1. Žmogaus teisių komiteto sudėtis

Žmogaus teisių komiteto sudėtis VII ( rudens) sesijos metu:

1. Gediminas Dalinkevičius – komiteto pirmininkas

1.      Gintaras Šileikis – komiteto pirmininko pavaduotojas

2.      Arminas Lydeka – komiteto narys

3.      Algimantas Salamakinas – komiteto narys

4.      Antanas Napoleonas Stasiškis – komiteto narys

5.      Valerij Tretjakov – komiteto narys

6.      Jurgis Utovka – komiteto narys

7.      Vladas Žalnerauskas – komiteto narys

2. Komiteto narių dalyvavimas komiteto posėdžiuose

Nr.	Komiteto nariai	Posėdžių sk.	Dalyvauta posėdžiuose	Praleista posėdžių
	G.Dalinkevičius	15	15	0
	G.Šileikis	15	12	3
	A.Lydeka	15	0	15
	A.Salamakinas	15	13	2
	A.N.Stasiškis	15	13	2
	V.Tretjakov	15	9	6
	J.Utovka	15	11	4
	V.Žalnerauskas	15	12	3

 

3. Žmogaus teisių komiteto veikla

(Lietuvos Respublikos Seimo Statutas, 70 straipsnis)

Žmogaus teisių komiteto veiklos kryptys:

1) rengti ir svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų projektus bei pasiūlymus su piliečių teisių garantijomis ir Lietuvoje gyvenančių tautybių santykių reguliavimu susijusiais klausimais;

2) teikti ministerijoms, valstybės institucijoms ir kitoms organizacijoms, Seimo komitetams rekomendacijas ir pasiūlymus piliečių teisių gynimo bei tautybių santykių gerinimo klausimais;

3) nustatyta tvarka teikti pasiūlymus dėl Seimo kontrolierių įstaigos struktūros, etatų ir finansavimo;

4) svarstyti Seimui adresuojamus skundus, atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Seimo kontrolierių darbo;

5) prireikus rengti nepasitikėjimo Seimo kontrolieriumi nutarimo projektą ir teikti jį svarstyti Seimui, svarstyti ir teikti Seimui išvadas dėl nutarimų projektų, kuriuos parengia kiti Seimo komitetai;

6) svarstyti Seimo kontrolieriaus pateiktą medžiagą apie ministrų ar kitų Seimui atskaitingų pareigūnų padarytus įstatymų pažeidimus ir pateikti savo išvadą Seimui svarstyti;

7) svarstyti ir rengti įstatymų bei kitų teisės aktų, susijusių su užsienyje gyvenančių lietuvių reikalais, projektus;

8) atlikti institucijų, sprendžiančių žmogaus ir piliečio teisių užtikrinimo klausimus, parlamentinę kontrolę.

Seimo VII (rudens) sesijos metu Žmogaus teisių komitetas surengė 15 komiteto posėdžių, kuriuose dalyvavo įvairių valstybės institucijų, Vyriausybės, Seimo komitetų, visuomeninių organizacijų ir privačių įmonių atstovai.

Ataskaitiniu laikotarpiu komiteto posėdžiuose buvo svarstomi įstatymų pakeitimų ir papildymų projektai, Seimo nutarimų projektai, BK pataisos, taip pat klausimai, tokie kaip skundai dėl Seimo kontrolierių darbo. Per pastarąjį laikotarpį daugiausiai klausymų (13) Žmogaus teisių komitetas surengė dėl Įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” projekto IXP-2784ES ir Įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” gyvendinimo įstatymo projekto IXP-2785.

Ataskaitiniu laikotarpiu surengtuose komiteto posėdžiuose 35 kartus buvo svarstomi įstatymų pakeitimų projektai, 3 Seimo nutarimų projektai, 5 kartus nagrinėjami klausimai, susiję su kodeksais, 1 posėdyje buvo svarstomas valstybės biudžeto projektas.

Komitetas kaip pagrindinis rudens sesijos metu surengė 8 svarstymus, kaip papildomas – 30 svarstymų. Komitetas buvo paskirtas pagrindiniu komitetu nagrinėti šiuos įstatymų bei Seimo nutarimų projektus:

a) Įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” projektą IXP-2784 ES;

b) Įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” įgyvendinimo įstatymo projektą IXP-2785;

c) Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 ir 224 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą IXP-2061 (2);

d) Lygių galimybių įstatymo projektą IXP-2122 ES;

e) Seimo nutarimo “Dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatų pakeitimo patvirtinimo” projektą IXP-2123;

f) Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą IXP-2459.

