Seimo Užsienio reikalų komitetas pritarė įstatymo dėl Susitarimo dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos  Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos dalyvavimo Europos ekonominėje erdvėje ratifikavimo projektui Nr. IXP-3314 .

 

Seimo Užsienio reikalų komitetas apsvarstė šiuos klausimus:

            Įstatymo dėl Susitarimo dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos  Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos dalyvavimo Europos ekonominėje erdvėje ratifikavimo projektą Nr. IXP-3314. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė teikiamam ratifikavimo įstatymo projektui. Ratifikavimo įstatymo projektą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Sergejus Dmitrijevas ir Užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Karoblis. Europos ekonominės erdvės susitarimas, įsigaliojęs 1994 m. sausio 1 d., Europos Sąjungos bendrąją rinką išplėtė į tris iš keturių Europos laisvosios prekybos asociacijos šalių: Norvegiją, Islandiją ir Lichtenšteiną. Šveicarija, ketvirtoji Europos laisvosios prekybos asociacijos narė, nepriklauso Europos ekonominei erdvei ir ryšius su Europos Sąjunga  palaiko dvišalių sutarčių pagrindu. Pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą, 15 Europos Sąjungos valstybių narių ir trys ketvirtoji Europos laisvosios prekybos asociacijos šalys (Islandija, Lichtenšteinas, ir Norvegija) sudaro bendrą rinką, kurioje galioja Acquis Communautaire, apimantys keturias pagrindines laisves (laisvą prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimą) ir konkurencijos taisykles. Europos ekonominės erdvės susitarimas neapima Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos ir bendrosios žvejybos politikos, tačiau sutartyje yra nuostatų, reglamentuojančių prekybą žemės ūkio ir žuvies produktais. Visos valstybės, siekiančios narystės ES, tame tarpe ir Lietuva, derybiniame skyriuje Nr.26 “Išoriniai santykiai” yra įsipareigojusios prisijungti prie Europos ekonominės erdvės susitarimo. Lietuvos įsipareigojimas prisijungti prie šio susitarimo yra numatytas Lietuvos Stojimo į ES sutartyje. Prisijungimo prie šio susitarimo derybų metu buvo išskirti keturi pagrindiniai derybiniai klausimai: 1) pereinamieji laikotarpiai, 2) prekyba žuvimi, 3) finansinis instrumentas, 4) žemės ūkio kvotos. Pradinėje derybų stadijoje buvo pasiektas konsensusas, jog derybos dėl pereinamųjų laikotarpių nevyks. Tad nebuvo deramasi dėl jokių kitų pereinamųjų laikotarpių nei susiderėti Stojimo sutartyje. Derybų dėl Europos ekonominės erdvės plėtros procese nemažiau svarbus buvo ir finansinio instrumento klausimas (Europos ekonominės erdvės, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių finansinės įmokos). Susiderėta, jog pagal daugiašalį finansinį instrumentą (Europos ekonominės erdvės, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės skirs 600 mln.eurų 2004-2009 m. įvairių programų finansavimui būsimosiose šalyse-narėse bei Graikijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje. Iš viso Lietuva gaus apie 13.4 mln.eurų paramos per metus iki 2009 m.

            Įstatymo dėl Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos pakeitimo protokolo ir jo I bei II priedėlių ratifikavimo įstatymo projektą Nr. IXP-3313. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė teikiamam ratifikavimo įstatymo projektui. Klausimą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Sergejus Dmitrijevas bei Finansų ministerijos  Mokesčių departamento direktorė Ingrida Šimonytė. Tarptautinė muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencija, sudaryta 1973 m. gegužės 18 d. buvo parengta Muitinių bendradarbiavimo tarybos pastangomis, siekiant sukurti teisines prielaidas pasauliniu mastu suderinti teisės aktus, reglamentuojančius muitinės procedūrų atlikimo tvarką, ir supaprastinti šias procedūras. Nuo 1974 m. prekybos apimtys labai išaugo, įvairiose prekybos ir su ja susijusiose veiklos srityse, įskaitant muitinę, pradėtos plačiai taikyti informacinės technologijos, labai išaugo prekių gabenimo tempai ir poreikiai jas pristatyti gavėjui nustatytu laiku. Dėl šių priežasčių įprastinės muitinės procedūros ir tikrinimo metodai pradėjo vis labiau neatitikti pasikeitusios verslo aplinkos. Atsižvelgdama į šias tendencijas, Pasaulio muitinių organizacija peržiūrėjo ir iš esmės atnaujino Kioto konvenciją, kad jos nuostatos geriau atitiktų šiuolaikinės prekybos reikmes, parengdama jos pakeitimo protokolą. Peržiūrėtos Kioto konvencijos nuostatose atsispindi pasikeitęs požiūris į muitinį tikrinimą, kuris turi būti pagrįstas rizikos analize, akcentuojama muitinės ir verslo bei muitinės ir kitų valstybės institucijų bendradarbiavimo svarba, kuo platesnis informacinių sistemų naudojimas, įskaitant elektroninį mokesčių mokėjimą, kaip vienas iš svarbiausių principų, kurių turi laikytis muitinės administracijos, iškeliamas teisinio reglamentavimo ir veiklos skaidrumas. Skirtingai nuo ankstesniosios Kioto konvencijos redakcijos, dalis peržiūrėtos konvencijos nuostatų (Bendrasis priedas) yra privalomos visoms susitariančiosioms šalims ir turi būti priimamos be išlygų. Europos Tarybos 2003 m. kovo 17 d. sprendime Nr. 2003/231/EB dėl Europos Bendrijos prisijungimo prie Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos (Kioto konvencijos) pakeitimo protokolo nurodyta, kad Europos Bendrija priima tik visoms susitariančiosioms šalims privalomą peržiūrėtos Kioto konvencijos Bendrąjį priedą. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikuoja Kioto konvencijos pakeitimo protokolą tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis prie jo prisijungia Europos Bendrija.

