Laikotarpis

Numatyta priemonių

Įvykdyta priemonių

Iš dalies įvykdyta priemonių

Neįvykdyta priemonių

2003 m. I ketv.

1

1 (100%)

-

-

2003 m. II ketv.

2

2 (100%)

-

-

2003 m. III ketv.

9

5 (56 %)

2 (22 %)

2 (22 %)

2003 m. IV ketv.

20

12 (60 %)

5 (25 %)

3 (15 %)

Iš viso 2003 m.

32

20 (62 %)

7 (22 %)

5 (16 %)

Sritys, kuriose vykdomos priemonės

Numatyta priemonių

Įvykdyta

priemonių

Iš dalies įvykdyta priemonių

Neįvykdyta priemonių

Korupcijos prevencijos srityje

19

12 (63 %)

5 (26 %)

2 (11 %)

Korupcinių teisės pažeidimų tyrimo srityje

12

7 (58 %)

2 (17 %)

3 (25 %)

Antikorupcinio visuomenės švietimo srityje

1

1 (100%)

-

-

Iš viso

32

20 (62 %)

7 (22 %)

5 (16 %)

Institucija, atsakinga už priemonių įgyvendinimą

Numatyta priemonių

Įvykdyta priemonių

Iš dalies įvykdyta priemonių

Neįvykdyta priemonių

1. Specialiųjų tyrimų tarnyba

5

5

2. Teisingumo ministerija

4

3

1

3. Ūkio ministerija

2

1

1

4. Valstybės kontrolė

1

1

5. Vidaus reikalų ministerija

6

5

1

6. Finansų ministerija

3

2

1

7. Muitinės departamentas

1

1

8. Sveikatos apsaugos ministerija

2

1

1

9. Nacionalinė teismų administracija

1

1

10. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija

1

1

11. Teismų taryba

6

2

1

3

Iš viso

32

20

7

5

I SKYRIUS

KORUPCIJOS PREVENCIJA

PIRMASIS SKIRSNIS. POLITINĖS KORUPCIJOS RIBOJIMAS

1. Tobulinti įstatymus ir kitus teisės aktus, nustatančius politikų ir valstybės tarnautojų, galinčių turėti įtakos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų ar kito turto skyrimui, veiklą:

1.1. Parengti siūlymus dėl atitinkamų teisės aktų tobulinimo ir pateikti juos Teisingumo ministerijai.

1.2. Parengti atitinkamų teisės aktų pakeitimo ir papildymo projektus.

Nustatyti aiškius politikų sprendimų priėmimo kriterijus dėl valstybės ar savivaldybių turto naudojimo, valdymo ar disponavimo tokiu turtu.

2003 m.

III ketv.

2003 m.

IV ketv.

1.1. Įvykdyta.

2003 m. spalio 7 d. Teisingumo ministerija gavo Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) 2003 m. spalio 3 d. raštą Nr. 2.5-01-3008, kuriame buvo pateikti visų priemonės bendravykdytojų siūlymai dėl aptariamos priemonės vykdymo. Pavyzdžiui:

Siūlyta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme (Žin., 1997, Nr. 107-2688) ir lydinčiuose teisės aktuose nustatyti privatizavimo objekto valdytojo pareigą iš teisėsaugos institucijų gauti duomenų apie potencialaus pirkėjo (strateginio investuotojo) patikimumą ir nustatyti šios nuostatos įgyvendinimo mechanizmą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 276 „Dėl Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo“ (Žin., 2003, Nr.23-975) 5 punkte nustatyta rekomendacija ministrams, įstaigų prie ministerijų ir Vyriausybės įstaigų vadovams, apskričių viršininkams ir savivaldybėms, priimant pagal savo kompetenciją sprendimus, vadovautis Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodika (patvirtinta šiuo nutarimu). Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos (toliau – Metodika) tikslas – reglamentuoti sprendimų projektų poveikio vertinimą, kad priimant sprendimus būtų atsižvelgta į galimus jų įgyvendinimo padarinius, kad gerėtų valstybės institucijų ir įstaigų priimamų sprendimų kokybė. Metodika yra rekomendacinio, o ne įpareigojamojo pobūdžio. Metodikos nuostatos neprivalomos politikams, priimantiems įstatymus, sprendimus dėl valstybės ir savivaldybių turto naudojimo, valdymo ar disponavimo juo, jo privatizavimo ir galintiems turėti įtakos valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų ar kito turto skyrimui. Siūlytume parengti Sprendimų projektų poveikio vertinimo įstatymo projektą, išplečiant jį įgyvendinančių subjektų ratą.

1.2. Įvykdyta.

Teisingumo ministerija išnagrinėjo pateiktus pasiūlymus ir pateikė išvadas bei informaciją. Jos vertinimu, kai kurie STT ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos siūlymai jau yra realizuoti galiojančiuose teisės aktuose. Taip pat Teisingumo ministerija informavo, kad parengė Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 1 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriame numatytos pagrindinės nuostatos dėl potencialių pirkėjų nepatikimumo kriterijų nustatymo tvarkos ir teisinių padarinių, nustačius, kad potencialus pirkėjas yra nepatikimas. Įstatymo projekte buvo siūloma įgalioti Vyriausybę patvirtinti potencialių pirkėjų nepatikimumo kriterijus, taip pat numatyti Turto fondo pareigą Vyriausybės nustatytais atvejais raštu kreiptis į kompetentingas institucijas dėl pirkėjų patikimumo. Artimiausiu metu šį projektą Vyriausybei turi pateikti Ūkio ministerija.

1.1.. Įvykdyta

1.2.  Iš dalies įvykdyta

Kai kurios institucijos  1.1 priemonę vykdė formaliai. Be to, STT priemonės įvykdymu laiko ne priemonėje numatytus veiksmus - institucijos, atsakingos už įvykdymą, siūlo tobulinti potencialių pirkėjų nepatikimumo kriterijų nustatymo tvarką , o šios priemonės tikslas yra nustatyti aiškius politikų sprendimų priėmimo kriterijus dėl valstybės ar savivaldybių turto naudojimo, valdymo ir disponavimo tokiu turtu, jų teigimu, jau realizuotas galiojančiuose teisės aktuose.

 Keltinas klausimas, ar iš tiesų išsemtos galimybės tobulinti reglamentavimą šioje srityje.

1.1. Specialiųjų tyrimų tarnyba

Finansų ministerija

VĮ Valstybės turto fondas

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija

Aplinkos ministerija

1.2. Teisingumo ministerija

2. Parengti Politinių partijų ir politinių organizacijų, Politinių partijų ir organizacijų finansavimo bei Politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatymų pakeitimo ir papildymo įstatymų bei kitų reikalingų teisės aktų projektus.

Sukurti veiksmingesnę ir skaidresnę politinių partijų finansavimo kontrolę.

Nustatyti atsakomybę už netiesioginį ar nuslėptą politinių partijų rėmimą.

Apibrėžti pagrindinius politinės korupcijos pasireiškimus, numatyti už tai teisines poveikio priemones.

Užtikrinti partijų finansų būklės skaidrumą, teisėtumą nustatyti partijų lėšų gavimo, tvarkymo bei panaudojimo buhalterinę apskaitą ir kiekvienos partijos iždininko ar jos vadovo asmeninę atsakomybę už finansinius pažeidimus.

Suderinti Politinių partijų ir politinių organizacijų, Politinių partijų ir organizacijų finansavimo ir Politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatymų nuostatas.

Atsižvelgti į Europos Tarybos Darbo grupės prieš korupciją (GMC) parengtas rekomendacijas dėl politinių partijų ir kampanijų finansavimo.

2003 m.

IV ketv.

Įvykdyta.

Vykdant Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2001 m. spalio 8 d. pavedimą Nr.26-8956 Teisingumo ministerijai kartu su Finansų ministerija, kitomis suinteresuotomis institucijomis sudaryti darbo grupę, kuri pagal atliktą Politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatymo veiksmingumo analizę parengtų naujų teisės aktų arba šiuo metu galiojančių teisės aktų pataisų projektus, teisingumo ministro 2001 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 245 buvo sudaryta darbo grupė. Šiai darbo grupei taip pat buvo pavestas Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių plano I skyriaus I skirsnio 2 punkte numatytų priemonių vykdymas. Darbo grupėje buvo nutarta sujungus Politinių partijų ir politinių organizacijų finansavimo įstatymą bei Politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatymą parengti Politinių partijų, politinių organizacijų bei politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo projektą ir įtvirtinti jame minėto įgyvendinimo priemonių plano I skyriaus I skirsnio 2 punkte numatytas nuostatas. Taip pat buvo nuspręsta iš Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo į rengiamą projektą perkelti nuostatas, reglamentuojančias politinių partijų lėšų gavimo šaltinius, ir nustatyti jų tvarkymo ir panaudojimo apskaitos tvarką. 

Šiuo metu Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo projektas yra pateiktas Seimui.

Lietuvos Respublikos Seimui 2003 m. liepos 4 d. nutarimu pakeitus Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos 6.3.2 punktą ir įgyvendinimo priemonių plano I skyriaus I skirsnio 2 priemonę (atsisakius draudimo juridiniams asmenims finansuoti partijas), buvo parengta Politinių partijų, politinių organizacijų bei politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo projekto nauja redakcija ir pateikta derinti suinteresuotoms institucijoms. Gavus esminių pastabų ir papildymų iš Finansų ministerijos ir STT, šiuo metu projektas atitinkamai koreguojamas ir bus pakartotinai derinamas su suinteresuotomis institucijomis.

