2003 m. spalio 9 dieną Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisija kartu su UNICEF Lietuvos nacionaliniu komitetu organizavo konferenciją. Konferencijos dalyviai aptarė Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetui parengtos ataskaitos apie JT Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje projektą, vaikų padėtį šalyje, valstybinio ir visuomeninio sektorių bendradarbiavimą papildant ir tobulinant ataskaitą, vertinant bei sprendžiant vaikų problemas.

Konferencijai pirmininkavo Nacionalinio UNICEF komiteto valdybos pirmininkė prof. Kazimiera Prunskienė ir Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkė dr. Giedrė Purvaneckienė.

Prezidento patarėja Dalia Kutraitė-Giedraitienė pasveikino bei perdavė Prezidento sveikinimą gausiai susirinkusiems į konferenciją dalyviams.

Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėja Virginija Šidlauskienė, pasveikinusi konferencijos dalyvius, perdavė Ministro Pirmininko padėką kiekvienai institucijai, kiekvienai organizacijai, kiekvienam asmeniui, jeigu jo darbas, lėšos tikrai pasiekia vaikus, palinkėjo konferencijos dalyviams susiklausymo ir geros, pozityvios ataskaitos.

Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas Algis Šimaitis perskaitė ministro Algirdo Monkevičiaus sveikinimą konferencijos dalyviams.

Prof. Kazimiera Prunskienė pažymėjo, kad konferencijos tikslas yra apsvarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtos antros ir trečios ataskaitos Jungtinių Tautų vaikų teisių komitetui projektą, suformuoti nevyriausybinių organizacijų redakcinę komisiją, kuri pateiktų komentarus. Šiandien Lietuvos ekonominė socialinė situacija nėra tokia, kuri sudarytų pačias palankiausias prielaidas visoms toms problemoms spręsti, sakė pranešėja. Žalingų įpročių paplitimas tarp vaikų ir paauglių, mokyklą nelankančių, “gatvės auklėjamų vaikų” skaičiaus augimas yra sunkiai sutramdomas reiškinys. Ypač kelia susirūpinimą savižudybių skaičiaus augimas paauglių tarpe (36 savižudžiai iš 100 tūkst. Paauglių, lenkiame Europos kontinento šalis, išskyrus Rusiją). Ji kėlė klausimą, ar pakankamas valstybės dėmesys, ar pakankamai brandi politika šioje srityje, konkreti strategija ir priemonių visuma.

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Gediminas Dalinkevičius išreiškė viltį, kad šios kadencijos Seimo darbas duos vaisius ir visa kas reikalinga žmogui būtų įstatymais sureguliuota, kad kiekvienas Lietuvos žmogus, vaikas ar suaugęs, galėtų jaustis saugus. Jis apgailestavo, kad nėra sukurta Lietuvoje centrinė institucija, kuri apimtų ir neleistų savivaliauti nei vienam merui.

Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkė dr. Giedrė Purvaneckienė pažymėjo, kad Komisija parengė leidinuką “Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija”. Koncepcijai parengti Komisijos iniciatyva buvo sudaryta darbo grupė. Taip siekiama visų politinių jėgų bendro sutarimo rengiant planus, šios srities teisės aktų pataisas, sakė pranešėja. Ji išreiškė viltį, kad koncepcija ateityje bus geras kelrodis bet ką keičiant, reformuojant vaiko apsaugos politiką. Pastaruoju metu Vyriausybė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia šios koncepcijos įgyvendinimo planą, sakė pranešėja.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė pastebėjo, kad ataskaitą rengė įvairių ministerijų specialistai, pasitelkę nevyriausybinių organizacijų atstovus, prašė atvirai ir nuoširdžiai išsakyti pastabas.

