Seimo Peticijų komisija (toliau - Komisija) ir 2003 metais savo darbą grindė Peticijų įstatyme, priimtame 1999 m. liepos 7 d. (Peticijų įstatymas Nr. VIII-1313, Žin., 1999, Nr. 66-2128), bei jos nuostatuose, patvirtintuose 1999 m. lapkričio 11 d. Seimo nutarimu Nr. VIII-1408 (Žin., 1999, Nr. 98-2815) nustatytais uždaviniais ir tikslais. Peticijų komisijos nuostatuose skelbiama, kad "Komisijos tikslas - spręsti Lietuvos Respublikos piliečio ar užsieniečio, nuolat gyvenančio Lietuvos Respublikoje, ar jų grupės kreipimosi į Seimą pripažinimo peticija bei Seimui pateiktų peticijų priėmimo nagrinėti klausimus, nagrinėti ir pateikti išvadas dėl peticijose išdėstytų reikalavimų ir siūlymų tenkinimo.

Peticijų įstatymas skelbia, kad Peticija - raštiškas pareiškėjo kreipimasis į Seimą, Vyriausybę ar savivaldybės institucijas su reikalavimais ar siūlymais sprćsti žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ar įgyvendinimo, valdžios ir valdymo institucijų reformavimo, kitus svarbius visuomenei, savivaldai ar valstybei klausimus, kai tam reikia priimti naują teisės aktą, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojantį teisės aktą ir kai peticijų komisijos tokį kreipimąsi pripažįsta peticija.

Taip pat Komisija 2003 m. gruodžio 15 d organizavo diskusiją dėl Vlado Vilimo, Ryto Kupčinsko ir Jono Bielskio peticijoje pateikto siūlymo Teismų įstatymo 14 straipsnį papildyti nuostata "prie apylinkės teismų įsteigti visuomenės rinktų taikos teisėjų arba tarėjų instituciją", kurioje Lietuvos Respublikos Seimo, ministerijų, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto, Lietuvos teisės universiteto Baudžiamojo proceso katedros, Lietuvos advokatų tarybos, Lietuvos Respublikos Teisėjų asociacijos, Lietuvos teisės universiteto administracinės teisės ir proceso katedros ir kiti šiuo klausimu dirbantys aukštos kvalifikacijos ir didelės patirties specialistai bei ekspertai ir pateikė savo išvadas dėl šio siūlymo tenkinimo ar atmetimo.

Be to, 2003 m. gegužės 22 d. Peticijų komisijoje lankėsi Šiaurės Reino - Vestfalijos žemės Landtago Peticijų komiteto delegacija, vadovaujama šio komiteto pirmininkės Barbaros Wischerman. Šio vizito metu Peticijų komisijos pirmininkas Vytautas Einoris ir Komisijos nariai detaliai supažindino Šiaurės Reino - Vestfalijos žemės Landtago Peticijų komiteto delegaciją su Komisijos darbu. Tuo pačiu minėta delegacija papasakojo apie savo komiteto darbą ir pakvietė apsilankyti pas juos.

Minėtų Komisijos posėdžių ir renginių metu buvo išnagrinėti 33 kreipimaisi ar peticijos, kuriuose buvo suformuluoti 53 siūlymai ir reikalavimai. Visus šiuos kreipimųsi ir peticijas pateikė Lietuvos piliečiai ar jų grupės.

Kaip ir 2002 metais, taip ir 2003 metais daugumoje kreipimusi buvo pateikta po 1 pasiūlymą. 2003 metais daugiausia pasiūlymų, suformuluotų viename kreipimesi (kaip ir 2002 metais), pateikė Genadijus Kaunas. Tai jis padarė savo kreipimesi "Dėl Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau - KASOKT) 38 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų, 39 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio 1, 2, 3 dalių, 44 straipsnio 2 dalies, 48 straipsnio 2 dalies pakeitimo". Šiame kreipimesi G. Kaunas pateikė 5 pasiūlymus ir reikalavimus, tačiau nė vienas iš jų nebuvo pripažintas peticija. Tokio Komisijos sprendimo priežastys nurodytos prie ataskaitos pridėtoje lentelėje.