Rengiant Lietuvos Respublikos politinių partijų, politinių organizacijų bei politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo projektą, paaiškėjo, kad galiojantys įstatymai nepakankamai reglamentuoja atsakomybę už politinės partijos finansinius pažeidimus, padarytus naudojant partijos lėšas ar kitą turtą. Įvertinusi suinteresuotų institucijų pateiktas pastabas ir atsižvelgdama į tai, kad nuostatos dėl baudų skyrimo turėtų būti išdėstytos Administracinių teisės pažeidimų kodekse, kaip specialiame įstatyme, reglamentuojančiame atsakomybės teisinius santykius, Teisingumo ministerija parengė Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo nauju 173²⁰ straipsniu projektą, kuriame numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos politinių partijų, politinių organizacijų bei politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimą. Šiuo metu projektas koreguojamas pagal suinteresuotų institucijų pateiktas pastabas

Įvykdyta

 Teisingumo ministerija priemonės įvykdymą grindžia parengtu Politinių partijų, politinių organizacijų bei politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo projektu bei

Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 173²⁰ straipsniu projektu, kuriame numatyta atsakomybė už Politinių partijų, politinių organizacijų bei politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimai (projektai dar yra derinami su institucijomis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seime pateiktas Seimo valdybos sudarytos darbo grupės parengtas Politinių partijų, politinių organizacijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo projektas.

Minimą Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą IXP-1704  (registruotas Seime 2002-06-14) Teisingumo ministerija parengė ne vykdydama Nacionalinę kovos su korupcija programą , o derindama nuostatas su CK.

Teisingumo ministerija

Finansų ministerija

Ūkio ministerija

Vyriausioji rinkimų komisija

Specialiųjų tyrimų tarnyba

PHARE ekspertas*

,,Transparecy International“ skyrius Lietuvoje*

4. Parengti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

Įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimus
(2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. gegužės 30 d.), patobulinti teisės aktus, siekiant panaikinti galimybę eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis.

2003 m.

III ketv.

Įvykdyta.

Vykdydamas Lietuvos Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimą, Seimas 2003 m. sausio 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86, 87 straipsnių papildymo bei pakeitimo ir įstatymo papildymo 88¹ straipsniu įstatymą, kuriame numatė apribojimus savivaldybės nariui kartu būti Seimo nariu ir nustatė kitas pareigas, kurios nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis (tarp jų – apskrities viršininko ir jo pavaduotojo ir kt.). Šis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimas išsprendė buvimo vienu metu savivaldybės tarybos nariu ir Seimo nariu nesuderinamumo problemą. Atsižvelgiant į tai, buvo nuspręsta nebeteikti Seimo rinkimų įstatymo pakeitimų ir Seimas 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1696 tik patikslino šios priemonės ir Nacionalinės kovos su korupcija programos 6.3.4 punkto turinį. Kadangi priemonės turinys buvo tikslinamas, kartu buvo pakoreguotas ir įvykdymo terminas. Apie šios priemonės įvykdymą Teisingumo ministerija 2003 m. spalio 21 d. raštu Nr. 03-01-05-4977 jau buvo informavusi STT, taip pat informuota ir Seimo Antikorupcijos komisija.

Atsakingos institucijos šios priemonės neįvykdė.

Nors ši priemonė patikslinta Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1696, STT ir TM teigė, kad buvo nuspręsta nebeteikti  Seimo rinkimų įstatymo pakeitimų,  nes apribojimai savivaldybės tarybos nariui buvo nustatyti 2003-01-28 priimtame Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86, 87 straipsnių papildymo bei pakeitimo ir įstatymo papildymo 88¹ straipsniu įstatyme.

Šią priemonę įgyvendino ne atsakingos institucijos, o  Seimo VVSK pirmininkas P.Popovas, kuris, realizuodamas Konstitucinio teismo nutarimus,  2004-02-27 įregistravo Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 35, 86, 88(1) straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. IXP-3277, kuriuo papildytas pareigų, nesuderinamų su  savivaldybės tarybos nario pareigomis, sąrašas.

Teisingumo ministerija

Vyriausioji rinkimų komisija

ANTRASIS SKIRSNIS. ADMINISTRACINĖS KORUPCIJOS RIBOJIMAS

1.VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO SRITYJE:

1.1. Parengti Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir kitus reikalingus jo lydimuosius teisės aktų projektus.

Nustatyti sprendimų, įforminamų įstatymais, Vyriausybės nutarimais, ministerijų ir kitais viešojo administravimo institucijų teisės aktais, rengimo, derinimo, alternatyvų ir sprendimų poveikio vertinimo tvarką.

Sukurti teisės aktų ir jų projektų antikorupcinio vertinimo sistemą ir užtikrinti nuoseklų Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo nuostatų įgyvendinimą teisėkūros procese, suderinti juos su ES teisės aktais.

Nustatyti teisės aktų rengimo konkursų skelbimą ir atitinkamos srities ekspertų (specialistų) pasitelkimą.

Įtraukti nevyriausybines organizacijas į teisėkūros procesą.

Nustatyti verslo atstovų, susijusių su būsimų teisės aktų vykdymu, dalyvavimą rengiant šiuos teisės aktus.

Sistemingai vykdyti verslą reglamentuojančių įstatymų lydimųjų aktų reviziją, nustatyti šių teisės aktų rengimo, dalyvaujant nevyriausybinių organizacijų atstovams, ir patvirtinimo tvarką.

Tobulinti teisėkūros procesą siekiant išvengti korupcinės įtakos rengiant ir priimant teisės aktus.

Užtikrinti Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo nuostatų įgyvendinimą teisėkūroje.

2003 m.

III ketv.

Per 6 mėn. nuo Teisėkū

ros tobuli

nimo metmenų Seime patirti

nimo

Įvykdyta.

Šios priemonės įvykdymas yra tiesiogiai susijęs su Teisėkūros tobulinimo metmenų priėmimu, o juos Seimas pagal Seimo VII (rudens) sesijos darbų programą buvo numatęs svarstyti 2003 m. gruodžio mėnesį. Teisėkūros tobulinimo metmenų pagrindiniai tikslai – apibendrinus pagrindines spręstinas problemas, pasiūlyti, kaip patobulinti teisėkūros procesą, nurodyti galimas teisėkūros tobulinimo kryptis. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu patvirtinti Teisėkūros tobulinimo metmenys turėtų tapti pagrindiniu ir principiniu teisės aktu, skirtu visiems teisėkūros subjektams. Siūlymai, kaip tobulinti teisėkūros procesą, parengti atsižvelgiant į šio proceso nuoseklumą ir poreikį sukurti kokybiškus teisės aktus, remiantis nacionalinės teisėkūros analize ir įvairių užsienio valstybių teisėkūros patirtimi. Konkretūs pasiūlymai pateikiami atsižvelgiant į nacionalinį teisinį reguliavimą, teisėkūrą.

Atsižvelgiant į Teisėkūros tobulinimo metmenų tikslus, taip pat įvertinant tai, kad daugelio teisėkūrą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos turėtų būti pakeistos tik po to, kai Seimas patvirtins metmenis, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo pakeitimo projektas, taip pat kiti teisės aktų projektai bus rengiami Seimui patvirtinus minėtus metmenis. Užsitęsus Teisėkūros tobulinimo metmenų projekto svarstymui Seimo komitetuose, Teisingumo ministerija parengė ir pateikė Seimui nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą. Projekte siūloma perkelti Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių plane I skyriaus antrojo skirsnio 1.1 punkte numatytos priemonės įvykdymo terminą, numatant vietoj 2003 m. III ketv. minėtą priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo Teisėkūros tobulinimo metmenų Seime patvirtinimo, kadangi kartu su Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo pakeitimo projektu, sudarius darbo grupę, dar reikės parengti apie 10 lydimųjų teisės aktų projektų. Minėtas projektas 2003 m. gruodžio 16 d. buvo pateiktas Seimui svarstyti, apsvarstytas Teisės ir teisėtvarkos bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetuose ir jam pritarta

Nevertinta

Seimo 2004 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. IX-2010 pakeistas šio priemonės įvykdymo laikas – ji  turi būti įvykdyta per 6 mėnesius nuo Teisėkūros tobulinimo metmenų Seime patvirtinimo, todėl vertinant Programos įgyvendinimą į šią priemonę turi būti neatsižvelgiama (STT nurodė, kad priemonė įvykdyta, iš tiesų ji nustatytu laiku nebuvo įvykdyta dėl pateisinamų priežasčių).

Teisingumo ministerija

Vidaus reikalų ministerija

Specialiųjų tyrimų tarnyba

Ūkio ministerija

PHARE ekspertas*

1.7. Parengti viešųjų paslaugų teikimo supaprastinimo priemonių planą.

Mažinti viešųjų paslaugų (leidimų, kvotų, prekių ir paslaugų sertifikavimo ir pan.) teikimą valstybiniame sektoriuje, atsisakant ministerijoms nebūdingų valstybinio valdymo funkcijų, plačiau priskirti šių paslaugų teikimo funkcijas nevyriausybinėms organizacijoms ir subalansuoti jų atsakomybę už netinkamą pareigų atlikimą.

Kuo labiau supaprastinti viešųjų paslaugų (leidimų, kvotų, ūkio subjektų steigimo ir nuosavybės registravimo, prekių bei paslaugų sertifikavimo ir pan.) teikimą.

