DALYVAVO: Komisijos pirmininkė Jūratė Juozaitienė, Komisijos nariai Vytautas Einoris, Aleksander Poplavski, Juozas Palionis, Viktoras Rinkevičius, Jonas Jučas, Henrikas Žukauskas. Mindaugas Bastys – Briuselyje. Nedalyvavo su pateisinamomis priežastimis Petras Gražulis, Povilas Jakučionis, Gintautas Mikolaitis, Kęstutis Skamarakas.

Kupiškio rajono meras Leonas Apšega, mero pavaduotojas Jonas Jarutis, rajono savivaldybės administracijos urbanistikos ir ekologijos skyriaus vedėjas Vidmantas Buzas, rajono savivaldybės kanceliarijos skyriaus specialistė Stasė Krestovienė, architektai Euchrida Sipavičienė ir Vytautas Sipavičius, Lietuvai pagražinti draugijos Kupiškio skyriaus pirmininkas Vidas Vilimas, “Panevėžio rytas” dienraščio korespondentė Virginija Juškienė, “Kupiškio mintys” laikraščio korespondentė Banguolė Aleknienė.

Kviestieji asmenys: Jonas Rimantas Glemža, Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininkas, Gintautas Tiškus, Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius, Evaldas Purlys, Projektavimo ir restauravimo instituto architektas, Algimantas Pauliukėnas, UAB “SIKC” (Struktūrinių investicijų konsultavimo centro) direktorius.

DARBOTVARKĖ:

1. Išklausyti Kupiškio rajono mero Leono Apšegos informaciją-pranešimą apie rajono savivaldybės atliekamą darbą įgyvendinant Kupiškio mieste Kupos slėnio parko projektą;

2. Aptarti rajono savivaldybės raštišką kreipimąsi į LR Seimą, Seimo narius Viktorą Rinkevičių ir Antaną Baurą dėl Kupiškio miesto Kupos slėnio parko projekto įgyvendinimui finansinės paramos.

Posėdžio pradžioje buvo pademonstruotas trumpametražis kinofilmas apie Kupos upės slėnio pertvarkymą. Filmą komentavo ir į klausimus atsakinėjo Lietuvai pagražinti draugijos Kupiškio skyriaus pirmininkas Vidas Vilimas, rajono meras Leonas Apšega ir projekto autoriai architektai Euchrida ir Vytautas Sipavičiai.

Kino juostoje užfiksuoti tekančios per visą Kupiškio miestą Kupos upės ir jos pakrančių, šlaitų vaizdai. Miesto pastatai ir gatvės išsidėstę abipus tekančios per visą miestą neplačios, bet sraunios Kupos upės. Ji galėtų suteikti miestui didelį grožį, patrauklumą ir jaukumą. Tačiau per daugelį metų upės pakrantėse ir šlaituose susikaupę įvairios atliekos, šiukšlės, išgriuvę pūvantys medžiai labai gadiną miesto vaizdą, sudaro negerą įspūdį apie nepagarbą supančiai aplinkai, gamtai. Tai labai kontrastuoja, kai siekiama puošti miestą statant gražius pastatus, tiesiant gatves, tvarkant namų fasadus, bet iki šiol buvo ignoruojamas pačios gamtos suformuotas itin gražus miesto kraštovaizdis. Todėl visiškai suprantamas kupiškėnų patriotiškas susirūpinimas upės ir jos pakrančių sutvarkymu. Didelį entuziazmą rodo rajono meras Leonas Apšega, jautriai reaguodamas į miesto visuomenės, mokyklų, vietos įmonių, privačių verslininkų, visuomeninių organizacijų susirūpinimą atkurti Kupos upės gražius privalumus gyventojų patogumui ir miesto geram įvaizdžiui.

Rajono savivaldybei užsakius architektai Euchrida ir Vytautas Sipavičiai parengė Kupos slėnio parko projektą, kuriame pirmoje eilėje numatytas upės vagos ir jos pakrančių bei stačių šlaitų sutvarkymas. Projektas apima didesnę per miestą tekančios upės dalį, kuri prasideda prie Kultūros centro ir tęsiasi iki vadinamo “Atodūsių “vardu pėsčiųjų tilto. Dėl išplečiamos Kupos slėnio parko teritorijos nuo miesto pietvakarinės iki šiaurės-rytų ribos, 2002 metais buvo atitinkamai pakoreguotas miesto bendrasis planas. Bendra projekto sąmatinė vertė yra 2.5 mln. litų. Jį įgyvendinant pastačius užtvanką ties Kultūros centru ženkliai pakiltų upėje vandens lygis, kurios statūs šlaitai yra tam labai tinkami. Paupiuose numatyti įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai bei tilteliai sudarytų puikias sąlygas aktyviam poilsiui, sportui ir įvairioms pramogoms. Žiemą čia gali būti įrengiamos slidinėjimo trąsos ir čiuožyklos. Pagerėtų gyventojų susisiekimas su abipus upės krantų išsidėsčiusiais miesto kvartalais. Labai svarbu, kad pastačius tiltelius būtų patogus susisiekimas su vaikų darželiais, pradine mokykla, bažnyčia, poliklinika bei ligonine. Šios teritorijos susisiekia su Račiupio upelio dendrologiniu parku, su miesto centre susitelkusia komercine prekybine zona. Tai suteiktų nemaža privalumų turizmo ir su tuo susijusio verslo vystymui, žmonių užimtumo gerinimui. Kompleksiškas miesto teritorijoje upės baseino ir jos prieigų sutvarkymas įgalina esminiai sutvarkyti miesto gamtinę žaliąją aplinką, sudaro palankias gyvenimo, darbo ir poilsio sąlygas. Esminiai pagerina miesto ir jo aplinkos patrauklumą, gerina Kupiškio miesto įvaizdį, kas labai svarbu siekiant mažinti gyventojų migraciją ir didinti jų užimtumą darbu.

