Komitetas svarstė Baltojo cukraus virškvočio mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (Nr.IXP-3306) ir bendru sutarimu  pritarė Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai. Komiteto paskirtas pranešėjas Gintautas Mikolaitis.       

Komitetas svarstė Mokesčių administravimo įstatymo 5 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (Nr. IXP-3307 ir nusprendė siūlyti pagrindiniam Komitetui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Įstatymo projekto Nr.IXP-3307 nuostatas perkelti į  dabartiniu metu Seime svarstomą Mokesčių administravimo įstatymo projektą Nr. IXP-3196. Komiteto paskirtas pranešėjas – Gintautas Mikolaitis.

Komitetas svarstė Kredito unijų pakeitimo įstatymo projektą (Nr.IXP-3273). 

Posėdyje dalyvavę Asociacijos Lietuvos kredito unijos atstovaipareiškė, kad nepritaria šiam įstatymo projektui, nes įstatymo projektu iš esmės keičiamos beveik visos galiojančios Kredito unijų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios kredito unijų steigimą, veiklą, narystės sąlygas, organų struktūrą ir valdymą, veiklos priežiūrą, auditą ir kt.Jų nuomone, galiojantis  Kredito unijų įstatymas atitiko kooperatinės  kreditavimo sistemos principus ir užtikrino sparčią kredito unijų plėtrą. Kredito unijų atstovai nuogąstauja, kad kardinaliai pakeitus įstatymą, kredito unijų veikla būtų žymiai suvaržyta.

Kaimo reikalų komitetas  nusprendė pasiūlyti Pagrindiniam komitetui  Įstatymo projektą IXP-3273 atmesti, dėl sekančių motyvų:

            1. Įstatymo projektas iš esmės keičia galiojančio Kredito unijų įstatymo nuostatas ir neatsižvelgiama į galimas pasekmes tolimesnei kredito unijų plėtrai.

            2. Įstatymo projektas nėra integracinis ir pagal ES stojimo sutartį Lietuvos Respublika neturi įsipareigojimo taikyti ES direktyvą 2000/12/EB dėl kredito įstaigų steigimosi ir veiklos.

            3. Įvertinant tai, kad Kredito unijų įstatymas pilnai atitinka visuotinai pripažintus kredito unijų veiklos principus, pritarti Asociacijos Lietuvos kredito unijos pasiūlymams suderinti galiojantį Kredito unijų įstatymą su Civiliniu Kodeksu bei Finansų įstaigų įstatymu, atsižvelgiant į kooperatinės kreditavimo sistemos ypatumus.

            Komiteto paskirtas pranešėjas:G. Kniukšta.

Komiteto posėdyje buvo išklausyta VĮ  “Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras” generalinio direktoriaus Sigito Puodžiuko informacija apie VĮ  “Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras” pasirengimą įgyvendinti Integruotą administravimo ir kontrolės sistemą. 

S. Puodžiukas informavo, kad  įmonė atlieka trijų pagrindinių Integruotos administravimo ir kontrolės sistemos registrų projektavimo, kūrimo ir palaikymo darbus, užtikrina jų funkcionavimą. Daugiausia darbo reikalauja Žemės ūkio ir kaimo valdų registro kūrimas, kuriame jau įregistruota 252 tūkst. žemės ūkio ir kaimo valdų, kurioms suteikti unikalūs kodai. Siekiant paspartinti pasėlių deklaravimo darbus, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras pateikė Žemės ūkio skyriams orientacinius žemėlapius. Vykdant su paramos administravimu susijusias funkcijas, glaudžiai bendradarbiaujama su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.

Pranešėjas taip pat pabrėžė, kad labai sparčiai išaugo ūkininkų ūkių, įregistruotų Ūkininkų ūkių registre skaičius. Kiekvieną mėnesį įregistruojama virš 300 naujų ūkių, ir iš viso  š.m. kovo 19 d.  buvo įregistruoti 64 425 veikiantys ūkininkų ūkiai. Informacija priimta žiniai.

Komitetas apsvarstė tachografų taikymo transporto priemonėse  naudojamose žemės ūkyje tikslingumą.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta informavo posėdžio dalyvius, kad į Kaimo reikalų komitetą kreipėsi žemdirbiai, prašydami  suteikti išimtį žemdirbiams dėl  tachografų transporto  priemonėse įrengimo bei žemės ūkio subjektų įregistruotų transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio lengvatų.

Išklausius Susisiekimo bei Žemės ūkio ministerijų atstovų pateiktą informaciją, Kaimo reikalų komitetas nusprendė pasiūlyti  Vyriausybei tęsti derybas su Europos Sąjunga, kad žemės ūkio, sodininkystės, miškų ūkio ir žvejybos  įmonių naudojamos transporto priemonės galėtų vežioti krovinius neįrengus tachografų 100 kilometrų spinduliu nuo nuolatinės transporto priemonės stovėjimo vietos. 

