Lietuvos Respublikos Seimas - Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko 2002

“Žmogaus teisės, teisės viršenybė ir demokratija sudaro tris Europos konstitucinio paveldo ir Europos Tarybos veiklos stulpus. Demokratija negalima be rinkimų, kurie vyksta laikantis tam tikrų principų ir, kurių laikymasis suteikia rinkimams demokratišką pobūdį.” – tvirtinama Europos Komisijos už demokratiją per teisę (Venecijos komisija) parengtame Rekomendacijų kaip vykdyti rinkimus rinkinyje. Šiam Rekomendacijų rinkiniui ir jį Paaiškinančiam pranešimui buvo pritarta Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2003 metų sesijos pirmojoje dalyje.

Rekomendacijų rinkinyje akcentuojami šie rinkimų standartai: visuotini, lygūs, laisvi, tiesioginiai, slapti ir periodiški. Šie rinkimų standartai yra tiesiogiai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir rinkimų įstatymuose. Periodiškumo principas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas nurodant Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimų periodiškumą.

Kiek Lietuvos Respublikos rinkimų teisės normos atitinka nurodyto Rinkinio rekomendacijas, nusipelno detalios ir kruopščios teisės specialistų analizės. Mano nuomone, Lietuvos Respublikos rinkimų ir referendumo įstatymai atitinka didžiąją dalį Rinkinio rekomendacijų. Rinkimų standartus mūsų rinkimų įstatymai ir praktika atitinka pilnai. Yra ir veikia savireguliacijos mechanizmas, tuo atveju, jeigu pažeidžiamas rinkimų įstatymas. Dėl rinkimų standartų rekomendacijų įgyvendinimo būdų pilno sutapimo nėra. Pavyzdžiui, Lietuvoje leidžiama papildyti rinkėjų sąrašus ir rinkimų dieną (iki 18 valandos ir laikantis tam tikrų reikalavimų). Rekomendacijų rinkinyje to daryti nerekomenduojama. Tačiau Lietuvoje veikia kompiuterinis rinkėjų sąrašas, rinkėjų sąrašą papildantys rinkėjai balsuoja specialia tvarka, jo balsas patenka į balsadėžę tik įsitikinus, kad rinkėjas niekur kitur nebalsavo. Vienmandatės rinkimų apygardos pagal rinkėjų skaičių turi būti vienodos ir skirtis nuo vidutinio rinkimų apygardų dydžio ne daugiau kaip 10 procentų. Lietuvoje jos gali skirtis ne daugiau kaip 20 procentų. Lietuvos Respublikos rinkimų įstatymuose rinkimų agitacijoje įtvirtintas griežtas lygiateisiškumo principas (kiekvienam kandidatui ar partijai skiriama griežtai vienodai televizijos ar radijo laiko, spaudos ploto ir panašiai), Rekomendacijose siūloma kartu su griežto lygiateisiškumo principu naudoti proporcinį lygiateisiškumą (laikas skirstomas pagal ankstesniuose rinkimuose gautus balsus ar mandatus). Rekomendacijose ypač akcentuojamas balsavimo slaptumas ir reikalaujama biuletenį, kurį užpildydamas rinkėjas pažeidė slapto balsavimo reikalavimą, pripažinti negaliojančiu. Lietuvos Respublikos rinkimų įstatymai reikalauja saugoti rinkimų paslaptį, jeigu ji tapo, žinoma draudžiama paviešinti. Rekomenduojama rinkti ne daugiau 1 procentą kandidato išsikėlimą remiančių rinkėjų parašų. Reikalavimas atitinka reikalaujamų parašų skaičiui Respublikos Prezidento rinkimuose (1 procentas sudaro 26 tūkstančius rinkėjų, reikalaujama surinkti 20 tūkstančių parašų). Seimo rinkimuose 1 procentas vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų sudaro – 370 rinkėjų, o norint išsikelti kandidatu reikalaujama surinkti 1 000 rinkėjų parašų.

Tačiau didžioji dalis rekomendacijų – rinkimų komisijų sudarymas, jų veiklos nepriklausomumas, rinkimų komisijų veikos apskundimas aukštesnio lygio komisijoms ir Vyriausiosios rinkimų komisijos veikos – specializuotam teismui, detalus ir viešas rinkimų rezultatų skelbimas, sąlygų efektyviai rinkimų agitacijai sudarymas ir daugelis kitų reikalavimų yra pilnai įgyvendintos. 2002 – 2003 metais Vyriausiosios rinkimų komisijos veika Lietuvos vyriausiajam administraciniam teisme buvo apskųsta 23 kartus. Du kartus teismas patenkino ieškovų prašymus.

Ataskaitoje pateikiama informacija apie Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą 2002 – 2003 metais. Tai gal nevisiškai atitinka formalius reikalavimus pateikti ataskaitą už praėjusius metus. Bet nepateikti Seimui informacijos už 2003 metus, kurie buvo gausūs įvykių – Referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje, antrasis Respublikos Prezidento rinkimų ratas, būtų didesnė blogybė.

2. VYRIAUSIOSIOS RINKIMŲ KOMISIJOS SUDĖTIS

Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija yra Konstitucijoje numatyta nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo valstybės institucija. Vyriausiąją rinkimų komisiją ankstesnės kadencijos Seimas sudarė ketveriems metams. Dabartinės sudėties Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai baigsis po to, kai Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme nustatyta tvarka prieš 2004 metų eilinius Seimo rinkimus, bus sudaryta ir prisieks naujos sudėties Vyriausioji rinkimų komisija. Įstatyme nustatyta Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo tvarka ir jos sudėties formavimo principai skirti tam, kad Vyriausioji rinkimų komisija būtų nepriklausoma institucija.

Vyriausioji rinkimų komisija privalo užtikrinti, kad rinkimai ir referendumai Lietuvos Respublikoje vyktų remiantis Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais. Komisija garantuoja vienodą rinkimų ir referendumo įstatymų taikymą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Nuo 1993 metų Respublikos Prezidento rinkimų nusistovėjusi speciali šios komisijos sudarymo tvarka užtikrina skaidrią ir demokratišką Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą ir iš partijų atstovų bei teisininkų sudarytos komisijos politinį nešališkumą.

Komisijoje šiuo metu yra vienuolika asmenų, įskaitant jos pirmininką. Teisingumo ministro ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlyti šeši komisijos nariai yra teisininkai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. Keturi komisijos nariai, iš kurių trys taip pat turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, atstovauja politines partijas: Lietuvos socialdemokratų partiją, Tėvynės sąjungą (Lietuvos konservatorius), Naująją sąjungą (socialliberalus ir Lietuvos liberalų sąjungą.

Vyriausioji rinkimų komisija turi sekretoriatą, kurio struktūrą, etatus ir veiklos nuostatus tvirtina ji pati. Sekretoriate nuolat dirba šeši darbuotojai. Šiuo metu komisijos sekretoriate sudaryti du skyriai: rinkimų organizavimo ir finansų.

Darbo krūvis Vyriausiojoje rinkimų komisijoje yra gana nepastovus. Rengiantis rinkimams ar referendumui darbų apimtis labai padidėja. Tą pačią 2002 m. gruodžio 22 dieną, vyko Respublikos Prezidento ir Savivaldybių tarybų rinkimai. 2003 m. sausio 5 dieną įvyko Respublikos Prezidento rinkimų antrasis balsavimo ratas. 2003 m. gegužės 11-12 dienomis vyko Referendumas dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje. 2003 m. birželio 15 dieną Naujų Seimo narių rinkimai (Senamiesčio, Antakalnio, Šeškinės ir Nevėžio rinkimų apygardose). Paprastai intensyvus pasirengimo rinkimams laikotarpis prasideda 3-4 mėnesiai iki rinkimų dienos ir pasibaigia per 3-4 mėnesius po rinkimų dienos. Rinkimų laikotarpiu Vyriausioji rinkimų komisija pasitelkia papildomo personalo ir sudaro sutartis konkretiems darbams atlikti. Daugiausia sutarčių sudaroma su Seimo kanceliarijos darbuotojais. 2002 metais buvo sudarytos kelių mėnesių trukmės sutartys su 19 asmenų, o 2003 metais – su 5 asmenimis. 2003 metais buvo papildomai sudarytos trumpalaikės kelių dienų sutartys su 67 asmenimis parašų inicijuoti referendumui tikrinimo laikotarpiui.

Laikotarpiu tarp rinkimų darbų apimtys Vyriausiojoje rinkimų komisijoje yra mažesnės. Pagrindinis darbas yra ankstesnių rinkimų patirties analizė, dalyvavimas rengiant įstatymų pakeitimų projektus, kitų valstybių rinkimų, referendumų organizavimo patirties analizė.

