2004 m. sausio 19 d. posėdyje Komisija išklausė Vidaus reikalų ministerijos, Vyriausybės kanceliarijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Generalinės prokuratūros, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės kontrolės atstovų informaciją apie pasiūlymų, pateiktų institucijoms Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1701 “Dėl problemų, susijusių su nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimu, sprendimo” (toliau - Nutarimo), vykdymą, susipažino su institucijų raštu pateikta informacija šiuo klausimu.

Minėtu nutarimu Seimas buvo pasiūlęs:

1) Vyriausybei: 1) pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos, Generalinės prokuratūros bei Valstybės kontrolės pateiktus duomenis organizuoti visų valstybės tarnautojų, kurie, nepaisydami viešųjų interesų, savanaudiškai pasinaudojo nuosavybės teisių į žemę, mišką ar vandens telkinius atkūrimo teise, tarnybinės veiklos įvertinimą ir spręsti, ar šie asmenys atitinka einamas pareigas; 2) įvertinti už žemės reformos įgyvendinimą atsakingų apskričių viršininkų veiklą, susijusią su nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimu, ir spręsti jų atsakomybės klausimą; 3) įvertinti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos tarnautojų veiklą, susijusią su nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimu, ir spręsti jų atsakomybės klausimą; 4) pavesti apskričių viršininkams patikrinti, ar nėra priimta sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir, tai nustačius, inicijuoti priimtų sprendimų panaikinimą teismo tvarka; 5) skubiai išnagrinėti ir patikslinti žemės vertės nustatymo metodiką ir užtikrinti, kad pagal ją būtų apskaičiuota reali žemės sklypų kaina, ypač komerciniu ir rekreaciniu požiūriu vertingose teritorijose;

2) Generalinei prokuratūrai ir Specialiųjų tyrimų tarnybai - nustatyti visus faktus, kai nuosavybės teisių į žemę, mišką ar vandens telkinius atkūrimo teise, naudodamiesi tarnybine padėtimi, savanaudiškai pasinaudojo valstybės tarnautojai, kurių tarnyba susijusi su nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimu, ir nedelsiant spręsti klausimą dėl šių asmenų patraukimo atsakomybėn;  Generalinei prokuratūrai - ginant viešuosius interesus, imtis priemonių, kad priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo bei jų pagrindu sudaryti sandoriai įstatymų nustatyta tvarka būtų panaikinti;

3) Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai - nustatyti, ar valstybės tarnautojai, kurių tarnyba susijusi su nuosavybės teisių į žemę, mišką ar vandens telkinius atkūrimu, atkurdami nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinius nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, ir imtis atitinkamų priemonių pažeidimams pašalinti bei Įstatymą pažeidusių tarnautojų veiklai įvertinti;

4) Valstybės kontrolei - atlikti žemės reformai skirtų lėšų panaudojimo auditą, audito rezultatus pateikti Seimui ir imtis atitinkamų priemonių nustatytiems pažeidimams pašalinti;

5) Specialiųjų tyrimų tarnybai - atlikti žemės reformą ir nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinį įvertinimą ir pateikti pasiūlymus pakeisti atitinkamus teisės aktus;

6) Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui - parengti Seimo priimtų teisės aktų, sudariusių sąlygas valstybės tarnautojams savanaudiškai pasinaudoti tarnybine padėtimi, atkuriant nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius, pakeitimo projektus;

7) Specialiųjų tyrimų tarnybai - patikrinti, ar teisėtai atkurtos nuosavybės teisės į žemę, mišką ir vandens telkinius valstybės politikams (1996–2000 m. ir 2000–2004 m. kadencijų Seimo nariams, šių kadencijų metu dirbusių Vyriausybių nariams, 1997–2000 m. ir 2000–2003 m. savivaldybių tarybų nariams).

