Eil. Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto

nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamen-tas

Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir pagal jo santykį su galiojančiais įstatymais, galima pateikti šias pastabas bei pasiūlymus:

1. Projekto aiškinamojo rašto turinys yra formalus, jame nėra išsamių atsakymų į vieną iš Seimo statuto 135 straipsnyje nurodytų klausimų - kiek valstybės biudžeto lėšų pareikalaus įstatymo įgyvendinimas. Kažin, ar aiškinamojo rašto teiginys, kad daug biudžeto lėšų nereikės, yra pakankamas.

2. Projekto pavadinimą bei jo 1 ir 2 straipsnių pavadinimus ir nuostatas reikėtų tikslinti ir juose atsisakyti žodžių “ir papildymo”, “papildymas”, “ir papildyti”, “papildyti”, kadangi keičiamas įstatymas nepildomas jokiomis naujomis struktūrinėmis dalimis, o tik keičiamas 4 straipsnio 8 dalies bei 16 straipsnio 8 dalies 7 punkto tekstas.

3. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad šis projektas suderina keičiamo įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, kuriuo pastarasis įstatymas dėstomas nauja redakcija (Reg.Nr. IXP-2616) nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, reikėtų įvertinti teikiamo projekto 1 ir 2 straipsnių nuostatų ir Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymo naujos redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto tarpusavio santykį.

4. Vadovaujantis Seimo statuto 145 straipsniu, reikėtų gauti Vyriausybės išvadą dėl reikalingų lėšų šio įstatymo projektui įgyvendinti.

5. Reikėtų nustatyti šio įstatymo įsigaliojimo datą, atsižvelgiant į tai, kad įstatymui įgyvendinti bus reikalingos papildomos lėšos.

Pritarti

Pritarti

Pritarti

Pritarti

Pritarti

2.

Europos teisės departamentas prie LR Vyriausybės

1. Išnagrinėję Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (Nr. IXP-2836) dėl jo atitikties Europos Sąjungos teisę, pažymime, kad pateiktame įstatymo projekte numatyti pakeitimai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės reikalavimams, įtvirtintiems Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje. Šio straipsnio antroje dalyje numatyta, kad Sąjunga gerbia pagrindines teises, kurias užtikrina 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašyta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir kurios kyla iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų kaip bendri Bendrijos teisės principai. Taip pat projekto nuostatos neprieštarauja ir minėtos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos I Protokolo 1 straipsnio nuostatai, nustatančiai kiekvieno fizinio ar juridinio asmens teisę netrukdomai naudotis savo nuosavybe bei numatančiai, kad iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus atvejus, kai tai būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais.

Kartu atkreipiame dėmesį, kad pateikto įstatymo projekto 2 straipsnio redakcija, kur siūloma keisti galiojančio įstatymo 16 straipsnio 8 dalies 7 punktą, yra netiksli. Šio straipsnio 8 dalis visai neturi punktų, todėl manytume, kad projekte siūlomas pakeitimas yra susijęs su galiojančio įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 7 punktu.

Pritarti

Eil. Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto

nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2003 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 1697 „Dėl įstatymų projektų išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Nepritarti Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo papildymo įstatymo projektui Nr. IXP-2835 ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. IXP-2836 dėl šių priežasčių:

1. Padidinus asmenų, turinčių teisę į lengvatą išmokant kompensacijas už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius, skaičių, minėtajai nuostatai įgyvendinti reikės papildomų valstybės lėšų, išmokėtinų iki 2007 m. sausio 1 dienos. Kiek prireiktų lėšų, šiandien net apytiksliai nustatyti neįmanoma, nes nėra reikiamų duomenų. Įstatymų projektuose įrašytos lengvatos neparemtos finansiniais ištekliais.

2. Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1728; 1999, Nr. 113-3292; 2003, Nr. 14-539) 7 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyti asmenų (I grupės invalidų, 1918–1920 metų nepriklausomybės kovų karių savanorių, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių, politinių kalinių, tremtinių ir Vyčio Kryžiaus ordinu iki 1940 m. birželio 15 d. apdovanotų asmenų), turinčių teisę į lengvatą išmokant kompensaciją pagal 3 punktą, sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai). Atsižvelgiant į tai, papildant 7 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kartu turi būti papildomas ir šios dalies 4 punktas. Be to, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymą (Žin., 2000, Nr. 5-124) nukentėjusio nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmens teisinis statusas pripažįstamas gynėjų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams). Taigi manytume, kad šie asmenys (kiti nukentėję nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir kitos nepriklausomoje Lietuvoje vykdytos SSRS valdžios institucijų ir kariuomenės agresijos asmenys) turėtų būti nurodomi ne 7 straipsnio 2 dalies 3 punkte, pagal kurį lengvata taikoma patiems kaliniams, tremtiniams, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams ir kitiems asmenims, o 7 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kuriame nustatytas kompensacijos mokėjimo asmenų, nurodytų 3 punkte, sutuoktiniams, tėvams, vaikams terminas.

3. Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558; 1999, Nr. 48-1522; 2001, Nr. 71-2518) 16 straipsnio 9 dalies 5 punkte nustatyta, kad piliečiams 1918–1920 metų nepriklausomybės kovų kariams savanoriams, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams, politiniams kaliniams, tremtiniams ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanotiems asmenims, jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), kuriems atkuriamos arba atkurtos nuosavybės teisės į žemę, priskirtą valstybės išperkamai žemei ir naudojamą asmeniniam arba valstiečių ūkiui, tarnybinėms daloms, apskrities viršininko sprendimu pagal rajono (miesto) žemėtvarkos skyriaus išvadą atlyginimo dydis pinigais padidinamas 15 procentų. Taigi papildant Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 7 punktą kartu reikėtų papildyti Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 10 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 5 punktą.

4. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalį piliečio, turinčio teisę į lengvatą, teisė gauti iš laisvos žemės fondo iki 30 ar 100 procentų padidintą žemės sklypą įgyvendinama atkuriant nuosavybės teises, t.y. žemės sklypas didinamas iki sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo. Priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teises perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą (didesnį ar nedidesnį), laikoma, kad su piliečiu atsiskaityta ir sprendimas atkurti nuosavybės teises įvykdytas. Taigi papildžius Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalį šia lengvata (teise gauti didesnį žemės sklypą) galės pasinaudoti tik tie piliečiai, kuriems dar neatkurtos nuosavybės teisės į valstybės išperkamą žemę, užimtą asmeninio ūkio arba valstiečio ūkio. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kartą pabrėžta teisinio reguliavimo stabilumo ir asmenų lygiateisiškumo prieš įstatymą principų svarba. Pritarus šiam pasiūlymui, nuosavybės teisės perduodant nuosavybėn neatlygintinai didesnius žemės sklypus būtų atkuriamos nevienodomis sąlygomis, t.y. piliečiams, kuriems nuosavybės teisės dar neatkurtos, būtų sudarytos palankesnės sąlygos negu tiems, kuriems sprendimai atkurti nuosavybės teises jau priimti.

Pritarti

Pritarti

Pritarti

Pritarti

Eil. Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto

nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

1.

Seimo narys

M. Pronckus

1 straipsnis. Papildyti 4 straipsnio 8 dalį ir 16 straipsnio 8 dalies 7 punktą sakinio dalimi

„o taip pat civilių Lietuvos gyventojų, žuvusių ar suluošintų nuo karių savanorių arba laisvės kovotojų rankos šeimų nariams ar suluošintiesiems suformuluojant šiuos straipsnius sekančiai:

4 straipsnio 8 dalis

„8. Prie vienkiemių ir 1939-1990 metų ginkluoto pasipriešinimo dalyvių-karių savanorių, taip pat asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 m. okupacijų įskaitant žuvusius ir suluošintus nuo karių savanorių arba laisvės kovotojų rankos, tėviškių sunaikintų sodybų, esančių gyventojų asmeniniam ūkiui, tarnybinių … ir valstiečių ūkiui skirtoje teritorijoje, šių vienkiemių ir sunaikintų sodybų savininkams pageidaujant, grąžinama natūra ne mažiau kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų, o likusi žemės sklypo dalis yra valstybės išperkama ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Kai įstatymo nustatyta tvarka žemės sklypas, kurį savininkas nori atgauti natūra, išskyrus šiame punkte aukščiau išvardytus atvejus, yra skirtas ir naudojamas gyventojų asmeniniam ūkiui arba valstiečių ūkiui, už jį savininkui, norinčiam, kad būtų atkurta nuosavybės teisė natūra, ar asmeninė, šiuo metu naudojančiam ar įgijusiam nuosavybėn iš valstybės šį žemės sklypą, skiriamas iki 30 procentų didesnis žemės sklypo plotas iš laisvos žemės fondo žemės, esančios teritorijoje kurią apima vietinis žemės reformos žemėtvarkos projektas. Jeigu piliečiai, kuriems nuosavybės teisės atkuriamos į tose teritorijose esančią žemę, yra 1918-1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai, buvę geto, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniai, taip pat nepriklausomybės gynėjai ar kiti nukentėjusieji nuo 1991 m. sausio 11-13 d. bei kitos nepriklausomoje Lietuvoje vykdytos SSRS valdžios institucijų ar kariuomenės vykdytos agresijos, o taip pat žuvusių ar suluošintų nuo karių savanorių arba laisvės kovotojų rankosšeimų nariai ar suluošintieji, ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), apskrities viršininko sprendimu jiems siūlomas žemės sklypo plotas iš apskrities teritorijoje esančio laisvos žemės fondo padidinamas iki 100 procentų. Jeigu apskrities teritorijoje laisvos žemės fonde nėra pakankamo žemės ploto, apskrities viršininkas tarpininkauja dėl tokio sklypo suformavimo kitos pageidaujamos apskrities teritorijoje. Šiems asmenims gali būti taikomos ir kitos įstatymų nustatytos lengvatos“.

16 straipsnio 8 dalies 7 punktas

„7) pinigais - Lietuvos Respublikos piliečiams, politiniams kaliniams ir tremtiniams, taip pat jiems prilygintiems asmenims, sugrįžusiems iš tremties po šio įstatymo įsigaliojimo bei nepriklausomybės gynėjams ar kitiems nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11-13 d. bei kitos nepriklausomoje Lietuvoje vykdytos SSRS valdžios institucijų ar kariuomenės vykdytos agresijos, taip pat buvusiems geto, koncentracijos ar kitokio tipo priverstinių stovyklų kaliniams, o taip pat civilių Lietuvos gyventojų, žuvusių ar suluošintų nuo karių savanorių arba laisvės kovotojų rankos šeimų nariams ar suluošintiesiems, nepageidaujantiems susigrąžinti žemės, miško ir vandens telkinių kaimo vietovėse natūra,“

Nepritarti

Būtų sudarytos sąlygos konstitucinių teisinio reguliavimo stabilumo ir asmenų lygiateisiškumo prieš įstatymą principų pažeidimui.

Eil. Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto

nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

1.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti.

Pritarti