2003 m.

IV ketv.

Įvykdyta.

 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. gruodžio 2 d. priėmė nutarimą Nr. 1499 ,,Dėl Viešųjų paslaugų teikimo supaprastinimo priemonių  2004–2007 metų plano patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 114-5136).

Įvykdyta

Ūkio ministerija

Aplinkos ministerija

Finansų ministerija

Vidaus reikalų ministerija

PHARE ekspertas*

Susisiekimo ministerija

Žemės ūkio ministerija

Teisingumo ministerija

1.8. Parengti teisės akto dėl rizikingų įmonių, dalyvaujančių viešuosiuose pirkimuose ar įsigyjančių valstybės arba savivaldybių turtą, vertinimo sistemos sudarymo ir sistemos duomenų naudojimo tvarkos projektą.

Sukurti informacijos apie rizikingas įmones sistemą.

Sukurti skaidrią įmonių, įstaigų ir organizacijų, dalyvaujančių viešuosiuose pirkimuose ar įsigyjančių valstybės arba savivaldybių turtą, rizikingumo vertinimo sistemą, pagrįstą aiškiais ir visuotinai taikomais kriterijais. Naudotis tokios sistemos duomenimis turi vykdomosios valdžios institucijos, priimančios dėl minėtų subjektų tam tikrus sprendimus (pvz., dėl viešojo pirkimo, valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo ir pan.).

2003 m.

IV ketv.

Įvykdyta.

Siekdama užtikrinti privatizuojamus objektus įsigyjančių pirkėjų patikimumą, Ūkio ministerija kartu su kitomis institucijomis visapusiškai išnagrinėjo šią problemą ir 2003 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. (13.6-25)-3-6488 pateikė Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1502 „Dėl Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo konkurso būdu nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. 443 „Dėl Įmonių, kurios yra svarbūs infrastruktūros ar dominuojantys ūkio šakos objektai, akcijų privatizavimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 113 „Dėl Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 501 „Dėl Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo nuomos su išsipirkimu būdu nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ ir „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1503 „Dėl Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektus (kopijos pridedamos). Pateiktuose Vyriausybės nutarimų projektuose siūloma nustatyti konkrečius potencialių pirkėjų, dalyvaujančių privatizuojant valstybės ir savivaldybių turtą, patikimumo kriterijus ir informacijos ar išvadų iš atitinkamų valstybės institucijų pagal jų kompetenciją surinkimo, įvertinimo bei sprendimų priėmimo tvarką. Pagal Vyriausybės nutarimų projektuose nurodytus patikimumo kriterijus privatizavimo metu bus vertinamos ne tik įmonės, įsigyjančios privatizuojamą turtą, bet visi fiziniai ir juridiniai asmenys (ar asmenų grupių nariai), įsigyjantys tokį turtą viešo konkurso būdu, bei fiziniai ir juridiniai asmenys (ar asmenų grupių nariai), įsigyjantys turtą viešų aukcionų, tiesioginių derybų ir nuomos su išsipirkimu būdais, kai privatizavimo objekto pradinė pardavimo kaina yra ne mažesnė kaip 500 tūkst. Lt. Be to, atitinkamos valstybės institucijos galės savo iniciatyva pateikti išvadas Turto fondui dėl kiekvieno privatizavimo objekto potencialių pirkėjų nepatikimumo. Priėmus minėtus Vyriausybės nutarimus privatizavimo klausimais bus mažiausiomis sąnaudomis pasiektas priemonės keliamas tikslas – sukurti skaidrią įmonių, įstaigų ir organizacijų, įsigyjančių privatizuojamą turtą, rizikingumo vertinimo sistemą, pagrįstą aiškiais ir visuotinai taikomais kriterijais. Vyriausybės nutarimų projektuose siūloma konkrečiais potencialių pirkėjų patikimumo kriterijais besiremianti vertinimo sistema yra ekonomiška ir efektyvi. Ji apims ne tik įmones, bet ir kitus juridinius asmenis, taip pat fizinius asmenis, ketinančius įsigyti valstybės ir savivaldybės turtą. Be to, labai svarbu tai, kad pagal siūlomus pakeitimus informacija apie potencialių pirkėjų patikimumą bus maksimaliai priartinta prie privatizavimo momento. Be to, nuo 2003 m. kovo 1 d. įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo nauja redakcija (2003 m. gruodžio 3 d. Nr. IX-1217). Šio įstatymo 28, 29, 30, 31, 32 straipsniuose nustatyti tiekėjų kvalifikacijos patikrinimo reikalavimai ir sąlygos, ribojančios tiekėjų dalyvavimą pirkime bei teisiniai, ekonominiai, finansiniai ir techninio pajėgumo reikalavimai. Įgyvendindama Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, Viešųjų pirkimų tarnyba parengė Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodines rekomendacijas, kurios suderintos su atitinkamomis institucijomis ir patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. IS-100 „Dėl Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 103-4623). Šių rekomendacijų tikslas – padėti perkančiosioms organizacijoms išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus tinkamai įvykdyti pirkimo sąlygas. Rekomendacijose nustatyti kvalifikaciniai kriterijai, siūlomos tų kriterijų reikšmės, pateikta tiekėjų kvalifikacijos lyginimo tarpusavyje apskaičiavimo metodika. Šiose rekomendacijose yra įvardytos ir sąlygos, ribojančios tiekėjų dalyvavimą pirkime, nurodyti tiekėjų techninį pajėgumą apibūdinantys kriterijai, aplinkosaugos ir kokybės reikalavimai, taip pat nurodyti dokumentai, kurių perkančioji organizacija gali prašyti tiekėjų, kad šie įrodytų kvalifikacijos atitiktį keliamiems reikalavimams. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymu, šiomis rekomendacijomis ir atsižvelgdama į pirkimo pobūdį konkretaus pirkimo atveju, pirkimo dokumentuose turi nurodyti atitinkamus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus. Be to, jau minėto 2003 m. lapkričio 5 d. pasitarimo, vykusio Ūkio ministerijoje, dalyvių nuomone, minėtuose teisės aktuose nustatyti tiekėjų kvalifikacijos kriterijai suteiks galimybę perkančiosioms organizacijoms įvertinti riziką ir atsirinkti ūkio subjektus, sugebančius įvykdyti pirkimo sutartį. Šiame pasitarime buvo pritarta daugumos nuomonei, kad rengti papildomą teisės aktą nėra tikslinga

Iš dalies įvykdyta

Ūkio ministerija ir STT priemonės įvykdymu laiko ne priemonėje numatytus veiksmus.

Priemonės tikslas buvo sukurti informacijos apie rizikingas įmones sistemą, kurios  duomenimis galėtų naudotis vykdomosios valdžios institucijos.

Atsakingos institucijos nusprendė, kad priemonės tikslai pasiekti kitu būdu, rengti numatytą teisės aktą netikslinga, pateikė informaciją apie potencialių pirkėjų ir tiekėjų patikimumo vertinimo reglamentavimą.

Manydamos, kad įgyvendinti numatytą priemonę nėra tikslinga arba reikėtų patikslinti šią priemonę, atsakingos institucijos turėjo inicijuoti programos pakeitimą.

Ūkio ministerija

Finansų ministerija

Teisingumo ministerija

Žemės ūkio ministerija

Aplinkos apsaugos ministerija

Specialiųjų tyrimų tarnyba

VĮ Valstybės turto fondas

Viešųjų pirkimų tarnyba prie LR Vyriausybės

Pramonininkų konfederacija*

Pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacija*

Verslininkų darbdavių konfederacija*

PHARE ekspertas*

1.13. Parengti atitinkamus teisės aktų dėl Nacionalinės audito sistemos projektus.

Užtikrinti valstybės ir savivaldybių institucijų nepriklausomų vidaus ir išorės audito tarnybų plėtojimą.

Sukurti vientisą nacionalinę audito sistemą.

Nustatyti vidaus audito tarnybų vadovų skyrimo ir atleidimo tvarką.

Užtikrinti auditorių pirmenybinę konsultavimo funkciją.

Išplėtoti nepriklausomas valstybės ir savivaldybių institucijų vidaus ir išorės audito tarnybas – sukurti nacionalinę audito sistemą, užtikrinti, kad vidaus audito tarnybų vadovai būtų priimami į darbą ir atleidžiami iš jo vadovaujantis numatomos įsteigti Nacionalinės vidaus audito agentūros nustatytais kriterijais (reikalavimais).

2003 m.

III ketv.

Įvykdyta.

Vykdant šią priemonę, Seimo valdybos 2001-10-15 sprendimu Nr. 521 „Dėl darbo grupės sudarymo“ valstybės kontrolės darbuotojai buvo įraukti į darbo grupę Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo projekto bei valstybinio audito koncepcijos projektui parengti.

Valstybės kontrolės iniciatyva buvo glaudžiai bendradarbiaujama rengiant Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo projektą su Finansų ministerijos specialistais bei Europos Komisijos Generalinio biudžeto direktorato atsakingais administratoriais.

