Seimo Užsienio reikalų komitetas pritarė įstatymo dėl Konvencijos dėl kovos su korupcija, susijusia su Europos Bendrijų pareigūnais ar Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnais, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsnio 2 dalies C punktu, ratifikavimo projektui Nr. IXP-3184

 

Seimo Užsienio reikalų komitetas apsvarstė šiuos klausimus:

            Įstatymo dėl Konvencijos dėl kovos su korupcija, susijusia su Europos Bendrijų pareigūnais ar Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnais, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsnio 2 dalies C punktu, ratifikavimo projektą          Nr. IXP-3184. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė pateiktam ratifikavimo įstatymo projektui. Projektą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Valerijus Simulik bei Teisingumo viceministras Gintaras Švedas. Teikiama ratifikuoti Konvencija priskiriama prie tarptautinių dokumentų, skirtų kovai su organizuotu nusikalstamumu, sukčiavimu bei korupcija, pagal Europos Sąjungos acquis sąrašą. Prisijungti prie šios Konvencijos gali tik valstybės, tapusios ES valstybėmis-narėmis, todėl įstatymas dėl Konvencijos ratifikavimo gali įsigalioti tik nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos. Ratifikavimui teikiama Konvencija reglamentuoja įvairių korupcinių veikų kriminalizavimą, užtikrina glaudesnį valstybių-konvencijos dalyvių bendradarbiavimą, vykdant baudžiamąjį persekiojimą už korupcinius nusikaltimus. Konvencija už joje įvardintus nusikaltimus reikalauja priimti efektyvias sankcijas, įskaitant laisvės atėmimą, kurių pagrindu galima reikalauti ekstradicijos. Konvencija reikalauja, kad už korupcinius nusikaltimus baudžiamojon atsakomybėn būtų traukiami Europos Bendrijų pareigūnai, Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnai bei įmonių vadovai. Teikiamos ratifikuoti Konvencijos 12 straipsnio atžvilgiu Lietuvos Respublika daro pareiškimą, kuriuo pripažįsta Teisingumo Teismo kompetenciją teikti preliminarius nutarimus 1-4 ir 12-16 straipsnių aiškinimo klausimu, iškilusiu valstybės narės teismo nagrinėjamoje bylose, susijusioje su Bendrijos institucijų ar įstaigų, įsteigtų pagal Europos Bendrijų steigimo sutartis, nariais ar pareigūnais. Nacionaliniu lygiu teisę (atitinkamais atvejais – pareigą) kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo numato Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, Administracinių bylų teisenos įstatymas, Baudžiamojo proceso kodeksas ir Civilinio proceso kodeksas. Atsižvelgiant į egzistuojančius teisinių sistemų skirtumus ir į kiekvienos Konvencijos dalyvės nacionalinės teisės ypatumus, bei siekiant efektyvaus šio teisės akto  taikymo, Konvencija numato išlygų galimybę. Atsižvelgiant į Baudžiamojo kodekso nuostatas, siūloma pasinaudoti išlygos galimybe, ir įstatymu pareikšti, kad Lietuvos Respublika netaikys jurisdikcijos taisyklių, nurodytų Konvencijos 7 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose. Tokiu keliu bus išspręsti tarp Baudžiamojo kodekso egzistuojantys neatitikimai.

            Įstatymo dėl Protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų , jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildančio Jungtinių Tautų Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, ratifikavimo projektą Nr. IXP-3185. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė ratifikavimo įstatymo projektui. Projektą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Valerijus Simulik bei Teisingumo ministerijos viceministras Gintaras Švedas. Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą Lietuvos Respublika ratifikavo 2002 metų kovo 19 d. Ratifikuodama minėtą konvenciją papildantį Protokolą prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, Lietuvos Respublika prisidės prie tarptautinės bendrijos pastangų užkirsti kelią neteisėtai prekybai ginklais bei šaudmenimis.     Protokolas įpareigoja Protokolo Šalis kriminalizuoti tokias veikas kaip šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų neteisėtą gamybą, neteisėtą prekybą jais bei šaunamųjų ginklų ženklo (-ų), kurio (-ių) reikalaujama pagal Protokolą, klastojimą ar neteisėtą ištrynimą, pašalinimą ar pakeitimą. Protokolo Šalys taip pat įpareigojamos kriminalizuoti kėsinimąsi, kitų asmenų organizavimą ar jų kurstymą padaryti tokius nusikaltimus bei bendrininkavimą tokiuose nusikaltimuose. Protokolas taip pat įpareigoja Šalis bendradarbiauti siekiant užkirsti kelią neteisėtai šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybai bei prekybai jais. Siekiant, kad, ratifikavus Protokolą, Lietuvoje būtų įgyvendinami visi jame numatyti reikalavimai, įstatyme dėl Protokolo ratifikavimo numatyta atidėti šio įstatymo įsigaliojimą iki 2005 m. sausio 1 d.

