Vytenis Povilas Andriukaitis,

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas,

Europos reikalų komiteto pirmininkas,

Seimo atstovas Konvente dėl Europos ateities

Europos Sąjungos plėtra ir nauji uždaviniai

2003 m. birželio 25 d.

Viena

Pastarųjų dešimtmečių didieji pasikeitimai Rytų ir Vidurio Europoje įvyko be globalinių konfliktų, būdingų XX a. viduriui ir antrajai pusei. Tai lėmė daugelis veiksnių. Išskirčiau, mano nuomone, pagrindinius: demokratijų stiprėjimas, nusisekęs Europos Bendrijų projektas, sėkminga NATO bloko veikla „šaltojo karo“ sąlygomis, socialinės rinkos modelio sukūrimas Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos Sąjungos įsisteigimas, planinės rinkos ekonomikos nuosmukis, išsivaduojamųjų-antitotalitarinių-demokratinių judėjimų Rytų bloke – Čekoslovakijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Baltijos valstybėse, Rusijoje – sėkmė, ekonomikos, prekybos, informacijos globalizavimas, M.Gorbačiovo reformų politika.

Visa tai prisidėjo prie TSRS bloko iširimo. Būtent TSRS bloko iširimas be didelių karinių konfliktų ir atvėrė kelią plėtrai. To negalima pasakyti apie Jugoslavijos Socialistinės Federacijos iširimą, atnešusį religinius ir etninius konfliktus, karą ir nestabilumą šiame regione. Tik Slovėnijai pavyko žengti taikių reformų keliu ir pirmajai pasukti Europos Sąjungos plėtros link.

Mano įsitikinimu, būtent taikūs, demokratiniai, reformistiniai procesai Vidurio ir Rytų Europoje Europos Sąjungos plėtrą padarė įmanomą. Sunkūs šių valstybių visuomenių išmėginimai ieškant kelių, kaip pereiti iš planinės į rinkos ekonomiką, iš totalitarizmo į demokratiją, į teisinės valstybės kūrimą, nebūtų įmanomi be Europos Sąjungos paramos ir efektyvios Europos Sąjungos taktikos. Plėtra tapo pačia veiksmingiausia politikos priemone tiek iš Europos Sąjungos, tiek ir iš Vidurio ir Rytų Europos valstybių pusės. Šių dienų Europos Sąjungos plėtros ir Europos vienijimosi etapas visai kitoks, negu prieš tai buvusi Europos Sąjungos plėtra. Tuomet į Europos Sąjungą jungėsi demokratijos, kurios rėmėsi socialinės rinkos ekonomika ir buvo panašaus ekonominio socialinio išsivystymo lygio, be to, jas vienijo panašios kultūrinės tradicijos. Dabar į Europos Sąjungą jungiasi 12 skirtingą patirtį ir didelį ekonomikos atsilikimą, nestiprius demokratinės savireguliacijos mechanizmus turinčių šalių. Tai labai akivaizdžiai matyti šiose lentelėse (1 ir 2 lentelės).

Lentelė Nr. 1

Bendrasis vidaus produktas (BVP)

2001 m.

BVP

mlrd. eurų 2001 m.

