Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

1.

Žuvininkystės įmonių asociacija “Lampetra”

1.      Papildyti projekto 13 straipsnį 7 dalimi ir šią dalį išdėstyti taip:

“7)Žvejybos reguliavimo priemonėms, ribojančioms žvejybą arba keičiančioms žvejybos sąlygas, įsigalioti būtina numatyti ne mažesnį kaip 1 metų laikotarpį.”

Nepritarti

Institucijos, numatydamos žvejybos reguliavimo priemones nustatys jų įsigaliojimo dieną.

2.      Pakeisti15 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

“reorganizavus arba restruktūrizavus juridinį asmenį,”

Pritarti iš dalies

Papildyti punktą taip: “likvidavus arba reorganizavusjuridinį asmenį;”

2.

Žvejybos įmonių atstovų susirinkimas

Pakeisti 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

“Pirminis žuvininkystės produktų pardavimas ir supirkimas vykdomas aukcionuose, registruotuose Žemės ūkio ministerijoje. Žuvininkystės produktų supirkimas ir pardavimas aukcionuose nėra privalomas.

Pritarti iš dalies

Pagr. komitetui patikslinti šios dalies redakciją

3.

A. Aušra - Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija

1.      Papildyti 13 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

“6. Žvejybos kvotų skyrimo tvarką nustato bei kvotas žuvų išteklių naudotojams skirsto Žemės ūkio ministerija, vadovaudamasi poįstatyminiais aktais.”

Nepritarti

ŽŪM nustatys žvejybos kvotų skyrimo taisykles ir vadovaudamasi jomis bei kitais teisės aktais skirstys kvotas.

2.      Pakeisti 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

“Žvejybos teisę atima teismas žvejybą kontroliuojančių institucijų teikimu.”

Nepritarti

Žvejybos teisę atima ją kontroliuojančios institucijos. ATPK 27 ir 242 str.

3.      Papildyti 20 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:

“5. Už savavališkus veiksmus, pažeidžiančius Lietuvos Respublikos įstatymus, poįstatyminius aktus, tarptautinius susitarimus atsako laivo kapitonas.”

Nepritarti

Perteklinė norma. Pažeidus teisės aktus taikomos atsakomybės priemonės.

4.      Papildyti 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

“3. Siekiant užtikrinti žuvų išteklių kontrolę bei optimalias higienos ir sanitarijos sąlygas, pirminis žuvininkystės produktų pardavimas ir supirkimas vykdomas aukcionuose.registruotuose Žemės ūkio ministerijoje, išskyrus išimtis, kurias nustato Vyriausybė, arba per pirkėjus, kurie užtikrina optimalias higienos ir sanitarijos sąlygas.”

Pritarti iš dalies

Pagr. komitetui patikslinti šios dalies redakciją

5. Pakeisti 25 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

“4. Taikant Vyriausybės nustatytas išimtis, p Pirminis žuvininkystės produktų pardavimas ir supirkimas vykdomas Žemės ūkio ministerijos nustatytose vietose.”

Pritarti

6. Išbraukti 25 straipsnio 5 dalį:

“5. Pirminį žuvininkystės produktų supirkimą vykdo Žemės ūkio ministerijos ar jos įgaliotos institucijos registruoti pirminiai žuvininkystės produktų supirkėjai.”

Nepritarti

Ši nuostata privaloma atsižvelgiant į Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 22 str. 2 d.

4.

A. Savičenka UAB “Baltlanta” direktoriaus pavaduotojas.

1.      1 str.  1 d.  Įstatymas reglamentuoja santykius, atsirandančius žvejybos, akvakultūros, žuvų perdirbimo ir pateikimo į rinką srityse. Santykius, kurie nereglamentuoti šiame įstatyme, taikomi prekybinės laivybos įstatymo nuostatos.

Nepritarti

Projektu siekiama reglamentuoti žuvininkystės veiklą. Prekybinės laivybos įstatymas reglamentuoja kitus visuomeninius santykius.

2.      2 str. papildyti 31 p. žvejyba atviroje jūroje sąvoka:

žvejyba atviroje jūroje-žvejyba jūrų vandenyse, kurie nėra atskirų valstybių jurisdikcijoje ar pavaldume, o taip pat žvejyba jūrų vandenyse, kurie nėra kitų valstybių išimtinės ekonominės zonos, tačiau yra tarptautinių žvejybos organizacijų reguliavimo sferoje.