Pažymėtina, kad Kupos slėnio parko projektas 2003 metų kraštovaizdžio architektūros darbų konkurse buvo pripažintas geriausiu ir apdovanotas LR Aplinkos ministro diplomu.

Komisijos nariai Viktoras Rinkevičius, Vytautas Einoris, Aleksander Poplavski vieningai teigiamai vertina rajono savivaldybės atliktą darbą, pripažįsta jo reikšmingumą ir svarbą. Padarytas nemažas įdirbis, akivaizdžiai matosi upės vagos tvarkymo darbų rezultatai. Tačiau reikia pritarti rajono savivaldybei, kad šio projekto įgyvendinimo darbai vyksta nenormaliai lėtai.To pagrindinė priežastis –finansavimo nebuvimas. 2002 metais atlikta darbų už 81 tūkst. litų, iš jų 30.9 tūkst. litų gauta per LPD Kupiškio skyrių iš Pasaulio aplinkos fondo,skiriamo Mažųjų projektų programoms. Rajono savivaldybė skyrė 50.3 tūkst. litų ir 8.4 tūkst. litų parėmė rajono darbo birža. 2003 metais atlikta darbų už 51.7 tūkst. litų, iš jų 39 tūkst. litų rajono savivaldybės ir 12.7 tūkst. litų gauta iš Aplinkos ministerijos. Iš šių skaičių aiškiai matosi, kad minėto gero projekto įgyvendinimas gali nusitęsti ne vieną dešimtmetį arba iš viso nesulaukti įgyvendinimo pabaigos. Todėl Komisijos nariai siūlo suvienyti pastangas aptariant šį klausimą su Aplinkos, Kultūros, Ūkio ministerijų specialistais, siekiančiais tų pačių tikslų.

Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininkas Jonas Glemža rekomendavo siūlyti minėtoms ministerijoms Kupos projektą pripažinti parodomuoju ir skatinti visų rajonų savivaldybes pasekti kupiškėnų pavyzdžiu.

Komisijos pirmininkė Jūratė Juozaitienė pažymėjo, kad svarstomas klausimas būdamas tiesiogiai susijęs su gyventojų buitimi ir darbu, yra vienas iš aktualiausių subalansuotos plėtros laikmečio darbų. Dabartiniame valstybės raidos etape valstybingumo stiprinimas tiesiai proporcingas visuomenės ir valstybės institucijų sugebėjimui tausoti gamtą, saugoti kraštovaizdį, plėtoti ūkį ir jo infrastruktūrą. Nuo to didžiausia dalimi priklauso mūsų gyvenimo kokybė. Tai viena iš svarbiausių valstybės ir visuomenės investicijų į ateitį.

Jūratė Juozaitienė pažymėjo, kad šioje srityje geri darbai nemažu mastu vykdomi Vilniuje. Tai suprantama, kad sostinės tvarkymui reikalingas išskirtinis dėmesys ir finansavimas. Tačiau turime ieškoti būdų paremti ir rajonų centrus, kitus miestus ir miestelius bei stambesnias kaimo gyvenvietes palaipsniam aplinkos ir infrastruktūros tvarkymui. Panašiu principu Lietuvoje tvarkomas ir plėtojamas kelių tinklas. Gyvenamos ir darbo aplinkos, infrastruktūros tvarkymas, praktiškai paliečiantis bemaž visus Lietuvos gyventojus yra nemažiau reikšmingas ir reikalingas, kaip geras susisiekimas. Nuo to taip pat didele dalimi priklauso miestų ir kaimų, o tuo pačiu ir visos Lietuvos įvaizdis. Kupiškio rajono savivaldybės pradėti darbai yra labai savalaikiai ir reikšmingi. Tačiau šalies ekonominė situacija ir pats gyvenimas kelia nemažiau svarbius klausimus, kaip teisingai reguliuoti ir subalansuoti šiuos procesus. Todėl prieš priimant sprendimus privalome viską labai gerai pasverti ir aptarti.

Nuspręsta:

1. Pritarti Kupiškio rajono savivaldybės atliekamam darbui rūpinantis gyventojų gyvenimo kokybės gerinimu ir perspektyviniams planams tvarkant Kupiškio miesto aplinką ir infrastruktūrą;

2. Rekomenduoti Aplinkos, Ūkio ir Kultūros ministerijoms, Kupos slėnio parko projektą, laimėjusį kraštovaizdžio architektūros darbų konkurse pirmąją vietą, pripažinti pavyzdiniu ir skatinti visų rajonų savivaldybes, miestų ir miestelių, didesnių gyvenviečių ir apylinkių seniūnijas daugiau rūpintis gyvenamosios ir darbo aplinkos bei infrastruktūros tvarkymu;

3. Kreiptis į Aplinkos, Ūkio ir Kultūros ministerijų vadovybę, dalyvaujant Kupiškio rajono savivaldybės vadovams ir Kupos slėnio parko projekto autoriams, bendrame pasitarime aptarti šio projekto įgyvendinimo paspartinimo galimybes;

4. Komisijos išvažiuojamojo posėdžio protokolą pateikti nutarime paminėtoms ministerijoms ir kitoms suinteresuotoms institucijoms.