DALYVAVO: Komisijos pirmininkė Jūratė Juozaitienė, Komisijos pirmininkės pavaduotojas Petras Gražulis, Komisijos nariai Vytautas Einoris, Povilas Jakučionis, Gintautas Mikolaitis, Aleksandras Poplavskis, Kęstutis Skamarakas, Henrikas Žukauskas.

Nedalyvavo: Jonas Jučas, Juozas Palionis. Mindaugas Bastys – Briuselyje, Viktoras Rinkevičius – Helsinkyje.

DARBOTVARKĖ:

1. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo projekte IXP – 2281(2) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo ir kontrolės numatomi pokyčiai, kaip itin reikšmingas įstatymo papildymas.

Pranešėjas – Komisijos narys, Įstatymo projekto rengimo darbo grupės narys Povilas Jakučionis;

Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininkas Jonas Glemža;

Kultūros ministrės patarėjas, Įstatymo projekto rengimo darbo grupės narys Juozas Pilipavičius.

2. Informacija apie Komisijos š.m. rugsėjo 25 d. posėdžio (protokolas Nr.8) nutarimo vykdymo eigą dėl Ukmergės rajono savivaldybės prašymo leisti atkurti rajono kultūros vertybių registre įrašyto Siesarties XIX-XX amžiaus vandens malūno liekanas, užtvanką, hidromazgą ir kitus šio buvusio komplekso pastatus.

Informuoja Komisijos vyriausiasis specialistas Remigijus Bružis.

3. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisijos pavadinimo” projekto aptarimas.

Pristato Komisijos pirmininkė Jūratė Juozaitienė.

1.Svarstyta:

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo projekte IXP – 2281(2) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo ir kontrolės numatomi pokyčiai, kaip itin reikšmingas įstatymo papildymas.

Pranešėjai Povilas Jakučionis, Jonas Glemža ir Juozas Pilipavičius informavo, kad tobulinant įstatymo projektą atliktas didelis darbas, jis turi tapti svarbiausiu reglamentuojančiu nekilnojamojo kultūros paveldo politiką dokumentu.Vienok vis dar yra svarstytinų nuostatų. Antrojo skirsnio 5 straipsnio 10, 11 ir 12 punktuose nurodoma, kad Kultūros paveldo departamentas gali neatlygintinai naudotis valstybės ir savivaldybių registrų, kadastrų, klasifikatorių duomenų bazių duomenimis. Teikia registro tvarkytojui neatlygintinai įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, neatlygintinai įrašyti arba pakeisti kadastre kultūros paveldo objektų įteisinimo duomenis. Būtų logiškiau, jei tam būtų skiriamos atitinkamos biudžeto lėšos. Siūlau atsiklausti apie tai Seimo Teisės departamento specialistų nuomonės, kad po įstatymo priėmimo nereikėtų daryti pataisų.

Siūlytina, kad prie įstatymo projekto būtų parengtas poįstatyminių aktų ir kitų reikalingų norminių dokumentų sąrašas. Taip pat reikėtų vengti, kur tai įmanoma, institucijų nusistovėjusių pavadinimų keitimo. Pavyzdžiui, Įstatymo projekte dabar esantis Kultūros vertybių apsaugos departamentas numatyta pakeisti Kultūros paveldo departamentu, Valstybinė paminklosaugos komisija – Valstybine kultūros paveldo komisija. Išvengdami panašių pakeitimų sutaupytume nemaža valstybės lėšų įstaigų naujų iškabų ir įvairių blankų parengimui. Jonas Glemža pritarė šiam Povilo Jakučionio siūlymui informuodamas, kad Valstybinėje paminklosaugos komisijoje taip pat prieita analogiškos išvados.

Siūlytina papildyti 27 straipsnį nauju punktu. “Nustatyti, kad Kultūros ministras formuoja ir nustatytąja tvarka teikia pasiūlymus dėl nekilnojamojo kultūros paveldo asignavimų apimčių Finansų ministerijai, rengiančiai valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projektus”.

