1. Pakeisti 2 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip:

“25. Žemės valdytojas – žemės savininkas ar subjektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka valstybinė ar savivaldybės žemė perduota patikėjimo teise, taip pat kitas asmuo, įstatymo, kito teisės akto, teismo sprendimo ar sutarties pagrindu įgijęs teisę valdyti privačią žemę. privačios žemės savininkas ar kitas asmuo, įstatymo, kito teisės akto, teismo sprendimo, sandorio ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu  įgijęs teisę valdyti privačią žemę, taip pat valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės žemė perduota patikėjimo teise.”

2. 2 straipsnio 29 dalyje vietoj žodžio “detalaus” įrašyti žodį “specialiojo” ir šią dalį išdėstyti taip:

 “29. Žemėvaldų projektai (planai) – detalaus specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, nustatantys žemės sklypų formavimą, pertvarkymą, paėmimą, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (tikslinę paskirtį, apribojimus, servitutus ir pan.).”

3. Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

            “1. Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklauso:

            1)  šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodyta Lietuvos valstybei išimtinės nuosavybės teise priklausanti žemė;

            2) valstybės paveldėta žemė;

            3) žemė, pagal sandorius įgyta valstybės nuosavybėn;

            4)  įstatymų   nustatytais   atvejais   ir   tvarka   perduota neatlygintinai valstybės nuosavybėn savivaldybei nuosavybės teise priklausiusi žemė;

5) žemė, įstatymų nustatyta tvarka paimta visuomenės poreikiams;

6) žemė, kuri kaip bešeimininkis turtas teismo sprendimu perduota valstybės nuosavybėn;

7) žemė, konfiskuota už teisės pažeidimus įstatymų nustatyta tvarka;

            8) žemė, kuri pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, yra negrąžintina (valstybės išperkama), taip pat turėtoje vietojegrąžintinažemė,  kurią piliečiai atsisakėsusigrąžinti natūra;

            9) 8) kita įstatymų nustatytais pagrindais savivaldybių ir privačion nuosavybėnneperleista neįgyta žemė.”

4. 7 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių "atsižvelgdami į viešąjį interesą" įrašyti žodžius “visuomeninei naudai” ir šią dalį išdėstyti taip:

”6. Valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis, atsižvelgdami į viešąjį interesą, visuomeninei naudai.”

5. 9 straipsnį papildyti 16 dalimi:

“16. Valstybinės žemės sklypų nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarką bei sąlygas nustato Žemės sklypų įsigijimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo pakeitimo įstatymas”.

6. 10 straipsnio 4 dalies 2 punkte po žodžio “bendrijoms” išbraukti žodį “ir”, po žodžio “nariams” įrašyti žodžius “taip pat mėgėjiško sodo teritorijoje esantys žemės sklypai - juos naudojantiems asmenims” ir šį punktą išdėstyti taip:

“2) jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, ir šių bendrijų nariams, taip patmėgėjiško sodo teritorijoje esantys žemės sklypai - juos naudojantiems asmenims;”

7. Pakeisti 10 straipsnio 3 dalį, papildyti šį straipsnį nauja 4 dalimi, buvusias 4, 5, 6, 7, 8 ir 9 dalis atitinkamai laikyti 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 dalimis, papildyti nauja 11 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:

            “10 straipsnis. Valstybinės žemės perleidimas

1. Valstybinę žemę, išskyrus žemės sklypus, pagal teritorijų planavimo dokumentus  priskirtus privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams, ir ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn, parduoda ar kitaip privačion nuosavybėn perleidžia apskričių viršininkai Civilinio kodekso, kitų įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn tvarką nustato Vyriausybė.

2. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ar kitoje perleidimo sutartyje turi būti numatoma, kad pirkėjas ar kitas įgijėjas savo lėšomis per 3 mėnesius nuo žemės sklypo perdavimo privalo įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre. Jeigu pirkėjas vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, apskrities viršininkas turi kreiptis į teismą su prašymu dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo bei dėl nuostolių, patirtų dėl sutarties neįregistravimo, atlyginimo.