2002 m. gruodžio 10 d. priimtas Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas (įsigaliojo nuo 2003-01-01). Šiuo įstatymu išsprendžiamos Nacionalinės kovos su korupcija programoje numatytos uždaviniai:

- „užtikrinti valstybės ir savivaldybių institucijų nepriklausomo vidaus ir išorės audito tarnybų plėtojimą“ – VKVAĮ 6 straipsnis ir 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas nustato, kad vidaus audito funkcija nuo 2004-01-01 turi būti įsteigta ir savivaldybių sektoriuje;

- „nustatyti vidaus audito tarnybų vadovų skyrimo ir atleidimo tvarką“ – VKVAĮ 7 straipsnio 5 dalis ir 8 straipsnio 2 dalis nustato papildomas sąlygas dėl vidaus audito tarnybų vadovų priėmimo ir atleidimo tvarkos;

- „užtikrinti auditorių konsultavimo funkciją“ – VKVAĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad Finansų ministerija metodiškai vadovauja finansų kontrolės ir vidaus audito klausimams;

- „išplėtoti nepriklausomas valstybės ir savivaldybių institucijų vidaus audito tarnybas“ – VKVAĮ 7 straipsnis yra skirtas vidaus audito tarnybų veiklos nepriklausomumui užtikrinti.

Valstybės kontrolė  parengė ir 2003-05-19 raštu Nr. S-(19-1.9)-871 „Dėl valstybinio audito koncepcijos projekto“ Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pateikė koncepciją, kurios nuostatomis siekiama sukurti vientisą nacionalinę audito sistemą. Šios koncepcijos pagrindu iš dalies parengtas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo straipsnių pakeitimo ir papildymo keturioliktuoju skirsniu įstatymo projektas. Jį priėmus bus iš esmės užtikrintas ir savivaldybės institucijų vidaus ir išorės audito tarnybų nepriklausomumas ir sukurta vientisa nacionalinio audito sistema.

Įvykdyta

Valstybės kontrolė šios priemonės įvykdymą grindžia Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo priėmimu, Valstybinio audito koncepcijos projekto, kuris pateiktas Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, parengimu.

Atsakingos institucijos informavo, kad nenumatoma steigti Nacionalinės vidaus audito agentūros, todėl keičiant programą reikėtų patikslinti priemonės 5 tikslą .

Valstybės kontrolė

Finansų ministerija

Audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas

PHARE ekspertas*

1.14. Išanalizavus valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, parengti teisės aktų, numatančių asmenų, pranešusių apie teisės pažeidimus valstybės ir savivaldybių institucijose, apsaugą nuo susidorojimo administracinėmis priemonėmis, projektus.

Sukurti veiksmingą asmenų, pranešusių apie teisės pažeidimus tarnyboje, apsaugos nuo susidorojimo administracinėmis priemonėmis sistemą.

2003 m.

IV ketv.

Įvykdyta.

Padedant Didžiosios Britanijos ekspertams STT parengė Lietuvos Respublikos pareiškėjų apsaugos nuo susidorojimo administravimo priemonėmis ir per darbo santykius įstatymo projektą, kuris pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui. Šis projektas įtvirtina nuostatas, kurios apsaugotų darbuotojo ar kito asmens, pranešusio apie korupcijos faktus valstybės institucijai, teisėsaugos institucijai interesus, suteiktų garantijas ir paskatintų iškelti korupcijos ir kitų pažeidimų faktus į viešumą, nebijant vėliau dėl to patirti neigiamų padarinių iš darbdavio ar institucijos, kurioje jis dirba. 2003 m. gruodžio 1 d. Seimo valdyba atsižvelgdama į Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymą priėmė sprendimą Nr. 1867 „Dėl darbo grupės Pareiškėjų apsaugos nuo susidorojimo administravimo priemonėmis ir per darbo santykius įstatymo projektui sudarymo“ ir pavedė darbo grupei parengti projektą ir jo lydimuosius teisės aktus iki 2004 m. kovo 1 d.

Įvykdyta

STT parengė numatytą projektą, tačiau tobulintiną teisiniu požiūriu. Seimo valdyba sudarė darbo grupę Pareiškėjų apsaugos nuo susidorojimo administravimo priemonėmis įstatymo projektui ir jo lydimiesiems aktams parengti. Galima būtų laikyti šią priemonę įvykdyta, bet reikia atkreipti STT dėmesį į tai, kad  priemone siekta apsaugoti asmenis, pranešusius apie teisės pažeidimus valstybės ir savivaldybių institucijose.

Specialiųjų tyrimų tarnyba

Vidaus reikalų ministerija

Teisingumo ministerija

PHARE ekspertas*

1.17. Išnagrinėti valstybės tarnautojų sprendimų priėmimo ir apskundimo tvarką nustatančius teisės aktus ir parengti atitinkamus teisės aktų projektus.

Pagreitinti valstybės tarnautojų sprendimų priėmimą.

Sumažinti korupcinę riziką priimant sprendimus, pvz., teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnų priimami sprendimai dėl baudų skyrimo už teisės pažeidimus.

Užtikrinti, kad kai kurių sprendimų (ypač strateginių, rengiamų kolegialiai), kuriuos priima įvairūs valstybės tarnautojai ar institucijos, autoriai būtų žinomi visuomenei.

2003 m.

III ketv.

Iš dalies įvykdyta.

Priėmus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2, 4, 9, 14, 15, 16, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (Žin., 2003, Nr. 73-3358) nustatyta griežtesnė tarnybinė atsakomybė už valstybės tarnautojų neteisėtų sprendimų priėmimą; galima tikėtis, kad bus pasiekti ir atitinkami prevencinio pobūdžio tikslai. Šiam įstatymui įgyvendinti parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos“ pakeitimo projektas, kuris buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtas 2003 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1422.

Šiuose teisės aktuose neatspindimas priemonės tikslas „Pagreitinti valstybės tarnautojų sprendimų priėmimą“.

Siekdama sumažinti teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnų priimamų sprendimų dėl baudų skyrimo už teisės pažeidimus korupcinę riziką, Vidaus reikalų ministerija pateikė pasiūlymus Teisingumo ministerijai. Teisingumo ministerijoje sudarytai darbo grupei naujam Administracinių teisės pažeidimų kodekso projektui rengti buvo siūloma atitinkamai papildyti naujo Administracinių teisės pažeidimų kodekso projektą, siekiant apriboti valstybės tarnautojų diskreciją ir nepalikti galimybės valstybės tarnautojams priimti sprendimą skirti baudą. Taip pat siūlyta pareigūnams, skiriantiems baudą už administracinį teisės pažeidimą, nepalikti alternatyvos skirti mažesnę ar didesnę baudą. Šias funkcijas siūlyta palikti tik teismui. Teisingumo ministerija atmetė šiuos pasiūlymus motyvuodama, kad šiuo metu teismų sistema nepajėgi įgyvendinti šių pasiūlymų. Todėl darytina išvada, kad šis programos tikslas yra įvykdytas ne iki galo.Liko neįgyvendintas šios priemonės III tikslas.

Neįvykdyta

Neįvykdyti priemonės tikslai.

Vidaus reikalų ministerija priemonės įvykdymą grindžia teisės aktais, kurie reguliuoja kitus santykius (nors jie ir vertintini pozityviai) ir neatspindi šios priemonės tikslų., tačiau posėdyje informavo, kad priemonė vykdoma, nors ir pavėluotai.

Atkreiptinas dėmesys, kad vykdančios institucijos suprato 3 tikslo įgyvendinimą tik kaip teisės aktų projektų rengėjų pavardžių viešinimą.

Vidaus reikalų ministerija

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Teisingumo ministerija

Specialiųjų tyrimų tarnyba

Lietuvos savivaldybių asociacija*

PHARE ekspertas*

2. MOKESČIŲ IR MUITŲ SRITYJE:

2.1. Parengti Gyventojų turto ir piniginių lėšų vienkartinio deklaravimo įstatymo projektą.

Sudaryti išsamią informacinę bazę apie nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų turimą turtą ir pinigines lėšas, siekiant šią informaciją panaudoti mokesčių administravimo bei kitais tikslais, susijusiais su teisine pagalba, socialine parama, kandidatavimu į renkamas pareigas, asmenimis, įtariamais arba kaltinamais nusikaltimo padarymu.

2003 m.

III ketv.

Įvykdyta.

Parengtas Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo projektas, kurį Seimas priėmė 2003 m. gruodžio 18 d. (Žin., 2003, Nr. 123-5582).

Įvykdyta

Finansų ministerija

2.4. Užbaigti įdiegti informacines sistemas Muitinės departamente prie Finansų ministerijos ir Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Finansų ministerijos.

2.4.1. Užbaigti įdiegti informacines sąsajas ir infrastruktūrą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir Lietuvos muitinėje informacijos mainams su Europos Komisija ir Europos Sąjungos valstybėmis.

Didinti mokesčių administravimo srities veiksmingumą.

Užtikrinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos informacinių sistemų integralumą ir sąsajas su Europos Sąjunga.

2002–2003 m.

Iki įstojimo į Europos Sąjungą

Įvykdyta.

Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Lietuvos muitinės informacinių sistemų tinkamas įdiegimas ir sąsajos su Europos Sąjungoje naudojamomis informacinėmis sistemomis bei atitiktis Europos Sąjungos standartams yra Lietuvos narystės Europos Sąjungoje sąlyga. Atsižvelgiant į tai, šios priemonės įgyvendinimas yra kontroliuojamas Europos Sąjungos pareigūnų ir vykdomas griežtai pagal nustatytus darbų grafikus.

Muitinės informacinių sistemų įdiegimo darbų grafikas nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl priemonių integruotos muitinės informacinės sistemos dalims, būtinoms integracijai į Europos Sąjungą, įdiegti plano patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 15-456; 2003, Nr. 19-823).

Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinių sistemų įdiegimo darbų grafikas nustatytas Valstybinės mokesčių inspekcijos 2004–2006 metų strategijoje ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2003 m. gruodžio 1 d. įsakyme Nr. V-308 „Dėl Lietuvos mokesčių informacinės sistemos parengimo informacijos mainams su Europos Sąjunga 2003 m. spalio 29 d. sutarties Nr. Europeaid/114918/d/sv/lt vykdymo“.

Įdiegta integruota muitinės informacinė ir muitinės deklaracijų apdorojimo sistema ASYCUDA (Vyriausybės 2003-02-13 nutarimas Nr. 243 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-02-13 nutarimo Nr. 167 „Dėl Priemonių integruotai muitinės informacinei sistemai įdiegti plano patvirtinimo“ pakeitimo“.

2.4 Įvykdyta

Muitinės departamentas informavo apie atliktus darbus, o

 FM išvardijo teisės aktus, nustatančius sistemų įdiegimo terminus, tačiau neatsakė į klausimą, ar baigė įdiegti 2.4 p. numatytas informacines sistemas.

Posėdyje informavo, kad priemonė tęstinė, sistemos diegiamos Vyriausybės nustatytais terminais, todėl turėtų būti patikslintas priemonės įvykdymo laikas.

2.4.1. Nevertinta, nes nesibaigė priemonės įvykdymo terminaS

2.4 Finansų ministerija

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos

2.4.1 Finansų ministerija

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos

2.7. Įrengti mobiliąsias rentgeno kontrolės sistemas pagrindiniuose valstybės sienos kirtimo postuose.

Muitinės techninėmis priemonėmis padidinti neteisėtų veiksmų riziką.

2002–2003 m.

Iš  dalies įvykdyta.

Muitinės departamento direktoriaus 2003 m. rugpjūčio 27 d.  įsakymu Nr. 1B-754 patvirtintas Muitinės kriminalinės tarnybos turimų mobiliųjų rentgeno kontrolės sistemų perdavimas teritorinėms muitinėms – trys mobiliosios sistemos „SilhoutteScan“ perduotos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos teritorinėms muitinėms ir įsteigti atitinkami etatai  (pakeistas Muitinės departamento direktoriaus 2003-07-28 įsakymu Nr. 1B-760). Kaip informavo Muitinės departamentas, – rentgeno sistemų papildomai bus perkama 2004 metais.

Iš dalies įvykdyta.

Muitinės departamentas informavo, kad naudoja 4 mobiliąsias rentgeno kontrolės sistemas (3 skirtos krovininiams automobiliams ir konteineriams, 1 keleivių bagažui tikrinti), kurių vietos parenkamos atsižvelgiant į prekių srautus, turimą informaciją ir rizikos veiksnius.

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos

Finansų ministerija

2.8. Įgyvendinti Vyriausybės įsipareigojimus, prisiimtus Muitų sąjungos derybinėje pozicijoje dėl tranzito procedūrų.

Diferencijuoti tranzito procedūras, supaprastinti procedūrų taikymo reglamentavimą.

Vyriausybės 2000-10-30 nutarime

Nr. 1289 numaty

tais terminais

Vykdoma.

Parengti  šie Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1610 „Dėl Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo projektai:

Vyriausybės 2002 m. liepos 15 d. nutarimas Nr. 1135;

Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimas Nr. 1883;

Vyriausybės 2002 m. gruodžio 12 d. nutarimas Nr. 1958;

Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 2032;

Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimas Nr. 1958;

Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 8 d. nutarimas Nr. 1000.

Nevertinama (pagal Muitų sąjungos teisės aktų derinimo plane, patvirtintame minėtu nutarimu,  nustatytus terminus priemonės turėjo būti įvykdytos iki 2003 m.)

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos

Finansų ministerija

4. SVEIKATOS APSAUGOS SRITYJE:

4.1. Išnagrinėti lėšų, reikalingų amortizacinio atskaitymo ir dalies centralizuotų pirkimų įtraukimo į paslaugų įkainius metodikos projekto rengimui ir jos įgyvendinimui, poreikį, ir esant būtinybei parengti amortizacinio atskaitymo ir dalies centralizuotų pirkimų įtraukimo į paslaugų įkainius metodikos projektą.

Užtikrinti centralizuotų pirkimų įtraukimo į paslaugų įkainius metodikos įdiegimą.

2003 m.

III–IV ketv.

Neįvykdyta.

Neįvykdyta.

Informuodama apie priemonės vykdymą FM teigė, kad SAM rengia amortizacinių atskaitymų ir dalies centralizuotų pirkimų įtraukimo į paslaugų įkainius projektą, SAM teigė, kad projekto rengimas užtruko dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 36 str. pakeitimo įstatymo projekto svarstymo, o 2004-03-15 FM informavo, kad rengti metodiką netikslinga.

Finansų ministerija

Sveikatos apsaugos ministerija

Valstybinė ligonių kasa

4.4. Parengti sveikatos sistemą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimo ir papildymo projektus.

Suderinti sveikatos sistemą reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus su Civiliniu kodeksu, Viešojo administravimo įstatymu, siekiant išvengti teisinių korupcijos sąlygų.

2003 m.

IV ketv.

Įvykdyta.

Parengtas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos gydytojo medicinos praktikos įstatymo projektas, nustatantis gydytojo profesinės kvalifikacijos  kėlimo sąlygas, gydytojo teisės verstis medicinos praktika įgijimo, įgyvendinimo ir praradimo sąlygas, gydytojo pagrindines profesines teises, pareigas ir atsakomybę. Įstatymas skirtas užtikrinti ES teisės aktų dėl gydytojų rengimo ir medicinos praktikos taikymą.

 Taip pat Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas dalyvauja Seimo valdybos nutarimu patvirtintoje darbo grupėje, kuri rengia naujos redakcijos Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projektą.

Įvykdyta

Keltinas klausimas, ar tikrai visi sveikatos sistemą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai yra suderinti su Civiliniu kodeksu ir Viešojo administravimo įstatymu, ar trūko tik patobulinti paminėtus įstatymus.

Sveikatos apsaugos ministerija

PHARE ekspertas*

4.6. Sudaryti ligų, medicinos priemonių ir vaistų, kurie bus įtraukti į ligos ambulatorinio gydymo standartus, sąrašų projektą bei parengti jų kompensavimo metodikos projektą. Parengti Ortopedijos technikos kompensavimo tvarkos projektą.

Pertvarkyti ligų, medicinos priemonių ir vaistų, kurie įtrauktini į ligos ambulatorinį gydymą, nustatymo ir kompensavimo tvarką, panaikinant sąlygas korupcijai.

2003 m.

IV ketv.

Iš dalies įvykdyta.

Priimtas sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 14 d. įsakymas Nr. 422 „Dėl Ligų diagnostikos bei Ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, metodikų patvirtinimo“. Parengta 11 Ligų diagnostikos bei Ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, metodikų projektų, kurie pateikti Privalomojo sveikatos draudimo tarybai, o ji minėtus projektus pateikė Valstybinei ligonių kasai – atlikti ekonominį vertinimą.

Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Paramos ortopedijos technikos priemonėms įsigyti teikimo tvarkos“ projektą pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatyta parengti 2003 m. IV ketvirtį, kadangi jis įsigalios nuo 2004 m. sausio 1 d.

Iš dalies įvykdyta

Kadangi parengta tik 11 ligų projektų, priemonė laikoma įvykdyta iš dalies

Sveikatos apsaugos ministerija

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Valstybinė ligonių kasa

PHARE ekspertas*

5. TEISĖSAUGOS IR TEISINGUMO INSTITUCIJŲ SRITYJE:

5.4. Nustatyti korupcijos pasireiškimo didelės tikimybės sritis ir teisės aktuose nustatyta tvarka informaciją pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai.

  Nustatyti korupcijos pasireiškimo didelės tikimybės sritis visose Vidaus reikalų ministerijos valdymo srityse esančiose institucijose ir įstaigose.

  Nustatyti korupcijos pasireiškimo didelės tikimybės sritis visose Teisingumo ministerijos valdymo srityse esančiose institucijose ir įstaigose.

  Nustatyti korupcijos pasireiškimo didelės tikimybės sritis Nacionalinėje teismų administracijoje.

2003 m.

III–IV ketv.

2003 m.

III–IV ketv.

2003 m.

III–IV ketv.

Įvykdyta.

2003 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 1D-5209-(12) STT buvo pateikta išvada dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities institucijų ir įstaigų veiklos srityje bei šią išvadą pagrindžiantys dokumentai.

Įvykdyta.

Vykdant šią priemonę buvo užklaustos visos Teisingumo ministerijos valdymo srityje esančios institucijos ir įstaigos, kurios vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 1601 „Dėl Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos patvirtinimo“ 6 punkto kriterijais, pateikė Teisingumo ministerijai informaciją.

Vadovaujantis Teisingumo ministerijos valdymo srityje esančių institucijų ir įstaigų bei kitų ministerijos struktūrinių padalinių, taip pat  STTgauta informacija apie nustatytus korupcijos pasireiškimo ar kitus pareigūnų piktnaudžiavimo viešąja tarnyba, siekiant asmeninės naudos, atvejus, buvo atliktas korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas.

Išvada dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės 2003 m. gruodžio 24 d. raštu Nr. 03-02-6006  pateikta STT.

