LR SEIMO NARIO  GINTAUTO KNIUKŠTOS KOMANDIRUOTĖS Į BELGIJOS KARALYSTĘ

 

 

A T A S K A I T A

 

Pagrindas: LR Seimo valdybos 2004 m. vasario 11 d. sprendimas Nr. 1977.

Vieta: Briuselis, Belgijos Karalystė.

Data: 2004 m. vasario 17 - 19 d.

Priemonė: Seminaras “Europos Sąjungos miškininkystės politika”.

Organizatoriai: Europos Komisijos Plėtros generalinio direktorato Techninės pagalbos ir informacijos apsikeitimo skyrius (TAIEX).

Tikslas: Susipažinti su Europos Sąjungos miškininkystės politika ir strateginėmis gairėmis.

Finansavimo šaltinis: TAIEX ir LR Seimas.

Pranešimai: Pranešimus skaitė Europos Komisijos Žemės ūkio, Aplinkos apsaugos bei Įmonių generalinių direktoratų atstovai.

Nagrinėtos temos:

Europos Sąjungos miškininkystės strategijos vykdymas;

Miškininkystė ir kaimo plėtra;

Miškininkystė ir klimato kaita;

Miško dauginamosios medžiagos ES standartai;

Miškai ir aplinkos apsauga;

Miškai ir miškų pramonė.

 

Europos Sąjungos miškininkystės strategijos vykdymas. Europos Sąjungos miškininkystės strategija buvo patvirtinta Europos Viršūnių Tarybos 1998 m. gruodžio 15 d. rezoliucija. Pagrindiniai šios strategijos elementai : miškininkystės politiką įgyvendina valstybės narės, o Europos Sąjunga miškininkystės valdyme dalyvauja subsidiariai; tarptautiniai įsipareigojimai ir rekomendacijos yra įgyvendinami per nacionalines miškų programas; Europos Sąjunga prie šių programų įgyvendinimo prisideda per  tam tikras savo vykdomas politikas, t.y. Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), Kaimo plėtrą, Aplinkos apsaugą, Sveikatos ir vartotojų apsaugą.

                     Miškininkystė ir kaimo plėtra. Pagrindinis ES teisės aktas, reglamentuojantis kaimo plėtrą – Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1257/1999. Šis reglamentas yra svarbi ES miškininkystės strategijos įgyvendinimo priemonė. Kaimo plėtros politika apima šiuos miškininkystės aspektus: žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku; investicijas į miškus, kuriomis siekiama ženkliai padidinti jų ekonominę ar socialinę vertę; miškų ekologinio stabilumo išlaikymą ir gerinimą. Miškininkystė yra viena iš 15 priemonių, įtvirtintų SAPARD reglamente. Šio reglamento pagrindu šalys kandidatės parengė SAPARD programas. Lietuva yra viena iš 7 valstybių kandidačių, kuri į savo žemės ūkio ir kaimo plėtros programą įtraukė miškininkystės priemonę, t.y. žemės ūkio paskirties žemės užsodinimą mišku bei miškų infrastruktūros tobulinimą.

                     Miškininkystė ir klimato kaita. 2000 m.birželio mėn. buvo patvirtinta Europos klimato kaitos programa, kurios pagrindinis tikslas – identifikuoti priemones, leisiančias iki 2012 m. 8 procentais sumažinti  šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, numatytą Jungtinių Tautų Bendrosios klimato konvencijos Kioto protokole. Nors už Kioto protokolo reikalavimų įgyvendinimą yra atsakingos valstybės narės, tačiau Komisija, sudarydama darbo grupes, taip pat daug prisideda prie šio Protokolo įgyvendinimo.

                     Miško dauginamosios medžiagos ES standartai. Atsižvelgiant į tai, kad miškai užima apie 36 procentus Europos Sąjungos teritorijos, o taip pat į tai, kad kokybiška miškų dauginamoji medžiaga užtikrina medžių atsparumą ligoms, jų produktyvumą bei įvairovę, buvo priimta Tarybos direktyva 1999/105/EB dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga. Pagal šią direktyvą gali būti platinama tik tokia miško dauginamoji medžiaga, kuri yra priskirta vienai iš 4 direktyvoje nurodytų kategorijų, taip pat turi būti tik patvirtinta sėklinė bazė miško dauginamajai medžiagai. Augalų sveikatos sąlygos miško dauginamajai medžiagai yra nustatytos Tarybos direktyvoje 2000/29/EB.

                     Miškai ir aplinkos apsauga. Miškai daro esminį poveikį aplinkos kokybei ne tik veikdami klimato kaitą bei apsaugodami dirvą nuo erozijos, bet ir prisidėdami prie  aplinkos  bei biologinės įvairovės apsaugos. Vienas pagrindinių ES teisės aktų šioje srityje yra taip vadinama Buveinių direktyva, o ypač  jos nuostatos, susijusios su Europos ekologinio tinklo Natura 2000 konservacinės paskirties teritorijų sukūrimu.

                      Miškai bei miškų pramonė. Miškų pramonė yra vienas didžiausių Europos pramonės sektorių, sudarantis apie 10 procentų visos ES pramonės (pagal pagaminamos produkcijos kiekį, sukuriamą pridedamąją vertę bei dirbančiųjų skaičių). Atsižvelgiant į šio sektoriaus svarbą Komisijos Įmonių direktorate buvo įkurtas specialus padalinys, kurio pagrindinis tikslas yra užtikrinti šios pramonės šakos konkurencingumą.