Rengiant įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” projektą ir įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” įgyvendinimo įstatymo projektą, komiteto posėdžiuose buvo surengta 13 klausymų, kuriuose dalyvavo Migracijos departamento, Vyriausybės, Saugumo departamento, Europos teisės departamento, Atstovė Europos žmogaus teisų teisme, Seimo komitetų ir komisijų atstovai, Vidaus reikalų ministerijos atstovai, Europos komiteto Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centro vadovas.

Komitetas taip pat buvo paskirtas pagrindiniu nagrinėti “Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą IXP-1929”, kurio tikslas – suderinti įstatymo nuostatas su Civilinio kodekso nuostatomis. Komitetas surengė nemažai klausymų, į kuriuos buvo pakviesti tradicinių ir netradicinių religinių bendrijų atstovai, tačiau nebuvo priimtas nei bendras susitarimas, nei parengta projekto nauja redakcija.

Kaip pagrindinis Žmogaus teisių komitetas svarstė Seimo nutarimo “Dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatų pakeitimo patvirtinimo” projektą ir Lygių galimybių įstatymo projektą, kurį rengiant taip pat buvo surengti klausymai ir posėdyje patvirtintos naujos šių teisės aktų redakcijos. Lygių galimybių įstatymo projekto parengimui turėjo įtakos realūs žmonių skundai ir paklausimai dėl diskriminacijos, siunčiami į Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetą, Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Žmonės skundėsi, kad yra diskriminuojami dėl amžiaus, kai darbdavys nesuteikia galimybės pretenduoti užimti tam tikras pareigas jaunesnio ar vyresnio amžiaus žmonėms, nustatydamas griežtus amžiaus apribojimus pretendentams. Su tokiomis pačiomis problemomis susidūrė žmonės, turintys negalią, dėl kurios jų galimybės susirasti darbą yra menkos. Seksualinių mažumų atstovai skundėsi, kad dėl lytinės orientacijos diskriminuojami darbe, prekių ir paslaugų įsigijimo srityje, kad jie priversti slėpti savo orientaciją ir žeminti savo orumą, taip pat skundėsi žmonės, kad yra diskriminuojami dėl priklausymo tam tikrai tautinei (etninei) mažumai ir pan. Atsižvelgiant į tai įstatymas buvo rengiamas tikslu – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos žmonių lygios teisės bei uždrausti bet kokią tiesioginę ar netiesioginę diskriminaciją dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų. Seimas rudens sesijoje priėmė Lygių galimybių įstatymą ir jo vykdymą pavedė Lygių galimybių kontrolieriui Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nustatyta tvarka. Šis įstatymas įsigalios 2005-01-01.

Rudens sesijos metu periodiškai posėdžiavo prie komiteto sudaryta darbo grupė naujos redakcijos “Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo” pakeitimo įstatymo projektui parengti.

Žmogaus teisų komitetas per ataskaitinį laikotarpį išnagrinėjo 6 piliečių skundus dėl Seimo kontrolierių darbo:

1. 2003-01-30 Nr.450-S-542 ., Reg. 79

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko A.Paulausko pavedimu perduotas A.Monkūno pareiškimas dėl Seimo kontrolierių darbo.

Komiteto posėdžio protokolas 2003-03-12 Nr. 8 NUSPRĘSTA:Seimo Kontrolierė G. Račinskienė nepažeidė Seimo kontrolierių įstatymo nustatytos tvarkos.

2. 2003-02-12 Nr.016-S-537., Reg. 165

R.Buivydo skundas dėl, ,jo nuomone, Seimo kontrolierės neatsakingai atmesto S.Parvainienės skundo.

Komiteto posėdžio protokolas 2003-03-05 Nr. 7 NUSPRĘSTA: Seimo kontrolierė Z.ZAMIŽCKIENĖ, tirdama S.Parvainienės skundą, vadovavosi Seimo kontrolierių įstatymu nustatyta tvarka.

3. 2003-04-03 Nr. 450-S-1737 Reg. 340

Perduotas V. Kleinoto skundas dėl Seimo kontrolierės Z. Zamžickienės, pareiškėjo teigimu, netinkamai išnagrinėto prašymo ir sprendimo.