BVP*

augimo tempai BVP augimas

1998-2001*

vidurkis

Baltijos valstybės Estija

Latvija

Lietuva

6,2

8,5

13,4 5,0

7,7

5,9 4,2

4,9

2,7

Vyšegrado valstybės Lenkija

Vengrija

Čekija

Slovakija

Slovėnija 196,7

58,0

63,3

22,8

20,9 1,1

3,8

3,3

3,3

3,0 3,5

4,5

1,2

2,7

4,2

Viduržemio valstybės Malta Kipras 4,0

10,2 -0,8

4,0 2,9

4,7

Viso Naujos narės-10

ES-15 404,1

8.829,2 2,4

1,5 3,2

2,7

Kitos stojančios valstybės Bulgarija

Rumunija 15,2

44,4 4,0

5,3 3,9

2,7

Turkija 164,6 -7,4 -0,4

Referencinės

valstybės Danija

Vokietija 181,4

2071,2 1,2

0,6 2,3

1,9

Šaltinis: Eurostat

* procentas apskaičiuotas, remiantis 1995 m. kainomis

Lentelė Nr. 2

Bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui

BVP vienam gyventojui

eurais BVP vienam gyventojui

(PGS*) 2001

Perkamoji galia Automobilių skaičius 1000 gyventojų

Baltijos valstybės Estija

Latvija

Lietuva 4.535

3.614

3.638 9.800

7.700

8.700 339

235

317

Vyšegrado valstybės Lenkija

Vengrija

Čekija

Slovakija 5.092

5.813

6.165

4.229 9.200

11.900

13.300

11.100 259

235

362

236

Slovėnija 10.500 16.000 426

Viduržemio

valstybės Malta

Kipras 10.511

15.044 12.700

18.500 540

400

Kitos stojančios valstybės Bulgarija

Rumunija 1.875

1.982 6.500

5.900 244

139

Turkija 2.520 5.200 68

Referencinės valstybės Danija

Vokietija 33.790

25.126 27.678

24.221 318

538

Šaltinis:Eurostat

*PGS: Perkamosios galios standartas

Įdomus dar vienas plėtros fenomenas – tiek stojančiųjų į Europos Sąjungą nacionalinių valstybių dar nebuvo. To nebuvo ir Europos istorijoje! Pirmą kartą Europoje turime tiek daug nacionalinių valstybių! Pirmą kartą tokia intensyvi jungimosi į Europos Sąjungą banga ir energingas bendrų vienijimosi pamatų kūrimo etapas. Galima išskirti ir dar vieną bruožą – Europos Sąjungoje puoselėjamas bendrąsias vertybes vienijančią prigimtį. Tai, mano nuomone, labai ryškiai atsispindėjo Konvente dėl Europos ateities. Sutikime, kad stojančiosios šalys pasirodė kaip lygiaverčiai partneriai. Nebuvo sudarytas atskiras „šalių kandidačių“ blokas, nesijautė ir nevisavertiškumo sindromo, šalių kandidačių atstovai teikė savo pasiūlymus svarstomais klausimais. Konventas parodė labai skirtingų 28 valstybių surasto bendro sutarimo jėgą! Konstruktyvus Konvento darbas – tai geras ženklas plėtros sėkmei įrodyti. Bet plėtra tik pradeda savo darbą, o Konventas atveria kokybiškai naujos Europos Sąjungos raidos epochą. Viena vertus, prasidės Stojimo sutarties įgyvendinimo etapas 12-oje stojančiųjų šalių, kita vertus, naujos Europos Sąjungos Konstitucinės sutarties įgyvendinimo darbas apims visas Europos Sąjungos šalis. Tiek senosios, tiek naujosios Europos Sąjungos narės tampa naujos Europos Sąjungos Konstitucinės sutarties signatarėmis. Taigi iškyla labai daug užduočių visiems ir visais lygiais – ir Europos Sąjungos lygiu, ir regionų lygiu, ir nacionalinių valstybių lygiu – tiek municipalitetams, tiek regionams, tiek vyriausybėms, tiek ir parlamentams. Norėčiau pabrėžti šių plėtros metų darbų svarbą mūsų parlamentui:

1) sutarčių ratifikavimas ir referendumas,

2) nacionalinės teisės derinimo su acquis pabaiga,

3) naujo institucinio modelio – nuo „derybų su Europos Sąjunga“ iki „dalyvavimo Europos Sąjungos reikaluose“ sukūrimas,

4) sustiprinto bendradarbiavimo tarp nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento sukūrimas,

5) visuomenės informavimas ir švietimas,

6) tautų suartinimo strategijos įgyvendinimas – bendro europinio identiteto paieškos ir informacijos apie savo šalį pateikimas kitoms Europos Sąjungos valstybėms,

7) įsitraukimas į naujos Europos Sąjungos Konstitucinės sutarties ratifikavimą,

8) naujos Europos Sąjungos stabilumo, sanglaudos ir saugumo politikos formavimas,

9) Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa,

10) naujos plėtros perspektyvos – Europos Sąjungos kaimynai.

Mano įsitikinimu, būtent dabar turime visi parlamentai – tiek senųjų, tiek ir naujųjų narių – vienodai suvokti tai, kad visa Europos Sąjunga pereina į kokybiškai naują etapą, ir „namų darbus“ šalys turi daryti visos kartu. Tik atsižvelgiant į tą kontekstą – bendrųjų interesų kontekstą – tampa aktuali ir plėtros diktuojama sanglaudos politika tarp Europos Sąjungos narių, šalių lygybės ir lygiateisiškumo išlaikymas ir solidarumo stiprinimas.

Europos Sąjungos plėtra šį kartą jau nuo pat 10-ties ar 12-os naujų šalių įstojimo susiduria su dviejų pakopų raidos Europos Sąjungos viduje problema. Todėl ypač svarbia tampa Europos Sąjungos sanglaudos politika, socialinės ir ekonominės politikų koordinavimas, užimtumo strategijos formavimas, minimalių socialinių standartų užtikrinimo strategija. Tausojanti plėtra ir aplinkosaugos standartų laikymosi politika pareikalaus naujų pastangų. Ypač svarbų vaidmenį atlieka Europos Sąjungos regioninė politika.