Vaikas yra tas žmogus, kuris dėl savo fizinės ar dvasinės brandos reikalauja tam tikros globos, ir tam tikros teisinės apsaugos, kaip žmogus, jis reikalauja ir pagarbos, sakė ministrė. Reikia gerbti vaiko individualumą, orumą, privatumą. Ir vis dėlto, kad ir kaip mes kalbėtume, kiek gali padėti valstybinės institucijos, šeima yra geriausia aplinka, kuri galėtų ir turėtų užtikrinti vaikui visavertį vystymąsi. Tuo tarpu valstybė su savo instrumentais turi remti šeimą, ir šeimoje gyvenantį vaiką. Jau yra parengta valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, pertvarkymo koncepcija ir jos įgyvendinimo priemonių planas, sakė pranešėja. Pagrindinis tikslas bus keisti valstybinių pašalpų šeimoms sistemą, didinti tėvų atsakomybę už vaikų išlaikymą, sprendžiant turinčių tėvus vaikų atidavimą į globą pirmiausia artimiesiems, giminėms, problemas. Ji pabrėžė, kad valstybės teikiama parama šeimoms, auginančioms vaikus, turi būti vykdoma kompleksiškai apimant visas šeimos gyvenimo sritis bei užtikrinant vaikus auginančių šeimų rėmimo suderinimą su kitomis paramos formomis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja Audra Mikalauskaitė prisiminė pagrindinius JT Vaiko teisių komiteto vertinimus bei pastabas pirmajai ataskaitai, paprašė ir pakvietė konferencijos dalyvius įvertinti aptariamą ataskaitą ir išsakyti savo pastabas.

Pranešėja pastebėjo, jog pirmoji ataskaita buvo rengiama taip, kaip reikalauja Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas, antroji ir tolesnės ataskaitos turi atspindėti ne naujus įstatymus, bet vertinti, t.y. mokytis vertinti tų įstatymų ir visų politikų bei koncepcijų realų įgyvendinimą ir poveikį. Ji apžvelgė pagrindinius parengtos ataskaitos momentus ir paprašė nevyriausybinių organizacijų atidžiai ją vertinti.

Aktualias vaikų problemas savo pranešime aptarė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Gražina Imbrasienė.

Apie Jungtinių tautų Generalinės Asamblėjos Specialiosios sesijos vaikų klausimais Veiksmų planą kalbėjo Nacionalinio UNICEF komiteto direktorius Jaunius Pusvaškis.

Jungtinių Tautų Vaiko Teisių Komiteto išvadas ir rekomendacijas Lietuvai savo pranešime konferencijos dakyviams priminė Žmogaus teisių apsaugos medicinos srityje tarybos prie Lietuvos Respublikos Prezidento narė Giedrė Žilinskienė.

Apie vaiko apsaugos teisinius klausimus plačiai kalbėjo Šeimos ir vaiko reikalų tarybos prie Lietuvos Respublikos Prezidento pirmininkas Antanas Dapšys.

Moksleivių parlamento Užsienio komiteto pirmininkas Robertas Mikša kalbėjo apie tai, kaip vaikai ir jaunimas dalyvauja sprendžiant jiems aktualias problemas, išreiškė Lietuvos moksleivių parlamento poziciją. Jis pasidžiaugė, kad kuriasi vis naujos jaunimo organizacijos ir steigiamos mokyklų, moksleivių tarybos, jaunimo, vaikų tarybos, kurios realiai gali įtakoti Seimo, Prezidentūros Vyriausybės ar kitų institucijų valdininkų sprendimus.

Nacionalinio UNICEF komiteto valdybos viepirmininkas prof. Vincas Auryla aptarė pateiktus nevyriausybinių organizacijus komentarus ir pastabas.

Apie nevyriausybinių organizacijų iniciatyvas sprendžiant vaikų problemas kalbėjo Nevyriausybinių organizacijų forumo koordinatorė dr. Giedrė Kvieskienė.

Diskusijose dalyvavo Seimo nariai, Prezidentūros, Vyriausybės, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijų, Teisės instituto, departamentų, savivaldybių Vaiko teisių apsaugos tarnybų, kitų valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų vadovai, jų atstovai.