Iš dalies įvykdyta.

Kaip informavo Nacionalinė teismų administracija, joje nėra galimybės pasireikšti korupcijai, nes ji yra teismų savivaldos institucijas (Visuotinį teisėjų susirinkimą, Teismų tarybą, Teisėjų garbės teismą) aptarnaujanti ir jų funkcijas įgyvendinti padedanti biudžetinė įstaiga, kuri savo veikloje vadovaujasi Teismų įstatymu, kitais įstatymais ir Nacionalinės teismų administracijos nuostatais. Tačiau pastebėtina, kad išvada dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės surašyta nesivadovaujant Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2003m. liepos 15d. įsakymu Nr. 121 „Dėl išvados dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės formos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 77-3551) ir ją pagrindžiantys dokumentai nepateikti.

Įvykdyta

Įvykdyta

Iš dalies įvykdyta

Galimai įstatymų leidėjas netinkamai suformulavo šios priemonės tikslą

Institucijos pateikė STT išvadas dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės, tik NTA netinkamai parengė išvadą.

Vidaus reikalų ministerija

Teisingumo ministerija

Nacionalinė teismų administracija

6. TARPTAUTINIO BENDRADARBIAVIMO SRITYJE:

6.2. Parengti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl 1997 m. EBPO konvencijos dėl kovos su užsienio valstybių pareigūnų kyšininkavimu tarptautiniuose verslo sandoriuose ratifikavimo“ projektą.

Suderinti Lietuvos teisės aktus su Europos Sąjungos teisės aktais pagal tarptautinių organizacijų bei institucijų priimtus standartus ir praktiką.

Plėtoti tarptautinės korupcijos prevenciją. Siekti tapti EBP organizacijos arba darbo grupės dėl kyšininkavimo tarptautiniuose verslo sandoriuose nare.

Lietuvai

tapus EBPO arba darbo grupės nare

Vykdoma.

Šios priemonės įgyvendinimas yra siejamas su Lietuvos Respublikos naryste EBPO arba su Lietuvos Respublikos dalyvavimu šios organizacijos antikorupcinėje darbo grupėje. Teisingumo ministerija inicijavo Lietuvos Respublikos įstojimo į darbo grupę procesą, buvo pateiktas oficialus prašymas priimti Lietuvos Respubliką į šią darbo grupę, tačiau valstybės –darbo grupės dalyvės - šiam prašymui nepritarė.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublika nėra nei EBPO, nei antikorupcinės grupės nare, ši priemonė negali būti įvykdyta dėl objektyvių priežasčių.

Nevertinta,

nes nesuėjo įvykdymo laikas

Keltinas klausimas, dėl kokių priežasčių Lietuva nepriimta į minėtą darbo grupę

Teisingumo ministerija

6.3. Parengti atitinkamus teisės aktus dėl pasirengimo narystei Europole.

Sudaryti sąlygas Lietuvos teisėsaugos institucijoms dalyvauti Europolo projekte.

2003 m.

IV ketv.

Įvykdyta.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1562 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą su prašymu pateikti Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti 2003 m. spalio 30 d. Vilniuje pasirašytą Lietuvos Respublikos ir Europos policijos biuro bendradarbiavimo susitarimą. Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. gruodžio 12 d. dekretu Nr. 313 minėtas susitarimas pateiktas ratifikuoti Lietuvos Respublikos Seimui.

Įvykdyta

2004-01-15 priimtas Įstatymas dėl Lietuvos Respublikos ir Europos policijos biuro bendradarbiavimo susitarimo ratifikavimo. 

Vidaus reikalų ministerija

Teisingumo ministerija

Specialiųjų tyrimų tarnyba

6.4. Dalyvauti tarptautinių antikorupcijos tinklų veikloje:

6.4.1. Baltijos jūros valstybių tarybos Ministrų Pirmininkų įgaliotinių darbo grupėje dėl organizuoto nusikalstamumo;

6.4.2. EBPO antikorupcijos tinklo veikloje;

6.4.3. Priešstojiminiame pakte dėl organizuoto nusikalstamumo tarp ES šalių narių ir Vidurio bei Rytų Europos šalių kandidačių ir Kipro.

Stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą kovos su korupcija srityje ir plėtoti tarptautinės korupcijos prevenciją.

2002 m.

I ketv. –

2006 m.

Vykdoma

Lietuva yra išreiškusi suinteresuotumą prisijungti prie 1997 m. gruodžio 1 d. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) konvencijos dėl kovos su užsienio valstybių pareigūnų kyšininkavimu tarptautiniuose verslo sandoriuose ir tapti šios organizacijos antikorupcinės darbo grupės nare. Pažymėtina, kad minėtą konvenciją Lietuvos Respublika galės pasirašyti tik jai tapus EBPO organizacijos arba darbo grupės dėl kyšininkavimo tarptautiniuose verslo sandoriuose nare. 

2002 m. liepos 19 d. Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl narystės EBPO tikslingumo“, kuriuo pripažino esant tikslinga Lietuvai siekti narystės EBPO. Vyriausybės įpareigota Užsienio reikalų ministerija š. m. rugsėjo 19 d. pateikė atitinkamą prašymą EBPO generaliniam sekretoriui p. D. Johnstonui, kuriuo, pateikdama motyvaciją ir argumentus, Lietuva kreipėsi dėl narystės EBPO.

EBPO savo ruožtu parengė Baltijos antikorupcijos iniciatyvos (Baltic Anticorruption Initiative – BACI) programą, kuria siekiama suteikti paramą Baltijos valstybėms jungiantis prie EBPO konvencijos. Vykdydamos pirmąją BACI projekto dalį, Baltijos valstybės, tarp jų ir Lietuva, pateikė  EBPO ataskaitas apie valstybėse galiojančius įstatymus dėl kovos su korupcija, apie antikorupcijos institucijas bei numatomas reformas šioje srityje. Minėtų ataskaitų pagrindu 2002 m. vasario mėn. Taline vyko trijų Baltijos valstybių vertinimas, po kurio EBPO suformulavo rekomendacijas kiekvienai projekto dalyvei. Remiantis šio projekto nuostatomis, vienam Lietuvos atstovui (STT pareigūnui) buvo suteikta galimybė tris mėnesius padirbėti EBPO sekretoriato Antikorupcijos skyriuje ir taip koordinuoti šio projekto vykdymą.

Pagal šį projektą buvo surengti trys seminarai. 2002 m. rugpjūčio mėn. Rygoje vyko seminaras „Kyšių atskaitymas mokesčių tikslais“. Seminare buvo nagrinėjamos temos apie užsienio valstybių pareigūnų papirkinėjimą, įstatymų bazės kūrimą ir tobulinimą, siekiant užkirsti kelią kyšius bei kitus neleistinus mokėjimus mokančioms bendrovėms, šiuos mokėjimus priskirti išlaidoms ir tokiu būdu išvengti mokesčių, tokių neleistinų mokėjimų slėpimo būdus bei jų suradimą, analizuojant buhalterinius bendrovių dokumentus. Kitas seminaras vyko Vilniuje ir buvo skirtas viešųjų pirkimų skaidrumo užtikrinimo klausimams nagrinėti. Trečias seminaras buvo skirtas Baltijos valstybių teisės aktų nagrinėjimui, siekiant juos priderinti prie EBPO konvencijos.

Taip pat š. m. spalio 13–14 d. Vilniuje vyko EBPO organizuojamas seminaras „Etika viešajame sektoriuje“.

Be to, š. m. rugsėjo 10–12 d. STT direktorius V. Junokas  dalyvavo Stambule (Turkija) vykusioje konferencijoje Kaukazo regiono antikorupcinėms iniciatyvoms stiprinti, kurią organizavo EBPO.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių tarnybos vyresnysis komisaras L. Vasiliauskas dalyvavo Danijoje organizuotame Baltijos jūros regiono valstybių kovos su organizuotu nusikalstamumu projekto operatyvinio komiteto pasitarime.

Užsienio reikalų ministerija kartu su Nuolatine atstovybe prie tarptautinių organizacijų Vienoje yra inicijavusios Lietuvos institucijų, įgaliotų kovai su korupcija, ekspertų vizito 2004 m. į Narkotikų ir nusikalstamumo biurą Vienoje rengimą.

Užsienio reikalų ministerija inicijavo Jungtinių Tautų konvencijos prieš Korupciją pasirašymą – ją 2003 m. gruodžio 10 d. pasirašė  teisingumo ministras V. Markevičius.

Nevertinta

nes nesibaigė priemonės įvykdymo laikas

Užsienio reikalų ministerija

Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Specialiųjų tyrimų tarnyba

Vidaus reikalų ministerija Teisingumo ministerija

II SKYRIUS

KORUPCINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ TYRIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS. KORUPCINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ TYRIMO VEIKSMINGUMO DIDINIMAS

2. Parengti teisės akto, numatančio valstybės ir savivaldybių įstaigose korupcijos prevenciją ir kontrolę vykdančių padalinių ar pareigūnų, kuriems pavesta tokias funkcijas atlikti, veiklą bei bendradarbiavimą su kitomis valstybės įstaigomis, projektą.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nuostatas, užtikrinti valstybės ir savivaldybių įstaigų veiklos srityse korupcijos prevenciją ir kontrolę vykdančių padalinių ar pareigūnų, kuriems pavesta tokias funkcijas atlikti, efektyvią veiklą ir bendradarbiavimą su kitomis valstybės įstaigomis.