3. Valstybinės žemės sklypai, suformuoti pagal nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus, parduodami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypai, suformuoti pagal kitus teritorijų planavimo dokumentus, parduodami aukciono būdu, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią kainą už parduodamą žemės sklypą.

3. Pagal Žemės reformos įstatymą suformuoti valstybinės žemės sklypai parduodami pastarojo įstatymo nustatyta tvarka.

4.Valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią kainą už parduodamą žemės sklypą.  

            4. 5.Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono:

1) jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tikinžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės  priklausomybės  ar  apibrėžto  naudojimo  arba  ūkinės  veiklos pobūdžio  statiniai,  kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui  arba  jo priklausiniui.Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;

2) jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams;, taip patmėgėjiško sodo teritorijoje esantys žemės sklypai - juos naudojantiems asmenims;

3) jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statytimiesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis;

            4) jeigu jie įsiterpę tarp privačiųžemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio –šių sklypų savininkams;

5) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

             5. 6.  Parduodamų   valstybinės   žemės   sklypų   dydis   nustatomas  pagal   teritorijų  planavimo dokumentus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir  kiti įstatymai.

 6. 7. Valstybinės  žemės  sklypų  pardavimo  aukcione  ir  be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė.

 7. 8. Valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo ar kitas įstatymų numatytas valstybinės žemės perleidimo privačion nuosavybėn sutartis sudaro bei perleistų žemės sklypų priėmimo-perdavimo aktus pasirašo apskrities viršininkas arba jo paskirtas apskrities viršininko administracijos darbuotojas. Parduodant ar kitaip privačion nuosavybėn perleidžiant valstybinės  žemės sklypus, priskirtus privatizavimo objektams, sutartį sudaro šios žemės patikėtinis – valstybės turto privatizavimo institucija.

            8. 9.  Žemės ūkio paskirties  ir miškų ūkio paskirties žemės, taip pat gamtos ir kultūros paveldo, objektų teritorijose bei kitose saugomose teritorijose esančios žemės perleidimo ypatumus gali nustatyti kiti įstatymai.

            9. 10. Vandens telkiniai, išskyrus priskirtus valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams, šio ir Žemės reformos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti perleidžiami fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn.

            11. Valstybinės žemės sklypų perleidimo užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarką bei sąlygas nustato Žemės sklypų įsigijimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo pakeitimo įstatymas”.

            8. 23 straipsnio 1 dalį papildyti nauju antruoju sakiniu ir ją išdėstyti taip: 

            “1. Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje.”

            9. 23 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje po žodžio “aktu” įrašyti žodžius “Vyriausybės nustatyta tvarka” ir 2 dalies pirmą pastraipą išdėstyti taip:

“2. Apskrities viršininkas savo sprendimu - administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius  nustato servitutus:”

10. 23 straipsnio 3 dalį papildyti nauju ketvirtu sakiniu  ir visą dalį išdėstyti taip:

“3. Apskrities viršininkas negali priimti sprendimo nustatyti servitutą, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia apskrities viršininkui pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą nustatymo. Kai siūloma nustatyti servitutą išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kad būtų galima privažiuoti ar prieiti prie kapinių, rekreacinių bei kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, taip pat centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams  (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms), keliams ir takams tiesti, jais naudotis bei juos aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto pagal teritorijų planavimo dokumentą nustatymo pateikia esamų statinių, prie kurių reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai arba patikėjimo teisės subjektai; kai rekreacinėse bei kitose gyventojų bendram naudojimui skirtose teritorijose gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų teritorijose statinių nėra – šiose teritorijose esančių žemės sklypų savininkai arba valstybinės žemės patikėtiniai, o tais atvejais, kai žemės sklype numatoma tiesti  centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus – šių darbų užsakovas. Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, valią dėl servituto reikalingumo išreiškia valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už šių kompleksų ir objektų apsaugą.Jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis yra apskrities viršininkas, jo valia išreiškiama priimant sprendimą dėl servituto nustatymo.”

