NATO narystės klausimus Seimo lygmeniu kuruoja Seimo 1999 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. VIII-1272 sudaryta NATO reikalų komisija.

I. Komisijos uždaviniai, sudėtis

Jau ne vienerius metus veikiančios NATO reikalų komisijos (toliau - Komisijos) darbo tęstinumą užtikrina jos uždaviniai, suformuluoti dar 1999 m. patvirtintuose Nuostatuose, bet esantys aktualūs ir šiandien. Svarbiausi Komisijos uždaviniai yra:

• užtikrinti Seimo komitetų bei Seimo delegacijų NATO Parlamentinėje Asamblėjoje bei Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje darbo koordinavimą integracijos į NATO srityje;
• stiprinti parlamentinę integracijos į NATO kontrolę;
• rūpintis visuomenės platesniu informavimu nacionalinio saugumo, valstybės gynybos bei integracijos į NATO klausimais;
• inicijuoti ir rengti įstatymų, jų papildymų bei pakeitimų, Seimo nutarimų projektus nacionalinio saugumo, valstybės gynybos bei integracijos į NATO klausimams teisiškai sureguliuoti;
• rūpintis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, kasmetinių Seimo rezoliucijų dėl nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitų įgyvendinimu;
• plėsti ir stiprinti parlamentinius ryšius su NATO šalių ir siekiančių narystės šioje organizacijoje šalių parlamentais.

Siekdama įgyvendinti šiuos uždavinius, Komisija organizuoja posėdžius, diskusijas, konferencijas, susitikimus su Komisijos veiklai svarbiais žmonėmis; taip pat Komisijos nariai minėtų tikslų siekia pavieniui kaip frakcijų, kitų komisijų, komitetų, tarpparlamentinių ryšių su įvairiomis užsienio valstybėmis grupių nariai ir t. t.

***

2003 m. Seimo NATO reikalų komisijos sudėtis iš esmės nepasikeitė Nuo 2003 – 05 - 15 vietoj Komisijos nario A. Medalinsko Komisijoje pradėjo dirbti Eimundas Savickas.

Taigi nuo 2003 m. gegužės mėn. Komisijos sudėtis buvo:

Vaclov Stankevič	Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija	Komisijos pirmininkas
Rasa Juknevičienė	Tėvynės sąjungos – konservatorių frakcija	Komisijos pirmininko pavaduotoja
Vytenis Povilas Andriukaitis	Socialdemokratinės koalicijos frakcija	Komisijos narys
Vydas Baravykas	Socialdemokratinės koalicijos frakcija	Komisijos narys
Kazys Bobelis	Mišri Seimo narių grupė	Komisijos narys
Algirdas Gricius	Liberalų ir centro frakcija	Komisijos narys
Gediminas Jakavonis	Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija	Komisijos narys
Jonas Korenka	Socialdemokratinės koalicijos frakcija	Komisijos narys
Algirdas Kunčinas	Socialdemokratinės koalicijos frakcija	Komisijos narys
Eugenijus Maldeikis	Liberaldemokratų frakcija	Komisijos narys
Eimundas Savickas	Liberaldemokratų frakcija	Komisijos narys
Visvaldas Nekrašas	Socialdemokratinės koalicijos frakcija	Komisijos narys
Alvydas Sadeckas	Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija	Komisijos narys
Romanas Algimantas Sedlickas	Liberalų ir centro frakcija	Komisijos narys
Egidijus Vareikis	Liberalų ir centro frakcija	Komisijos narys

 

Komisijos patarėja - Rūta Ratkevičienė, padėjėja - Vitalija Adomaitienė.

II. Komisijos veikla: posėdžiai, susitikimai

2003 metais Komisija surengė septynis Komisijos posėdžius.

2003 m. sausio 20 d.

Dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetų ir NATO reikalų komisijos veiklos, susijusios su Šiaurės Atlanto sutarties protokolo dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo ratifikavimo procesu.