Vienas iš minėtų 33 kreipimusi, vadovaujantis Peticijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi ir Seimo Peticijų komisijos nuostatų 11 dalimi, buvo persiųstas Lietuvos Respublikos Vyriausybės peticijų komisijai. Komisija, atsižvelgusi į tai, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 12 straipsnį valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lilijanos Astros ir kitų pareiškėjų kreipimąsi "Dėl nacionalinės proporcinio pensijų augimo strategijos didėjant bendrajam vidaus produktui", kuriame jie siūlė "2004 metais 50 litų padidinti pagrindinę (bazinę) pensiją, panaudojant dalį Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų, gautų privatizavus Lietuvos turtą", taip pat "nuo 2005 metų įgyvendinti proporcinio pensijų didinimo strategiją, kurios esmė, augant bendrajam vidaus produktui, didėjant darbo užmokesčiui ir draudžiamosioms pajamoms, tuo pačiu augant įmokoms į socialinio draudimo fondą, pagrindinė pensija kasmet didinama tiek procentų, kiek procentų auga bendrasis vidaus produktas tol, kol pagrindinės ir papildomos pensijos dalių suma pasieks Europos Sąjungos valstybių pensijų vidurkio lygį", persiuntė minėtai komisijai išnagrinėti ir priimti sprendimą.

2003 metais komisija parengė projektą, o Seimas su kai kuriais projekto pakeitimais priėmė Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 2 ir 9 straipsnių papildymo įstatymą. Šiuo įstatymu buvo apribotas kreipimusi ar peticijų pareiškėjų amžius, taip pat Peticijų įstatymo 9 straipsnis papildytas nauja 12 dalimi.

Jei anksčiau kreipimosi ar peticijos pareiškėjo amžius nebuvo ribojamas, tai dabar yra nustatyta, kad juo gali būti "ne jaunesnis kaip 16 metų Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, arba jų grupė, šio įstatymo nustatyta tvarka parašę ir pateikę kreipimąsi (peticiją)". Naujoji 9 straipsnio 12 dalis skelbia, kad "Tuo atveju, kai kreipimasis pripažįstamas peticija ir ji priimama nagrinėti, tačiau Seime, Vyriausybėje ar savivaldybės institucijose jau yra užregistruotas ar svarstomas teisės akto projektas, kuriame yra suformuluoti pareiškėjo peticijoje pateikti siūlymai ar reikalavimai, tokia peticija yra perduodama svarstyti kartu su minėtu teisės akto projektu" (Ţin., 2003, Nr. 119-5405).

Atitinkamai buvo pataisyti ir Komisijos nuostatai. Taip pat Komisijos nuostatai buvo papildyti žodžiais, skelbiančiais, kad Seimo protokolinio nutarimo projektą Seimui pateikia ne tik Komisijos pirmininkas, bet tai gali padaryti ir kitas Komisijos paskirtas narys (Žin., 2003, Nr. 117-5323).

Komisija, vadovaudamasi pastaruoju įstatymo pakeitimu, du kreipimusi pripažino peticijomis ir priėmė jas nagrinėti bei perdavė Seimo Posėdžių sekretoriatui, prašydama juos prijungti prie jau Seime užregistruotų analogiškų projektų. Tai Simono Dubausko ir kitų pareiškėjų peticija "Dėl Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo", prašant ją prijungti prie Azartinių lošimų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo ir papildymo projekto Nr. IXP-2333, bei Jevgenijaus Petrovskio peticija "Dėl Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio pakeitimo", prašant ją prijungti prie Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo projekto Nr. IXP-2616.

Iš 53 pasiūlymų, suformuluotų 33 kreipimuose, dauguma jų nebuvo pripažinti peticijomis. Pagrindinės priežastys, kodėl kreipimaisi buvo nepripaţinti peticijomis yra đie:

2) Kreipimesi pateiktų pasiūlymų tenkinimui nereikia keisti, pildyti įstatymo priimti naują įstatymą ar pripažinti jau veikiantį įstatymą negaliojančiu (Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punktas);

Tik 2 pareiškėjai apskundė Komisijos sprendimus nepripažinti jų kreipimusi peticijomis, tačiau Seimas atmetė šiuos skundus. Seimo sprendimas atsisakyti tenkinti skundŕ yra galutinis ir neskundţiamas.