Europos Sąjunga įgyja didelę vidinę rinką (beveik 500 mln. vartotojų), tampančią rimtu ekonominio augimo rezervu. Šiuo požiūriu labai svarbu matyti infrastruktūrinių projektų – kelių, geležinkelių, aplinkosaugos, energetikos (dujotiekių, naftotiekių, elektros tinklų), taip pat visos infrastruktūros naudą. Vien Lietuva gali pateikti keletą bendrų projektų: Via Baltica, Rail Baltica, dujotiekio aplink Baltijos jūrą statyba, Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros tinklų sujungimas su Europos Sąjungos tinklais (3–7 lentelės).

Lentelė Nr. 3

SIŪLOMI GELEŽINKELIŲ IR KELIŲ PRIORITETINIAI PROJEKTAI

Lentelė Nr. 4

STOJANČIŲJŲ VALSTYBIŲ PASKŪLYTI KELIŲ PROJEKTAI

Lentelė Nr. 5

STOJANČIŲJŲ VALSTYBIŲ PASKŪLYTI GELEŽINKELIŲ PROJEKTAI

Lentelė Nr. 6

PAGRINDINIAI DUJŲ VAMZDYNAI LIETUVOJE

Lentelė Nr. 7

LIETUVOS IR LENKIJOS ELEKTROS TINLŲ SUJUNGIMAS

Tokius pačius projektus galėtų pateikti ir Lenkija, Estija, Latvija bei kitos šalys. Tai tikrai regioninė strategija, galinti sukurti šimtus ir tūkstančius darbo vietų. Pažvelkime į Baltijos jūros regioną, kuriame yra labai skirtingų valstybių. Vienos valstybės yra Europos Sąjungos ir NATO šalys, kitos – tik Europos Sąjungos šalys, Norvegija – asocijuota su Europos Sąjunga šalis. Labai svarbi senoji Europos Sąjungos kaimynė – Rusija ir naujoji Europos Sąjungos kaimynė Baltarusija, turinčios didelę įtaką Baltijos jūros regionui (8 lentelė). Baltijos jūros regionas, mano įsitikinimu, turi didelių perspektyvų Europos Sąjungos mastu.

Lentelė Nr. 8

BALTIJOS JŪROS REGIONAS: FAKTAI

2000 m. Gyventojai (mln.) BVP (mlrd. eurų) BVP vienam gyventojui eurais Augimas (proc.) Eksportas (mlrd. eurų) Nedarbas (proc.)

Šalys kandidatės Estija

Lietuva

Latvija

Lenkija 1,4

3,7

2,4

38,7 5,5

12,2

7,7

171,0 3800

3300

3200

4400 6,4

3,3

6,6

4,0 5,2

3,5

5,6

53,4 13,2

15,6

14,2

16,3

ES valstybės narės Iš viso

Suomija

Švedija

Danija

Vokietija 46,2

5,2

8,9

5,3

82,2 196,4

131,2

233,1

174,4

2025,5 4300

25400

26300

32700

24700 5,1

5,7

3,6

3,2

3,0 67,7

49,9

94,3

55,5

597,5 14,8

9,8

5,9

4,4

7,9

EES Iš viso

Norvegija

Islandija 101,6

4,5

0,3 2564,2

184,7

7,7 25200

41200

27600 3,9

2,3

3,6 797,2

86,1

1,7 7,0

3,4

2,3

Iš viso

Rusija 4,8

145,6 192,4

287,4 40000

2000 3,0

7,5 87,8

111,7 2,9

9,6

Iš viso

15 ES valstybių

JAV 298,2

376,5

275,6 3240,4

8526

10706 11000

(vidurkis)

22600

38900 4,9

(vidurkis)

3,3

4,2 1064,4

2503,3

1125,0 8,6

(vidurkis)

8,1

4,0

Šiandien Lietuva sėkmingai naudojasi Europos Sąjungos parama: PHARE, SAPARD ir kitomis programomis. Mūsų ekonomikos kilimo tempai paspartėjo, bet įstoję į Europos Sąjungą galime patirti naujų trumpalaikių ekonominių sunkumų, kai teks įtvirtinti naujus reikalavimus dėl mūsų prekybinių santykių su rytiniais kaimynais (9–11 lentelės).