Buvo nutarta toliau palaikyti glaudų šių institucijų bendradarbiavimą, tarpusavyje aptarti klausimus dėl NATO valstybių parlamentų giminingų komitetų kvietimų į Lietuvą ir oficialių vizitų į valstybes NATO nares bei reguliariai svarstyti klausimus, susijusius su Lietuvos Respublikos įsipareigojimų stojant į Šiaurės Aljansą vykdymo eiga ir prisijungimo protokolų ratifikavimu NATO narėse.

2003 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos prisijungimo prie NATO derybų rezultatai; Užsienio reikalų ministerijos parengtos informacijos "Dėl medžiagos susitikimams su NATO valstybių parlamentarais" pateikimas Komisijos nariams ir tarpparlamentinių grupių su NATO šalimis pirmininkams.

Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Komisijos nariams pristatė Lietuvos Respublikos prisijungimo prie NATO derybų rezultatus. Vyriausiasis Lietuvos integracijos į NATO koordinatorius ambasadorius G. Čekuolis pristatė individualų Lietuvos reformų tvarkaraštį, kuris bus siunčiamas NATO generaliniam sekretoriui G. Robertson’ui kartu su Užsienio reikalų ministro A. Valionio laišku. Šis dokumentas sudarys Lietuvos įsipareigojimų Aljansui pagrindą. Rengiant Lietuvos reformų tvarkaraštį buvo atsižvelgta į Narystės veiksmų planą (NVP) ir įtraukti tie klausimai, kurie buvo nagrinėjami NVP rengimo proceso metu, o tikslai buvo nustatomi pagal jau esamas Vyriausybės programas ir planus, kurie atitinka mūsų integracijos į NATO tikslus, pastebėjo sekretorius. G. Čekuolis pabrėžė, kad netrukus Reformų tvarkaraščio projektas turėtų būti pateiktas patvirtinti Respublikos Prezidentui ir Valstybės gynimo tarybai, o patvirtintas tvarkaraštis bus Vyriausybės politikos (veiklos) pagrindas tam tikrose srityse, kol Lietuva taps NATO nare.

2003 m. gegužės 28 d. NATO plėtros protokolų ratifikavimas NATO šalyse; Rengiamo Narystės veiksmų plano (MAP) V-oji programa.

2003 m. rugsėjo 10 d. Vašingtono sutarties protokolų ratifikavimas NATO valstybėse; Lietuvos reformų tvarkaraščio įgyvendinimas bei Metinės pasirengimo NATO narystei programos parengimas.

Užsienio reikalų ministerijos sekretorius informavo Komisijos narius, kad Vašingtono sutarties protokolus jau ratifikavo 10 NATO šalių. Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijų sekretoriai supažindino Komisijos narius su Lietuvos reformų tvarkaraščio įgyvendinimu bei metinės pasirengimo narystei NATO programos parengimo eiga.

2003 m. spalio 20 d. Dislokuojamos kariuomenės logistika; Lietuvos kariuomenės aukštųjų karininkų pozicijos NATO vadavietėse.

Spalio 20 d. įvyko NATO reikalų komisijos posėdis “Lietuvos kariuomenės integracija į NATO karines struktūras 2003 - 2008 m.”. Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Kronkaitis padarė pranešimą “Lietuvos integracijos į NATO reforma. Logistikos parama dislokuojamiems vienetams”. Komisijos nariai buvo supažindinti su Lietuvos kariuomenės struktūra 2008 – 2014 m., buvo pateikta keletas NATO reikalaujamų dislokuojamų vienetų pavyzdžių ir t.t. Pranešimo dalyje “Lietuvos karių tarnyba NATO štabuose” buvo kalbėta apie karių atranką į NATO štabus, reikalavimus kandidatams į NATO štabus bei apie vietų skaičių NATO ir ES kariniuose štabuose 2004 – 2006 m.

2003 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Penktosios pasirengimo narystei NATO programos 2003-2004 metams įvertinimas NATO Vyriausiajame (sustiprintame) politiniame komitete.

Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Evaldas Ignatavičius perskaitė pranešimą Komisijos nariams apie 2003 m. spalio 30 d. NATO Vyriausiojo politinio komiteto posėdžio metu vykusį Penktosios Lietuvos pasirengimo narystei NATO programos aptarimą. Ši programa 2003 m. spalio 8 d. buvo patvirtinta Lietuvos Vyriausybės. Penktoji – ir paskutinė – Lietuvos pasirengimo narystei NATO programa parengta remiantis Reformų tvarkaraščiu, kurį užsienio reikalų ministras Antanas Valionis 2003 m. kovo mėn. įteikė NATO Generaliniam Sekretoriui G. Robertsonui – priminė Užsienio reikalų ministerijos sekretorius.

Pranešimo pabaigoje Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Evaldas Ignatavičius pasidžiaugė, kad jau 13 NATO šalių ratifikavo pakviestųjų valstybių stojimo į NATO protokolus.

2003 m. gruodžio 17 d. Dėl politinės padėties Lietuvoje; NATO šalių vertinimas.

Posėdžio metu (7 balsais už ir vienu prieš) buvo priimtas kreipimasis į Jo Ekscelenciją Rolandą Paksą.

Siekdama gerų rezultatų, Komisija glaudžiai bendradarbiavo su kitomis Lietuvos valstybės institucijomis, kurių veikla susijusi su Lietuvos integracija į NATO. Komisija surengė bendrą posėdį su Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetais. Komisijos posėdžiuose dalyvavo Užsienio reikalų bei Krašto apsaugos ministerijų atstovai.

Buvo akcentuojamas nuoseklus Lietuvos įsipareigojimų vykdymas, taip pat siekiama tinkamai pristatyti NATO valstybių parlamentams Lietuvos stojimo į Aljansą tikslus ir su integracija susijusias reformas, užmegzti naujus, taip pat palaikyti ir stiprinti Lietuvos ir NATO valstybių tarpparlamentinius ryšius. Dėl to ypač didelis dėmesys buvo skiriamas NATO plėtros protokolų ratifikavimui.

***

2003 metais Komisija surengė  šiuos susitikimus su Lietuvos bei užsienio šalių pareigūnais:

2003 m. sausio 8 d. susitikimas dėl teisinės bazės parengimo žydų turto restitucijos klausimais. NATO reikalų komisijos pirmininkas Vaclov Stankevič susitiko su darbo grupės žydų bendruomenių išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimo problemoms spręsti vadovu Pauliumi Koverovu. P. Koverovas informavo Seimo Komisijos pirmininką apie darbo grupės žydų bendruomenių išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimo problemoms spręsti atliktus darbus.

2003 m. vasario 27 d. susitikimas su Čekijos NATO informacijos centro direktoriumi Z. Pavlaciku.

2003 m. balandžio 29 d. susitikimas su Italijos gynybos ministru  A. Martino ir jį lydinčia delegacija.

2003 m. gegužės 19 d.  susitikimas su Kanados Bendruomenių rūmų pirmininku J.E.p. P. Milikenn ir jo vadovaujama Kanados parlamento delegacija.

2003 m. birželio 17 d. Susitikimas su NATO Parlamentinės Asamblėjos Gynybos ir saugumo komiteto delegacija.

2003 m. liepos 2 d. Darbo grupės dėl Lietuvos parlamentinių partijų susitarimo dėl Lietuvos gynybos politikos 2004-2008 m. posėdis.

Susitikimuose su užsienio šalių atstovais buvo aptariami Lietuvos narystės NATO klausimai. Buvo skiriamas didelis dėmesys NATO protokolų ratifikavimo procesui, Lietuvos prisiimtiems įsipareigojimams bei jų vykdymui.

Vertėtų paminėti ir tai, kad buvo parengtas Lietuvos parlamentinių partijų susitarimo dėl Lietuvos gynybos politikos 2004-2008 metais projektas.