Susipažinusi su informacija apie minėtų Seimo pasiūlymų vykdymo eigą, Komisija konstatavo, kad dėl didelės darbo apimties, atliekamų žemėtvarkos darbų ir žemės reformą vykdančių institucijų veiklos sistemiškos kontrolės mechanizmo nebuvimo ir kitų priežasčių valstybės institucijoms nepavyko atlikti išsamaus sprendimų atkurti nuosavybės teises teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo ir maksimaliai nustatyti atvejus, kai nuosavybės teisės atkurtos pažeidžiant įstatymų reikalavimus, sistemiškai netikrinamas apskričių vadovų ir kitų tarnautojų tarnybinės veiklos teisėtumas priimant sprendimus atkurti nuosavybės teises ne tik sau ir giminaičiams, bet ir kitiems asmenims, todėl bus nustatyta tik dalis atvejų, kai tarnybine padėtimi savanaudiškai pasinaudojo valstybės tarnautojai (tikrinamas tik tarnautojų, turinčių 10, 20 ir daugiau sklypų, įgijimo teisėtumas), ir tik pavieniai atvejai, kai nuosavybės teisės atkurtos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus kitiems asmenims.

Apibendrintai vertindama vykdomų patikrinimų reikšmę, Komisija pažymėjo, kad šie patikrinimai turi daugiau prevencinę reikšmę, nes negalima tikėtis realaus ir visapusiško sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo.

Tokios išvados pagrįstos tuo, kad šiuo metu iš dalies tikrinamas tik valstybės tarnautojų, tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvavusių nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo procese, ir jų giminaičių žemės sklypų įsigijimo teisėtumas - Ministro Pirmininko 2003 m. birželio 25 d. potvarkiu Nr. 135 sudaryta darbo grupė (kuri š.m. sausio mėn. jau baigia darbą) atliko keturių grupių asmenų turimų žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn teisėtumo patikrinimą: 1) apskričių viršininkų ir jų pavaduotojų (su giminaičiais), 2) 10 apskričių viršininkų administracijų šiuo metu dirbančių valstybės tarnautojų (su giminaičiais), įsigijusių 20 ir daugiau žemės sklypų, 3) 60 savivaldybių šiuo metu dirbančių valstybės tarnautojų (su giminaičiais), įsigijusių 20 ir daugiau žemės sklypų ir 4) žemėtvarkos projektų autorių (su giminaičiais), įsigijusių 10 ir daugiau žemės sklypų.  Įvertinant didelę atliekamo darbo apimtį, vis dėlto diskutuotina dėl darbo grupės pasirinktų kriterijų tikslingumo, pavyzdžiui, tikrintas tik didelį žemės sklypų skaičių turinčių valstybės tarnautojų sklypų įgijimo teisėtumas. Taip pat vienu iš kriterijų tikrinant apskričių viršininkų, jų pavaduotojų ir giminaičių žemės sklypų įsigijimo teisėtumą darbo grupė pasirinko nustatymą aplinkybės, ar asmuo pats pasirašė išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo sau arba giminaičiams. Ne mažiau svarbu nustatyti pažeidimus, kai tarnautojai įtakojo žemės sklypo projektavimo darbus, eiliškumo nesilaikymą, nuosavybės teisių atkūrimą į didesnį nei priklausytų žemės plotą, vandens telkinio ar miško perdavimą vietoj turėtos žemės ūkio paskirties žemės, kelių sklypų suformavimą patraukliose teritorijose vietoj vieno turėto sklypo ir kitus pažeidimus, padarytus atkuriant nuosavybės teises ne tik jiems, bet ir kitiems asmenims.

Negauta duomenų apie tai, kad apskričių viršininkai imtųsi priemonių tikrinti, ar nėra priimta sprendimų pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir inicijuoti neteisėtų sprendimų panaikinimą (kaip siūlyta Nutarimo 1 str. 4 p.), išskyrus atskirus atvejus. Apskričių viršininkams nuolat nevykdant tokių patikrinimų, neanalizuojant priimtų ir priimamų sprendimų atitikimo teisės aktams, gali būti nustatyti tik pavieniai atvejai, kai nuosavybės teisės neteisėtai atkurtos ne valstybės tarnautojams. Tai rodo ir santykinai nedidelis teisėsaugos institucijų vykdomų tyrimų skaičius.