11. Papildyti 23 straipsnio 6 dalį, po žodžio “patikėtinis” įrašant žodžius “taip pat valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų apsaugą – kai nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie šių kompleksų ir objektų”ir visą dalį išdėstyti taip:

“6. Administraciniu aktu nustatytus servitutus Nekilnojamojo turto registre registruoja viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas ar patikėtinis., taip pat valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų apsaugą - kai nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie šių kompleksų ir objektų.” 

12. 23 straipsnio 8 dalies pirmame sakinyje po žodžio “savininką” įrašyti žodžius “o kai nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų - į valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų apsaugą“, antrame sakinyje po žodžio “susitarimu” įrašyti žodžius “o tais atvejais, kai servitutas nustatytas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų – valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už tokių kompleksų ir objektų apsaugą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu“ ir visą dalį išdėstyti taip:

           “8. Žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką., o kai nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų - į valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų apsaugą. Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi  viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu., o tais atvejais, kai servitutas nustatytas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų – valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už tokių kompleksų ir objektų apsaugą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė.”

           

13. Pakeisti 30 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

“4. Tais atvejais, kai žemės savininkas perleidžia dalį žemės sklypo, prieš sudarant perleidimo sutartį žemės sklypas turi būti padalijamas, perleidžiama žemės sklypo dalis suformuojama ir įregistruojama Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras žemės sklypas. Šis reikalavimas netaikomas, kai perleidžiant žemės sklypo dalį gretimų žemės sklypų ribos pertvarkomos amalgamacijos būdu, kai perleidžiant statinio ar  įrenginio dalį kartu perleidžiama žemės sklypo dalis, taip pat kai žemės sklypo bendraturtis perleidžia dalį ar dalies, turimos bendrosios nuosavybės teise, dalį.

Kai žemės savininkas perleidžia dalį žemės sklypo, prieš sudarant perleidimo sutartį žemės sklypas gali būti padalijamas, perleidžiama žemės sklypo dalis suformuojama ir įregistruojama Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras žemės sklypas arba gali būti perleidžiamos nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, šios dalies neatidalijant. Kai perleidžiant žemės sklypo dalį gretimų žemės sklypų ribos pertvarkomos amalgamacijos būdu, kai perleidžiant statinio ar  įrenginio dalį kartu perleidžiama nuosavybės teisė į jiems naudoti reikalingą dalį žemės sklype, taip pat kai žemės sklypo bendraturtis perleidžia nuosavybės teisę į dalį bendrąja nuosavybe esančios žemės ar dalį dalies bendrojoje nuosavybėje, žemės sklypas nedalijamas.”

14. 31 straipsnio 4 dalies pirmame sakinyje vietoj žodžio ”raštu” įrašyti žodžius “registruotu laišku (su įteikimu)” ir šį sakinį išdėstyti taip:

“4. Žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės sklypą bei pardavimo sąlygas privalo raštu registruotu laišku (su įteikimu)pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam statinių ir įrenginių, esančių parduodamame žemės sklype, savininkui, o kai žemės sklypas parduodamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – apskrities viršininkui pagal žemės sklypo buvimo vietą.”

            15. Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

“37 straipsnis. Žemėtvarkos dokumentų sistema

1. Žemėtvarkos dokumentų sistemą sudaro šios planavimo dokumentų grupės šie specialiojo planavimo žemėtvarkos dokumentai:

1)  specialiojo planavimo žemėtvarkos dokumentai;

 2) detaliojo planavimo žemėtvarkos dokumentai.

žemėtvarkos  schemos;

kaimo plėtros žemėtvarkos projektai;

žemėvaldų projektai (planai).

2.  Specialiojo  planavimo  žemėtvarkos  dokumentai  yra žemėtvarkos  schemos  ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektai.

