DALYVAVO: Komisijos pirmininkės pavaduotojas Petras Gražulis, Komisijos nariai Vytautas Einoris, Povilas Jakučionis, Jonas Jučas, Gintautas Mikolaitis, Aleksander Poplavski.

Komisijos nariai Mindaugas Bastys komandiruotėje Briuselyje, Kęstutis Skamarakas – gydymo įstaigoje.

Kviestieji asmenys: Rapolas Liužinas, Komisijos ekspertų tarybos pirmininkas, Rūta Baškytė, Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė, Jonas Rimantas Glemža, Valstybinės Paminklosaugos komisijos pirmininkas, Vladimiras Grabusovas, Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos vyriaus. specialistas, Danielius Pivoriūnas, Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Kraštovaizdžio skyriaus vedėjas, Vladislovas Butkevičius, Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas, Vitas Karčiauskas, Kultūros paveldo centro direktorius.

DARBOTVARKĖ:

1. Dėl Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo projekto – IXP-1901(5) teritorijų tvarkymą ir statybas liečiančių klausimų reglamentavimo.

Pranešėjai Danielius Pivoriūnas, Aplinkos Ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Kraštovaizdžio skyriaus vedėjas ir Vladislovas Butkevičius, Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas.

2. Dėl XIX – XX a. Siesarties vandens malūno užtvankos ir pastatų atkūrimo (Ukmergės rajono kultūros paveldo objektas).

Pranešėja Rūta Baškytė, Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė.

Papildomi pranešimai Jono Rimanto Glemžos, Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininko ir Dianos Varnaitės, Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos direktorės.

3. Einamieji klausimai:

Dėl Komisijos pavadinimo tikslinimo projekto;

Dėl Komisijos narių savalaikio pranešimo negalint dalyvauti posėdyje.

Svarstyta:

1. Dėl Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo projekto – IXP-1901(5) teritorijų tvarkymą ir statybas liečiančių klausimų reglamentavimo.

Pranešėjai Danielius Pivoriūnas ir Vladislovas Butkevičius informavo, kad dėl nutarimo projekto gauta iš sodininkų bendrijų ir narių apie 500 pasiūlymų ir pastabų. Daug atvejų, kai statomi ir didinami esami sodo namai, didinamas sklypo užstatymo plotas dažnais atvejais be sodo bendrijos suderinimo.

LR Seimo valdyba 2002-06-10d.sprendimu Nr. 932 įpareigojo sudaryti darbo grupę parengti sodininkų bendrijų įstatymo projektui parengti. LR Vyriausybė tų pačių metų gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1973 pritarė įstatymo projektui. Svarstymui Seime Kaimo reikalų komitete buvo parengtas įstatymo projektas Nr.IXP-1901. Po svarstymo š.m. gegužės 16 d. įstatymo projektas buvo gražintas tobulinimui ir pagrindiniu komitetu paskirtas Seimo Aplinkos apsaugos komitetas.

Komisijos posėdžiui teikiama įstatymo paskutinių variantų Nr.1901(4) ir Nr.1901(5) sodų teritorijų tvarkymą ir statybas liečiančių klausimų reglamentavimo nuostatų formuluotės.

Šiais klausimais posėdyje kalbėjo Petras Gražulis, Vytautas Einoris, Povilas Jakučionis, Gintautas Mikolaitis, Jūratė Juozaitienė.

Nuspręsta:

Komisijos narių bendru sutarimu pritarta Sodininkų bendrijų įstatymo projekto Nr. 1901(4) 6, 7, 8, 9 punktų nuostatoms, tik padidinant sodo sklypo užstatomą plotą iki 25, o esant galimybei ir iki 30 procentų.

2. Svarstyta:

Dėl XIX – XX a. Siesarties vandens malūno užtvankos ir pastatų atkūrimo (Ukmergės rajono kultūros paveldo objektas).

Pranešėja Rūta Baškytė supažindino su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pozicija dėl Ukmergės rajono Siesarties buvusio vandens malūno atstatymo ir užtvankos atkūrimo bei panaudojimo. Šiuo reikalu t.y. dėl buvusio XIX-XX a. Siesarties vandens malūno užtvankos, tvenkinio ir pastatų atkūrimo bei panaudojimo, o taip pat žemės sklypo, esančio Siesarties kraštovaizdžio draustinyje, detaliajam planui perengti pateikė pareiškimą šio žemės sklypo savininkas pil. A.Strelčiūnas.

Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 8 dalį draustiniuose, šiuo atveju Siesarties kraštovaizdžio draustinyje, kai yra išlikę buvusių statinių liekanų leidžiama atstatyti statinius atkuriant tradicinius kultūrinės aplinkos elementus. Tarnyba pritarė tos teritorijos dalies detaliojo plano rengimui ir buvusio malūno bei lentpjūvės pastatų atstatymui ant išlikusių pamatų laikantis minėtu įstatymu nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad malūno ir lentpjūvės liekanos yra įtrauktos į Ukmergės rajono savivaldybės kultūros vertybių vietos registrą, rengiant detalųjį planą būtina laikytis paminklosauginių sąlygų, išlaikyti ir eksponuoti išvardintus kultūros vertybės byloje išlikusius saugotinus elementus. Vienas iš atkuriamų statinių gali būti pritaikomas gyvenamajam namui, kitas – gyvenamojo namo priklausiniui. Tačiau negalima detaliajame plane numatyti Siesarties upės užtvankos atkūrimo, kadangi pagal LR Aplinkos ministro ir LR Žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 16 d. įsakymu Nr.27/3 D-13 patvirtintą vandens telkinių sąrašą ant Siesarties upės negali būti statomos ar atstatomos mažosios hidrojėgainės. Priešingai, upės vaga turi būti išvalyta nuo nuolaužų ir kitų vandens srautą sulaikančių kliuvinių. Taip pat vienas iš VST Tarnybos reikalavimų – likviduoti savavalinių statybų padarinius. A.Strielčiūnas, ignoruodamas teisės aktų reikalavimus ir vadovaudamasis vien savo asmeniniais interesais kreipiasi į aukščiausias šalies vyriausybines institucijas ir mokslininkus, dėl pritarimo jo ketinimams savaip tvarkyti šią teritoriją.

Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininkas Jonas Rimantas Glemža informavo, kad dėl buvusių vandens malūnų liekanų išsaugojimo, komisija dar 2002 m. spalio mėnesį yra pateikusi savo nuomonę Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai. Jos esmė tokia, kad modernusis pasaulis šiandien nemano, jog prieš šimtmetį pasirinktas elektros gamybos būdas būtų aktualus ir šiuo metu. Dabar pasaulis, vadovaudamasis subalansuotos plėtros principais, nebeatstatinėja užtvankų ten kur būtų trukdoma vertingų ar nykstančių žuvų migracijai, rengia gamtos draustinius, kuriuose neleidžiama statyti naujų arba atstatinėti buvusių malūnų ir hidroelektrinių užtvankų. Jų epocha jau praėjusi, o jei tikslinga, pritaiko jas šiuolaikiškai paskirčiai, kuri netrukdo biologinės įvairovės išsaugojimui.

Vadovaujantis šiais principais ir veikiančiais įstatymais Valstybinė paminklosaugos komisija pritaria Ukmergės rajono plėtros planui, kad sutinkamai su kultūros vertybių apsaugos reglamentu, malūnas ir mažoji hidroelektrinė būtų atkuriama, kaip technikos istorijos paveldo objektas. Taip pat pritarta Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pozicijai šio objekto atžvilgiu.

Svarstomu klausimu kalbėjo visi komisijos nariai. Buvo prisiminta, kad pil. A Strielčiūnui jau buvo duotas leidimas dėl jam priklausiusios Valtūnų HE tvarkymo tame pačiame Siesarties kraštovaizdžio draustinyje. Tačiau nukrypstant nuo projekto buvo pastatyta aukštesnė užtvanka ir neįrengtas žuvitakis. Dėl to nuseko upė, išnyko žuvys, reiškė savo nepasitenkinimą vietos ir aplinkiniai gyventojai. Aplinkosaugos pareigūnų reikalavimai iš esmės buvo nevykdomi.

Nuspręsta:

Komisijos narių balsų dauguma pritarti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir Valstybinės paminklosaugos komisijos pasiūlymams.

3. Svarstyta:

Einamieji klausimai:

Atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendaciją, nuspręsta pateikti LR Seimo valdybai nutarimo projektą “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisijos pavadinimo patikslinimo” Komisijos pavadinime žodžius “subalansuotos plėtros” pakeičiant žodžiais “darnaus vystymosi”.