Komisijos posėdyje dalyvavo:

Komisijos nariai: Edvardas Kaniava, Nikolaj Medvedev, Algimantas Salamakinas, Antanas Napoleonas Stasiškis, Artūras Vazbys.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

Seimo statuto 235 straipsnis nurodo, kad Seimas išklauso 30 straipsnyje nurodytų iniciatorių ar jų atstovo siūlymą pradėti apkaltos procesą. Jeigu pradėti apkaltos procesą siūlo ¼ Seimo narių, jie visi negali dalyvauti apkaltos proceso procedūrose, todėl jiems turi atstovauti “apkaltos proceso iniciatorių atstovas”. Taigi, “apkaltos proceso iniciatoriai” yra asmenys, pasirašę siūlymą pradėti apkaltos procesą, o “apkaltos proceso iniciatorių atstovas” yra siūlymą pradėti apkaltos procesą pasirašiusių Seimo narių deleguotas atstovas, dalyvaujantis apkaltos proceso procedūrose ir specialiosios tyrimo komisijos darbe.

Seimo statuto 236 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad “Specialioji tyrimo komisija sudaroma iš Seimo narių, apkaltos proceso iniciatorių atstovų ir teisininkų, dirbančių teisme, tardymo sistemoje ar prokuratūroje.” Lietuvos Respublikos Konstitucijos 113 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad “Teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą.” Paskirti į Seimo specialiąją tyrimo komisiją teisėjai neužims jokių renkamų ar skiriamų pareigų ir už darbą komisijoje negaus jokio atlygio. Abejones dėl to, ar teisėjai gali būti paskirti į Seimo specialiąją tyrimo komisiją išsklaido ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 48 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje nurodoma, kad “Teisėjas gali dalyvauti įstatymų, tarptautinių sutarčių, taip pat kitų teisės aktų projektų rengimo komisijose (grupėse), jei tai netrukdo atlikti teisėjo pareigas.”

Vadovaujantis Seimo statuto 236 straipsnio 3 dalies nuostata, Seimas pirmiausia turi nustatyti specialiosios tyrimo komisijos narių skaičių (ne daugiau 12 narių). Komisijos nuomone, 12 narių būtų priimtiniausias variantas, siekiant, kad būtų patenkinti tiek Seimo daugumos, tiek ir Seimo mažumos teisėti lūkesčiai. Pagal Statuto 236 straipsnio 2 dalies nuostatą teisininkai turi sudaryti nuo trečdalio iki pusės komisijos narių. Seimas turi apsispręsti, kokį skaičių specialiojoje tyrimo komisijoje sudarys teisininkai. Galima būtų Teismų tarybai ir ikiteisminio tyrimo institucijoms (Generalinei prokuratūrai, atliekančiai ikiteisminį tyrimą ir kontroliuojančiai ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą) pasiūlyti rekomenduoti po 4 arba 6 (priklausomai nuo to, kokią dalį komisijos narių sudarys teisininkai) teisininkus, iš kurių burtų kelių Seimas pasirinktų po 2, arba po 3 teisininkus dirbančius teisme ir ikiteisminio tyrimo institucijoje. Komisijos manymu, pasirinkus tokią procedūrą būtų išsklaidytos abejonės dėl galimo nešališkumo principo pažeidimo skiriant specialiosios tyrimo komisijos narius.

Siekiant įgyvendinti nešališkumo principą Komisija siūlytų, kad specialiosios tyrimo komisijos darbe nedalyvautų Konstitucinio Teismo teisėjai tais atvejais, kai asmeniui pradėta apkaltos byla dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ir Seimas specialiosios tyrimo komisijos siūlymu arba savo iniciatyva kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas išvados, ar minėto asmens konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Statuto 240 straipsnyje nurodoma, kad „Tais atvejais, kai asmeniui pradėta apkaltos byla dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, Seimas specialiosios tyrimo komisijos siūlymu arba savo iniciatyva kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas išvados, ar minėto asmens konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.“ Jeigu Specialiosios tyrimo komisijos darbe dalyvautų Konstitucinio Teismo teisėjai, galima būtų abejoti, ar nepažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 48 straipsnio nuostata nurodanti, kad Konstitucinio Teismo teisėjai turi nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jei viešai pareiškia savo nuomonę nagrinėjamos bylos klausimais.

Pagal Statuto 236 straipsnio 4 dalies nuostatą apkaltos proceso iniciatoriams paliekama teisė į specialiosios tyrimo komisijos narius pasiūlyti 1/3 komisijos narių, kurie turėtų būti suvokiami kaip atskira specialiosios tyrimo komisijos dalis, kurių nereikia skirstyti į Seimo daugumos bei Seimo mažumo atstovus, nes apkaltos proceso iniciatoriai nebūtinai turi atstovauti Seimo daugumą ar Seimo mažumą. Apkaltos proceso iniciatoriais gali būti vien daugumos, arba vien mažumos ir net vienos frakcijos atstovai, todėl tokiu atveju būtų neįmanoma įgyvendinti Seimo statuto 71 straipsnyje minimą Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principą.

Statuto 236 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad likusius specialiosios tyrimo komisijos narius pagal Statuto 71 straipsnio principus siūlo Seimo dauguma bei Seimo mažuma. Kaip nurodoma Seimo statuto 40 straipsnyje Seimo dauguma yra laikomos tos Seimo frakcijos, kurių bendras narių skaičius yra daugiau kaip pusė Seimo narių ir kurios yra pasirašiusios bendros veiklos deklaraciją arba sutartį dėl koalicinės vyriausybės, o Seimo mažuma yra laikoma opozicinės bei kitos Seimo daugumai nepriklausančios frakcijos ir mišri Seimo narių grupė. Taigi, kitus specialiosios tyrimo komisijos narius turėtų išrinkti Seimas, laikydamasis Statuto 71 straipsnyje minimo proporcinio frakcijų atstovavimo principo.