Nepritarti

Įstatyme tokia sąvoka nenaudojama

3.  2 str. papildyti 32 p. žvejybos laivo reisas- laivo kelionė iš uosto ir sugrįžimas į uostą (iki pilno krovinio išsikrovimo).

Nepritarti

Laivo reiso sąvoka pateikiama Prekybinės laivybos įstatymo 2 str. 23 d.

4.  20 straipsnis. Lietuvos Respublikos jūrų žvejybos laivų kapitonų teisės, pareigos ir atsakomybė.

            12. d.. Laivo  kapitonas yra krovinių savininko atstovas sudarant sandorius dėl  krovinių, taip pat iškilus ginčams, susijusiems su kroviniais,

            18. d.  Už šiame įstatyme nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų ykdymą   laivo   kapitonui  taikoma  drausminė,  administracinė, baudžiamoji, civilinė atsakomybė.

Įvertinti pagrindiniam komitetui

5.   25 straipsnis. Žvejyba kitų valstybių išskirtinėse ekonominėse zonose ir tarptautinių žvejybos organizacijų reguliuojamose akvatorijose.

1 d. Kitų valstybių išskirtinėse ekonominėse zonose Lietuvos Respublikos jūrų žvejybos laivai žvejoja Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse dėl žvejybos santykių nustatyta tvarka, laikydamiesi tų valstybių nustatytos žvejybos tvarkos, šio įstatymo ir kitais dvišaliais susitarimais.

2 d. Kitų valstybių išskirtinėse ekonominėse zonose žvejoti turi teisę Lietuvos Respublikos jūrų žvejybos laivai, gavę tų valstybių žvejybos leidimą.

d. Tarptautinių žvejybos organizacijų reguliuojamose akvatorijose Lietuvos Respublikos jūrų žvejybos laivai žvejoja šių organizacijų nustatyta tvarka, laikydamiesi šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisė aktų reikalavimų.

pasiūlyti pagrindiniam komitetui įvertinti šį pasiūlymą

6.   26 staripsnis. Pirminis žuvininkystės produktų pardavimas ir supirkimas

1. Šviežios sugautos Baltijos jūroje žuvies pirminio žuvininkystės produktų pardavimo ir supirkimo tvarką bei jos kontrolę nustato Vyriausybė.

2. Šviežios sugautos Baltijos jūroje žuvies pirminio žuvininkystės produktų pardavimo tvarką tvirtina Žemės ūkio ministerija.

3. Siekiant užtikrinti žuvų išteklių kontrolę bei optimalias higienos ir sanitarijos sąlygas, pirminis žuvininkystės produktų pardavimas ir supirkimas vykdomas Žemės ūkio ministerijoje patvirtinta tvarka, išskyrus išimtis, kurias nustato Vyriausybė.

4. Taikant Vyriausybės nustatytas išimtis, pirminis žuvininkystės produktų pardavimas ir supirkimas vykdomas Žemės ūkio minsiterijos nustatyta tvarka.

Baltijos jūroje sugautos šviežios žuvies pirminį žuvininkystės produktų supirkimą vykdo Žemės ūkio ministerijos ar jos įgaliotos institucijos registruoti pirminiai žuvininkystės produktų supirkėjai, išskyrus atvejus, kai žuvis perkama turgavietėse.

Nepritarti

Europos Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2847/93 nenumato išimčių šviežiai žuviai sugautai Baltijos jūroje.

5.

Žuvininkų rūmai

Lietuvos žuvininkystės organizacijų atstovai įdėmiai išstudijavo Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymą, patalpintą LR Seimo internetinėje svetainėje. Manome, jog kai kuriuos šio teisės akto teiginius būtų galima patobulinti ir papildyti.