3. PAGRINDINĖ VYRIAUSIOSIOS RINKIMŲ KOMISIJOS VEIKLA

Vyriausioji rinkimų komisija 2002 metais organizavo ir vykdė Respublikos Prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimus. Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. birželio 6 d. nutarimu “Dėl Respublikos Prezidento rinkimų paskyrimo” ir 2002 m. liepos 5 d. nutarimu “Dėl 2002 metų savivaldybių tarybų rinkimų” Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimus paskelbė tą pačią 2002 metų gruodžio 22 dieną. Pakartotinis balsavimas Respublikos Prezidento rinkimuose vyko 2003 m. sausio 5 d.

Dviejų rinkimų sujungimas buvo efektyvus rinkimų išlaidų prasme, buvo sutaupyta apie 10 milijonų litų, tačiau organizacine bei darbo sąnaudų prasme sujungimas uždėjo didelę naštą visų lygių rinkimų komisijoms.

Respublikos Prezidento rinkimuose Vyriausioji rinkimų komisija įregistravo 17 kandidatų. Pirmame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurinko reikiamos balsų daugumos, todėl buvo surengtas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų Rolando Pakso ir Valdo Adamkaus, gavusių daugiausia balsų pirmame balsavimo rate.

Dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose keliant kandidatų sąrašus Vyriausioji rinkimų komisija įregistravo 26 partijas. Kandidatų sąrašuose buvo įrašyti 10 139 asmenys, t. y. 6,5 kartus daugiau negu renkamų tarybos narių skaičius. Buvo renkama 60 savivaldybių 1560 tarybos narių.

2003 metais Vyriausioji rinkimų komisija surengė Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtą referendumą “Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje” ir naujus Seimo narių rinkimus keturiose rinkimų apygardose. Referendume rinkėjai buvo aktyvūs, balsavime dalyvavo 63,37% įrašytų į rinkėjų sąrašus rinkėjų, už referendumo nuostatą pasisakė TAIP 91,07% visų balsavusių rinkėjų. Naujų Seimo narių rinkimai dėl mažo rinkėjų aktyvumo neįvyko nė vienoje rinkimų apygardoje. Savarankiškai rengiami rinkimai naujai atsiradusias laisvas Seimo narių vietas po 1992 metų Seimo rinkimų dar nei karto nėra surinkę reikalaujamo 40 procentų rinkėjų aktyvumo. Todėl siūlytume svarstyti klausimą, ką reikėtų pakeisti Seimo rinkimų įstatyme, kad tokie rinkimai būtų rezultatyvūs.

Vyriausioji rinkimų komisija taip pat registruoja iniciatyvines grupes surengti referendumą ir piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos grupes. 2002 metais Vyriausioji rinkimų komisija įregistravo dvi iniciatyvines grupes surengti referendumą:

1. Grupės koordinatoriai Romanas Tadas Dzetaveckas, Rimantas Trinka, Kazimieras Kavaliauskas, Juozas Dingelis ir Egidijus Staigys. Referendumo nuostatą sudarė 6 įvairūs klausimai. Parašai nebuvo surinkti.

2. Grupės koordinatorius Rolandas Pavilionis. Referendumo nuostata “Ar Jūs pritariate Lietuvos Respublikos stojimui į NATO?” Parašai nebuvo surinkti.

Taip pat buvo įregistruotos dvi įstatymų leidimo iniciatyvos grupės:

1. Iniciatoriai Eugenijus Gentvilas, Raimundas Palaitis, Eligijus Masiulis, koordinatorius Arūnas Štaras. Inicijuojamas “Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1, 3 dalių pakeitimo įstatymas”.

4. Iniciatorius Lietuvos centro sąjunga, koordinatorė Jūratė Drungilaitė. Inicijuojamas “Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymas”.

Vyriausioji rinkimų komisija nustatė, kad šios įstatymų leidimo iniciatyvos grupės surinko reikalingą parašų skaičių. Lietuvos Respublikos Seime buvo įregistruoti ir Seimo Statuto nustatyta tvarka svarstomi įstatymų projektai.

2003 metais Vyriausioji rinkimų komisija įregistravo dvi iniciatyvines grupes privalomajam ir patariamajam referendumams paskelbti, kurių iniciatorius ir koordinatorius buvo Viktor Uspaskich. Patariamajam referendumui dėl tiesioginių merų rinkimų, iniciatyvinė grupė reikiamo parašų skaičiaus nesurinko. Iniciatoriai privalomajam referendumui “Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55, 58, 59 ir 148 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo”, kuriuo buvo siekiama keisti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų sistemą bei Seimo nario mandato statusą, paskelbti pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai 331 159 piliečių parašų.

Pateikti piliečių parašai Vyriausiojoje rinkimų komisijoje buvo tikrinami sistemiškai, vadovaujantis Referendumo įstatymo reikalavimais. Buvo pasitelkti rašysenos ekspertai. Taip pat tikrintojai, kurie vizualiai tikrino parašų rinkimo lapus, ir turėjo nustatyti ar padaryti įrašai atitinka referendumo įstatymo reikalavimus.

Tikrinimas buvo atliekamas šiais etapais:

1) vizualinio patikrinimo;

2) duomenų įvedimo į elektroninę duomenų bazę bei šios duomenų bazės pateikimo Gyventojų registro tarnybai sutikrinti, ar nėra pasikartojančių įrašų (dublių) bei nustatyti, ar parašų rinkimo lapuose nurodyti duomenys atitinka Gyventojų registre esančius duomenis;

3) atskirų įrašų piliečių parašų rinkimo lapų papildomo tikrinimo.

Po šio patikrinimo Vyriausioji rinkimų komisija nustatė, kad iniciatyvinė grupė privalomajam referendumui “Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55, 58, 59 ir 148 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo” paskelbti per 3 mėnesius nesurinko 300 tūkstančių piliečių, įstatymo nustatyta tvarka remiančių reikalavimą paskelbti referendumą, parašų. Vyriausioji rinkimų komisija perdavė Generalinei prokuratūrai kelis parašų rinkimo lapus dėl galimo piliečių parašų rinkimo lapų klastojimo. Parašų rinkėja klastojusi piliečių parašus buvo pripažinta kalta ir nubausta. Siūlytume sugriežtinti parašų rinkimo tvarką, padaryti parašų rinkėjus atsakingus už surinktų duomenų teisingumą.

4. RINKIMŲ LIETUVOJE VERTINIMAS – ŠALYJE IR TARPTAUTINIS

Rengiantis 2000 metų Seimo rinkimams Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) buvo atsiuntusi misiją nustatyti rinkimų stebėjimo poreikį. Misijos nariai susitiko su šalies politinių partijų, organizacijų, žiniasklaidos atstovais, valstybinių institucijų pareigūnais. Buvo padaryta išvada, kad, atsižvelgiant į teigiamą rinkimų organizavimo patirtį Lietuvoje, ESBO savo atstovų stebėti Seimo rinkimų Lietuvoje nesiųs.

Remdamosi draugiško bendradarbiavimo sutartimis, Lietuvos Respublikos Prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimus stebėjo ir sėmėsi rinkimų organizavimo patirties Ukrainos bei Latvijos valstybių Centrinių rinkimų komisijų delegacijos.

Taip pat rinkimų organizavimo patirtimi, ypač kaip rinkėjai balsuodami sudaro kandidatų sąrašų eilę, domėjosi Rusijos Federacijos Centrinės rinkimų komisijos delegacija. Balsuodami Dūmos rinkimuose rinkėjai kandidatų sąrašų eilės pakeisti negali, tačiau balsuodami vietos valdžios tarybų rinkimuose tai yra galima.

Pasitikėjimą rinkimais Lietuvoje, mano nuomone, garantuoja plačiai išvystyta rinkimų stebėtojų institucija. Rinkimų stebėtojų teisės, pareigos ir reikalavimai jiems įtvirtinti rinkimų įstatymuose. Per keletą metų ir daugelio rinkimų tarp rinkimų komisijų ir rinkimų stebėtojų įsitvirtino geranoriški santykiai. Per Respublikos Prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimus rinkimų apylinkėse buvo įregistruoti 15 982 stebėtojai. Kai kuriose rinkimų apylinkėse stebėtojų skaičius viršijo komisijos narių skaičių. Vyriausioji rinkimų komisija nėra gavusi skundų apie pažeistas ar apribotas rinkimų stebėtojų teises.

Labai svarbu, kad stebėtojai dalyvauja balsuojant ir rinkimų komisijoms skaičiuojant balsus. Stebėtojai turi teisę matyti rinkėjų biuleteniuose padarytas žymas (bet negali patys skaičiuoti), gali pareikalauti, kad rinkimų komisija pakartotinai perskaičiuotų balsus ir vieną kartą prašymas yra privalomas įvykdyti, rinkimų stebėtojai pasirašo rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokoluose ir jų pareikštos pastabos yra šių protokolų neatskiriama dalis.