Specialiųjų tyrimų tarnyba, dalyvaudama Ministro Pirmininko sudarytos darbo grupės veikloje, analizavo informaciją apie 1 552 791 žemės sklypą, o vykdydama Nutarimo 7 str., kuriuo jai siūlyta patikrinti, ar teisėtai atkurtos nuosavybės teisės valstybės politikams, per 6 mėnesius surinko informaciją apie dalies Seimo nutarime nurodytų politikų ir jų giminaičių (Seimo ir Vyriausybės narių) turimus sklypus ir numatė tikrintinų žemės sklypų įgijimo teisėtumo atvejų skaičių. Iš viso 2003 m. vykdė 18 ikiteisminių tyrimų dėl valstybės tarnautojų, atsakingų už nuosavybės teisių atkūrimą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi viršijant suteiktus įgaliojimus, 2003 m. teismui perdavė 1 baudžiamąją bylą.

Prokuratūra tiria 65 baudžiamąsias bylas dėl pažeidimų atkuriant nuosavybės teises, daugiausia dėl dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba, įtarimai pareikšti 20 asmenų, taip pat prokurorai, nustatę pažeidimus nuosavybės teisių atkūrimo procese, 2003 m. teismui civiline ir administracine tvarka pateikė 21 ieškinį, pareiškimą, prašymą.

Vyriausioji tarnybinė etikos komisija yra gavusi medžiagą dėl 5 apskričių viršininkų ir 27 tarnautojų viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje.

Valstybės kontrolė, turėjusi atlikti žemės reformai skirtų lėšų panaudojimo auditą, pateikė 2003 m. spalio 13 d. pažymą “Dėl žemės reformai skirtų lėšų panaudojimo vertinimo”, kurioje aptarta žemės reformos sudėtis ir apskaita, žemės reformos eiga, žemės reformą vykdančių institucijų veikla panaudojant, apskaitant žemės reformai skirtas lėšas ir kontroliuojant jų panaudojimą, pastebėtos silpnosios reformos pusės, problemos ir tendencijos. Prižiūrėdama, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas, atlikdama veiklos auditą, Valstybės kontrolė turėtų įvertinti audituojamo subjekto viešojo ir vidaus administravimo veiklą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu. Pagrindinis Valstybės kontrolės atliktas darbas – suskaičiuota kiek iš viso nuo žemės reformos pradžios jai vykdyti panaudota lėšų (466 mln. Lt), tačiau pažymoje pasigendama konkretumo, neįvertinta žemės reformą vykdančių institucijų veikla ir žemės reformai skirtų lėšų panaudojimas ekonomiškumo, rezultatyvumo ir efektyvumo požiūriais. Iš dalies tai galima būtų pateisinti didele tikrinimo apimtimi.

Kalbant apie žemės reformą ir nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimą paminėtina, kad Vyriausybė 2003 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1227 pritarė Žemės reformos įstatymo 10, 13, 16 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Administracinių bylų teisenos įstatymo 23, 24 ir 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo, Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektams (kuriuos parengė darbo grupė, Ministro Pirmininko 2003 m. birželio 26 d. sudaryta teisės aktams, susijusiems su žemės reformą vykdančių ir kontroliuojančių valstybės tarnautojų veiklos reglamentavimu ir jų atsakomybės didinimu, parengti) ir pateikė juos Seimui, tačiau keturi iš šių įstatymų grąžinti tobulinti. Specialiųjų tyrimų tarnyba informavo, kad vykdydama Nutarimo 5 straipsnį, išanalizavo 21 teisės aktą, teikė institucijoms pastabas ir pasiūlymus dėl kai kurių iš jų, į dalį jų buvo atsižvelgta, kai kurie jau nėra aktualūs.