Pagrindiniai Europos Sąjungos tikslai, susiję su miškininkyste, yra šie:

Remti ES miškininkystės plėtrą kaip indėlį  į kaimo plėtrą, naujų darbo vietų kūrimą ir senųjų išlaikymą kaime.

Saugoti gamtinę aplinką, miškų paveldą, užtikrinti miškų ir miškininkystės vaidmenį apsaugant dirvožemį, kontroliuojant eroziją, gerinant vandens, oro kokybę, sušvelninat klimato pasikeitimo pasekmes, išsaugoti bioįvairovę ir atkurti nuskurdintus miškus.

Pagerinti ekologiškai, ekonomiškai ir socialiai subalansuotą miškų valdymą vidinėje rinkoje ir sutinkamai su ES reikalavimais.

Užtikrinti su miškais susijusių įmonių konkurencingumą ES.

Pagerinti miškų valdymo būdus, sutinkamai su galiojančių aplinkos nuostatų reikalavimais.

Skatinti medienos ir kitos miško produkcijos gamybą naudojant ekologiškus išteklius.

Subalansuotą miškų valdymą pateikti kaip priemonę,  mažinančią skurdą ir efektyviai prisidedančią prie ES plėtros politikos.

 

                     Miškų plotai Europos Sąjungoje ir šalyse kandidatėse

Šalis	Bendras miškų ir kitų miškingų vietovių plotas		Miškai			Kiti miškingi plotai	Visos teritorijos nuosavybė
			Miškas	Tinkamimedienai gauti	Netinkami medienai gauti		Visuomeninė	Privati
Tūkst. ha.							%
Austrija	3,924	3,840		3,352	488	84	18.1	81.9
Belgija	672	646		639	7	26	43	57
Danija	538	445		440	5	93	28.4	71.6
Suomija	22,768	21,883		20,675	1,208	885	29.7	70.3
Prancūzija	16,989	15,156		14,470	686	1,833	24.9	75.1
Vokietija	10,740	10,740		10,142	598	0	53.6	46.4
Graikija	6,513	3,359		3,094	265	3,154	81.9	19.1
Airija	591	591		580	11	0	66.2	33.8
Italija	10,842	9,857		6,013	3,844	985	34	66
Liuksemburgas	89	86		86	0	3	46.7	53.3
Olandija	339	339		314	25	0	51	49
Portugalija	3,467	3,383		1,897	1,486	84	7.7	92.3
Ispanija	25,984	13,509		10,479	3,030	12,475	21.6	78.4
Švedija	30,259	27,264		21,236	6,028	2,995	20.3	79.7
Jungtinė Karalystė	2,489	2,469		2,108	361	20	43.1	56.9
Viso ES-15	136,204	113,567		95,525	18,042	22,637
Kipras	280	117		43	74	163	57.9	42.1
Čekijos Respublika	2,630	2,630		2,559	71	0	84.1	15.9
Estija	2,162	2,016		1,932	84	146	91.5	8.5
Vengrija	1,811	1,811		1,702	109	0	64.5	35.5
Latvija	2,995	2,884		2,413	471	111	56	44
Lietuva	2,050	1,978		1,686	292	72	82.1	17.9
Malta	0	0		0	0	0	100	0
Lenkija	8,942	8,942		8,300	642	0	83.3	16.7
Slovakijos Respublika	2,031	2,016		1,706	310	15	55.8	44.2
Slovėnija	1,166	1,099		1,035	64	67	29.8	70.2
Viso ES-25	160,271	137,060		116,901	20,159	23,211
Bulgarija	3,903	3,590		3,124	466	314	100	0
Rumunija	6,680	6,301		5,617	684	379	94.6	5.4
Turkija	20,713	9,954		8,635	1,319	10,759	99.9	0.1

 

Europos Sąjungos plėtra sąlygos ženklų ES miškų sektoriaus padidėjimą ir darbuotojų poreikį miškų pramonėje.

                     Europos Komisija ruošiasi pateikti Europos Tarybai ir Europos Parlamentui ES Miškininkystės strategijos įgyvendinimo ataskaitą, kurioje bus aprašyta, kokių veiksmų buvo imtasi ir kokių  rezultatų buvo pasiekta 1999- 2003 m., taip pat siūlys tolimesnės veiklos strategiją.

Europos Komisija ir šalys narės aktyviai kovoja už subalansuotą miškų valdymą ir globaliniu lygiu, dalyvaudamos tarptautinėse diskusijose dėl miškų politikos bei įgyvendindamos ES kooperacijos politiką. Jos tikslas yra sumažinti skurdą, remiant natūralių išteklių, tame tarpe ir miškų, tvarkymą. Miškininkystės plėtra traktuojama kaip skurdo mažinimo priemonė, nes, Europos Komisijos duomenimis,  1.6 milijardo skurstančių žmonių pragyvenimas dalinai priklauso nuo miškų išteklių.  Iš jų 350 mln. žmonių yra visiškai priklausomi: miškas jiems yra tiek maitintojas, tiek pajamų šaltinis.

                     Vis aiškiau suvokiama darnaus miškininkystės valdymo svarba visuomenei. Tai iliustruoja ir Europos Komisijos pateiktas veiksmų planas, kuris atsižvelgia į glaudų ryšį tarp miškų ir socialinių-ekonominių veiksnių bei siekia išspręsti nelegalios miškų ruošos problemą, kuri apeina tradicinės miškininkystės reikalavimus. Taip pat vis labiau pripažįstama, kad miškai yra neišvengiamas žmonių pragyvenimo šaltinis.

 

LR Seimo narys                                                            Gintautas Kniukšta