Teisę skirti rinkimų stebėtojus turi visos partijos ir politinės organizacijos. Stebėtojai gali ne tik teikti pastabas, stebėti balsų skaičiavimą, bet gali apskųsti rinkimų komisijų sprendimus ar veiką.

5. RINKIMŲ ĮSTATYMAI

2002 m. birželio mėnesį buvo priimtas Seimo valdybos sprendimu sudarytos darbo grupės parengtas Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas. Iki tol Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą reglamentavo Seimo rinkimų, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų, Referendumo, Politinių kampanijų finansavimo kontrolės, Politinių partijų ir politinių organizacijų finansavimo įstatymai. Tačiau šiuose įstatymuose nebuvo išspręsti Vyriausiosios rinkimų komisijos teisinio statuso, veiklos principų, jos vietos valstybės institucijų sistemoje ir santykio su kitomis institucijomis klausimai, taip pat šios komisijos ir jos narių kompetencijos atribojimas, komisijos pirmininko ir narių įgaliojimų pasibaigimo pagrindai bei atleidimo iš užimamų pareigų tvarka, socialinių garantijų apimtis ir panašūs klausimai. Priėmus minėtą įstatymą, buvo užpildytos minėtos teisinio reglamentavimo spragos, o kartu šį įstatymą galima laikyti pirmuoju žingsniu į rinkimų teisės kodifikavimą, kuris, Vyriausiosios rinkimų komisijos nuomone, turėtų toliau tęstis. Tuo tikslu Vyriausioji rinkimų komisija 2002 metais pradėjo rengti Rinkimų kodeksą, kuris reglamentuotų rinkimų procesą visų Lietuvoje vykstančių rinkimų metu. Buvo parengtas pirminis kodekso projektas, kuris apjungė Lietuvoje galiojusius rinkimų įstatymus ir sudarė prielaidas tolimesniam rinkimų proceso teisinio reglamentavimo tobulinimui. Identifikavus visiems rinkimams bendrus institutus ir nustačius jiems vienodą teisinį reglamentavimą, būtų galimybė formuoti vieningą rinkimų praktiką, taip pat tai panaikintų kliūtis vystyti rinkimų teisinį reglamentavimą, nes siekiant įtvirtinti naujus rinkimų institutus, reiktų priimti ne tris, ar keturias, o vieną įstatymo pataisą.

6. RINKIMŲ KOMISIJOS

Per Respublikos Prezidento ir Savivaldybių tarybų rinkimus buvo sudarytos 60 apygardų rinkimų komisijų. Vyriausioji rinkimų komisija nusprendė sudaryti apygardų rinkimų komisijas pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą. Todėl apygardų rinkimų komisijose papildomai galėjo dalyvauti 75 asmenys nuo partijų, kurios praėjusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose gavo po 3 ir daugiau mandatų, bet Seimo rinkimuose daugiamandatėje rinkimų apygardoje vietų negavo. Rinkimų apylinkių sudėtis būtų vienoda – ar jos būtų sudarytos pagal Respublikos Prezidento, ar pagal savivaldybių tarybų įstatymą.

Iš viso apygardų rinkimų komisijose buvo apie 750 narių, įskaitant pirmininkus, apylinkių rinkimų komisijose – apie 18,5 tūkst. narių, įskaitant jų pirmininkus.

Apygardų rinkimų komisijų pirmininkais buvo patvirtinta: A.Brazausko socialdemokratinės koalicijos – 21, Naujosios sąjungos (socialliberalų) – 14, Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) – 12, Lietuvos liberalų sąjungos – 5, merų – 4, Teisingumo ministro – 2, Lietuvos teisininkų draugijos – 2, Lietuvos centro sąjungos – 1 pasiūlytas asmuo.

Apylinkių rinkimų komisijose (iš viso buvo 2015 apylinkių) daugiausiai atstovų turėjo Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) – 2694 (iš jų 331 patvirtinti pirmininkais), Naujoji sąjunga (socialliberalai) – 2610 (302), A.Brazausko socialdemokratinė koalicija – 2596 (536), Lietuvos centro sąjunga – 2101 (221). Kitos partijos ir merai pasiūlė mažiau nei 2000 komisijų narių.

Per 2003 m. gegužės 10 – 11 d. referendumą dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje taip pat buvo sudaryta 60 apygardų rinkimų komisijų. Partijoms, Lietuvos teisininkų draugijai, teisingumo ministrui ir merams buvo pasiūlyta į rinkimų komisijas pagal galimybes siūlyti tuos pačius asmenis, kurie dirbo per Respublikos Prezidento ir Savivaldybių tarybų rinkimus.

Iš viso apygardų rinkimų komisijose buvo apie 660 narių, įskaitant pirmininkus, apylinkių rinkimų komisijose – apie 18,8 tūkst. narių, įskaitant jų pirmininkus.

Apygardų rinkimų komisijų pirmininkais buvo patvirtinta: A.Brazausko socialdemokratinės koalicijos – 18, Naujosios sąjungos (socialliberalų) – 17, Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) – 16, Lietuvos liberalų sąjungos – 4, merų – 5 pasiūlyti asmenys.

Apylinkių rinkimų komisijose (iš viso buvo 2040 apylinkių) daugiausiai atstovų pasiūlė Naujoji sąjunga (socialliberalai) – 2100 (iš jų 287 patvirtinti pirmininkais), Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) – 2033 (368), Lietuvos liberalų sąjunga – 1946 (187), Lietuvos socialdemokratų partija – 1894 (470), Liberalų demokratų partija –1602 (52).

Vyriausioji rinkimų komisija dėkinga visoms politinėms partijoms, pasiūliusioms savo kandidatūras į rinkimų komisijas, jos buvo pasiūlytos laiku, atitiko reikalavimus ir pasiūlyti asmenys kruopščiai vykdė savo pareigas.

7. RINKĖJŲ SĄRAŠAI 2002-2003 M. VYKUSIUOSE RINKIMUOSE IR REFERENDUME

Rinkėjų sąrašai

Rinkėjų sąrašai naudojami kaip priemonė garantuoti rinkėjui teisė dalyvauti rinkimuose ir dalyvauti tik vieną kartą. Lietuvoje rinkėjų sąrašai sudaromi iš Gyventojų registro duomenų. Kaltinimai už Gyventojų registre esančias klaidas, tenka Vyriausiajai rinkimų komisijai. Tie kaltinimai teisingi tik iš dalies, Vyriausioji rinkimų komisija duomenų Gyventojų registre netvarko, bet sudariusi rinkėjų sąrašą ji vykdo rinkėjų sąrašo tikslinimo programą, kuri turėtų panaikinti Gyventojų registro klaidų ir netikslumų įtaką rinkėjų sąrašui. Daugelyje demokratinių valstybių rinkėjų sąrašai sudaromi pagal piliečių užsiregistravimą dalyvauti rinkimuose. Tačiau Lietuvoje tai būtų neįmanoma įgyvendinti. Nepaisantys įstatymo reikalavimų registruotis rinkimams iš anksto, rinkimų dieną rinkimų apylinkes užplūstų neužsiregistravę piliečiai ir reikalautų sudaryti jiems sąlygas balsuoti. Kiltų grėsmė pripažinti rinkimus visuotiniais ir demokratiškais. Arba, nusileidus neužsiregistravusių piliečių reikalavimams, kiltų rinkimų klastojimo grėsmė. Užsienio praktika turtinga tokiais blogais pavyzdžiais. Todėl mūsų nuomone, reikėtų palikti iš esmės tą pačią rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką. Bet būtina reikalauti, kad Gyventojų registre laiku būtų daromi reikalingi įrašai apie pasikeitusius gyvenamosios vietos adresus ir piliečių mirties faktus. Tuo pačiu reikėtų mažinti įtaką rinkimų ir referendumo rezultatams tų piliečių, kurie nebalsuoja. Naujų balsavimo būdų taikymas – elektroninis balsavimas, balsavimas per patikėtinį, tik iš dalies padidintų rinkėjų aktyvumą ir be to dar sukeltų balsavimo klastojimų grėsmę. Įdomi yra Latvijos Respublikos patirtis. Rinkėjų sąrašų sudarymas pagal Gyventojų registrą ir rinkėjų pažymėjimų išdavimas yra patikėtas vidaus reikalų ministerijos padaliniams. Nors tai padidina rinkimų išlaidas, bet kritika dėl rinkimų sąrašų netikslumų ir klaidų atitenka tiems, kurie labiausiai atsakingi, kad tų klaidų nebūtų.

Respublikos Prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimuose Respublikos rinkėjų sąrašas pagal Gyventojų registro duomenis buvo suformuotas 40 d. iki rinkimų, o referendume – 30 d. iki referendumo.