Pateiktame 27 straipsnyje dabar apsiribojama tik išaiškinimu kokiems tikslams ir kokia tvarka šiai sričiai bus skiriamos valstybės biudžeto lėšos. Nustatoma, kad valstybės biudžeto lėšos daugiau yra nukreipiamos kultūros paveldo apsaugos institucijų išlaikymui, apskaitos ir kontrolės išlaidoms, tuo tarpu nekilnojamojo kultūros paveldo objektų išsaugojimui ir tvarkymui valstybės asignavimai ir toliau išlieka neaiškūs. Trūksta konkrečios nuorodos, kad didėjant valstybės biudžetui būtų gerinamas ir nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkymo ir apsaugos programų finansavimas.

Nepakankamo finansavimo klausimą Seimo Komisija, Valstybinė paminklosaugos komisija ir Kultūros ministerija yra kėlusi ne kartą. Prisimintina Vyriausybės 2001-2004 metų programa, kurioje, kaip vienas iš svarbesnių valstybės kultūros prioritetų, įvardijama kultūros paveldo priežiūra ir apsauga. Taip pat prisimintini geranoriški LR Seimo nutarimai: 1999-05-04 d. nutarimas Nr.,VIII-1165 (Žin.,1999, Nr.41-1283) ir LR Seimo 2000-05-04 d. nutarimas Nr. 1665 (Žin., 2000, Nr.39-1094), kuriais atkreipiamas LR Vyriausybės dėmesys į nepakankamą kultūros vertybių apsaugos finansavimą. Šiais Seimo nutarimais rekomenduojama Vyriausybei per artimiausius 2-3 metus padidinti kultūros paveldo apsaugos programų finansavimą iki 50 milijonų litų per metus. Tačiau padėtis negerėjo. Iki minėtų nutarimų priėmimo, pavyzdžiui 1998 metais šiems tikslams buvo skirta 24,2 mln. litų iš jų tvarkymo darbams 18,9 mln.litų, tuo tarpu 2003 metais tebuvo skiriama atitinkamai tik 18,1 ir 12,7 mln. litų.

Todėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo projekto 27 straipsnį papildžius aukščiau pateiktu valstybės asignavimus reglamentuojančiu punktu, minėto įstatymo priėmimas nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkymo ir išsaugojimo srityje įgalintų pasiekti esminio pagerėjimo.

NUSPRĘSTA, Komisijos narių bendru sutarimu:

Pritarti pateiktam LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo projektui (IXP-2281 (2)) su tokiomis pastabomis:

Antrojo skirsnio 5 straipsnio 10, 11 ir 12 punktuose abejotina ir keistina nuoroda, kad Kultūros paveldo departamentas, vykdydamas kai kurias savo funkcijas (jos išvardintos minėtuose punktuose) nemokamai naudojasi kitų institucijų baze ir paslaugomis. Siūlytina Įstatymo projekto rengimo darbo grupei ir Seimo Teisės departamentui surasti motyvus, kad nebūtų pažeisti finansiniai kitų institucijų interesai tam numatant biudžetines lėšas;

Prie Įstatymo projekto pateikti poįstatyminių aktų ir kitų norminių dokumentų sąrašą;

Išvengti, kur tai įmanoma, nusistovėjusių Kultūros paveldą tvarkančių institucijų pavadinimų keitimo. Valstybinės paminklosaugos komisijos pervardinimas į Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir Kultūros vertybių apsaugos departamento prie KM į Kultūros paveldo departamentą esmėje funkciniai niekas nepasikeistų, o šis pakeitimas pareikalautų nemažų laiko ir lėšų sąnaudų;

Šeštojo skirsnio 27 straipsnį papildyti sekančiu punktu: “Nustatyti, kad Kultūros ministras formuoja ir nustatytąja tvarka teikia pasiūlymus dėl nekilnojamojo kultūros paveldo asignavimų Finansų ministerijai, rengiančiai Valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projektus”.

2. Svarstyta:

Informacija apie Komisijos š.m. rugsėjo 25 d. posėdžio (protokolas Nr.8) nutarimo vykdymo eigą dėl Ukmergės rajono savivaldybės prašymo leisti atkurti rajono kultūros vertybių registre įrašyto Siesarties XIX-XX amžiaus vandens malūno liekanas, užtvanką, hidromazgą ir kitus šio buvusio komplekso pastatus.