Lentelė Nr. 9

PAGRINDINIAI LIETUVOS PREKYBOS PARTNERIAI 2002 M.

Eksportas

• Jungtinė Karalystė 13,5%

• Rusija 12,1%

• Vokietija 10,3%

• Latvija 9,6 %

• Baltarusija 3,2%

• Ukraina 2,6 %

•

Importas

• Rusija 21,4%

• Vokietija 17,2%

• Italija 4,9%

• Lenkija 4,8%

• Ukraina 2,0%

• Baltarusija 1,5%

Lentelė Nr. 10

LIETUVA IR EUROPOS SĄJUNGA

Lentelė Nr. 11

PREKYBOS REŽIMO PASIKEITIMO PO LIETUVOS ĮSTOJIMO Į ES ANALIZĖ

LIETUVOS UŽSIENIO PREKYBA

Tad, norint užkirsti kelią galimoms neigiamoms pasekmėms, mums būtina parengti naują Europos Sąjungos regioninę strategiją, taip pat ES strategiją Baltijos jūros regionui. Baltijos jūros regionas tampa praktine „naujųjų kaimynų“ politikos įgyvendinimo vieta, ypač išskiriant Europos Sąjungos Rytų dimensiją.

Plėtra atneša ir naujų idėjų – „Wider Europe“, naujus kaimynus ir tolesnės Europos Sąjungos plėtros galimybes. Būtent Europos Sąjungos regioninės politikos instrumentai gali duoti naują postūmį ne tik naujoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, bet ir kaimynėms. Precedentą jau turime – tai Suomijos stojimas į Europos Sąjungą.

Suomijos įstojimas į Europos Sąjungą paskatino sukurti Šiaurės dimensiją, kuri įrodė savo veiksmingumą. Po Europos Sąjungos plėtros į Rytų ir Vidurio Europą Europos Sąjungos Rytų dimensija tampa neišvengiamybe. Europos Sąjunga turės bendrą sieną su Baltarusija, Moldova, Rusija, Ukraina, todėl Rytų dimensijos sukūrimas gali tapti Europos Sąjungos ir naujųjų kaimynių bendradarbiavimo pridėtine verte. Šios dimensijos tikslas – skatinti socialines, ekonomikos, infrastruktūros ir kitas reformas Baltarusijoje, Moldovoje, Rusijoje ir Ukrainoje. Tai galėtų pasitarnauti taikai ir stabilumui, laisvės erdvės plėtotei, saugios ir klestinčios Europos kūrimuisi, bendrųjų vertybių plėtrai.

Naujų sienų ar skiriamųjų linijų atsiradimas Europoje nėra nei toleruotinas, nei priimtinas. Europos Sąjungos Rytų dimensija padėtų išvengti tokių sienų ar linijų atsiradimo. Ateityje ši dimensija suteiktų galimybę naujoms šalims kandidatėms įsijungti į Europos Sąjungą, pvz., Ukrainai. Jos Prezidentas jau deklaravo tokį norą, taip pat ir Moldova. Tai padėtų „eksportuoti“ ir stabilumą į naujas mūsų kaimynes.

Rytų dimensija būtų strategiškai svarbi ir kokybiškai kitokia kryptis nei, tarkime, Europos Sąjungos Pietų dimensija. Pietų kryptimi, išskyrus Balkanus, šiuo metu nematyti naujos plėtros perspektyvų, be to, čia daugiau tenka kalbėti apie stabilumo palaikymą, abipusiai naudingus susitarimus sprendžiant nelegalios migracijos, kovos su terorizmu klausimus ir t. t.

Tačiau Rytų dimensijos kryptimi galima dirbti ateityje siekiant dviejų tikslų. Pirma, tęsiant plėtrą, o tai įmanoma, kaip minėjau, išlaikant ilgalaikę perspektyvą su Moldova ir Ukraina. Antra, formuojant Europos ekonominę erdvę kartu su Rusija. Juk Rusija yra ir toliau turėtų likti svarbus Europos Sąjungos strateginis partneris. Rusijos ir Europos Sąjungos dialogas būtų reikalingas ir euroatlantizmo sustiprinimui, Eurazijos spartesnei raidai užtikrinti.