1. Dabartinėje Žuvininkystės įstatymo redakcijoje 15 str. numatyta, jog žuvų išteklių

naudotojai privalo vykdyti žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo priemones. Siūlomoje

įstatymo redakcijoje tokio reikalavimo nebeliko. Tokios svarbios pareigos atsisakyma

s mums visiškai nesuprantamas. Šalies žuvų išteklių būklė tikrai nėra gera. 2000

 metais Johanesburge buvo priimta Darnaus vystymosi deklaracija, kuriai pritarė ir

Lietuvos Vyriausybė. Joje pabrėžiama, „kad visais lygiais turi būti palaikomos ir

atstatomos išnaudotos žuvų atsargos iki tokio lygio, kuris užtikrintų maksimalų,

 ilgalaikį  pelningumą, nedelsiant ir kur įmanoma, ne vėliau kaip iki 2015 metų“

Šiame kontekste keistai atrodo siūlymas atleisti  žuvų išteklių naudotojus nuo pareigos

bent jau skirti tam tikrą dalį pajamų, gautų už sugautos žuvies realizavimą (iki šiol buvo

 4 proc.) žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui. Atsižvelgiant į tai, prašome papildyti

projekto 17 str. tokiu punktu, koks yra dabartinės įstatymo redakcijos 15 str. 4 dalyje,

juo labiau, kad panašūs teiginiai įteisinti kaimyninių valstybių įstatymuose, pvz.

 Latvijos ( kur tam yra specialus žuvininkystės fondas ). Be to, įstatymo

projekto 17 str. nurodoma, jog žuvų išteklius privalo saugoti žuvų išteklių naudotojai,

o Aplinkos ministerija tik kontroliuoja apsaugos priemonių vykdymą (18 str.). Mūsų

nuomone nerealu, kad žvejų organizacijos sugebėtų apsaugoti žuvų išteklius, pvz.

jūroje ar Kuršių mariose. Jos gali tik padėti vykdyti šias funkcijas ir tik tuo atveju, j

eigu ATPK bus numatyti jų juridiniai įgaliojimai šioje srityje ( nes dabar žuvų išteklių

naudotojai neturi jokių teisių brakonierių atžvilgiu ). Atsižvelgiant į tai, siūlome iš esmės

 pakeisti  minėtų straipsnių formuluotes. Pavyzdžiu galėtų būti Latvijos žvejybos

įstatymas, kuriame nedviprasmiškai nurodoma, kad žuvų išteklius saugo Aplinkos

inspekcija, o žuvų išteklių naudotojai tik privalo dalyvauti šiame darbe savo

kompetencijos ribose.

Pasiūlyti įvertinti pagrindiniam komitetui

2. Įstatymo projekto 16 str. žuvų išteklių naudotojų teisės sumažėjo iki 2 – jų

( palyginus su 6 – iomis prievolėmis sekančiame straipsnyje ). Iš teisių tarpo dingo dabartinėje

įstatymo redakcijoje esanti teisė Vyriausybės nustatyta tvarka gauti paramą iš valstybės

atkurti ir apsaugoti žuvų išteklius, kuriuos valdo Lietuvos valstybė ( Beje, 8 str. nurodoma,

kad valstybė valdo visų Lietuvos žuvininkystės vandens telkinių žuvų išteklius, išskyrus tik

privačius žuvininkystės telkinius ). Vadinasi, ateityje vandens telkinių nuomininkai ir

savininkai negalės gauti valstybės paramos net tuo atveju, kai valstybiniams žuvų

ištekliams bus padaryta žala dėl trečių asmenų veiklos ar gamtinių kataklizmų. O tai kol

kas dažni atvejai. Juk pasitaiko, kad žuvys yra išnuodijamos ar išnaikinamos staigiai pakeičiant

 vandens lygį. Tiesa, tokiais atvejais išieškoma žala, bet ji vandens telkinių

nuomininkams ar savininkams nepatenka, nes žuvų ištekliai yra valstybiniai. Hidrobiontų

 ištekliai nukenčia ir dėl nepalankių gamtinių faktorių – sausrų, deguonies trūkumo žiemą,

 žuvalesių paukščių išplitimo ir t.t. Be to, nepaprastai aukštas brakonieriavimo lygis Lietuvoje

 atsirado irgi ne dėl vandens telkinių naudotojų veiksmų, o dėl objektyvių priežasčių –

išplitusio nedarbo, skurdo ir t.t.

