Informacija

apie  Kaimo reikalų komiteto pirmininko Gintauto Kniukštos dalyvavimą Žemės ūkio forume “Ekologinio ūkininkavimo plėtros strategijos pareinamojo laikotarpio šalyse ir  tarptautinėje  parodoje ,,Gruene Woche 2004“ (,,Žalioji savaitė“) Berlyne

2004 m. sausio 15-18 dienomis

 

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta  2004 m. sausio 15-18 dienomis APPOLLO (Ekologijos, žemės ūkio ir kaimo plėtros programų asociacija Rytų Europoje) ir IFOAM (Ekologinio žemės ūkio judėjimų  tarptautinė federacija) kvietimu dalyvavo  žemės ūkio forume  “Ekologinio ūkininkavimo plėtros strategijos  pereinamojo laikotarpio šalyse” Berlyne. Forumo tikslas - inicijuoti ir apsikeisti patirtimi dėl  žemės ūkio galimybių ir apribojimų  pereinamojo laikotarpio šalyse.

Forumo organizatorių prašymu Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta skaitė pranešimą tema: “Ekologinis ūkininkavimas Lietuvoje”.

Savo pranešime Gintautas Kniukšta informavo forumo dalyvius apie  tai, kad Lietuvoje žemės ūkis kartu su perdirbimo ir paslaugų sfera atlieka itin svarbias ekonomines, socialines ir gamtosaugines funkcijas, žemės ūkis kartu su perdirbimo ir paslaugų sfera šalyje yra vienas iš prioritetinių ūkio šakų.  Žemės ūkyje dirba 17 proc. visų šalies darbuotojų, čia sukuriama apie  7 proc. BVP. Lietuva visiškai apsirūpina savos gamybos maisto produktais ir nemažą jų dalį eksportuoja į maždaug  80 šalių. Žemės ūkio ir maisto prekių eksportas sudaro apie  10 proc. bendrojo  šalies  eksporto. Žemės ūkio paskirties žemė užima net 54 proc. šalies teritorijos, todėl sprendžiant aplinkos apsaugos  problemas kaimo vietovėse ypatingai svarbu skatinti   ekologinio  žemės ūkio produktų gamybą.

Komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta akcentavo, kad Lietuva  kompleksiškai ir nuosekliai pertvarko žemės ūkį iš tradicinio ūkininkavimo į tausojantį ir ekologinį ūkininkavimą. Tokį pasirinkimą lėmė  palankios tam  sąlygos, nes  Lietuvos kaimuose daug darbingų žmonių, o mineralinių trąšų bei pesticidų ūkininkai tradiciškai naudoja nedaug, taip pat Lietuva turi neblogą vidinę ekologiškų žemės ūkio produktų rinką, be to, konkuruoti su įprastine žemės ūkio produkcija ateityje bus vis sudėtingiau, nes Vakarų šalyse yra įprastinės žemės ūkio produkcijos perteklius,  tuo tarpu ekologiškai užaugintos produkcijos – trūksta.

 Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta  informavo forumo dalyvius, kad ekologinio ūkininkavimo plėtra tapo viena iš svarbiausių žemės ūkio strateginių krypčių, įtvirtintų 2000 metais Seimo patvirtintoje Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijoje iki 2006 metų, o taip pat ir ilgalaikėje strategijoje iki 2015 metų. Strateginių tikslų įgyvendinimui sukurta ir atitinkama teisinė bazė. Nuo 2003 m. pradžios įsigaliojo Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas, kuriame yra specialus straipsnis “Ekologinio žemės ūkio ekonominis reguliavimas”. Kitas svarbus įstatymas - Maisto įstatymas, siekiantis užtikrinti kuo saugesnių ir kokybiškesnių produktų patekimą į rinką. Biokuro įstatymas reglamentuoja biologinio kuro gamybą ir naudojimą. Dalis žemės ūkio produkcijos – rapsai, jau naudojama biokuro gamybai. Biodyzelino naudojimas žemės ūkyje tiesiogiai prisideda ir prie švaresnių maisto produktų gamybos.

Ekologinio žemės ūkio plėtros problemos, pasinaudojant parlamentinės kontrolės teise,   sistemingai nagrinėjamos Seimo Kaimo reikalų komitete. 2001 m. Komitetas priėmė sprendimą „Dėl ekologinio žemės ūkio plėtros”. Šis sprendimas davė esminį pagreitį ekologinių ūkių paramai, tuo pačiu ir jų plėtrai. Pavyzdžiui, parama iš valstybės biudžeto pernai buvo penkis kartus didesnė, nei prieš porą metų. 

pastaraisiais metais ekologiškų ūkių skaičius šalyje didėja labai sparčiai: jei 1993 m. ekologinės gamybos ūkių buvo tik 9, tai 2003 m. Lietuvoje sertifikuota jau 700 ekologinės gamybos ūkių, sertifikuotos žemės plotas pernai padidėjo net trigubai. Auginama labai įvairi produkcija: grūdai, vaisiai, bulvės ir kitos daržovės, įvairūs žalumynai ir kita.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas  Gintautas Kniukšta  forumo dalyviams pristatė poslinkius ir perspektyvas Lietuvos vidaus rinkoje. Informavo, kad Lietuvoje jau veikia žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos sistema, esant palankioms sąlygoms, ekologiškų produktų pardavimo apimtys iki 2010 m. galėtų sudaryti apie 7 proc. bendro šalyje suvartojamų maisto produktų kiekio.