Plėtoti korupcijos prevenciją ir atlikti antikorupcines funkcijas tiesiogiai bendradarbiaujant su Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2003 m.

IV ketv.

Įvykdyta.

STT, vykdydama minėtos programos įgyvendinimo nuostatas, parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Padalinių ir asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose vykdančių korupcijos prevenciją ir kontrolę, veiklos ir bendradarbiavimo tvarkos patvirtinimo“ projektą. Šiuo nutarimu patvirtintoje tvarkoje detalizuojama tokių asmenų ar padalinių veikla, pagrindinės jos kryptys, bendradarbiavimas su kitais institucijos padaliniais ir kitomis institucijomis, vykdančiomis korupcijos prevenciją ir kontrolę, keitimasis informacija, STT informavimas apie korupcines veikas.

Tvarka suderinta su suinteresuotomis institucijomis ir bus teikiama Vyriausybei per Vidaus reikalų ministeriją

Įvykdyta

Specialiųjų tyrimų tarnyba

Vidaus reikalų ministerija

Teisingumo ministerija

Valstybės kontrolė

Finansų ministerija

Valstybės saugumo departamentas

Sveikatos apsaugos ministerija

Krašto apsaugos ministerija

Lietuvos savivaldybių asociacija*

3. Atlikti administracinės atsakomybės už korupcinius teisės pažeidimus sistemos veikimo analizę ir parengti atitinkamų teisės aktų projektus.

Padidinti administracinės atsakomybės už korupcinius teisės pažeidimus teisinį ir socialinį veiksmingumą.

2003 m.

II ketv.

Įvykdyta.

Išanalizavus šių normų taikymo praktiką, galima pasakyti, kad administracinė atsakomybė yra reali grėsmė asmenims, linkusiems pažeisti teisės normų nustatytus reikalavimus, ir todėl daugeliu atvejų yra veiksminga.

Problemiška spręsti, ar visos čia paminėtos veikos laikytinos korupcinėmis, kadangi administracinė atsakomybė numatyta apskritai už pažeidimus, kurių tik dalis yra korupciniai.

Vis dėlto tikslinga administracinės atsakomybės sistemą tobulinti, nuolatos identifikuojant sritis, kuriose galimos korupcijos apraiškos. Tuo tikslu skatintina kiekvienos valstybės institucijos, vykdančios kurios nors srities kontrolę, nuolatinė stebėjimo veikla ir pasiūlymai Vyriausybei.

Manome esant tikslinga svarstyti galimybę suteikti daugiau kompetencijos teismams nagrinėjant korupcinių teisės pažeidimų bylas, tuo stiprinant galiojančią sistemą ir užtikrinant pažeidimų vertinimo nešališkumą.

Atsižvelgdama į tai, kad kai kurios korupcinės veikos nėra numatytos Administracinių teisės pažeidimų kodekse, STT parengė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo įstatymo projektą. Galiojančiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra numatyta atsakomybė už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, tačiau nenumatyta atsakomybė už kitus pirkimus, kurie pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą nelaikomi viešaisiais pirkimais ir pagal šio įstatymo 9 straipsnį sudaro išimtį. Korupcijos prevencijos ir korupcinių teisės pažeidimų tyrimo požiūriu tokią situaciją galima vertinti kaip tam tikrą spragą. Todėl parengtas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 259⁽¹⁾ straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 171⁽⁵⁾ straipsniu įstatymo projektas.

Projektas derintas su Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijomis, Valstybės kontrole, Viešųjų pirkimų tarnyba, iš šių institucijų gauta pastabų ir pasiūlymų.

2003 m. spalio mėn. projektas pateiktas Seimo Antikorupcijos komisijai.

Įvykdyta

STT analizavo normų taikymo praktiką, identifikavo vieną problematišką sritį – viešuosius pirkimus; keltinas klausimas, ar nereikia tobulinti administracinės atsakomybės tokiose srityse kaip lobizmas, viešieji ir privatūs interesai ir kt.

Teisingumo ministerija informavo, kad parengtas naujojo ATPK projektas.

Pasiūlymai dėl teismų analogiški I skyriaus II skirsnio 1.17 p. (siūlo, kad administracines nuobaudas skirtų teismai, tačiau tam nepritarta)

Projektas tobulintinas, nesutarta, kuri institucija nagrinės administracinių teisės pažeidimų bylas.

Specialiųjų tyrimų tarnyba

Vidaus reikalų ministerija

Teisingumo ministerija

,,Transparency International“ skyrius Lietuvoje*

5. Išnagrinėti antikorupciniu požiūriu teismų, teisėsaugos ir kitų įstaigų, institucijų darbuotojų elgesio taisykles, pateikti atitinkamoms institucijoms išvadas ir pasiūlymus.

Skatinti pareigūnus, atskleidžiančius ir tiriančius nusikalstamas veikas, pranešti apie jų atžvilgiu vykdomą nusikalstamą (korupcinę) veiką, nes galiojančios teisės normos tiesiogiai šios pareigos nenustato.

Skatinti teisėjus, turinčius pagrįstų abejonių dėl priimtų procesinių sprendimų, viešai pareikšti savo nuomonę.

2003 m.

III ketv.

Iš dalies įvykdyta.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atliko teismų, teisėsaugos, ministerijų ir joms pavaldžių valstybės institucijų darbuotojų elgesio kodeksų (taisyklių) apžvalgą ir pateikė STT.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pažymi tai, kad tik kelios valstybės institucijos turi specialius darbuotojų (tarnautojų, pareigūnų) elgesį (etiką) reglamentuojančius kodeksus, taisykles, programas. Be to, šie institucijų priimti specialūs teisės aktai dažniausiai tik formaliai atkartoja Valstybės tarnybos įstatyme ir Valstybės tarnautojų veiklos elgesio taisyklėse nustatytus pagrindinius valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principus.

Vertinant galiojančius elgesio kodeksus ir taisykles antikorupciniu požiūriu, atkreiptinas dėmesys į būtinumą konkrečiai nedviprasmiškai reglamentuoti etišką tarnautojų elgesį, labiau akcentuoti korupcijos ir neetiško elgesio prevenciją atskiruose sektoriuose, užtikrinant nuoseklų ir nenutrūkstamą tarnautojų etikos mokymo procesą. Kodeksuose būtina nustatyti aiškią korupcinių ar neetiškų nusižengimų tyrimo tvarką, numatant galimybę paskirti atsakingus tarnautojus, kurių papildoma funkcija būtų tinkamo elgesio normų aiškinimas. Be to, turi būti numatytos sąlygos operatyviai reaguoti į naujus visuomenės reiškinius bei aplinkos pasikeitimus, galinčius sudaryti sąlygas korupciniams nusižengimams.

Šiuo metu Seimui yra pateikti Politikų profesinės etikos ir elgesio kodekso projektas (Nr. IXP-2156) bei du alternatyvūs Tarnautojų elgesio kodekso projektai (Nr. IXP-2788 ir Nr. IXP-2788A). Numatyta, kad šie kodeksai bus taikomi ne tik visiems valstybės politikams, valstybės pareigūnams ir valstybės tarnautojams, bet ir kitiems valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims. Seimui priėmus šiuos kodeksus, atitinkamoms institucijoms rekomenduotina patvirtinti specialius jų darbuotojų etiką ir elgesį reglamentuojančius elgesio kodeksus, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios institucijos darbo specifiką. Tokie kodeksai turėtų būti nuosekliai inkorporuoti į vientisą antikorupcinių teisės aktų sistemą.

STT vertinimu, įgyvendinant šią priemonę, atliktos analizės pagrindu turėjo būti pateikti pasiūlymai atitinkamoms institucijoms (kurioms nebus taikomos Tarnautojo elgesio kodekso nuostatos), todėl negalime laikyti šios priemonės iki galo įvykdyta.

Iš dalies įvykdyta

VTEK atliko elgesio kodeksų apžvalgą, tačiau

nepateikė atitinkamoms institucijoms išvadų ir pasiūlymų.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija

Specialiųjų tyrimų tarnyba

PHARE ekspertas*

,,Transparency International“ skyrius Lietuvoje*

7. Siekiant įgyvendinti antikorupcines priemones teismų sistemoje, parengti teisės aktus, pakeisti galiojančius arba patobulinti parengtus projektus dėl:

7.1.1. kandidatų į teisėjus atrankos sistemos tobulinimo;

7. 1.2. teisėjų tarnybinės veiklos vertinimo;

7.1.3. efektyvesnio teismų praktikos apibendrinimo;

7.2. siekiant įgyvendinti antikorupcines priemones teismų sistemoje, išanalizuoti ir esant būtinybei parengti teisės aktus, pakeisti galiojančius arba patobulinti parengtus projektus dėl:

7.2.1. teisėjų administracinės atsakomybės imuniteto panaikinimo;

7.2.2. bylų, kurias nagrinėja teisėjų kolegijos, kategorijos išplėtimo;

7.3. parengti naują teisėjų etikos kodeksą.

Sumažinti korupcijos poveikį teismams, padidinti priimamų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių skaidrumą bei teismų atvirumą visuomenei.

2003 m.

III ketv.

2003 m.

IV ketv.

2003 m.

IV ketv.

Iš dalies įvykdyta.

7.1.1. Įvykdyta.