         Siekiant įgyvendinti jau anksčiau minėtą Johanesburgo deklaraciją ir sudaryti galimybes

 iki 2015 metų atstatyti žuvų atsargas, siūlome naujoje žuvininkystės įstatymo redakcijoje

 16 str., palikti punktą, įgalinantį žuvų išteklių naudotojus gauti valstybės paramą

atkurti ir saugoti žuvų išteklius, jį formuluojant taip:

     „16 straipsnis. Žuvų išteklių naudotojų teisės.

       3 ). Gauti paramą iš valstybės atkurti ir apsaugoti žuvų išteklius, kuriuos valdo Lietuvos

 valstybė, kai žala šiems ištekliams padaroma ne dėl vandens telkinių nuomininkų ar savininkų veiksmų ( kai žuvys išnuodijamos ar jų ištekliai sumažėja dėl vandens lygio pakitimų ir kenksmingų medžiagų patekimo, pašarinės bazės sunaikinimo, sausrų, deguonies trūkumo vandenyje, susidarančio dėl gamtinių sąlygų, žuvilesių paukščių išplitimo ir t.t. ).“

Pasiūlyti įvertinti pagrindiniam komitetui

3.      Projekto 8 straipsnio 1 - oje dalyje nurodoma, kad  valstybė valdo Lietuvos žuvininkystės

 vandens telkinių išteklius, išskyrus privačius žuvininkystės tvenkinius.  Tuo tarpu šio straipsnio 2 – oje dalyje jau nurodoma, kad visų privačių vandens telkinių ( t.y. ir privačių žuvininkystės tvenkinių ) savininkai naudoja žuvų išteklius tik Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Reikėtų pašalinti šį prieštaravimą, pridedant žodžius „ išskyrus privačių žuvininkystės tvenkinių“ tiek 8 str. 2 – oje dalyje, tiek 10 straipsnyje bei 11 str. 3 – ioje dalyje.

Pritarti

4. Mūsų nuomone, dubliuoja viena kitą  15 str. 4 ir 5 dalys. Siūlome 5 – tą dalį panaikinti.

Nepritarti

Atima žvejybos teisę kontroliuojančios institucijos, o panaikina žvejybos leidimą ar nutraukia žuvininkystės vandens telkinio nuomos sutartį išdavusios leidimą ar sudariusios sutartį institucijos.

3.    Privataus telkinio savininkas pagal 16 str. 2 – ą dalį turi teisę naudoti tik tvenkinyje išaugintas žuvis, nors 8 str. pasakyta, kad valstybė nevaldo visų privačių telkinių žuvų išteklių

( o ne tik išaugintų žuvų ). Vadinasi, jeigu savininkas atsiveš ir susileis į tvenkinį kitur išaugintų

 žuvų, jis jau nebegalės jų naudoti. Tai nelogiška, todėl siūlome 16 str. 2 – oje dalyje žodį „išaugintomis“ pakeisti žodžiu „ esančiomis“.

Pritarti iš dalies

Pagr. komitetui suredaguoti

6. Pagal 19 str. 9 punktą , valstybiniai vidaus vandens telkiniai, išskyrus upes , kurie naudojami visų nuosavybės formų tvenkinių ir žuvivaisa užsiimančių įmonių, taip pat inkubacijos cechų aprūpinimui vandeniu, žvejybai nenaudojami. Vadinasi, jeigu tūlas pilietis išsikas tvenkinuką maudymuisi arba daržui palieti ir į jį prileis vandens iš ežero, to ežero nebebus galima nuomoti! Manome, jog toks reikalavimas nelogiškas ir siūlome 9 – ą punktą panaikinti.

Pritarti

7. 26 str. 3 – iame punkte draudžiama sandėliuoti, gabenti žuvis, kurių dydis yra mažesnis už ES aktuose nustatytą minimalų pardavimo dydį. Ką tokiu atveju daryti, norint teisėtai sandėliuoti ir pervežti, pvz, žuvivaisai skirtą mailių arba žuvų priegaudą, kurių dydis yra mažesnis už minimalų pardavimo dydį. Siekiant išvengti loginės aklavietės, siūlome šio punkto pabaigoje pridėti žodžius „ išskyrus žuvų išteklių atkūrimui ir tyrimams naudojamas žuvis bei leistiną žuvų priegaudą“.