Komiteto posėdžio protokolas 2003-04-16 Nr.13 NUSPRĘSTA:V. Kleinoto skundas dėl Seimo kontrolierės Z.Zamžickienės netinkamai išnagrinėto prašymo ir sprendimo nepagrįstas.

4. 2003-04-30 Nr. 450-S-2074 Reg. 446

Perduotas K.Vilučio skundas dėl Seimo kontrolieriaus K.Virbicko atsisakymo nagrinėti Kauno miesto Neries kr. 26 namo gyventojų skundą dėl mokesčių už šalto ir karšto vandens tiekimą.

Komiteto posėdžio protokolas 2003-05-12 Nr. 17 NUSPRĘSTA: Skundas nepagrįstas. Skundai dėl mokesčių nagrinėjami teismine tvarka bendrosios kompetencijos teismuose.

5. 2003-07-24 Nr.450-S-3458 Reg. 753

Perduotas A.Švilpauskienės pareiškimas dėl Seimo kontrolieriaus K.Virbicko darbo.

Komiteto posėdžio protokolas 2003-09-29 Nr. 29 NUSPRĘSTA:A.Švilpauskienės skundo tyrimas nebaigtas, o ištyrus bus pateikta pažyma žiniai.

6. 2003-09-09 Reg. 861

Gautas A. Dicevičiaus skundas dėl Seimo kontrolieriaus K. Virbicko darbo.

Komiteto posėdžio protokolas 2003-10-22 Nr. 33 NUSPRĘSTA: A. Dicevičiaus skundas dėl Seimo kontrolieriaus K. Virbicko darbo yra nepagrįstas.

7. 2003-10-10

Gautas A.Kučinovienės skundas dėl Seimo kontrolierių darbo.

Įvertinus skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, Seimo kontrolierių įstaiga išnagrinėjo šį skundą ir 2033-12-10 pateikė atsakymą.

Rudens sesijos metu Komitetas gavo Seimo kontrolierių, įvairių vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų 355 raštus, prašymus ir pasiūlymus, iš kurių 133 buvo piliečių skundai, kuriuose dažniausiai buvo skundžiamasi dėl žmogaus teisių pažeidimų.

Ataskaitiniu laikotarpiu Komiteto 2003-11-19 posėdyje išklausyta Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko Vytauto Andrulio ataskaita ir jai pritarta bendru sutarimu.

4. Parlamentinė kontrolė

Parlamentinės kontrolės įgyvendinimas, kaip ir įstatymų leidyba bei biudžeto formavimas, yra svarbi Seimo funkcija. Seimo Žmogaus teisų komitetas gauna daug piliečių ir organizacijų skundų dėl antstolių darbo, todėl Komitetas, vykdydamas kontrolę, 2003 09 24 dienos posėdyje nagrinėjo šį klausimą. Posėdyje dalyvavo Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorius Tomas Baranovas ir UAB “Gabija” direktorius Anatolijus Čupkovas. Komiteto nuomone, vykdant valstybinę funkciją – priverstinį teismo sprendimų įgyvendinimą – antstoliams išieškomos nepamatuotai didelės pinigų sumos antstolių atlyginimams, vykdomųjų dokumentų surašymams bei vykdomųjų bylų formavimui, todėl Komitete buvo nuspręsta, jog reikia sudaryti darbo grupę šiai problemai spręsti. 2003 11 24 Žmogaus teisių komiteto teikimu Teisingumo ministerijoje buvo inicijuotas specialus patikrinimas, kurį atlikti buvo sudaryta nepriklausomų ekspertų grupė. Po patikrinimo sutarus kelioms institucijoms buvo patobulinta sprendimų vykdymo instrukcija, kuria savo darbe turi vadovautis antstoliai. Instrukcijoje detaliai reglamentuoti atlygio už antstolių darbą, kiti priverstinio sprendimo vykdymo klausimai.