Įstatymo dėl Protokolo, iš dalies pakeičiančio Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos susitarimą dėl Baltijos šalių tarpparlamentinio ir tarpvyriausybinio bendradarbiavimo, ratifikavimo projektą Nr. IXP-3281. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė teikiamam ratifikavimo įstatymo projektui. Ratifikavimo įstatymo projektą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Justinas Karosas bei Užsienio reikalų ministerijos Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento direktorius Andrius Namavičius. 1994 metais sudaryto Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos susitarimo dėl Baltijos šalių tarpparlamentinio ir tarpvyriausybinio bendradarbiavimo (toliau - Susitarimas) pakeitimai buvo inicijuoti Baltijos valstybių Ministrų Pirmininkų 2003 m. sausio 15 d. bendru pareiškimu bei bendru komunikatu, kuriuose deklaruotas siekis Baltijos Ministrų Tarybą paversti veiksmingesne trišale organizacija, kuri sugebėtų imtis naujų uždavinių ir dirbti naujomis sąlygomis trims Baltijos valstybėms įstojus į Europos Sąjungą ir NATO. Protokole įtvirtinama nuostata, kad Baltijos Ministrų Taryba ir Baltijos Asamblėja veikia remdamosi bendrais bendradarbiavimo prioritetas, kurie kasmet apsvarstomi ir prireikus keičiami. Nustatomas bendradarbiavimo prioritetų tvirtinimo mechanizmas. Pakeitimuose išsamiau reglamentuojama Baltijos Tarybos veikla.

Įstatymo dėl Konvencijos dėl pareigų šeimai turinčių darbuotojų – vyrų ir moterų – lygių galimybių ir vienodo požiūrio į juos ratifikavimo projektą IXP-3189. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė teikiamam ratifikavimo įstatymo projektui. Ratifikavimo įstatymo projektą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Jonas Čekuolis, Socialinių reikalų ir darbo ministerijos sekretorius Valdas Rupšys bei Socialinių reikalų ir darbo ministerijos Darbo departamento Darbo rinkos ir lygių galimybių skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Šliužienė. Tarptautinės darbo organizacijos Generalinė konferencija, atsižvelgdama į tai, kad darbuotojų darbo santykiai tampa vis sudėtingesni, o ypač tai jaučia pareigų šeimai turintys darbuotojai, ir pripažindama būtinybę gerinti tokių darbuotojų sąlygas, 1981 m. birželio mėn. priėmė  Konvenciją dėl pareigų šeimai turinčių darbuotojų – vyrų ir moterų – lygių galimybių ir vienodo požiūrio į juos. Konvencija taikoma moterims ir vyrams, darbuotojams, turintiems pareigų savo išlaikomiems vaikams, taip pat kitiems artimiausiems giminaičiams, kuriems akivaizdžiai reikalinga globa ar parama, kai tokios pareigos riboja jų galimybes užsiimti ūkine veikla. Konvencija įpareigoja ją ratifikavusias valstybes, Organizacijos nares, numatyti  nacionalinėje politikoje tikslą, kad pareigų šeimai turintys darbuotojai, kurie dirba ir nori dirbti, galėtų įgyvendinti šią savo teisę be jokios diskriminacijos ir, kiek įmanoma, derindami darbo pareigas su pareigomis šeimai.

Įstatymo dėl Tauriųjų metalų gaminių kontrolės ir prabavimo konvencijos ir jos priedų ratifikavimo projektą IXP-3248. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė teikiamam ratifikavimo įstatymo projektui. Ratifikavimo įstatymo projektą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Sergejus Dmitrijevas, Finansų ministerijos sekretorius Edmundas Žilevičius ir Finansų ministerijos  Mokesčių departamento direktorė Ingrida Šimonytė. Pagal Konvencijos nuostatas tauriųjų metalų (sidabro, aukso, platinos) gaminiai, įspauduoti Konvencijos bendruoju kontrolės ženklu, gali būti importuojami ir eksportuojami Konvenciją pasirašiusių ir ratifikavusių šalių teritorijose be papildomos tos šalies kontrolės ir įspaudavimo. Svarbu tai, kad visoms Konvenciją pasirašiusioms ar ratifikavusioms šalims paliekama teisė bet kada patikrinti importuotų tauriųjų metalų gaminių kokybę. Taikant praktikoje Konvencijos nuostatas, Konvencijos bendrasis kontrolės ženklas Lietuvoje galėtų būti naudojamas lygiagrečiai su Lietuvos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu, kuriuo įspauduojami visi Lietuvoje realizuojami tauriųjų metalų gaminiai.