Pažymėtina ir tai, kad tik 6 pasiūlymai buvo pripažinti peticijomis ir jos priimtos nagrinėti. Tai Janinos Kazėnienės pasiūlymas papildyti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnį nuostata, "jeigu mirus turto savininko teisių perėmėjui, nėra įstatyminių įpėdinių - žemės nuosavybė atkuriama įstatymų nustatyta tvarka sudarytų testamentų testamentiniams įpėdiniams", Zitos Šličytės pasiūlymas išbraukti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatą, nustatančią "advokatams, kuriems paskirta socialinio draudimo senatvės pensija, prievolę mokėti socialinio draudimo įmokas", Vlado Vilimo, Ryto Kupčinsko ir Jono Bielskio pasiūlymas papildyti Teismų įstatymo 14 straipsnį nuostata "prie apylinkės teismų įsteigti visuomenės rinktų taikos teisėjų arba tarėjų instituciją", Gražinos Buzienės pasiūlymas papildyti Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio 8 punktą nuostata, kad nuo 1939-1990 metų okupacijų nukentėjusiojo statusas būtų pripažintas "žuvusių ar mirusių priverstinės karinės tarnybos ir karinių mokymų metu sovietinėje armijoje, tėvams (įtėviams) ir vaikams (įvaikiams), Stasio Remeikio pasiūlymas Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje "apibrėžti žemės savininko tarimosi formą ir sąlygas", taip pat peticija buvo pripažintas Julijos Daščiorienės kreipimasis, kuriame prašoma padėti jai "susigrąžinti žemę" ir šio prašymo patenkinimui yra reikalinga papildyti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnį nuostata, kad piliečiams, praleidusiems įstatymo nustatytus terminus pateikti prašymą ar dokumentus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atstatomas.

Iš šių minėtų 6 pasiūlymų 2 nebaigti nagrinėti (nesibaigė Peticijų įstatymu nustatytas terminas juos išnagrinėti), o 4 buvo išnagrinėti ir dėl jų priimti sprendimai. Dėl Janinos Kazėnienės, Zitos Šličytės Vlado Vilimo bei kitų pareiškėjų peticijose pateiktų pasiūlymų buvo priimti sprendimai atmesti šiuos pasiūlymus ir teikti Seimui išvadas dėl jų atmetimo. (tokio sprendimo priežastys išvardytos prie ataskaitos pridėtoje lentelėje). Seimas pritarė Komisijos išvadoms ir priėmė protokolinius nutarimus atmesti juos. Remiantis Peticijų įstatymo 16 straipsniu, šie Seimo sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami.

Dėl Julijos Dasčiorienės peticijos buvo priimtas sprendimas tenkinti jos prašymą padėti "susigrąžinti žemę" bei teikti Seimui išvadą dėl jo tenkinimo. Tokį sprendimą Komisija priėmė todėl, kad gana dažnai piliečiai praleisdavo terminą paduoti prašymus atkurti nuosavybės teises dėl svarbių priežasčių. Iš kitos pusės Konstitucinis Teismas savo 2003 03 04 nutarime konstatavo, kad "okupacinei valdžiai 1940 m. ir vėliau įvykdžius nacionalizaciją ir kitais neteisėtais būdais nusavinus privačią nuosavybę, buvo paneigta pati žmogaus prigimtinė teisė turėti privačią nuosavybę". Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo preambulėje taip pat akcentuota, kad Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą. Kadangi šis klausimas susijęs su konstituciniu nuosavybės teisių apsaugos principu, Komisija padarė išvadą, kad būtina minėto įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, taip pat ir jo 4 dalyje naikinamąjį terminą pakeisti atnaujinamuoju terminu, įtvirtinant nuostatą, leidžiančią piliečiams teismine tvarka atnaujinti terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, kurios realiai trukdė piliečiams laiku įgyvendinti savo teises. Kartu buvo parengtas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektas.

Daugiausia pareiškėjai pateikia kreipimusi ar peticijas, kuriose yra išdėstyti pasiūlymai ar reikalavimai, kurių tenkinimui reikia keisti ar pildyti Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą (6 kreipimaisi), Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (5 kreipimaisi), Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą (3 kreipimaisi), Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymą (2 kreipimaisi), Valstybinių pensijų įstatymą (2 kreipimaisi).

Reikia pažymėti, kad kaip ir 2001 bei 2002 metais, taip ir 2003 metais, nemažai pareiškėjų nesilaiko Peticijų įstatyme nustatytų reikalavimų kreipimosi formai ir turiniui. Jeigu kreipimesi būna gana aiškiai suformuluoti siūlymai ir reikalavimai, tai jų pateikimo priežastys ir tikslai gana dažnai nėra išdėstyti. Labai dažnai pareiškėjo kreipimasis panašus į paprasčiausią prašymą ar pasiūlymą, susijusį su jo asmeninėmis problemomis.