Kaimo reikalų komitetas taip pat pasiūlė Vyriausybei išnagrinėti galimybę sumažinti  žemės ūkio subjektų įregistruotų transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokestį.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta informavo posėdžio dalyvius, kad  į Kaimo reikalų komitetą kreipėsiMolėtų rajono meras Valentinas Stundys dėl mobiliųjų pieno supirkimo punktų veiklos nutraukimo pasekmių. V.Stundys informavo, kad panaikinus mobiliuosius pieno supirkimo punktus,  daugiau kaip 50 procentų kaimo gyventojų praras  pagrindinį pragyvenimo šaltinį – pajamas už parduotą pieną, todėl  prašo  pereinamuoju integracijos į ES laikotarpiu nenaikinti mobiliųjų pieno supirkimo punktų.

Kaimo reikalų komitetas, atsižvelgdamas į kai  kurių savivaldybių ir pieno gamintojų išreikštą susirūpinimą dėl mobiliųjų pieno supirkimo punktų veiklos nutraukimo, taip pat įvertindamas pieno ūkio, kaip vienos iš strateginių žemės ūkio šakų tinkamo pasirengimo dirbti ES  rinkos sąlygomis būtinumą, nusprendė:

1. Pasiūlyti Žemės ūkio ministerijai kartu su  kitomis institucijomis:

1.1. Ieškoti galimybių paspartinti trūkstamų stacionarių pieno supirkimo punktų įrengimą;

1.2. Savalaikiai ir išsamiai informuoti žemės ūkio produkcijos gamintojus apie veterinarinius, fitosanitarinius, aplinkosaugos ir kitus ES standartus bei taisykles.

2. Rekomenduoti  Žemės ūkio rūmams suaktyvinti pastangas  padedant pieno gamintojams jungtis į kooperatyvus ir tuo veiksmingiau spręsti  pieno pardavimo ir kitus šios šakos klausimus.

Atsižvelgiant į smulkiųjų žemės ūkio produkcijos gamintojų prašymus, buvo svarstytas maistinių kiaušinių, surinktų  individualiame ūkyje, ženklinimo klausimas ir išklausyta Žemės ūkio viceministrės Dalios Miniataitės informacija.

Komitetas, apsvarstęs smulkiųjų  žemės ūkio produktų gamintojų problemas, konstatavo, kad nuo 2005  m. liepos 1 d. pradėjus taikyti Europos Tarybos 2003 m. lapkričio 17 d. reglamentą (EB) Nr.2052/2003, iš dalies  pakeitusį reglamentą (EEB) Nr.1907/90 dėl tam tikrų prekybos kiaušiniais standartų, daugelis jų praras galimybę prekiauti kiaušiniais turguose ir jų negausios pajamos dar labiau sumažės. Komitetas nusprendė pasiūlyti Vyriausybei siekti Europos Komisijos sprendimo dėl pereinamojo laikotarpio, kad smulkiems kiaušinių gamintojams būtų leidžiama pardavinėti kiaušinius turguje jų neženklinant iki 2010 metų.

            Taip pat Kaimo reikalų komitetas nusprendė atkreipti Vyriausybės dėmesį  į pavojingų krovinių gabenimo Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą sąlygas ir pasiūlė supaprastinti  žemdirbiams trąšų transportavimo tvarką.

Kaimo reikalų komiteto 2004-03-24 d. posėdyje taip pat buvo svarstytas Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktoriaus  dr. Albino Tebėros kreipimasis į Kaimo reikalų komitetą dėl kvalifikuotų miško darbininkų rengimo sistemos plėtros perspektyvų. išklausyta Dr.Albino Tebėros  informacija apie  Lietuvoje besikuriančių miško tvarkymo įmonių  problemą – nepakankamą darbininkų kvalifikaciją. Lietuvoje iki šiol nėra kvalifikuotų miško darbininkų rengimo sistemos, kuri Europos Sąjungos šalyse efektyviai veikia.  D.A. Tebėra informavo, kad šiuo metu Lietuvoje  trumpalaikių kursų būdu rengiami  tik kelių kvalifikacijų darbininkai: miško pjovėjai ir miško medienos  ruošos darbų organizatoriai. Tokia padėtis stabdo moderniųjų miško darbų technologijų plėtrą šalies miško ūkyje. Negerėja atliekamų miško darbų kokybė. Todėl būtina  parengti ir įgyvendinti  šiuolaikinę (pagal ES šalių patirtį) miško darbininkų rengimo sistemą. Atsižvelgdama į susidariusią  situaciją Kauno miškų ir aplinkos  inžinerijos kolegija inicijuoja kvalifikuotų miško darbininkų rengimo sistemos sukūrimą. Tam reikia sukurti atitinkančią ES standartus modernią mokymo bazę ir mokymo metodologiją.

Kaimo reikalų komitetas bendru sutarimunusprendė pritarti Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos iniciatyvai kurti kvalifikuotų miško darbininkų rengimo sistemą ir paremti Kolegijos paraišką struktūrinių fondų, pagal Bendrojo programavimo  dokumento 2 prioritetą “Žmonių išteklių plėtra”, paramai gauti.

 

KRK informacija