Rinkėjų skaičius referendumo apylinkių rinkėjų sąrašuose yra mažesnis nei Respublikos Prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimuose. Sudarant referendumo rinkėjų sąrašus, į apylinkės rinkėjų sąrašą buvo įrašomi tik tie rinkėjai, kurie buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą (prisiregistravę), o tie apie, kurių adresą buvo žinoma tik tiek, kad tai „paskutinis žinomas adresas“ – į konkrečios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą nebuvo įrašomi. Tai rinkėjų teisės balsuoti neapribojo, tačiau norėdamas balsuoti rinkėjas, turėjo ateiti į rinkimų apylinkę ne vėliau kaip iki paskutinės balsavimo dienos 18 valandos, parašyti prašymą įrašyti į rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir pavirtinti raštu, kad nebalsavo ir nebalsuos kitoje rinkimų apylinkėje, bei pateikti įrodymą, kad jis gyvena šios apylinkės teritorijoje ar yra čia laikinai apsistojęs.

Iki šiol rinkėjų skaičius didėjo. Šalyje gyventojų mažėja, todėl rinkėjų skaičius didėjo laikinai. Rinkėjų skaičius pradės neišvengiamai mažėti sumažėjus rinkėjų, kuriems sukanka 18 metų, skaičiui. Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie Seimo, Respublikos Prezidento ar referendumo balsavimo laikotarpiu yra užsienyje ar laivuose plaukiojančiuose su Lietuvos Respublikos vėliava, turi teisę balsuoti. Todėl į užsienyje balsuojančių rinkėjų sąrašus įrašyta rinkėjų:

Respublikos Prezidento rinkimuose – 12 004,

Referendume – 11 704.

Į laive balsuojančių rinkėjų sąrašus įrašyta rinkėjų:

Respublikos Prezidento rinkimuose – 818,

Referendume – 767.

Rinkėjų sąrašų tikslinimas

Rinkėjų sąrašų tikslumas šiuose rinkimuose nežymiai padidėjo lyginant su ankstesnių rinkimų sąrašais. Nuo 2003 m. sausio 1 d. gyvenamosios vietos deklaravimas yra privalomas, tačiau gyventojai vangiai naudojasi teise deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Daugumai jų atrodo pakanka, jei savo adresą praneša bankui, nurodo savo darbovietėje. Nėra ir poreikių dėl kurių pilietis siektų deklaruoti savo faktinę gyvenamąją vietą.

Vyriausioji rinkimų komisija nuolat bendradarbiauja su Vidaus reikalų ministerija dėl rinkėjų sąrašų tikslinimo.

Po Respublikos Prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimų Gyventojų registrui buvo perduoda 29 217 įrašų dėl gyvenamosios vietos duomenų sutikrinimo. Gyventojų registro duomenų bazėje buvo patikslinta 1 482 adresai. Šis patikrinimas rodo, jog apie 5 procentai piliečių prašymuose įrašyti juos į apylinkės rinkėjų sąrašą nurodyti adresai iš tiesų buvo taisytini. Kita dalis mūsų duomenų rodo tai, kad rinkėjas negyvena tuo adresu, kurį yra deklaravęs.

Rinkėjų sąrašas ir jo tikslinimas
Rinkimai, referendumas	Galutiniame rinkėjų sąraše iki rinkimų likus 7 d. įrašyta rinkėjų	Skaičius rinkėjų, kurių adresas netikslus, ir kurie nebuvo įrašyti į apylinkės rinkėjų sąrašus	Po rinkimų perduota Gyventojų registrui	Sutikslinant įrašus Gyventojų Registre buvo patikslinta adresų
Respublikos Prezidento	2 711 213	28 174	29 217	1 482 (2003-04-03 duomenys)
Savivaldybių tarybų	2 698 391	28 174	29 217	1 482 (2003-04-03 duomenys)
Referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje	2 604 670	15 5333	41 248	Iki 2003–12–01 yra patikrinta 4 238 įrašai ir pakoreguota 395 įrašų (t.y. 9,3% visų tikrintų įrašų)

Suderinę su Vidaus reikalų ministerija Rinkėjo prašymo įrašyti į apylinkės rinkėjų sąrašą formą pakeitėme, kad ją būtų galima efektyviau panaudoti tikrinant Gyventojų registro įrašų tikslumą. Referendume rinkėjas savo prašyme turėjo nurodyti adreso, pagal kurį prašo įrašyti į apylinkės rinkėjų sąrašą, požymį. Iš viso 24 285 rinkėjai nurodė, kad jų pase įrašytas adresas neatitinka to, kuris įrašytas rinkėjų sąraše. Šie atvejai rodo vis dar likusią nebaigtą išspręsti 1994–1995 m. problemą – tuo laikotarpiu piliečių gyvenamosios vietos adresų pasikeitimai nebuvo įrašomi į Gyventojų registro duomenų bazę.

Prašyme įrašyti į apylinkės rinkėjų sąrašą nurodytas rinkėjo adreso požymis
Požymis	Nurodė rinkėjų
„Šis adresas įrašytas mano pase“	24 285
„Šį adresą esu deklaravęs“	1 183
„Faktiškai gyvenu šiuo adresu“	19 210
„Esu apsistojęs šiai referendumo apylinkei priskirtu adresu“	12 014
„Kita“	10 939
Iš viso:	67 631

Atspausdinus apylinkių rinkėjų sąrašus ir pradėjus rinkėjų pažymėjimų įteikimą, rinkėjai galėjo susipažinti kaip jis yra įrašytas į rinkėjų sąrašą. Tai padaryti jie galėjo ne tik apylinkėse, bet ir pasinaudoti trumpuoju Vyriausiosios rinkimų komisijos telefono numeriu 1855. Respublikos Prezidento ir savivaldybių rinkimų metu šia paslauga pasinaudojo apie 25 tūkstančius rinkėjų (per 27 d.), o referendumo metu apie 22 tūkstančius rinkėjų (per 24 d.).

Vyriausioji rinkimų komisija siekdama kontroliuoti rinkėjų pažymėjimų įteikimą ir išsiaiškinti priežastis kodėl dalis rinkėjų pažymėjimų lieka neįteikta – reikalauja iš apylinkių rinkimų komisijų pateikti ataskaitas apie rinkėjų pažymėjimų įteikimą. Pagal rinkėjų pažymėjimų įteikimo ataskaitų suvestinę galima pastebėti, kad dažniausia priežastis, kodėl rinkėjas nerandamas – tai, kad rinkėjas nurodytu adresu negyvena – kaimynai tvirtina, kad toks asmuo čia negyvena ir yra išvykęs, Gyventojų registre to nėra nurodyta.

Rinkėjų pažymėjimų referendume neįteikimo suvestiniai duomenys
Klausimas, priežastis	Procentais nuo visų neįteiktų	Procentais nuo visų rinkėjų pažymėjimų	Skaičius atvejų
Liko neįteikta rinkėjo pažymėjimų	100%	5,3%	135 999
Nerasta namuose, kaimynai atsisakė paimti ir perduoti	23%	1,2%	31 017
Neįsileido į namus (butą)	4%	0,2%	5 408
Nėra jokių žinių, kad nurodytu adresu gyventų	19%	1,0%	25 864
Kaimynai, asmenys gyvenantys nurodytu adresu tvirtina, kad toks asmuo šiuo adresu negyvena ir yra išvykęs	34%	1,8%	46 437
Gauta pranešimas, kad išvykęs į užsienį	12%	0,6%	16 284
Pranešta, kad miręs (prieš 2-3 mėnesius)	1%	0,1%	1 352
Pranešta, kad miręs (anksčiau kaip prieš 3 mėnesius)	0,4%	0,02%	561
Kita	5%	0,3%	7 522

Rinkėjų sąrašai rinkimuose į Europos Parlamentą

Rengiantis rinkimams į Europos Parlamentą Europos Komisija skiria ypatingą dėmesį, kaip turi būti tinkamai įgyvendinta Europos Sąjungos piliečių teisė balsuoti ir būti kandidatu. Lietuva į Europos Parlamento rinkimų įstatymą perkėlė Tarybos Direktyvos nuostatas nustatančias išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus.

Europos Komisija taip pat yra parengusi komunikatą dėl priemonių, kurių turi imtis valstybės narės, kad užtikrintų visų Europos Sąjungos piliečių dalyvavimą rinkimuose į Europos Parlamentą išsiplėtusioje Sąjungoje.

Svarbiausi uždaviniai dėl ES piliečių nesančių gyvenamosios valstybės narės piliečiais keliami rinkimų procedūroje yra šie:

identifikuoti kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečius, kurie gali balsuoti ir būti kandidatais;

informuoti juos apie jų teises;

gauti jų noro balsuoti išraišką;

įrašyti rinkėjus į rinkėjų sąrašus ir gauti paraiškas būti kandidatais;

informuoti suinteresuotuosius apie veiksmus, kurių imtasi dėl prašymo įrašyti į rinkėjų sąrašus arba paraiškos būti kandidatu priimtinumo;

keistis informacija su kitomis valstybėmis, kad būtų išvengta balsavimo dukart.