2004 m. sausio 26 d. posėdyje Komisija nusprendė siūlyti:

Vyriausybei:

1) atsižvelgiant į tai, kad Seimas, priimdamas 2003 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. IXP-1701, siekė, kad būtų įvertinta tarnautojų, savanaudiškai pasinaudojusių tarnybine padėtimi, veikla ir nustatyti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką priimti sprendimai, spręsti, ar nebūtų tikslinga visapusiškiau patikrinti valstybės tarnautojų žemės sklypų įsigijimo teisėtumą, taip pat patikrinti, ar nėra priimta sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę pažeidžiant nustatytą tvarką ir kitiems asmenims;

2) apsvarstyti Seimo grąžintų Vyriausybei tobulinti įstatymų projektų, skirtų nuosavybės teisių atkūrimo proceso skaidrumui didinti, tobulinimo tikslingumą ir paspartinti teisiniu požiūriu galimų patobulinti projektų tobulinimą ir pateikimą Seimui svarstyti;

Specialiųjų tyrimų tarnybai - patikslinti informaciją apie tai, kokius konkrečius pasiūlymus, dėl kokių teisės aktų ir kokioms institucijoms teikė Specialiųjų tyrimų tarnyba atlikusi žemės reformą ir nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą (vykdydama Nutarimo 5 straipsnį), kokie pasiūlymai tebėra aktualūs, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta ir pateikti konkrečius pasiūlymus dėl žemės reformą ir nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo;

Nacionalinei žemės tarnybai:

1) išanalizuoti teisės aktus, kurie leidžia: a) piliečio nuosavybės teise turėtą grąžinamą žemės sklypą skaidyti į keletą sklypų dėl to, kad yra keli paveldėtojai ar kitais teisės aktų nedraudžiamais atvejais, b) atkuriant nuosavybės teises natūra ir perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtam žemės sklypą, vietoje vieno ar keleto turėtų sklypų, projektuoti ženkliai didesnį sklypų skaičių (tokiu būdu valstybės sąskaita suprojektuoti numatomus dalimis parduoti sklypus, skaidant žemės sklypų plotus mažesniais pasirinkti patrauklesnes rekreaciniu ar komerciniu požiūriu vietas ir pan.); kadangi dėl to valstybei pabrangsta nuosavybės teisių atkūrimo darbai, įvertinti, kaip tai įtakoja valstybės skirtų žemės reformai lėšų panaudojimo efektyvumą ir racionalumą, ar tai nestabdo žemės grąžinimo proceso, preliminariai įvertinti, kiek 2001 m. žemės reformai skirtų lėšų panaudota aptartais atvejais nepagrįstai skaidant sklypus;

2) pateikti vieno hektaro nuosavybės atkūrimo natūra išlaidų elementus (Valstybės kontrolė 2003 m. spalio 13 d. pažymoje “Dėl žemės reformai skirtų lėšų panaudojimo vertinimo” nurodė, kad 1998-2002 m. valstybei vieno hektaro nuosavybės atkūrimas natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam žemės sklypą vidutiniškai kainavo 202 Lt);

Nacionalinei žemės tarnybai ir Specialiųjų tyrimų tarnybai - papildomai patikrinti Utenos apskrities viršininko administracijos Molėtų bei Zarasų rajonų žemėtvarkos skyrių darbą, detaliau patikrinant valstybės tarnautojų ir jų giminaičių žemės sklypų įsigijimo teisėtumą bei nuosavybės teisių atkūrimo kitiems piliečiams teisėtumą;

Generalinei prokuratūrai – pateikti nuomonę ir konkrečius pasiūlymus dėl Baudžiamojo kodekso keitimo, siekiant sudaryti sąlygas efektyviau patraukti baudžiamojon atsakomybėn piktnaudžiavusius valstybės tarnautojus, patikslinti, kokius teisės aktų projektus ir kokioms institucijoms Generalinė prokuratūra yra teikusi.

Atkreiptas dėmesys į tai, kad visuomenė klaidinama kalbant apie Seimo narių, galimai neteisėtai įsigijusių žemės sklypus, paskelbimą, nes patikrinimas faktiškai nepradėtas – nustatytas tik tikrintinų atvejų skaičius. Specialiųjų tyrimų tarnyba privalo kuo greičiau ištirti, kas iš valstybės politikų neteisėtai, pažeidžiant įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus, susigrąžino žemę, mišką ar vandens telkinius, ir vykdant minėtą nutarimą apie tai informuoti Seimą, o kol patikrinimas nėra baigtas negalima kalbėti apie tarpinius rezultatus - apie menamų pažeidėjų, galimai neteisėtai įsigijusių sklypus, pavardžių paviešinimą.