" privatizavimu bei kitą Komisiją dominančią informaciją.

Seimo Antikorupcijos komisija išreiškė nuomonę dėl nepagrįstų generalinio prokuroro veiksmų, kuriais bandoma riboti parlamentinę kontrolę ir įtakoti kitų institucijų darbą. Reaguodama į minėtus generalinio prokuroro A.Klimavičiaus veiksmus ir manydama, kad tokių veiksmų negalima toleruoti, Komisija p a r e i š k ė, kad šiais veiksmais generalinis prokuroras viršija savo kompetenciją, nesilaiko įstatymų, užsiima teisėsaugos institucijai nepriderančia veikla:

1. Nei Baudžiamojo proceso kodeksas, nei Prokuratūros įstatymas, nei joks kitas teisės aktas nesuteikia prokurorui įgaliojimų apriboti kitų valstybės valdymo institucijų teisę gauti jos veiklai reikalingą informaciją. Seimo Antikorupcijos komisijos veiklą reglamentuojantis Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymas ją įpareigoja nagrinėti korupcijos ir su ja susijusius reiškinius bei atvejus, analizuoti valstybės ir savivaldybių institucijų sprendimus, sudarančius sąlygas korupcijai bei teisės pažeidimams ūkio ir finansų sistemose. Įgyvendindama šiuos uždavinius Komisija turi teisę gauti reikalingą informaciją iš Generalinės prokuratūros, Valstybės saugumo departamento ir kitų institucijų, taip pat turi teisę gauti informaciją, sudarančią tarnybos ar valstybės paslaptį. Šios įstatymo nuostatos ne tik suteikia Komisijai teisę gauti minėtą informaciją, bet ir suponuoja Generalinės prokuratūros ir Valstybės saugumo departamento pareigą tokią informaciją Komisijai pateikti.

2. Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnis nustato, kad ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini ir iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu. Reikiamais atvejais prokuroras įspėja proceso dalyvius ar kitus asmenis, kad draudžiama be prokuroro leidimo paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenis.

Pažymėtina, kad minėtame kodekso straipsnyje kalbama apie ikiteisminio tyrimo duomenų skelbimą. Dėl bendrovių "Stumbras" ir "Alita" privatizavimo ne tik nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet prokuratūrai netgi nesusipažinus su medžiaga dėl "Stumbro" ir "Alitos" privatizavimo, generalinis prokuroras uždraudė Valstybės saugumo departamentui kam nors teikti informaciją, kadangi pagal šią medžiagą galimai bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Informacijos ribojimas tuo pagrindu, kad ateityje gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, vertintinas kaip Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų interpretacija ir grubus šio kodekso ir kitų įstatymų pažeidimas.

Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnis draudžia ikiteisminio tyrimo duomenų paviešinimą visuomenei be prokuroro leidimo. Komisijos prašymas pateikti informaciją vertintinas ne kaip duomenų skelbimas (t.y. paviešinimas), bet kaip jų pateikimas kompetentingai institucijai.

3. Tokie generalinio prokuroro veiksmai vertintini ir kaip siekimas daryti įtaką kitų valstybės valdymo ir teisėsaugos institucijų darbui bei nepagrįstas kišimasis į jų veiklą. Komisija mano, kad Generalinė prokuratūra, būdama atskaitinga Seimui, neteisėtai ir nepagrįstai bando riboti Seimo sudarytų parlamentinės kontrolės struktūrų darbą.

Atkreipdama dėmesį į tai, kad būtina užkirsti kelią tokio pobūdžio savivalei, trukdančiai Seimo Antikorupcijos komisijos darbui, Komisija n u s p r e n d ė prašyti Seimo Pirmininką, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą (atliekantį teisėsaugos institucijų veiklos parlamentinę kontrolę) bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (atliekantį valstybės saugumo parlamentinę kontrolę) imtis atitinkamų priemonių.