***

Taip pat svarbu paminėti kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis surengtus susitikimus diskusijas. Šiuose renginiuose buvo diskutuojama aktualiais Lietuvos užsienio politikos bei tarptautinės politikos klausimais. Buvo suorganizuoti šie susitikimai  diskusijos:

2003 m. birželio 11 d. susitikimas diskusija dėl situacijos Artimuosiuose Rytuose ir taikos įgyvendinimo perspektyvų

Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje Tarptautinių organizacijų dokumentų skaitykloje NATO reikalų komisija kartu su Atlanto sutarties Lietuvos bendrija (LATA) surengė neformalią diskusiją aptarti situaciją Artimuosiuose Rytuose ir taikos įgyvendinimo perspektyvas. Diskusijoje buvo išlaikomas “necitavimo” principas, dalyviai buvo nesaistomi jokia institucijų priklausomybe. Neformalioje diskusijoje dalyvavo politikai, akademikai, diplomatai. Savo požiūrį buvo pakviesti išsakyti W.Davnie, JAV Ambasados Lietuvoje politikos patarėjas, R.Murmokaitė, URM Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento direktorė, Artimųjų Rytų regiono ekspertai ir VU dėstytojai E.Račius bei M.Kačerauskis.

Renginyje buvo kalbama apie Izraelio ir arabų konflikto evoliuciją, taikos procesą, aptariamos abiejų pusių pozicijos, jautriausi klausimai siekiant taikos, analizuojamas Kelio Žemėlapio (Road Map) plano turinys, JAV ir “Kvarteto” vaidmuo įgyvendinant taiką šiame politiškai jautriame regione.

Nesenai “Kvarteto” (JAV, ES, JTO ir Rusijos) pasiūlytas optimistinis Kelio žemėlapio taikos planas atveria naujų galimybių langą įgyvendinti taiką Artimuosiuose Rytuose, tačiau ar tomis galimybėmis norės ir sugebės pasinaudoti abi pusės?

JAV yra tapusios taikos proceso “varikliu”, todėl diskusijoje buvo daug kalbama apie JAV įtaką ir vaidmenį formuojant žydų politiką, buvo vertinami Prezidento G.W.Busho administracijos žingsniai siekiant išspręsti šią problemą.

2003 m. spalio 21 d. susitikimas su Gruzijos svečių delegacija - apskritojo stalo diskusija "Integracija į NATO: Lietuvos patirtis".

NATO reikalų komisija susitiko su Gruzijos svečių delegacija, kuri domėjosi Lietuvos patirtimi integruojantis į NATO. Svečiai domėjosi Komisijos uždaviniais, veikla bei politikų įtaka šiame integracijos procese.

Susitikimo metu buvo pažymėta, kad Lietuvos Respublikos Seimas, integraciją į NATO laikydamas vienu svarbiausių valstybės prioritetų ir siekdamas geresnės Seimo komitetų darbo koordinacijos integruojantis į NATO, taip pat parlamentinės kontrolės stiprinimo bei visuomenės platesnio informavimo, 1999 m. įkūrė nuolatinę NATO reikalų komisiją. Gruzijos delegacija buvo supažindinta su Komisijos veiklos kryptimis. Taip pat buvo pastebėta, kad Komisijos darbe dalyvauja įvairių frakcijų atstovai, kad NATO reikalų komisija bendradarbiauja su Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetais, taip pat su įvairiomis ministerijomis bei kitomis valstybės institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, bei jaunimu ir t.t.

Svečiai iš Gruzijos Komisijos nariams išdėstė, kad Gruzija turi tvirtą kursą integruotis į euroatlantines struktūras. Taip pat pridūrė, kad 2002 m. Gruzijos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl rengimosi stoti į NATO, todėl mažai tikėtina, kad po ateinančių rinkimų į Parlamentą pasikeistų pozicija šiuo klausimu, gali kisti tik integracijos tempai.

Susitikimo metu buvo pasidžiaugta, kad į šiais metais vykusį Vilnius 10 susitikimą buvo pakviesta Gruzijos Parlamento Pirmininkė Nino Burjanadze. Tai rodo, kad Lietuva remia bei palaiko Gruzijos apsisprendimą stoti į NATO.

2003 m. gruodžio 16 d. Susitikimas  diskusija Klaipėdos universitete “Lietuvos integracija į ES ir NATO”.

Susitikime buvo supažintinta su Lietuvos užsienio politikos pagrindiniais tikslais, pabrėžta strateginės partnerystės svarba. Buvo diskutuojama apie Lietuvos vaidmenį tarptautinėje arenoje, Lietuvai tapus ES ir NATO nare.