3. 2. Detaliojo planavimo žemėtvarkos dokumentai yra ž Žemėvaldų projektai (planai), kurie atsižvelgiant į planavimo tikslus ir uždavinius skirstomi į:

1) žemės reformos žemėtvarkos projektus;

2)žemės sklypų formavimo ir  pertvarkymo projektus;

3) žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus;

4)žemės konsolidacijos projektus.

4. 3. Žemėtvarkos schemos rengiamos pagal kaimo gyvenamųjų vietovių žemės naudmenų tvarkymo bendrąsias gaires bei prioritetus šio Įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

            5. 4. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai rengiami šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka, siekiant kompleksiškai suplanuoti žemės naudmenų sudėties pakeitimą, miško sodinimą, kitą su žemės naudojimu susijusią veiklą ir suformuoti žemės ūkio ir jai alternatyvios veiklos subjektų žemėvaldas.

            6. 5. Žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami Žemės reformos įstatymo nustatytais atvejaisirtvarka.

7. 6.Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinamišio Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų amalgamaciją, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje.

8. 7. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai rengiamiir įgyvendinami šio Įstatymo VIII skyriuje nustatytais atvejais ir tvarka.

9. 8. Žemės konsolidacijos projektai rengiami ir įgyvendinamišio Įstatymo IX skyriuje nustatytais atvejais ir tvarka.

            10. 9. Žemės konsolidacijos projektų ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles tvirtina Vyriausybė. Kitų žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles tvirtina Žemės ūkio ministerija.”

16. Pakeisti 39 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

            “5) kaimų atnaujinimas kaimo infrastruktūros plėtra;”

            17. 47 straipsnio 4 dalyje po žodžio “svarbą” įrašyti žodžius “pasibaigus teismo sprendimo dėl apskrities viršininko sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo apskundimo terminui “  ir šią dalį išdėstyti taip:

 “4.  Teismas, išsprendęs klausimą dėl sprendimo paimti žemę visuomenėsporeikiams teisėtumo ir nustatęs, kad sprendimas  priimtas teisėtai,  bet neišsprendęs ginčo pagal žemės paėmimu suinteresuoto asmens prašymą ir atsižvelgdamas į paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo panaudojimo tikslams, nurodytiems sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, svarbą, pasibaigus teismo sprendimo dėl apskrities viršininko sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo apskundimo terminui,gali leisti žemės paėmimu suinteresuotai institucijai iki ginčo dėl atlyginimo dydžio išsprendimo pervesti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytą pinigų sumą į žemės savininko ar kito naudotojo vardu atidarytą sąskaitą arba, jeigu tokia sąskaita nežinoma ir žemės paėmimu suinteresuotas asmuo negali atidaryti kitos sąskaitos paimamo žemės sklypo savininko ar kito naudotojo vardu, į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu bei pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams.”

18. 48 straipsnio 6 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:

“6. Pagal žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą suformuotus ir pertvarkytus žemės sklypus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir įstatymų nustatytus juridinius faktus Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre registruoja institucija, pateikusi prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams. Suformuotų ir pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą suformuotų ir pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka.”

 

19. 52 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio “projektą” įrašyti žodžius “projekte suprojektuotus žemės sklypus” ir šią dalį išdėstyti taip:

“5. Žemės konsolidacijos projektąprojekte suprojektuotus žemės sklypus paženklinus vietovėje ir sudarius žemės konsolidacijos sutartį, Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka pagal žemės savininkų ir valstybinės žemėspatikėtinių prašymus vienu metu išregistruojami žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių pagal žemės konsolidacijos sutartį perduoti kitų sutarties šalių nuosavybėn žemės sklypai ir teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir juridiniai faktai bei įregistruojami šių asmenų pagal minėtą sutartį jiems perduotižemės konsolidacijos projekte suformuoti žemės sklypai  ir teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir juridiniai faktai.”

 

 

 

 

Seimo narys                                                                                  Gintautas Kniukšta