II Konferencijos, sušauktos Seime Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga, dalyviai, įvertindami, kad Valstybės sostinėje turi būti sukurta bei plėtojama šalies istorinės ir politinės reikšmės centro koncepcija, konstatuoja:

1. Vilnius yra projektuojamas ir plečiamas kaip šiuolaikinės, pažangios urbanistikos pavyzdys, tačiau šių darbų kontekste trūksta istorinio paveldo specialistų priimtos ilgalaikės valstybingumo paminklų įprasminimo programos (įvertinant svarbiausius istorinius įvykius, asmenybes ir jų vaidmenį);

2. Vyriausybei tarpininkaujant, būtina sutelkti istorinio paveldo mokslininkų, urbanistikos specialistų, architektų ir menininkų, Vilniaus savivaldybės Mero atstovų pastangas, parengiant vientisą ilgalaikį valstybingumo raidos ir kultūros paminklų įprasminimo planą, kuris galėtų būti patvirtintas atitinkamu teisės aktu;

3. Specialistų sutarimu istorijos paminklų plano schema turėtų būti apibrėžta ties svarbiausiomis valstybingumo raidą atspindinčiomis kryptimis: Rasų kapinės - Aušros vartai – Didžioji g. — Senamiesčio memorialas su istorinio Vilniaus žydų geto fragmentu — Pilių rezervatas – T.Kosciuškos g.- Šv. Petro ir Povilo bažnyčia; Katedros aikštė – Gedimino prospektas – Nepriklausomybės aikštė; Tauro kalnas - Lukiškių aikštė – Baltasis tiltas – Nacionalinė galerija – Europos aikštė.

Rekomenduojame Vyriausybei aptarti šį Kreipimąsi su sostinės savivaldybe kaip pilietinę iniciatyvą ir imtis konceptualių veiksmų, sutelkiant specialistus Lietuvos valstybingumo raidos paminklų planui parengti, patvirtinti ir įgyvendinti, atsižvelgiant į kitų Europos sostinių patirtį.

Konferencijos pirmininkas –

Seimo Pirmininko pavaduotojas,

Europos reikalų komiteto pirmininkas

Vytenis Povilas Andriukaitis

Konferencijos organizatorių vardu:

Lietuvos Istorijos instituto direktorius

hab .dr.Alvydas Nikžentaitis