Pritarti

8. Pagal 26 str. 4 – tą punktą draudžiama prekyba žuvininkystės produktais, pagamintais iš ne verslinės žvejybos metu pagautų žuvų. Tokiu atveju nebus galima aprūpinti bendrovių hipofiziais, kurie kaip taisyklė, gaunami iš spec. žvejybos metu sugautų žuvų. Siūlome šio punkto gale pridėti žodžius „ išskyrus žuvivaisai naudojamus produktus“.

Pritarti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.

Vertinant projektą juridinės technikos reikalavimų atžvilgiu ir pagal santykį su galiojančiais įstatymais bei Europos Sąjungos teisės aktais, galima būtų pateikti keletą pastabų ir pasiūlymų:

1. Teikiamo įstatymo projekto priedas turėtų būti ne pakeitimo įstatymo, bet keičiamo įstatymo sudėtinė dalis, todėl jį reikėtų išdėstyti projekto 1 straipsnyje. Priedo antraštę reikėtų išdėstyti taip:

“Lietuvos Respublikos

2000 m. birželio 27 d.

įstatymo Nr. VIII-1756

priedas”

Be to,  įstatymo projekto priede įvardijant tuos Europos Sąjungos teisės aktus, kurie buvo pakeisti ar papildyti, skliausteliuose  reikėtų nurodyti paskutinį juos keitusį ir/ar papildžiusį ES teisės aktą (pagal Europos Teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2002 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 106k patvirtintų Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų 21.1  punktą). Todėl priedo 1 ir 4 punktus  reikėtų papildyti ir išdėstyti taip: ”1. 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2847/93, įsteigiantis kontrolės sistemą, taikomą bendrajai žuvininkystės politikai (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 806/2003); 4. 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2792/1999, nustatantis detalias Bendrijos struktūrinės pagalbos žuvininkystės sektoriuje taisykles ir tvarką (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2369/2002).” Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekto priedo 2 punkte nurodomas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2090/98 yra panaikintas 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 26/2004. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu yra įgyvendinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2374/2002, kurio 15 straipsniu yra grindžiamas Bendrijos žvejybos laivų registras, o taip pat į tai, kad teikiamame projekte nėra žvejybos laivų registro įsteigimą detalizuojančių nuostatų, manytume, kad vietoj Komisijos reglamento (EB) Nr. 2090/98 galima būtų įrašyti  Komisijos reglamentą (EB) 26/2004.

Pritarti

2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 ir 16 dalyse yra pateikiamos “žuvininkystės produktų gamintojų organizacijų” bei “žuvininkystės tarpšakinių organizacijų” sąvokos, kuriose nėra įvardinti esminiai šias organizacijas apibrėžiantys požymiai, kurie yra nurodyti Tarybos reglamente (EB) Nr. 104/2000 (atitinkamai 5 ir 13 straipsniuose), pvz.: gamintojų organizacijų steigimo tikslas ar neleistinumas tarpšakinėms organizacijoms pačioms užsiimti žuvininkystės veikla ir kt. Todėl siūlytume patikslinti šias sąvokas.

Pritarti

3. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad Žuvininkystės tarybą, kaip patariamąjį žuvininkystės politikos ir strategijos organą sudaro ir tvirtina Žemės ūkio ministerija. Tuo tarpu šio straipsnio 3 dalyje nurodant teisės aktus, kuriais vadovaujasi ši taryba, minimi ir Tarybos nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė. Manytume, kad šias nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, nes  nuostatus paprastai tvirtina steigėjas.

Be to, siūlytume patikslinti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies formuluotę nustatant, kad Žuvininkystės taryba turėtų vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir savo nuostatais, bet ir kitais teisės aktais (pvz., ministrų įsakymais).