Komisijos vyriausiasis specialistas Remigijus Bružis informavo, kad š.m. lapkričio 17 d. gautas dar vienas Ukmergės rajono merės J. Akstinavičienės raštas, adresuotas LR Seimo Pirmininkui ir LR Ministrui Pirmininkui, kad įsisenėjęs klausimas dėl Siesarties užtvankos komplekso atkūrimo būtų sprendžiamas ne formaliai, o objektyviai, atsižvelgiant į Ukmergės rajono savivaldybės ir mokslininkų bei suinteresuotų institucijų specialistų nuomonę. Rašte pažymima, kad formalios priežastys, jau kuris laikas neleidžiančios suderinti kultūros paveldo objekto atkūrimo ir aplinkosauginių reikalavimų neturi tapti neįveikiama kliūtimi reikštis pilietiškai privačiai iniciatyvai.

Dėl šio dokumento 2003 m. lapkričio 21 d. pasirašyta Vyriausybės Kanclerio rezoliucija Nr. 22-8465 “Aplinkos ministerijai. Ministro Pirmininko pavedimu prašyčiau išnagrinėti Ukmergės rajono mero keliamą klausimą dėl Siesarties vandens malūno ir hidroelektrinės liekanų bei kitų šio komplekso pastatų atkūrimo vykdant 2003 m. lapkričio 13 d. pavedimą Nr.22-8225 ir atsakyti pareiškėjui (kopiją Vyriausybei). Antanas Zenonas Kaminskas”

Šis klausimas buvo svarstytas Seimo komisijos š.m. rugsėjo 25 d. posėdyje ir Komisijos narių vieningu sutarimu buvo pritarta rajono savivaldybės prašymui, mokslininkų, specialistų ir suinteresuotų minimo objekto atkūrimu institucijų nuomonei (protokolas pridedamas).

Šios dienos posėdyje, trečią kartą svarstant minėtą klausimą, kalbėję Seimo nariai Vytautas Einoris, Gintautas Mikolaitis, Kęstutis Skamarakas, Petras Gražulis išreiškė nusistebėjimą, kad geranoriška rajono iniciatyva tvarkant kraštovaizdį būtų slopinama, užuot bendromis aplinkosaugos ir kultūros paveldo specialistų, privačių asmenų bei savivaldybių pastangomis būtų siekiama vieningų tikslų, žinoma realiai atsižvelgiant į veikiančių įstatymų reikalavimu. Komisijos nariai išreiškė įsitikinimą, kad Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos, vienintelių nepritariančių institucijų specialistai, šiam atvejui suras abiem suinteresuotoms pusėms priimtiną sprendimą.

NUSPRĘSTA:

Pateikti Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms bei Ukmergės rajono savivaldybei protokolo išrašą šiuo klausimu.

Toliau kontroliuoti, kaip šį Ukmergės rajono savivaldybės keliamą klausimą sprendžiančios ir suinteresuotos institucijos išspręs iki galo ir kokius sprendimus pateiks Seimo Komisijai ir LR Vyriausybei.

3. Svarstyta:

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisijos pavadinimo” projekto.

Komisijos pirmininkė Jūratė Juozaitienė informavo, kad Seimo plenariniame posėdyje svarstytas Seimo nutarimo projektas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisijos pavadinimo pakeitimo” buvo atidėtas atsiklausti Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos specialistų nuomonės.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija š.m. lapkričio 4 d. savo raštu Nr.S 1-569-(1.5) informavo, kad kalbos terminologai pritarė anglų kalbos termino "sustainable development" vertimui į lietuvišką atitikmenį "darnus vystymas(is)", kuris būtų tikslesnis nei šiuo metu vartojamas "subalansuotos plėtros" terminas. Tuo pačiu Kalbos komisija atkreipė dėmesį, kad angliškojo termino vertimas į "Tvariosios plėtros" ar "Darnaus vystymosi" terminus taip pat negali visiškai tiksliai nusakyti Seimo komisijos funkcijas. Todėl tik pati komisija gali nuspręsti ar jos veikla daugiau susijusi su plėtra, vystymu ar darniu vystymusi.

Šios Kalbos komisijos rekomendacijos galutinėje išvadoje neprieštarauja, kad ir toliau išliktų nusistovėjęs pavadinimas Subalansuotos plėtros. Todėl Komisijos nariai pritarė, kad Seimo komisija ir toliau vadintųsi esamu Komisijos pavadinimu.