Šiuo metu yra derinama kokiais būdais visos esamos ir būsimosios Europos Sąjungos valstybės narės keisis informacija apie rinkėjus ir kandidatus. Lietuvoje naudojamas automatizuotas (kompiuterizuotas) rinkėjų sąrašų sudarymas Gyventojų registro duomenų pagrindu ir tai užtikrina greitą ir kokybišką informacijos gavimą, priėmimą, ir paiešką.

Lietuvoje šiuo metu yra apie 1 200 gyventojų, kurie yra piliečiai esamų ar būsimų ES valstybių narių. Beveik 31 procentas jų yra Lenkijos piliečiai.

Rinkimai į Europos Parlamentą įvyks 2004 m. birželio 13 d. Savivaldybių rinkimų komisijos bus sudaromos kovo pabaigoje. Balandžio 9 d. – pareiškinių dokumentų įteikimo pradžia.

8. RINKIMŲ FINANSAVIMAS

Vyriausiajai rinkimų komisijai 2002 m. valstybės biudžete buvo paskirta 13 920 tūkst. Lt, iš jų: programai ”Lietuvos Respublikos Seimo, Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimų ir referendumų organizavimas” – 13 500 tūkst. Lt. Kasinės išlaidos sudarė – 12 540 tūkst. Lt.

Vyriausioji rinkimų komisija tvirtindama apygardoms rinkimų išlaidų sąmatas, nustatė lėšų paskirstymo struktūrą, lėšų skaičiavimo koeficientus, kompiuterizavimo darbų įkainius ir griežtai kontroliavo valstybės biudžeto lėšų naudojimą, todėl apygardų rinkimų komisijos sutaupė biudžeto lėšas.

Už kandidato į Respublikos Prezidentus rinkimų programos atspausdinimą kiekvienam kandidatui buvo skirta 5 tūkst. Lt, kuriuos pagal kandidato pristatytą sąskaitą už rinkimų programos atspausdinimą apmokėjo Vyriausioji rinkimų komisija. Sąskaitos buvo apmokėtos 13 kandidatų, 4 kandidatai (V.Šustauskas, V.P.Andriukaitis, V.Šerėnas, A.Pilvelis) - savo rinkimų programų valstybės lėšomis nespausdino.

2002 m. surinkta rinkimų užstato suma – 643,6 tūkst.Lt, iš jos 517 tūkst. Lt buvo grąžinti partijoms laimėjusioms mandatus savivaldybių tarybų rinkimuose. Likę 127 tūkst. Lt buvo pervesti į valstybės biudžetą.

2003 m.Valstybės biudžete Vyriausiajai rinkimų komisijai patvirtinta – 17 119 tūkst. Lt, iš jų programai ”Lietuvos Respublikos Seimo, Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimų ir referendumų organizavimas” – 16 563 tūkst. Lt (iš jų – Prezidento rinkimų II turas – 4 500 tūkst. Lt, Referendumas dėl narystės Europos sąjungoje – 11 400 tūkst. Lt). Papildomai buvo gauta biudžeto ir Vyriausybės rezervo fondo lėšų: naujų Seimo narių rinkimams – 600 tūkst. Lt, piliečių, kurie inicijavo surengti referendumą, parašų, kiek jie atitinka referendumo įstatymo reikalavimus tikrinimui – 63 tūkst. Lt.

2003 m.valstybės biudžete patvirtinta dotacija partijoms – 483 tūkst. Lt.

9. RINKIMŲ AGITACIJOS FINANSAVIMAS

2002 m. gruodžio 22 d. vyko Respublikos Prezidento rinkimų I turas ir savivaldybių tarybų narių rinkimai. 2003 m. sausio 5 d. vyko Respublikos Prezidento rinkimų II turas.

Kandidatai į Respublikos Prezidentus pagal Politinių kampanijų finansavimo įstatymo kontrolės įstatymą likus 10 dienų iki rinkimų privalo pateikti išankstines politinių kampanijų finansavimo ataskaitas, kuriose nurodomos gautos aukos ir dovanos bei išlaidos rinkimų kampanijai, taip pat aukotojai (rėmėjai). Galutines politinių kampanijų finansavimo ataskaitas kandidatai į Respublikos Prezidentus ir išrinktasis Respublikos Prezidentas privalo pateikti ne vėliau kaip per 25 dienas po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.

Politinėje kampanijoje dalyvavo 17 kandidatų, politinių kampanijų finansavimo galutines ataskaitas laiku pateikė 16 kandidatų, A.Pilvelis galutinę ataskaitą pateikė tik 2003 m. gegužės 23 d. Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas nenustato lėšų, kurias kandidatai gali panaudoti Prezidento rinkimų kampanijos finansavimui, maksimalių dydžių. Taip pat nėra ribojama iš vieno aukotojo gaunamų piniginių lėšų suma. Draudžiama priimti aukas iš užsienio aukotojų, išskyrus išeiviją. Draudžiama priimti aukas iš valstybės ir savivaldybių turto turinčių įstaigų, nes valstybės ar savivaldybės lėšas draudžiama panaudoti rinkimų agitacijoje ir tuo sudaryti atskiriems kandidatams išskirtines sąlygas. Politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatymas reikalauja, kad rinkimų kampanijai gautos ir panaudotos lėšos būtų deklaruojamos, ir, kad tuo būdu būtų užtikrintas rinkimų finansavimo skaidrumas. Už įstatymo pažeidimus nėra nustatytos sankcijos. Partijos laiku nepateikusios ataskaitų kituose rinkimuose moka dvigubą rinkimų užstatą. Šis įstatymas priimtas 1997 metų pabaigoje. Iki tol kandidatai, partijos deklaravo tik savo rinkimų agitacijos išlaidas, atskleisti lėšų šaltinius nebuvo privaloma. Šalyje turi būti aukšta politinė kultūra, kad partijos, kandidatai galėtų viešai atskleisti savo aukotojus ir pastarieji su tuo sutiktų nesibaimindami persekiojimų už aukas rinkimus pralaimėjusioms partijoms ar kandidatams. Turi būti viešai pripažįstama, kad aukos rinkimuose negali būti investicija gauti partijų paramą viešuosiuose pirkimuose, ar kad už aukas gali būti atsilyginama sudarant aukotojui išskirtines sąlygas. Lietuva per labai trumpą laiką pasiekė tokią padėtį, kada visuotinai pripažįstama, kad finansinė parama neturi įpareigoti nei partijų nei kandidatų sudaryti aukotojams išskirtinių sąlygų. Todėl politinių kampanijų finansavimo ir kontrolės įstatymas turės būti keičiamas.

Pagal Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktas kandidatų į Respublikos Prezidentus galutines politinės kampanijos finansavimo ataskaitas kandidatai politinei kampanijai išleido iš viso 9,7 mln.Lt, kurie buvo panaudoti: agitacinės medžiagos įsigijimui – 1,2 mln. Lt; radijui, televizijai ir spaudai – 7,7 mln. Lt; kitoms išlaidoms – 0,8 mln. Lt.

Kandidatai nurodė tokias rinkimų kampanijos išlaidas: R.Paksas – 3,3 mln. Lt, V.Adamkus – 3,1 mln. Lt, K.D.Prunskienė – 1,1 mln. Lt; A.Paulauskas – 0,5 mln. Lt.

Pagal politinių partijų, politinių organizacijų Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktas savivaldybių tarybų rinkimų galutines politinės kampanijos finansavimo ataskaitas politinei kampanijai iš viso buvo išleista 4,9 mln. Lt (pavyzdžiui: Lietuvos socialdemokratų partija išleido 1,0 mln. Lt, Naujoji sąjunga (socialliberalai) – 1,2 mln. Lt, Liberalų sąjunga – 0,5 mln. Lt).

Pagal kandidatų, dalyvavusių Naujų Seimo nario rinkimų politinėje kampanijoje 2003 m. birželio 15 d., pateiktas galutines ataskaitas politinei kampanijai iš viso išleista – 236 tūkst. Lt.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos patikrino kandidatų į Respublikos Prezidentus politinių kampanijų finansavimo ataskaitas, tačiau rimtų įstatymų pažeidimų (už kuriuos būtų taikoma teisinė atsakomybė) nenustatė. Kandidatų pateiktų ataskaitų duomenys buvo viešai paskelbti “Valstybės žinių” priede “Informaciniai pranešimai” bei Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje (Pinigai ir politika programa).