Pritarti

4. Keičiamo įstatymo 4 ir 5 straipsniuose reglamentuojami visuomeniniai santykiai, susiję su žuvininkystės vandens telkinių nuosavybės teise bei šių telkinių valdymu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visuomeniniai santykiai, susiję su vandens telkinių nuosavybės teise bei jų valdymu, naudojimu ir disponavimu patikėjimo teise yra reglamentuoti Žemės bei Vandens įstatymuose. Pabrėžtina tai, kad šių visuomeninių santykių reglamentavimas yra minėtų įstatymų, o ne teikiamo įstatymo projekto, reglamentavimo dalykas. Todėl siūlytume atsisakyti keičiamo įstatymo 4 bei 5 straipsnio nuostatų kaip perteklinių arba suderinti jas su Žemės ir Vandens įstatymais, nes iš teikiamo projekto nematyti, kokie vandens telkiniai priklauso valstybei išimtine teise, t.y. negali būti perduoti nei savivaldybių, nei privačion nuosavybėn. Be to, nėra aišku kokia teise Vyriausybė valdo valstybinius žuvininkystės vandens telkinius (keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), o Lietuvos valstybė – Lietuvos žuvininkystės vandens telkinių žuvų išteklius (keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), nes pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą Seimas ir Vyriausybė įgyvendina valstybės turto savininko funkcijas, t.y. Vyriausybė valdo valstybės turtą nuosavybės teise, o patikėjimo teise valstybinę žemę (tame tarpe ir vandens telkinius) valdo, naudoja ir ja disponuoja patikėjimo teisės subjektai,  įvardinti  Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, t.y. apskričių viršininkai, valstybės turto privatizavimo institucijos ir kt.

Pritarti

5. Keičiamo įstatymo 6 straipsnyje nurodoma, kad Žemės ūkio ministerija turi įsteigti Žvejybos laivų registrą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Valstybės registrų įstatymo 6 straipsnį registrus steigia Vyriausybė ministerijų, departamentų, valstybės institucijų teikimu. Be to, iš minėtos teikiamo projekto nuostatos ir kitų projekto nuostatų nėra aišku, koks yra šio, t.y. Žvejybos laivų registro bei kitų registrų – Jūrų laivų registro bei Vidaus vandenų laivų registro tarpusavio santykis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2003 m. birželio 30 d. nutarimu LR Vyriausybė patvirtino Valstybės registrų integralios sistemos kūrimo strategijos įgyvendinimo priemonių planą, pagal kurį numatyta 2004 m. ketvirtą ketvirtį sukurti Jūrų laivų registrą bei Vidaus vandenų registrą kaip sudėtines Visų transporto priemonių ir savaeigių žemės ūkio mašinų registro dalis, tuo tarpu Žvejybos laivų registro sukūrimas minėtame nutarime nėra numatytas.

Pritarti

6. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos žuvininkystės vandens telkinių žuvų išteklius, išskyrus privačius žuvininkystės tvenkinius, valdo Lietuvos valstybė. Iš šios nuostatos galima daryti išvadą, kad žuvų išteklius, esančius žuvininkystės tvenkiniuose, valdo šių tvenkinių savininkai. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas sąvoka “privatus žuvininkystės tvenkinys” savo turiniu yra žymiai siauresnė nei sąvoka “privatus vandens telkinys”, todėl iš projekto nuostatų darytina išvada, kad žuvų išteklius, esančius privačiuose vandens telkiniuose (pvz., ežere) valdo Lietuvos valstybė. Atsižvelgiant į tai, lieka neaišku, kodėl keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatose daroma išlyga, jog privačių vandens telkinių savininkai naudoja žuvų išteklius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, kai tuo tarpu šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos valstybės valdomų žuvų išteklių naudojimo tvarką nustato “šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai”. Reikėtų suderinti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas tarpusavyje.

Be to, projekto nuostatos diskutuotinos ir šiuo požiūriu: jei iš projekto nuostatų galima daryti išvadą, kad privačių vandens telkinių žuvų išteklius valdo Lietuvos valstybė, tai, lieka neaišku, kokiu pagrindu pagal projekto 14 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatas leidimus žvejoti privačiuose (išnuomotose) vidaus vandenyse išduoda šių telkinių savininkai (nuomotojai). Atkreiptinas dėmesys, kad Laukinės gyvūnijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad be Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduoto leidimo draudžiama naudoti laisvėje gyvenančios laukinės gyvūnijos išteklius tokioms laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšims, kaip medžiojimas ir žvejojimas.

Pritarti

7. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas siūlytume suderinti su Laukinės gyvūnijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nes sąvoka “nuosavybės teisė” savo turiniu yra platesnė ir apima ne tik valdymo teisę, bet taip pat ir naudojimo bei disponavimo turtu teises.

