Seimo Užsienio reikalų komitetas pritarė įstatymo dėl 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo ratifikavimo projektui Nr. IXP-3205

 

Seimo Užsienio reikalų komitetas apsvarstė šiuos klausimus:

            Įstatymo dėl 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo ratifikavimo projektą Nr. IXP-3205. Po svarstymo Komiteto nariai pritarė pateiktam ratifikavimo įstatymo projektui. Projektą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Justinas Karosas bei Aplinkos ministerijos Atmosferos skyriaus vyriausias specialistas Romualdas Brazauskas. Jungtinių Tautų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija buvo pasirašyta 1979 metais ir įsigaliojo 1983 metais.  Ši konvencija yra viena iš svarbiausių aplinkos apsaugos srityje, nes oro teršalų pernašos yra globalinė problema, kurią turi spręsti visos šalys kartu, norėdamos pasiekti teigiamų rezultatų. Lietuvos Respublika prisijungė prie šios konvencijos 1994 metais ir ratifikavo šios konvencijos protokolą „Dėl bendradarbiavimo programos tolimų oro teršalų pernašų Europoje monitoringo ir vertinimo srityje ilgalaikio finansavimo“. 1999 m. Geteborge (Švedija) buvo priimtas Jungtinių Tautų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolas dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo (toliau – Geteborgo protokolas). Šiuo Protokolu siekiama apriboti rūgštėjimo procesus sukeliančių atmosferos teršalų – sieros dioksido ir azoto oksidų – išmetimus, taip pat mažinti eutrofikaciją ir ozoną sąlygojančių medžiagų išmetimus į atmosferą. Išmetimai ribojami siekiant pagerinti aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugą bei neviršyti kritinių apkrovų ir kritinių teršalų lygių. Po pagrindinio oro taršos šaltinio Lietuvoje – transporto – teršalų išmetimai į atmosferą iš energetikos ir pramonės objektų užima antrąją vietą, todėl šių išmetimų mažinimas atitinka nacionalinius aplinkos apsaugos prioritetus.

            Įstatymo dėl Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kurią pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba, ir Protokolo prie Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kurį pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba, ratifikavimo projektą Nr. IXP-3164. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė patobulintam ratifikavimo įstatymo projektui. Projektą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Justinas Karosas bei Teisingumo ministerijos viceministras Gintaras Švedas. 2000 m. Savitarpio pagalbos konvencija bei jos 2001 m. Protokolas priklauso Europos Sąjungos acqius communautaire bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityje ir jos tikslas yra pagerinti Sąjungos valstybių narių teismų bendradarbiavimą tiriant baudžiamąsias bylas. Kitaip nei ankstesnėse tarptautinėse sutartyse dėl teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose, pagal šią Konvenciją bei Protokolą valstybės narės siunčia procesinius dokumentus tiesiogiai asmeniui, o ne per centrines ar teismines institucijas. Tačiau kai kuriais atvejais suteikiama galimybė procesinius dokumentus siųsti per kompetentingas institucijas. Taip pat skirtingai nei ankstesnėse tarptautinėse sutartyse dėl bendradarbiavimo, šioje Konvencijoje akcentuojami prašančiosios valstybės interesai ir reikalaujama laikytis jos aiškiai nurodytų formalumų ir procedūrų, kad suteikta teisinė pagalba turėtų teisinę galią prašančiojoje valstybėje narėje, aišku, jei šie formalumai ir procedūros neprieštarauja pagrindiniams prašomosios valstybės narės teisės principams. Konvencija bei protokolas reglamentuoja savitarpio pagalbą baudžiamosiose bylose remiantis 1959 m. balandžio 20 d. Konvencijos principais. Centrinėmis įstaigomis Konvencijoje numatytoms funkcijoms atlikti paskiriamos Teisingumo ministerija ir Generalinė prokuratūra. Teisminėmis institucijomis Konvencijoje numatytoms funkcijoms atlikti yra teritorinės apygardų prokuratūros, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai. Teisingumo ministerija bei Generalinė prokuratūra kiekvienu konkrečiu atveju padės nustatyti, kuri teisminė institucija kompetentinga teritoriniu atžvilgiu teikti savitarpio pagalbą. Lietuvos Respublikos prokuratūra kompetentinga teikti savitarpio pagalbą pagal Konvencijos 12, 13, 14, 18 ir 19 straipsnius bei 20 straipsnio 1-5 dalis, išskyrus 20 straipsnio 4 dalies d punktą. Lietuvos Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos yra skiriamas kompetentinga institucija Konvencijos 20 straipsnio 4 dalies d punkte nurodytoms funkcijoms atlikti. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinės teisinės pagalbos teikimo praktiką bei siekiant koordinuotai ir efektyviai vykdyti iš užsienio valstybių gautus teisinės pagalbos prašymus, Lietuva daro išlygą dėl 6 straipsnio 5 dalies pirmojo sakinio bei 6 dalies. Konvencijos dalyvėmis gali būti tik Europos Sąjungos narės, todėl įstatymo dėl šios  konvencijos ratifikavimo projekto 3 straipsnyje numatyta, kad šis teisės aktas įsigalios tik nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dienos. Vis dėlto jei iki Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos Konvencija nebus įsigaliojusi, Lietuvos Respublika daro pareiškimą, kad Konvencija bus taikoma Lietuvos Respublikos santykiams su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, pateikusiomis tokį pat pareiškimą.

            Užsienio reikalų komiteto nariai aptarė Europos Komisijos teisėkūros ir darbų programą 2004 metams. Pagal Užsienio reikalų komiteto veiklos kompetenciją buvo išskirti pagrindiniai teisės aktai ir jų projektai, kurių svarstymas ir priėmimas būtų aktualūs ir Lietuvai.

            Užsienio reikalų komiteto nariai taip pat buvo supažindinti su ES Tarybos daugiametės strategijos programa 2004-2006 metams.  Su šia tematika supažindino Užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamento direktorius Žygimantas Pavilionis. Pristatymo metu buvo konstatuota, kad Europos Vadovų Taryba patvirtino pirmąją Tarybos daugiametę strateginę programą 2004 – 2006 metams, kuri konsoliduos ES politikas ilgesnėje  perspektyvoje ir įneš skaidrumo į ES politikos formavimo eigą. Minėtame dokumente yra išskiriamos šios pagrindinės veiklos kryptys:

1.      ES konstitucijos pasirašymas, ratifikavimas, įsigaliojimas;

2.      Naujų narių efektyvi integracija;

3.      Diskusijos dėl kitos finansinės perspektyvos;

4.      Lisabonos strategijos įgyvendinimas;

5.      Bendrosios žemės ūkio politikos reformos įgyvendinimas;

6.      Tampere programos įgyvendinimas;

7.      Europos saugumo strategijos įgyvendinimas.