5. Tarptautiniai projektai, kuriuose dalyvauja Komitetas

Įgyvendinant 2001 m. balandžio 2 d. Seimo Pirmininko Artūro Paulausko ir Jungtinių Tautų Vystymo Programos Įgaliotosios atstovės Lietuvoje Cihan Sultanoglu pasirašytą Jungtinių Tautų Vystymo Programos “Paramos rengiant žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos nacionalinį veiksmų planą” projekto (Nr.LIT/00/006) dokumentą, Lietuva atsidūrė pirmaujančių valstybių, dalyvaujančių tarptautinėje HURIST programoje, gretose. Tačiau žymaus progreso žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos srityje Lietuva gali pasiekti tik tuomet, jei Nacionalinis žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų Lietuvos Respublikoje planas bus realizuotas, jei bus sukurta nuosekli žmogaus teisių padėties Lietuvoje monitoringo sistema bei mechanizmas, kurio dėka būtų užtikrintas nenutrūkstamas bei grįžtamąjį ryšį turintis valdžios ir visuomenės bendradarbiavimas. Plano įgyvendinimo Programą planuojama vykdyti iki 2005 m. pabaigos. Svarbiausiu Programos įgyvendinimo pažangos kriterijumi bus Žmogaus teisių padėties Lietuvoje monitoringo įdiegimas.

Politinė atsakomybė už šios Programos keliamų tikslų sėkmę tenka Seimo Žmogaus teisių komitetui. Esant reikalui, Komitetas Seimo Pirmininkui ir JTVP gali pasiūlyti inicijuoti Programos peržiūrą.

Programos įgyvendinime dalyvauja: LR Teisingumo ministerija, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, LR Švietimo ir mokslo ministerija, LR Vidaus reikalų ministerija ir LR Seimo kanceliarija. Atsakingos institucijos (komponentai) apie visą savo veiklą vykdant atitinkamus Programos veiksmus ir tinkamą lėšų, skirtų pagal Programą, panaudojimą privalės atsiskaityti Seimo Žmogaus teisių komitetui, Nacionalinio žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų Lietuvos Respublikoje plano įgyvendinimo komisijai ir Jungtinių Tautų Vystymo Programai. Žmogaus teisių komitetas turi teisę, pasitaręs su Jungtinių Tautų Vystymo Programos atstovu, pritarti arba atmesti Komisijos siūlymus dėl biudžeto perskirstymo. Įgyvendinančių institucijų ataskaitos turės būti pateiktos Seimo Žmogaus teisių komitetui.

Pagrindinės Žmogaus teisių komiteto funkcijos, įgyvendinant JTVP "Parama įgyvendinant Nacionalinį žmogaus teisių veiksmų planą" (LIT/02/005):

1. Sudaro ir tvirtina Nacionalinės žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų Lietuvos Respublikoje veiksmų plano įgyvendinančiosios komisijos (toliau – Komisija) nuostatus ir sudėtį, paskiria Komisijos vadovą.

2.      Pritaria arba atmeta Komisijos vadovo siūlymus dėl Komisijos sudėties keitimo.

3.      Suderinęs su Jungtinių Tautų Vystymo Programos skiria Vykdomojo sekretoriato vadovą.

4.      Priima ir įvertina Programos komponentų vadovų parengtus darbo planus.

5.      Kartu su Jungtinių Tautų Vystymo Programa bei Komisija koordinuoja Programos komponentų veiklą – priima ir įvertina komponentų veiklos ataskaitas apie Programoje nurodytų veiksmų įgyvendinimo ir tinkamą lėšų, skirtų pagal Programą, panaudojimą.

6.      Priima ir vertina reguliariai gaunamą informaciją apie Komisijos veiklą ir Programos įgyvendinimo eigą.

Komitetas kartu su JTVP "Parama įgyvendinant Nacionalinį žmogaus teisių veiksmų planą" (LIT/02/005) koordinuotojais Lietuvoje dalyvavo įvairiuose seminaruose ir apskritojo stalo diskusijose:

1.      2003 m. lapkričio 7 d. Seimo Konstitucijos salėje vyko Seimo Žmogaus teisių komiteto ir JTVP programos "Parama įgyvendinant Nacionalinį žmogaus teisių veiksmų planą" (LIT/02/005) organizuota apskritojo stalo diskusija "Pacientų teisių įstatymo naujos redakcijos aptarimas".

2.      2003 m. spalio 6 d. Seimo Konstitucijos salėje vyko Seimo Žmogaus teisių komiteto ir JTVP programos "Parama įgyvendinant Nacionalinį žmogaus teisių veiksmų planą" (LIT/02/005) organizuota apskritojo stalo diskusija "Kova su smurtu prieš moteris: teisės aktų tobulinimas".