Pritarti

8. Keičiamo įstatymo 9 straipsnyje po žodžiais “Lietuvos žuvininkystės” reikėtų įrašyti žodį “vandens”.

Pritarti

9. Reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 10 straipsnio nuorodą į įstatymo 13 straipsnį, nes šis straipsnis reglamentuoja žvejybos reguliavimą ir žuvų išteklių naudojimo tvarką, tačiau nenustato teisės žvejoti įgijimo.

Pritarti

10. Pagal keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalį žvejybos jūrose reguliavimo priemones nustato Žemės ūkio ministerija. Manytume, kad tokių priemonių nustatymas yra Europos Sąjungos bendrosios žuvininkystės politikos dalis, todėl pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 4 straipsnį jas nustato Taryba, o valstybės narės gali imtis tam tikrų savarankiškų priemonių teritorinėje jūroje (reglamento 9 straipsnis). Siūlytume suderinti teikiamo projekto ir minėto reglamento nuostatas tarpusavyje.

Pritarti

11. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad žvejybos jūrose limitus nustato Žemės ūkio ministerija. Tuo tarpu pagal Tarybos reglamento (EB)  Nr. 2371/2002  20 straipsnį žvejybos limitus valstybėms narėms nustato Taryba Komisijos pasiūlymu, o valstybės narės tik paskirsto šį limitą laivams bei nustato šio limito (kvotų paskirstymo) tvarką bei apie ją praneša Komisijai. Atsižvelgiant į šias reglamento nuostatas siūlytume patikslinti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5  bei 6 dalis.

Pritarti

12. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis nustato, jog teisė žvejoti suteikiama išduodant žvejybos leidimus arba sudarant vidaus vandenų nuomos sutartis. Atkreiptinas dėmesys, kad Laukinės gyvūnijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad be Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduoto leidimo draudžiama naudoti laisvėje gyvenančios laukinės gyvūnijos išteklius tokioms laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšims, kaip medžiojimas ir žvejojimas. Vandens įstatymo 10 straipsnis taip pat nustato, jog vandens telkinių naudojimui žvejybai reikalingas leidimas.

Be to, iš keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 punkto nuostatų galima būtų daryti išvadą, kad teisę naudoti žuvų išteklius gali suteikti ne tik žvejybos leidimai, vidaus vandenų nuomos sutartys, bet ir “kiti dokumentai”, kurių įstatymas neįvardija.

Atsižvelgiant į tai, lieka neaiškus keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1, 5, 6 dalių ir Laukinės gyvūnijos įstatymo 9 straipsnio, Vandens įstatymo 10 straipsnio nuostatų tarpusavio santykis.

Pritarti

13. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies ir keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies normų tarpusavio santykis, kadangi pagal keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalį leidimus žvejoti, tame tarpe ir specialiosios žvejybos leidimus (nes pagal keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalį Aplinkos ministerija specialiosios žvejybos leidimus išduoda tik žvejybai valstybiniuose Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose), privačiuose vidaus vandenyse išduoda jų savininkai, tačiau keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis nustato, kad privačiuose vandens telkiniuose specialiosios žvejybos leidimai išduodami tik savininko sutikimu. Reikėtų tikslinti projekto nuostatas.

Pritarti

14. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 6 dalis nustato, kad Lietuvos žuvininkystės vandens telkinių nuomos sąlygas nustato Vyriausybė, o juos nuomoja telkinių valdytojai. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį Lietuvos žuvininkystės vandens telkiniai yra valstybiniai ir privatūs, todėl, lieka neaišku, kodėl pagal projekto nuostatas privačių vandens telkinių nuomos sąlygas turėtų nustatyti Vyriausybė, juolab, kad vandens telkiniai gali būti nuomojami ir ne tik žvejybos tikslams.