Savivaldybių tarybų rinkimuose kandidatų sąrašus kėlė 26 politinės partijos ir jų koalicijos. Visos savivaldybių tarybų rinkimų politinių kampanijų finansavimo ataskaitos buvo pateikto laiku, patikrintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir viešai paskelbtos “Valstybės žinių” priede “Informaciniai pranešimai” bei Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje (Pinigai ir politika programa).

10. REFERENDUMO AGITACIJA

2003 m. gegužės 10-11 d. vyko privalomasis referendumas dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje. Šio referendumo datą nustatė Lietuvos Respublikos Seimas 2003 m. vasario 27 dieną, priėmęs atitinkamą nutarimą.

Referendumo agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles patvirtino, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustatė Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovais. VRK taip pat paskirstė laidų laiką, kad nebūtų pažeisti grupės ir jos oponentų atstovų lygiateisiškumo principai.

Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi Referendumo įstatymu, sprendė ginčus dėl referendumo agitacijos. Už referendumo agitacijos tvarkos pažeidimus buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai.

11. PROGRAMA „PINIGAI IR POLITIKA”

2002 metų rudenį buvo parengta ir per 2002-2003 metų Respublikos Prezidento rinkimus išbandyta speciali politinių kampanijų finansavimo ataskaitų paskelbimo programa, kuri buvo pavadinta „Pinigai ir politika”. Šią programą įdiegti padėjo Tarptautinis rinkimų sistemų fondas (IFES – International Foundation for Election Systems) ir Vidurio ir rytų Europos rinkimų organizatorių asociacija (ACEEEO). Su minėtų tarptautinių organizacijų pagalba įdiegta programinė įranga įgalino aiškiau ir prieinamiau pateikti duomenis vartotojams (rinkėjams, politikams, mokslininkams, žurnalistams ir kt.) apie rinkimų kampanijų finansavimą, t.y. kandidatų surinktas lėšas, gautas aukas ir dovanas, rinkimų kampanijos metu padarytas išlaidas. Minėta informacija skelbiama interneto svetainėje adresu: www.vrk.lt/pip.

Nors programa “Pinigai ir politika” atitinka Lietuvos Respublikos `teisės aktų, reglamentuojančių politinių kampanijų finansavimą ir jo kontrolę, tačiau vien šios priemonės rinkimų finansavimo skaidrumui užtikrinti. Norint sukurti efektyvią sistemą, laiduojančią rinkėjų teisę žinoti politinių kampanijų finansavimą, būtina turėti ne tik mechanizmą viešai skelbti kandidatų pateikiamas politinių kampanijų finansavimo ataskaitas (pradines ir galutines arba nustatyti pastovų informacijos apie rinkimų kampanijų teikimą rinkėjams), bet ir užtikrinti pateikiamų ataskaitų efektyvią kontrolę. Šis dalykas neįmanomas be atitinkamų įstatymų nuostatų priėmimo.

12. SIŪLYMAI DĖL POLITINIŲ KAMPANIJŲ FINANSAVIMO

Politinių kampanijų finansavimo kontrolės uždaviniai aktualūs daugeliui demokratijų, nors pati problema (pinigai neturi nulemti politikos) pradėta kelti ir spręsti palyginus neseniai, prieš 40 – 30 metų. Yra išryškėję keletas kelių, sukaupta ir gera patirtis ir išbandytos nepasiteisinusios priemonės. Labiausiai efektyvus kelias, regis, yra skaidrumo režimo užtikrinimas politinių kampanijų aukoms ir išlaidoms. Bandymai drausti, riboti aukas, nustatyti įvairius išlaidų limitus yra palyginus lengvai apeinami, o politikų priėmusių uždraustas lėšas įsipareigojimai, yra keleriopai labiau įpareigojantys. Efektyvus yra kelias mažinti rinkimams reikalingas lėšas, įpareigojant visas, taip pat ir privačias telekompanijas nemokamai transliuoti rinkimų agitaciją. Laikas paskirstomas pagal griežto lygiateisiškumo (visiems kandidatams vienodai) arba proporcingo lygiateisiškumo (pagal ankstesniuose rinkimuose gautus mandatus ar paduotus balsus) principus, kategoriškai uždraudžiant mokamą rinkimų agitaciją per televiziją. Bet tokia tvarka labai nepatenkinti telekompanijų savininkai. Būtina yra numatyti efektyvias sankcijas už įstatymų pažeidimus. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad maskuojantis rinkimų kampanijų finansavimo skaidrumo reikalavimais, kai kuriose valstybėse imama riboti ar faktiškai uždraudžiama opozicinių partijų, kandidatų rinkimų agitacija. ESBO išankstinėje ataskaitoje apie 2003 metų Dūmos rinkimus Rusijos Federacijoje pažymima, kad rinkimai neatitiko daugelio tarptautinių demokratiškų rinkimų standartų, buvo ribojamos opozicijos agitacijos galimybės, perdėtai panaudojamos administracinės priemonės, dėl ko buvo apribota rinkėjų teisė pasirinkti ir jie pasyviai dalyvavo rinkimuose.

Politinių kampanijų finansavimo kontrolės reikalams Lietuvoje skiriama daug dėmesio. 2001 metais Vyriausybė pavedė Teisingumo ministerijai sudaryti darbo grupę parengti naujos redakcijos politinių kampanijų įstatymo projektą. Įstatymo projektas yra parengtas. Dar 2003 metų rugsėjo mėnesį iš visų frakcijų rinkimų įstatymų ir rinkimų agitacijos įstymų projektams parengti buvo sudaryta Seimo narių grupė, kuriai vadovauja Seimo Pirmininkas. Todėl reikia tikėtis, kad bendru politinių partijų sutarimu bus parengti ir priimti atitinkami įstatymai.

Iš kitų klausimų, kuriuos taip pat reikėtų spręsti reglamentuojant politinių kampanijų finansavimą pažymėtini šie. Būtina reglamentuoti lėšų, likusių nuo politinių kampanijų, panaudojimo galimybes ir tvarką (ar jos gali būti panaudojamos asmeninėms kandidatų reikmėms, ar tik politinei veiklai finansuoti). Priešingu atveju, atsiranda prielaidų korupcijai, jei kandidatai likusias lėšas naudos asmeniniams poreikiams tenkinti.

Būtina griežtai apibrėžti, kas turi būti daroma, kai politinių kampanijų metu prisiimama daugiau įsipareigojimų, negu yra surinktų aukų (lėšų). Praktikoje kyla problemų, kai partijos ar kandidatai, pasibaigus politinei kampanijai lieka skolinga rinkimų agitacijos paslaugų teikėjams. Tiek laimėjus rinkimus, tiek pralaimėjus, o ypač pirmuoju atveju atsiranda didelė grėsmė susiformuoti tam tikriems korupciniams ryšiams ir įsipareigojimams.

Būtina nustatyti griežtesnę atsakomybę už įstatymų (politinių kampanijų finansavimo tvarkos) pažeidimus, tai būtų ir baudžiamoji ir administracinė atsakomybė. Politinėms partijoms galėtų būti skiriamos didesnės biudžeto dotacijos, o už politinių kampanijų finansavimo tvarkos pažeidimus tokios dotacijos turėtų būti neskiriamos. Jeigu dotacijų sumos būtų reikšmingesnės, veiktų „vidinis” politinių partijų suinteresuotumas skaidriai ir be pažeidimų vykdyti kampanijų finansavimą bei laiku teikti reikiamas deklaracijas. Kandidatai galėtų įnešti specialius rinkimų užstatus, kurie nustačius pažeidimus būtų negrąžinami, o tinkamai įvykdžiusiems įstatymų numatytas prievoles galėtų būti nustatytas tam tikras turėtų išlaidų kompensavimo mechanizmas. Svarstytinas klausimas, kad reikalinga įvesti partijos ar kandidato iždininko, kuris pilnai atsakytų už politinės kampanijos lėšų teisėtumą, pareigybę. O kandidatui turėtų būti nustatyta politinė atsakomybė, tais atvejais, jeigu kandidatas po rinkimų savo veikla pradėtų „atsidėkoti" rėmėjams ir pats pažeistų įstatymus ar skatintų tai daryti kitus, arba politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatymas būtų pažeistas dėl kandidato kaltės arba įstatymo pažeidimas būtų šiurkštus (slepiamos politinės kampanijos išlaidos, priimama daug neteisėtų lėšų, sąmoningai naudojamasi neleistinais užsienio finansiniais šaltiniais ir panašiai). Kitaip tariant, reikalinga sukurti subalansuotą politinių kampanijų finansavimo kontrolės ir politinių kampanijų dalyvių (partijų, kandidatų) skatinimo ir atsakomybės sistemą.