3.      2003 m. gruodžio 10 d. LR Seimo Konstitucijos salėje vyko LR Seimo Žmogaus teisių komiteto ir JTVP programos "Parama įgyvendinant Nacionalinį žmogaus teisių veiksmų planą" (LIT/02/005) organizuota apskritojo stalo diskusija "Lygios galimybės - tolerancijos link".

6. Kiti seminarai, diskusijos, konferencijos

Be minėtos programos organizuojamų diskusijų, komiteto nariai dalyvavo ir kituose seminaruose, diskusijose, konferencijose:

2003 11 20-22 dienomis Žmogaus teisių komiteto pirmininkas G.Dalinkevičius kartu su Komiteto vyresniąja patarėja J.Savickiene dalyvavo Romoje ( Italijos Respublika) organizuojamoje konferencijoje, kurioje buvo aptariama lygių galimybių problematika.

2003 11 27 dienomis Žmogaus teisių komiteto pirmininkas G.Dalinkevičius dalyvavo Vilniuje rengiamoje 22-ojoje Baltijos Asamblėjos sesijoje ir 9-ojoje Baltijos Taryboje, kurioje buvo aptariamos šios temos:

1. Pasikeitimas informacija ir bendrų klausimų koordinavimas tarp Baltijos valstybių ES ir NATO plėtros procese.

2. Energetikos ir transporto infrastruktūros plėtra.

3. Bendros informacijos technologijų erdvės kūrimas.

2003 11 28 dienomis Komiteto pirmininkas dalyvavo tarptautinėje konferencijoje Minske “Nelegali migracija kaip grėsmė tarptautiniam šalių stabilumui ir saugumui”.

2003 12 10-12 dienomis Komiteto pirmininkas dalyvavo Briuselyje (Belgijos Karalystė) vykusioje Europos Komisijos Plėtros generalinio direktorato Techninės pagalbos ir informacijos apsikeitimo skyriaus organizuotame seminare nusikalstamumo ir prekybos žmonėmis klausimais.

Komiteto sekretoriato darbuotojai per rudens sesiją dalyvavo įvairiuose kursuose, seminaruose, renginiuose, kuriuose buvo keliama jų kvalifikacija.
            Vyr. patarėja Jolanta Savickienė dalyvavo:

o        Administracinių gebėjimų tobulinimo programos renginyje “Europos žmogaus teisių konvencijos aiškinimo ir taikymo praktika”.

o        paskaitose “Valstybės valdymo tobulinimas ir kovos su korupcija priemonės”.

o        “ES kaip tarptautinis veikėjas”.

o        ”ES dokumentų rengimas”.

o        “Teisinė anglų kalba ES”.

Komiteto padėjėja Eglė Gibavičiūtė dalyvavo:

o        VU Teisės fakulteto organizuotoje paskaitoje Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams “LR konstitucinė teisė”.

o        VU Teisės fakulteto organizuotoje paskaitoje Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams “LR civilinė teisė”.

o        Administracinių gebėjimų tobulinimo programos renginyje “Asmens duomenų apsauga”.

o        Administracinių gebėjimų tobulinimo programos renginyje ”Analitinis ir kūrybinis mąstymas”.

o        Administracinių gebėjimų tobulinimo programos renginyje “Europos žmogaus teisių konvencijos aiškinimo ir taikymo praktika”.

Komiteto padėjėja Jūratė Mikulskienė dalyvavo:

o        Administracinių gebėjimų tobulinimo programos renginyje “Europos žmogaus teisių konvencijos aiškinimo ir taikymo praktika”.

o        Administracinių gebėjimų tobulinimo programos renginyje “Asmens duomenų apsauga”.

o        VU Teisės fakulteto organizuotoje paskaitoje Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams “LR civilinė teisė”.

o        VU Teisės fakulteto organizuotoje paskaitoje Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams “Lietuvos Respublikos darbo teisė”.

o        “Šeimos teisė”.

o        “ES teisės pagrindai”.

o        ”Lietuvos Respublikos konstitucinė teisė”.

Sekretorė Rūta Ragaliauskienė dalyvavo:

o        VU Teisės fakulteto organizuotoje paskaitoje Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams “LR civilinė teisė”.

o        Administracinių gebėjimų tobulinimo programos renginyje “Europos žmogaus teisių konvencijos aiškinimo ir taikymo praktika”.

• ”Lietuvos Respublikos konstitucinė teisė”.
• “ES teisės pagrindai”.

 

 

Komiteto pirmininkas Gediminas Dalinkevičius