Pritarti

15. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nustatoma, kad leidimuose verslinei žvejybai Lietuvos valstybiniuose vidaus žuvininkystės vandenyse nurodomos žuvų išteklių atkūrimo bei saugojimo sąlygos. Lieka neaišku, kodėl leidimuose analogiškai žvejybai privačiuose vandens telkiniuose tokių sąlygų nurodymas nėra privalomas. Galima būtų atkreipti dėmesį, kad Vandens įstatymo 15 straipsnio 2 dalis nustato, jog fiziniai ir juridiniai asmenys, naudojantys žvejybai vandens telkinius, privalo laikytis įstatymuose, kituose teisės aktuose ir nuomos sutartyse nustatytų žuvų išteklių apsaugos ir atkūrimo sąlygų.

Analogišką pastebėjimą galima būtų padaryti ir keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 punkto nuostatų atžvilgiu.

Pritarti

16. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad žvejybos teisė pasibaigia panaikinus žvejybos leidimą, tačiau projekto nuostatos visiškai nereglamentuoja nei koks subjektas žvejybos leidimą galėtų panaikinti, nei kokiais atvejais jis galėtų būti panaikinamas.

Be to, nėra aiški ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, nustatanti, kad žvejybos teisė pasibaigia žvejybą kontroliuojančioms institucijoms atėmus šią teisę.

Pritarti

17. Siekiant suvienodinti projekte vartojamas sąvokas, siūlytume keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punkte po žodžiais “žemės ūkio ministerijos” įrašyti žodžius “ar jos įgaliotos institucijos”.

Pritarti

18. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad Lietuvos jūrų žvejybos laivams privaloma palydovinio ryšio žvejybos laivų stebėjimo sistema. Ši teikiamo projekto nuostata reikštų, kad palydovinio ryšio stebėjimo sistema turėtų būti taikoma visiems be išimties jūrų laivams. Tuo tarpu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 806/2003)  3 straipsnyje yra nustatomas laivų dydis, kuriems turi būti taikoma ši palydovinio stebėjimo sistema, o taip pat nurodoma, kokiems laivams ši sistema netaikoma, t.y. laivams teritorinėje jūroje bei laivams, kurie niekada nepraleidžia jūroje daugiau nei 24 valandas. Atsižvelgiant į šias reglamento nuostatas, siūlytume patikslinti keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies redakciją.

Pritarti

19. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje po žodžio “Lietuvos” reikėtų įrašyti “Respublikos”.

Pritarti

20. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo ketvirtojo skirsnio pavadinimą, siūlytume keičiamo įstatymo 23 ir 24 straipsnių pavadinimuose, 23 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat 24 straipsnio nuostatose po žodžiais “trečiųjų valstybių” įrašyti žodį “žvejybos”.

Pritarti

21. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalis nustato, kad draudžiama prekiauti ne verslinės žvejybos metu sužvejotomis žuvimis bei iš jų pagamintais produktais. Diskutuotinas šios normos santykis su Civilinio kodekso nuostatomis. Visų pirma, Civilinio kodekso 4.59 straipsnis nustato, kad laisvėje esantys gyvūnai, kurie laikantis įstatymų buvo pagauti, tampa juos pagavusiojo nuosavybe, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Antra, Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės objektą ir juo disponuoti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar minėtos projekto nuostatos negalėtų būti traktuojamos kaip tam tikras nuosavybės teisių apribojimas.

Pritarti

22. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad projekto nuostatose vartojama daug įvairių sąvokų, apibrėžiančių įvairius vandens telkinius, kaip pavyzdžiui, “Lietuvos žuvininkystės vandens telkiniai”, “Lietuvos žuvininkystės vidaus vandenys”, “Lietuvos valstybiniai žuvininkystės vandens telkiniai”, “privatūs žuvininkystės vandens telkiniai”, “valstybės vandens telkiniai”, “privatūs vandens telkiniai”, “Lietuvos Respublikos vandens telkiniai”, “valstybiniai vidaus vandenys”, “valstybiniai Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniai”, “privatūs vidaus vandenys”, “Lietuvos valstybiniai vidaus žuvininkystės vandenys”. Siūlytume suvienodinti projekto nuostatose vartojamą terminiją.

Pritarti

23. Galima būtų atkreipti dėmesį, kad Seimo sekretoriate yra užregistruotas Mėgėjiškos ir rekreacinės žvejybos įstatymo projektas (reg. Nr. IXP-3158), kurio nuostatos taip pat reglamentuoja visuomeninius santykius, susiklosčiusius žuvininkystės srityje.

Pritarti