Aktualu būtų sukurti efektyvią politinių kampanijų rinkimų agitacijos įvykių (televizijos ir radijo laidų, rinkimų agitacijos gaminių, straipsnių, stendų plakatų ir kitų rinkimų agitacijos dalykų, kurie kainuoja) monitoringo sistemą. Tokių įvykių fiksavimas ir jų palyginimas su ataskaitose pateikta medžiaga leistų objektyviau patvirtinti ir užtikrinti rinkimų finansavimo skaidrumą.

Su ankstesniu klausimu yra susijęs ir klausimas dėl nuolaidų kandidatams ar partijoms teikimo galimumas ir tų nuolaidų ribos. Nepagrįstos nuolaidos gali būti susijusios su paslėptu partijų ar kandidato rėmimu siekiant apeiti įstatymo reikalavimus ar nuslėpti tikruosius partijos finansavimo šaltinius. Nors anksčiau nurodytas monitoringas ir neišspręstų visų rinkimų kampanijų finansavimo klausimų, pareikalautų papildomų sąnaudų, bet sudarytų žymiai skaidresnių rinkimų kampanijų prielaidas.

Reglamentuotina tampa trečiųjų asmenų veika, vykdant savarankiškas kampanijas už ar prieš kandidatus, partijas. Spręstinas klausimas dėl tokių veiksmų leistinumo ar uždraudimo, atsakomybės nustatymo ir efektyvaus jos taikymo mechanizmo.

13. RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMAI

Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai svarbus įvykis Lietuvos gyvenime. Lietuvos teisės doktrinoje iki šiol vyksta diskusijos apie Lietuvos valstybės valdymo formas. Šiuo klausimu svarbią nuostatą yra suformulavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. 1998 m. sausio 10 d. Konstitucinio Teismo nutarimo konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad Lietuvoje egzistuojanti valdymo forma gali būti vertintina kaip parlamentinė respublika, turinti kai kurių mišrios (pusiau prezidentinės) valdymo formos ypatumų. Respublikos Prezidento įgaliojimų visuma, visuotiniai, tiesioginiai, lygūs, slaptu balsavimu vykstantys rinkimai – tai vieni iš pagrindinių argumentų, patvirtinančių mišrios valdymo formos Lietuvoje de facto egzistavimą.

Jeigu pirmame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurenka reikiamos balsų daugumos, po dviejų savaičių nuo rinkimų dienos rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų pirmajame balsavimo rate. Pakartotinis balsavimas Respublikos Prezidento rinkimuose vyko 2003 m. sausio 5 d.

Lietuvos Respublikos Seimas nusprendė sujungti Respublikos Prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimus. Taigi 2002 m. gruodžio 22 d. Lietuvoje vyko dveji rinkimai: Respublikos Prezidento ir savivaldybių tarybų.

Vyriausioji rinkimų komisija įregistravo 17 kandidatų į Respublikos Prezidentus (1997 m. – 7, 1992 m. – 2 kandidatus).

Pirmajame balsavimo rate iš 2 719 608 į rinkėjų sąrašus įrašytų asmenų rinkimuose dalyvavo 1 466 536 ( 53,92 %), negaliojančių biuletenių buvo 19 419 (1,32 %). Už kiekvieną kandidatą paduotų balsų skaičius:

Kandidatas	Paduotų balsų skaičius
Kandidatas	rinkimų apylinkėse	paštu	iš viso	procentais nuo galiojančių biuletenių	procentais nuo dalyvavusių rinkėjų
Valdas Adamkus	475 850	38 304	514 154	35.53 %	35.06 %
Rolandas Paksas	267 971	16 588	284 559	19.66 %	19.40 %
Artūras Paulauskas	109 630	10 608	120 238	8.31 %	8.20 %
Vytautas Šerėnas	106 829	5 386	112 215	7.75 %	7.65 %
Vytenis Povilas Andriukaitis	98 167	7 417	105 584	7.30 %	7.20 %
Kazimira Danutė Prunskienė	68 739	4 186	72 925	5.04 %	4.97 %
Juozas Edvardas Petraitis	51 322	2 817	54 139	3.74 %	3.69 %
Eugenijus Gentvilas	42 750	1 812	44 562	3.08 %	3.04 %
Julius Veselka	30 350	1 943	32 293	2.23 %	2.20 %
Algimantas Matulevičius	29 803	2 334	32 137	2.22 %	2.19 %
Kazys Bobelis	25 148	2 465	27 613	1.91 %	1.88 %
Vytautas Antanas Matulevičius	25 030	1 858	26 888	1.86 %	1.83 %
Kęstutis Glaveckas	7 041	513	7 554	0.52 %	0.52 %
Vytautas Šustauskas	4 863	509	5 372	0.37 %	0.37 %
Vytautas Bernatonis	3 121	425	3 546	0.25 %	0.24 %
Algirdas Pilvelis	1 844	230	2 074	0.14 %	0.14 %
Rimantas Jonas Dagys	1 115	149	1 264	0.09 %	0.09 %
Iš viso:	1 349 573	97 544	1 447 117	100%	98.68%

Antrajame balsavimo rate iš 2 727 805 į rinkėjų sąrašus įrašytų asmenų rinkimuose dalyvavo 1 436 322 ( 52,65 %), negaliojančių biuletenių buvo 14 683 (1,02 %). Už kiekvieną kandidatą paduotų balsų skaičius:

Kandidatas	Paduotų balsų skaičius
	rinkimų apylinkėse		paštu		iš viso		procentais nuo galiojančių biuletenių		procentais nuo dalyvavusių rinkėjų
Rolandas Paksas	727 250	50 519		777 769		54.71 %		54.15 %
Valdas Adamkus	589 851	54 019		643 870		45.29 %		44.83 %
Iš viso:	1 317 101	104 538		1 421 639		100%		98.98%

14. SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI

2002 m. gruodžio 22 d. savivaldybių tarybų rinkimai vyko kartu su pirmuoju Respublikos Prezidento rinkimų ratu.

Savivaldybių tarybų nariai renkami 4 metų kadencijai daugiamandatėse rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal proporcinę rinkimų sistemą. 1995 metais savivaldybių tarybų nariai buvo renkami 2 metų, 1997 metų ir 2000 m. 3 metų trukmės kadencijai. 2002 m. įsigaliojo Konstitucijos pataisa, kuri nustatė, kad savivaldybių tarybų nariai renkami 4 metų kadencijai.

Į rinkėjų sąrašus buvo įrašyta 2 706 761 rinkėjas. Rinkimuose dalyvavo 1 457 022, tai yra. 53,83 procento įrašytų į sąrašus rinkėjų. Ankstesniuose savivaldybių rinkimuose dalyvavo: 1995 m. – 44,8 procento, 1997 m. – 39,9 procento, 2000 m. rinkimuose dalyvavo 54,2 procento rinkėjų. 2000 m. rinkimuose žymus rinkėjų aktyvumo padidėjimas aiškintinas tuo, kad rinkėjams buvo suteikta teisė papildomai balsuoti už trijų kandidatų iš to sąrašo, už kurį balsavo, pirmumą (2002 m. rinkimuose – už penkių kandidatų pirmumą) ir kandidatų sąrašo galutinė eilė buvo sudaroma rinkėjų balsais.

Paštu balsavo 94 567, arba 3,51 procento, rinkėjų.

Iš viso negaliojančiais pripažinti 89 895 biuleteniai. Tai sudaro 6,17 procento visų biuletenių. Procentas negaliojančių biuletenių palyginus su ankstesniais rinkimais yra padidėjęs.

Iš viso buvo renkama 1 560 savivaldybių tarybų narių. Pareiškimus dalyvauti rinkimuose Vyriausiajai rinkimų komisijai įteikė 26 partijos, politinės organizacijos. Jų sudarytuose kandidatų sąrašuose buvo įrašyti 10 139 asmenys, t.y. 6,5 kartus daugiau negu renkamų tarybų narių skaičius.

Tarp kandidatų buvo 6 671 vyras, arba 66 procentai, 3 468 moterys, kas sudarė 34 procentus. Tarybos nariais buvo išrinkta 1 239 vyrai, arba 79 procentai, ir 321 moteris, kas sudaro 21 procentą.

1995, 1997, 2000 metais tarybų nariais išrinktų asmenų amžiaus vidurkis sudarė 46,3 metų. 2002 metais išrinktų tarybos narių amžiaus vidurkis padidėjo 2 metais ir sudarė 48,3 metus.

Rengiantis rinkimams Vyriausioji rinkimų komisija nustatė, kad 83 kandidatai į savivaldybių tarybų narius anketose nenurodė, kad po 1990 m. kovo 11 d. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jie buvo pripažinti kaltais dėl nusikaltimų arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais dėl sunkaus nusikaltimo (per 2000 m. rinkimus tokių kandidatų buvo 43). Šių kandidatų registravimas buvo panaikintas.