            Įstatymo dėl Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, ir jos protokolų, parengtų vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, ratifikavimo projektą               Nr. IXP-3186. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė Komiteto patobulintam, pagal Europos reikalų komiteto siūlymą, ratifikavimo įstatymo projektui. Projektą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Valerijus Simulik bei Teisingumo ministerijos viceministras Gintaras Švedas. Esminis teikiamos ratifikuoti Konvencijos ir jos Protokolų įpareigojimas valstybėms narėms - kriminalizuoti šiuose tarptautiniuose dokumentuose numatytas veikas, nustatyti juridinių asmenų atsakomybę. Šiuo įpareigojimu Europos Sąjunga siekia, kad valstybės-narės, nustatydamos sunkiausią atsakomybės formą už atskirus nusikaltimus, efektyviai apsaugotų Europos Bendrijos finansinius interesus. Ši Konvencija ir jos Protokolai yra Europos Sąjungos dokumentai, tad prisijungti prie šios Konvencijos ir Protokolų gali tik valstybės, tapusios ES valstybėmis-narėmis. Dėl šios priežasties įstatymas dėl Konvencijos ir jos Protokolų ratifikavimo įsigalios tik nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos. Teikiamas ratifikuoti 1996 11 29 Protokolas suteikia teisę Europos Bendrijų Teisingumo Teismui teikti preliminarius nutarimus aiškinant Konvenciją ir jos 1996 09 27 Protokolą. Šiuo tikslu Protokolas suteikia teisę nacionaliniams teismams kreiptis į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą pateikti preliminarų nutarimą. Nacionaliniu lygiu teisę (atitinkamais atvejais – pareigą) kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo numato Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, Administracinių bylų teisenos įstatymas, Baudžiamojo proceso kodeksas ir Civilinio proceso kodeksas. Dėl šios priežasties siūloma įstatymu pareikšti, kad Lietuvos Respublika pripažįsta Europos Bendrijų teisingumo teismo jurisdikciją Protokolo, priimto lapkričio 29 d., 2 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytomis sąlygomis teikti preliminarius nutarimus dėl Konvencijos ir Protokolo, priimto 1996 m. rugsėjo 27 d., aiškinimo. Atsižvelgiant į Baudžiamojo kodekso nuostatas, siūloma pasinaudoti išlygos galimybe, ir įstatymu pareikšti, kad Lietuvos Respublika netaikys jurisdikcijos taisyklių, nurodytų Protokolo, priimto 1996 m. rugsėjo 27 d., 6 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose. Tokiu keliu būtų išspręsti tarp Baudžiamojo kodekso bei minėto Protokolo nuostatų egzistuojantys neatitikimai.

Įstatymo dėl Konvencijos dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, jos protokolų ir susitarimo dėl laikino Konvencijos taikymo ratifikavimo projektą Nr. IXP-3204. Po svarstymo Komiteto nariai pritarė pateiktam ratifikavimo įstatymo projektui. Projektą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Jonas Čekuolis, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus pavaduotojas Rimas Vaicenavičius, Finansų ministerijos Mokesčių administravimo skyriaus vedėjas Paulius Majauskas bei Muitinės departamento prie Finansų ministerijos Muitų teisės derinimo skyriaus viršininkas Šarūnas Avižienis. Konvencijos tikslas – sukurti ir naudoti automatizuotą informacinę sistemą (toliau – Muitinės informacinė sistema), kuri padėtų vykdyti reikšmingų nacionalinių įstatymų ir teisės aktų pažeidimų prevenciją, tyrimą  ir persekiojimą, sudarydama galimybes greitai paskleisti informaciją ir taip padidinti valstybių narių muitinių administracijų bendradarbiavimo ir kontrolės procedūrų veiksmingumą. Konvencijoje numatyta, kad tam tikrų jos straipsnių nuostatos taikomos vadovaujantis ES valstybių narių nacionaliniais teisės aktais. Šiais teisės aktais nustatoma į Muitinės informacinę sistemą įvedamų duomenų elementų sudėtis, paskiriamos institucijos, turinčios teisę naudotis tiesiogine prieiga prie Muitinės informacinės sistemos duomenų, apibrėžiama, kaip Muitinės informacinės sistemos duomenys naudojami siekiant Konvencijos nenumatytų administracinių tikslų, nustatoma į Muitinės informacinę sistemą įvestų asmens duomenų apsaugos tvarka ir kita.

Įstatymo dėl Konvencijos dėl privačių įdarbinimo agentūrų ratifikavimo projektą       Nr. IXP-3187. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė ratifikavimo įstatymo projektui. Projektą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Jonas Čekuolis bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorius Valdas Rupšys. Konvencijos tikslas - leisti veikti privačioms įdarbinimo agentūroms ir ginti jų paslaugomis besinaudojančius darbuotojus tiek, kiek tai numatyta šios konvencijos nuostatose. Konvencija priimta atsižvelgiant į darbo rinkų lankstumo svarbą, pripažįstant, jog privačios įdarbinimo agentūros gali suvaidinti didelį vaidmenį gerai veikiančioje darbo rinkoje ir atsižvelgiant į tai, kad reikia ginti darbuotojus nuo išnaudojimo, garantuoti jiems teisę jungtis į susivienijimus ir propaguoti kolektyvines derybas bei socialinį dialogą, kaip būtinus gerai funkcionuojančios pramoninių ryšių sistemos komponentus. Konvencija taikoma visoms privačioms įdarbinimo agentūroms, visoms darbuotojų kategorijoms ir visoms ekonominės veiklos šakoms. Ji nustato, kokia apsauga ir teisės turi būti garantuotos privačių įdarbinimo agentūrų įdarbintiems darbuotojams, taip pat reglamentuoja privačių įdarbinimo agentūrų ir įmonių atsakomybę. Konvencija įpareigoja imtis priemonių, kurių tikslas - skatinti valstybinių įdarbinimo tarnybų ir privačių įdarbinimo agentūrų bendradarbiavimą. Privačios įdarbinimo agentūros privalo kompetentingos institucijos nustatytais laiko tarpais teikti toms įstaigoms jų reikalaujamą informaciją, būtiną darbo rinkos analizei. Savo ruožtu kompetentinga institucija privalo tą informaciją kaupti ir nustatytais laiko tarpais viešai skelbti. Konvencija numato, kad agentūros negali imti užmokesčio iš darbo ieškančio asmens. Įteisinus šią nuostatą, tokių agentūrų paslaugos ieškantiems darbo asmenims turės būti nemokamos, žymiai daugiau asmenų galės pasinaudoti šiomis paslaugomis.