Teigiamą poveikį ekologiniam ūkininkavimui daro integracija į Europos Sąjungą. Agrarinė aplinkosauga yra ir privaloma vieno iš reglamentų nuostata. Lietuvai įstojus į ES, ekologinė žemdirbystė bus remiama iš ES struktūrinių fondų. Integracija sėkmingai plečia Lietuvos tarptautinį bendradarbiavimą, ypač su Šiaurės šalimis. Keičiamasi informacija, praktiniu patyrimu, įgyvendinami bendri projektai, pavyzdžiui - bendras Lietuvos ir Švedijos žemės ūkio universitetų projektas “Žemės ūkio ekologizavimas ir jo efektyvumo didinimas”. Danijos žemės ūkio konsultavimo tarnyba „Danagro” ir Lietuvos Žemės ūkio ministerija vykdo dvišalį projektą „Ekologinio žemės ūkio produkcijos gamybos ir prekybos inspektavimo sistemos tobulinimas”. Artimiausiu metu bus sukurta bendra Šiaurės ir Baltijos šalių ekologiškų produktų duomenų bazė, leisianti pagyvinti šių prekių apyvartą.

Lietuviški ekologiški produktai populiarūs ne tik mūsų šalies mugėse. Jau keleri metai jie aktyviai reklamuojami ir užsienyje.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta pakvietė forumo dalyvius aplankyti  Berlyne tuo metu vykstančioje tarptautinėje parodoje “Žalioji savaitė 2004” Lietuvos “kampelį” ir paragauti skanių, ekologiškų produktų, pavyzdžiui, “Ustukių malūno” produkcijos - desertinio kokteilio, pagaminto iš miežių miltų, pieno ir medaus, taip pat pabandyti kvietinių trapučių, ruginių sausainių ir kitų skanėstų.        

 

Gintautas Kniukšta Berlyne, tarptautinės parodos "Žalioji savaitė 2004“ metu susitiko su daugelio šalių parlamentarais agrarininkais, žemės ūkio ministrais. Tokie susitikimai parodos metu vyksta tradiciškai, čia aptariamos tolesnio bendradarbiavimo galimybės, rinkos reguliavimo ir kiti klausimai, apsikeičiama nuomonėmis dėl bendros žemės ūkio politikos.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta kartu su Žemės ūkio ministru Jeronimu Kraujeliu tarptautinės parodos metu susitiko su Vokietijos Žemės ūkio ministre Renata Kiunast ir pakvietė ją šių metų liepos mėnesį apsilankyti Lietuvoje.  Vokietijos žemės ūkio ministrė priėmė  kvietimą.

Lietuvos stendas parodoje ,,Gruene Woche 2004“ (,,Žalioji savaitė“) susilaukė išskirtinio dėmesio – jame apsilankė Vokietijos Federacinės Respublikos prezidentas dr. Johannes Rau  su žmona.

Diskusijoje dėl Europos Sąjungos plėtros ir  agrarinės politikos dalyvavo ir Rusijos žemės ūkio ministras Aleksejus Gordejevas. jis pareiškė, kad  Rusijos  žemės ūkio sektorius dėl pavasarį  įvyksiančios Europos Sąjungos plėtros praras  tradicines rinkas, todėl žemės ūkio sektoriaus metiniai nuostoliai gali siekti nuo 300 mln. iki 400 mln. JAV dolerių, todėl  Rusija, reaguodama į ES plėtrą gali įvesti griežtus pieno produktų importo muitus           . ES atstovai, su kuriais A.Gordejeva susitiko Berlyne, nepritarė ministro nuomonei, kad ES plėtra pakenks  Rusijos ūkininkams. Vokietijos  žemės ūkio ministrė Renata Kiunast pareiškė savo nuomonę, kad  naujųjų narių įstojimas gerokai priartins Rusiją prie ES, ES  žemės ūkio komisaras Francas Fišeris teigė, kad po ES plėtros Rusija  turės bendrą eksporto rinką su 450 mln. vartotojų.

Aleksejus Gordejevas sakė, kad Rusijos pareigūnai  šiuos pokyčius vertina skeptiškai ir, kad  jo vadovaujama  Žemės ūkio ministerija ketina įvesti griežtus muitus iš ES importuojamiems pieno produktams.