Taip pat Vyriausioji rinkimų komisija nustatė, kad 8 kandidatams į savivaldybių tarybų narius rinkimų dieną nebuvo sukakę 20 metų, todėl jie buvo išbraukti iš kandidatų sąrašų.

Sunkumai nustatyti ar kandidatas yra nuolatinis gyventojas

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas. Įstatyme reikėtų aiškiau apibrėžti šį reikalavimą, nes kandidatai gali dirbti ir faktiškai gyventi vienoje savivaldybėje, o deklaravę gyvenamąją vietą būti kitoje savivaldybėje. Reikėtų priimti nuostatą, kad likus ne mažiau kaip 65 dienoms iki rinkimų kandidatai privalėtų būti deklaravę savo gyvenamąją vietą tos (gal gretimos, bet tuomet savivaldybėje kurioje keliasi kandidatu, turinčio teisėtą pajamų šaltinį ar mokėjusio mokesčius), kurios tarybos nariu nori būti, teritorijoje be jokių ginčus keliančių aplinkybių. Kandidatas, kuris neatitiktų šių reikalavimų, galėtų kreiptis į teismą, kuriam likus 65 dienoms iki rinkimų galėtų įrodyti, kad jis yra savivaldybės nuolatinis gyventojas, nors ir nėra joje deklaravęs gyvenamosios vietos.

Sunkumai nustatyti pareigas nesuderinamas su savivaldybės Įstatymo 88¹ straipsnis nustato, kad tarybos nariais negali būti Respublikos prezidentas, Seimo narys, Vyriausybės narys ar valstybės pareigūnas, kuris pagal Konstituciją ir įstatymus turi įgaliojimus kontroliuoti ar prižiūrėti savivaldybių veiklą. Būtų gerai, kad įstatyme būtų įvardintos visos pareigybės, nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis.

15. REFERENDUMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE

2003 m. gegužės 10 - 11 dienomis vykusiame referendume dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje buvo naujovių - tai balsavimas dvi dienas. Be to, per šį referendumą namie galėjo balsuoti ne tik pirmos ir antros grupės invalidai, bet ir vyresni nei 70 metų rinkėjai. Referendumo dieną kitur išvykę rinkėjai taip pat galėjo savo valią pareikšti savo buvimo vietos rinkimų apylinkėje. Jiems buvo vienintelė sąlyga – balsuoti jie privalėjo iki antros referendumo dienos 18 valandos. Tokie piliečiai turėjo parašyti pasižadėjimą, jog nebalsuoja antrą kartą. Jų biuletenis iki pat referendumo pabaigos buvo saugomas atskirame voke ir įmetamas į balsadėžę nustačius, kad pilietis tikrai nėra balsavęs. Pirmą kartą buvo dalijami lipdukai “Aš balsavau”. Apie visus nesklandumus prieš referendumą buvo galima pranešti telefonu 1855. Juo taip pat buvo galima sužinoti apie įrašymą į rinkėjų sąrašą. Referendumo metu buvo sudaromos sąlygos rinkėjams atvykti į referendumo apylinkes.

Nedeklaravęs gyvenamosios vietos pilietis taip pat galėjo dalyvauti referendume, prieš tai apsilankęs rinkimų komisijoje ir užpildęs atitinkamą formą. Žinoma, didžiausia problema buvo ir yra užsienyje nelegaliai gyvenantys ir ten dirbantys Lietuvos Respublikos piliečiai. Šią problemą buvo bandoma spręsti – pilietis galėjo informuoti diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą apie savo duomenis ir visus dokumentus gauti paštu. Juos užpildęs galėjo taip pat paštu išsiųsti atgal. Tačiau didelė dalis Lietuvos Respublikos piliečių užsienyje dirba nelegaliai. Tiek jie patys, tiek jų giminaičiai Lietuvoje linkę slėpti duomenis apie išvykimą į užsienį.

Referendume dalyvavo daugiau kaip pusė (63,37 procento) turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus piliečių.

1. Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, skaičius	2 638 886
2. Dalyvavusių referendume piliečių skaičius	1 672 317	63,37 %
3. Negaliojančių referendumo biuletenių skaičius	20 526	1,23 %
4. Galiojančių referendumo biuletenių skaičius	1 651 791	98,77 %

Referendumo sprendimo, kuris buvo įrašytas į biuletenį, tekstas	Atsakymų skaičius iš viso:
	Taip	Ne
Pritariu Lietuvos Respublikos narystei Europos Sąjungoje	1 504 264 – 91,44 %	147 527 – 8,93 %

Referendumo apylinkės, kuriose rinkėjų aktyvumas buvo didžiausias ir mažiausias, kuriose rinkėjai labiausiai pritarė arba mažiausiai pritarė referendumo klausimui:

Apylinkės, kurių rinkėjų aktyvumas buvo mažiausias:

Visaginas, apylinkė Nr.15, Gandriuko – 29,44 %;

Vilniaus miestas, apylinkė Nr.78, Liudvinavo – 29,96 %;

Trakų rajonas, apylinkė Nr.33, Bražuolės – 31,21 %.

Apylinkės, kurių rinkėjai mažiausiai pritarė referendumo klausimui:

Ignalinos rajono, apylinkė Nr.16, Meikštų – 57,18 %; (Taip, nuo galiojančių biuletenių skaičiaus);

Švenčionių rajono, apylinkė Nr.13, Bačkininkų, – 67,80 % (Taip, nuo galiojančių biuletenių skaičiaus);

Vilniaus rajono, apylinkė Nr.43, Savičiūnų – 62,14 % (Taip, nuo galiojančių biuletenių skaičiaus).

Apylinkės, kurių rinkėjų aktyvumas buvo didžiausias:

Kėdainių rajono, apylinkė Nr.10, Kalnaberžės – 95,31 %;

Klaipėdos miesto, apylinkė Nr.62, Jūreivių – 90,99 %;

Neringos apygarda, apylinkė Nr.3, Pušų – 88,48 %.

Apylinkės, kurių rinkėjai labiausiai pritarė referendumo klausimui:

Trakų rajono apygarda Nr.52, apylinkė Nr.27 Bijūnų – 98,69% (Taip, nuo galiojančių biuletenių skaičiaus);

Kauno miesto apygarda Nr.15, apylinkė Nr.24 Kaniūkų, – 97,71% (Taip, nuo galiojančių biuletenių skaičiaus);

Kauno miesto apygarda Nr.15, apylinkė Nr.20 Tilžės – 97,55% (Taip, nuo galiojančių biuletenių skaičiaus).

16. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Didžioji dalis pasiūlymų išsakyta ankstesnėse ataskaitos dalyse.

Svarbiausias klausimas dabar yra politinių kampanijų finansavimo ir kontrolės naujos tvarkos nustatymas. Šiuo klausimu yra sudaryta ir veikia darbo grupė.

Kitas aktualus klausimas yra taip vadinama politinė reklama.

Įvedus atsakomosios nuomonės instituciją, iš esmės pavyko apriboti šmeižto ir niekuo nepagrįstų apkalbų platinimą rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu. Kiekvienas kandidatas ar partija turi teisę į atsakomąją nuomonę tame pačiame leidinyje, kuriame apie jį buvo paskelbta kompromituojanti medžiaga. Atsakomoji nuomonė gali būti skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu. Bet tuomet reikės mokėti dvigubą ar trigubą tokio paskelbimo kainą.

Tačiau politine reklama, kuriai skirtingai nuo įprastinės reklamos nėra šiuo metu nustatyta jokių reikalavimų, galima efektyviai manipuliuoti rinkėjų nuostatomis. Blogiausiai, kad rezultatas čia pasiekiamas ne kandidato ar partijos pastangomis, o kaip specialisto darbo vaisius. Rinkėjai verčiami balsuoti ar nebalsuoti už konkretų kandidatą, o rinktis kandidato įvaizdį. Yra pripažįstama, kad įvaizdžio suformavimą nulemia kandidato gauti pinigai ir pasitelktų specialistų sugebėjimai. Neseniai Pietų Korėjoje buvo sulaikytas vienos partijos vadovas paėmęs iš visame pasaulyje žinomos korporacijos 37 milijonų litų vertės kyšį grynais pinigais. Pinigai jam buvo perduoti sunkvežimyje. Būtų neįtikėtina, kad šie pinigai būtų buvę nurodyti partijos aukų ar išlaidų ataskaitoje. Todėl akivaizdu, kad būtina surasti tinkamas ne vieno įstatymo nuostatas, kad apsaugoti jauną Lietuvos demokratiją.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas

2003 m. gruodžio 15 d.

Naujausi pakeitimai - 2003 12 15.
Žydrė Butkevičienė

> Istorija > 2000 - 2004 m. Seimas > Parlamentinė kontrolė > Institucijų, atskaitingų Seimui, ataskaitos > 2002 metų ataskaitos