Tai būtų kokybiškai naujas tarptautinių santykių etapas. Bendrai sprendžiami keletas uždavinių: kuriama Europos stabilumo ir ekonominio kilimo erdvė, stiprinamos priemonės globalizacijos iššūkiams atremti ir kuriama potencialiai naujos plėtros perspektyva. Bendradarbiavimo formos ir įgyvendinimo priemonės ir būdai būtų įvairūs. Taip pat svarbus Europos Sąjungos valstybių narių vaidmuo. Vienokios formos turėtų būti tarp Europos Sąjungos ir Ukrainos bei Moldovos, kitokios su Baltarusija, o Rusijos ir Europos Sąjungos konkrečios bendradarbiavimo priemonės galėtų tiesiogiai pasireikšti sprendžiant Kaliningrado problemas.

Kaliningrado sritis turėtų tapti bandomuoju ir prioritetiniu projektu. Lietuva jau dabar yra viena aktyviausių partnerių, bendradarbiaujanti su Kaliningradu vadovaujantis Šiaurės dimensija. Šios srities įtraukimas ir į Europos Sąjungos Rytų dimensiją galėtų suteikti papildomų impulsų Kaliningrado raidai ir plėtrai. Kitaip tariant, Kaliningrado sritis iš šių dviejų iniciatyvų turėtų dvigubos naudos.

Nepaisant Baltarusijos politinės situacijos, nuo šios valstybės nusisukti negalime, veikiau priešingai, šios valstybės įtraukimas į Europos Sąjungos Rytų dimensijos iniciatyvas būtų ypač reikšmingas, be kita ko, per bendradarbiavimo abipus sienos projektus. Aktyvesni ryšiai su šios valstybės nevyriausybiniu sektoriumi ir konkretūs regioniniai projektai galėtų prisidėti spartinant Baltarusijos reformas.

Tiek Lietuva, tiek kitos valstybės, mano įsitikinimu, turėtų pasirūpinti, kad Europos Sąjungos Rytų dimensija taptų stabilia dimensija Europos Sąjungoje. Lietuva, vykdydama vidaus reformas bei rengdamasi narystei Europos Sąjungoje, sukaupė didžiulę patirtį, kurią dabar turime perduoti savo kaimynams Rytų Europoje. Tai mūsų pareiga.

Rytų dimensija atneštų trejopos naudos. Ji būtų naudinga tiek senosioms Europos Sąjungos valstybėms narėms, tiek naujosioms narėms, tiek ir Rusijai, Baltarusijai, Ukrainai bei Moldovai. Atsivėrus naujoms rinkoms ir naujoms verslo galimybėms bei atsiradus infrastruktūriniams projektams, senosios Europos Sąjungos valstybės narės galėtų paspartinti savo ekonomikos kilimo tempus. Naujosioms Europos Sąjungos valstybėms narėms tai padėtų sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus, palyginti su senosiomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, bei padidinti darbo vietų skaičių savo šalyse. O Rusijai, Baltarusijai, Ukrainai, Moldovai padėtų tiek vykdant ekonomines, demokratines, socialines, infrastruktūros reformas, tiek sprendžiant regiono geopolitinio saugumo klausimus.

Manyčiau, kad visoms dalyvėms svarbu, atsižvelgiant į Europos Sąjungos Rytų dimensijos iniciatyvas, rengti bendrus projektus transporto, energetikos, telekomunikacijų, infrastruktūros, aplinkosaugos, teisingumo ir vidaus politikos srityse, kovos su tarptautiniu nusikalstamumu, sienų apsaugos, migracijos ir kitais klausimais.

Formuojant Europos ekonominę erdvę, Europos Sąjunga atvertų savo vidaus rinką Rytų Europos kaimynėms. Tai skatintų verslo, kultūros, švietimo, turizmo, sveikatos apsaugos bei kitų projektų kūrimą. Taip pat ne mažiau svarbu, ar rytinės kaimynės bus atviros, ar derins savo teisės aktus su Europos Sąjungos acquis, taip pat ar tuos teisės aktus įgyvendins, ar stiprins savo administracinius gebėjimus, ar bus aktyvios partnerės įgyvendinant Europos ekonominės erdvės reikalavimus.

Europos Sąjungos plėtra ir vienijimasis gali iš esmės pakeisti pačią Europą, paversti ją stipria pasaulio nare, įveikiančia ir unilateralizmo tendencijas pasaulinėje politikoje. Štai kodėl, mano įsitikinimu, šiandien pats laikas ieškoti ES plėtros ir Europos vienijimosi kontekste veiksmingų būdų ir priemonių naujiems uždaviniams spręsti. Tokio šanso dar neturėjome. Tokie iššūkiai verti ES projekto tikslų ilgalaikės taikos, stabilumo, tvarios plėtros ir socialinio teisingumo vardan. Tai kilnus uždavinys didelių prieštaravimų varginamame šių dienų pasaulyje.