 2002 m. sausio 24 d. priimtas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos teismų įstatymas (Žin., 2002, Nr. 17-649), kuriame naujai suformuluotos nuostatos, apibrėžiančios pretendentų į teisėjus atrankos sistemą. Pretendentų į teisėjus atrankai ir jų skyrimui yra skirtas visas šio įstatymo VII skyrius. Teisėjo profesija užima išskirtinę vietą valstybėje, todėl jos atstovams (pretendentams į juos) turi būti taikomi ypač dideli reikalavimai. Pretenduoti tapti apylinkės teismo teisėjais gali tik asmenys, turintys reikiamą teisinį (aukštąjį universitetinį) išsilavinimą, kvalifikaciją ir ne mažiau kaip penkerių metų praktinio teisinio darbo patirtį. Pretendentams tapti aukštesnių grandžių teismų teisėjais numatomas būtinas teisėjo ar teisinio pedagoginio darbo stažas. Naujasis Teismų įstatymas išplėtė asmens, pretenduojančio tapti teisėju, nepriekaištingos reputacijos sąvoką ir nustatė pretendentui naują reikalavimą – pateikti sveikatos pažymėjimą. Be to, tobulindama pretendentų į teisėjus atrankos sistemą, Teismų taryba 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 9 patvirtino Asmenų įrašymo į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą tvarką. Pagal šią tvarką iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų ir (ar) registrų pareikalaujami duomenys apie tai, ar pretenduojantis į teisėjus asmuo išties atitinka Teismų įstatyme keliamus reikalavimus. Tik visus Teismų įstatyme numatytus reikalavimus atitinkantis asmuo yra įrašomas į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą. Šį sąrašą tvarko Nacionalinė teismų administracija. Sąrašas yra pateikiamas Respublikos Prezidentui ir Teismų tarybai, ir tik šiame sąraše įrašytą pretendentą į apylinkės teismo teisėjus Teismų taryba pataria Prezidentui skirti teisėju. Tinkamą pretendentų į teisėjus atrankos mechanizmą užtikrina ir tai, kad naujasis Teismų įstatymas šiam tikslui įgyvendinti suteikia galimybę Teismų tarybai sudaryti atrankos komisijas tais atvejais, jei iškiltų nesklandumų parenkant kandidatūras pagal pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą.

7.1.3. Neįvykdyta, nes iš esmės palikta ta pati galiojanti praktika.

 Teisingumo ministerija mano, kad netikslinga vykdyti, kadangi Teismų įstatyme yra nustatyta, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atitinkamai analizuoja bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės aktus ir teikia rekomendacinius išaiškinimus. Teismų praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus atskirų kategorijų bylose apibendrinimo apžvalgos ir rekomendaciniai išaiškinimai, taip pat įstatyme numatytos nutartys yra skelbiami Aukščiausiojo Teismo leidžiamame biuletenyje „Teismų praktika“ ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo leidžiamame biuletenyje „Administracinių teismų praktika“.

Kaip informavo Nacionalinė  teismų administracija, šių metų I-III ketvirčiais Aukščiausiasis Teismas parengė ir biuletenyje „Teismų praktika“ paskelbė 2 teismų praktikos apibendrinimo klausimus, apie 130 konsultacijų civilinėse (67) ir baudžiamosiose (62) bylose, apie 60 aprobuotų kasacinių nutarčių (32 civilinėse ir 29 baudžiamosiose bylose).

7.1.2.Įvykdyta.

Parengti teisėjų tarnybinės veiklos vertinimo metmenys.

7.2.1. Neįvykdyta.  Rengiant naujos redakcijos Teismų įstatymo projektą, ši problema buvo iškelta, svarstyta teisėjų administracinės atsakomybės galimybė, vis dėlto Seime priimant Teismų įstatymo pakeitimų įstatymą jos atsisakyta, siekiant išvengti dvigubo baudimo ir atsižvelgiant į Europos valstybių teisėjų institucijų rekomenduojamas teisėjų nepriklausomumo garantijas. Naujos redakcijos Teismų įstatyme, reglamentuojant teisėjų nepriklausomumo garantijas, įtvirtintas teisėjo imuniteto principas, tačiau negalėjimas atsakyti administracine tvarka nėra absoliutus, kadangi teisėjui padarius administracinį teisės pažeidimą medžiaga yra siunčiama Teisėjų etikos ir drausmės komisijai (teismų savivaldos organui, turinčiam teisę kelti teisėjams drausmės bylas), ir už administracinio teisės pažeidimo padarymą teisėjas atsako drausmine tvarka. Iš esmės patobulinus teisėjų drausminės atsakomybės sistemą, teisėjų atsakomybės klausimai turėtų būti sprendžiami sėkmingiau ir taikant drausminės atsakomybės priemones nebus išvengiama atsakomybės už administracinius teisės pažeidimus. Kai kuriais atvejais drausminės atsakomybės priemonės teisėjui gali turėti daug rimtesnių ir sunkesnių padarinių (apkaltos procesas, atleidimas iš pareigų, skyrimas į žemesnės pakopos teismą ir kt.) nei administracinės nuobaudos.

7.2.2.Įvykdyta. Naujasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas suteikia teisę apylinkių bei apygardų teismų pirmininkams (skyrių pirmininkams), nagrinėjant teisme bylą pirmąja instancija, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, bylai nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Naujasis Baudžiamojo proceso kodeksas taip pat numato galimybę apylinkės teismo pirmininkui sudaryti trijų teisėjų kolegiją nagrinėjant bylą pirmąja instancija apylinkės teisme. Įstatymas taip pat nustato, kokiais atvejais bylą nagrinėjant pirmąja instancija apygardos teisme sudaroma trijų teisėjų kolegija. Įstatymai numato galimybę teisėjų kolegijoms nagrinėti rezonansines ir turinčias ypatingesnės reikšmės visuomenei bylas apygardų ir apygardų administraciniuose teismuose. Taigi procesiniuose įstatymuose įtvirtinant teismo pirmininkui teisę bylai nagrinėti sudaryti teisėjų kolegiją sudaromos galimybės tokių bylų kategorijai išplėsti.

7.3. Neįvykdyta. Naujas etikos kodeksas neparengtas

7.1.1. Įvykdyta

7.1.2. Iš dalies įvykdyta.

Nac.teismų administracija informavo, kad parengtas teisėjų tarnybinės veiklos vertinimo metmenų projektas (nepriimtas).

7.1.3. Neįvykdyta.

Vykdytojai mano, kad teismų praktika apibendrinama efektyviai

7.2.1. Neįvykdyta, nes atsakingų institucijų nuomone, panaikinti teisėjų administracinės atsakomybės imunitetą netikslinga.

7.2.2. Įvykdyta priėmus naujuosius CPK ir BPK.

7.3. Neįvykdyta

Manydamos, kad tam tikras priemones vykdyti netikslinga, institucijos turi inicijuoti programos pakeitimus.

7.1.1. , 7.1.2., 7.1.3. Teismų taryba

Nacionalinė

teismų administracija

Teisingumo ministerija

Specialiųjų tyrimų tarnyba

PHARE ekspertas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

7.2.1., 7.2.2. Teismų taryba

Nacionalinė

Teismų administracija

Teisingumo ministerija

Specialiųjų tyrimų tarnyba

PHARE ekspertas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

7.3. Teismų taryba

Nacionalinė

teismų administracija

8. Parengti teisės aktus, nustatančius Specialiųjų tyrimų tarnybos, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento ir kitų institucijų bendradarbiavimo tvarką tiriant korupcinius teisės pažeidimus.

Užtikrinti Specialiųjų tyrimų tarnybos, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento ir kitų institucijų bendradarbiavimą tiriant korupcinius teisės pažeidimus.

Didinti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento ir kitų operatyvinės veiklos subjektų vaidmenį kovojant su korupcija.

2003 m.

I ketv.

Įvykdyta.

Bendradarbiavimo tvarka ir apimtis reglamentuojama šių iki programos patvirtinimo Seime priimtų ir naujų dvišalių bei daugiašalių sutarčių ir susitarimų:

1) Susitarimas dėl operatyvinės veiklos subjektų bendradarbiavimo ir operatyvinės veiklos koordinavimo, pasirašytas 2001 m. vasario 2 d. tarp Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Mokesčių policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos. Susitarimu numatyta bendradarbiavimo tvarka organizuojant ir vykdant operatyvinę veiklą.

2) Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir STT bendradarbiavimo sutartis Nr. 33/1-41-43, pasirašyta 2001 m. balandžio 20 d. Sutartis nustato keitimosi operatyvine informacija ir operatyvinės įskaitos duomenimis tvarką bei sąlygas.

3) Muitinės departamento prie Finansų ministerijos ir STT bendradarbiavimo sutartis Nr. 5.8-01-3/6B-57, pasirašyta 2003 m. sausio 17 d. Sutartis reglamentuoja keitimąsi operatyvine informacija ir operatyvinės įskaitos duomenimis tarp institucijų.

4) Mokesčių policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir STT sutartis Nr. 1-41-53/08-18/168, pasirašyta 2001 m. birželio 4 d. Sutartis reglamentuoja keitimosi operatyvine informacija ir operatyvinės įskaitos duomenimis tvarką bei sąlygas.

5) Bendradarbiavimo susitarimas tarp Valstybės kontrolės ir STT, pasirašytas 2002 m. vasario 4 d. Susitarimas numato institucijų keitimąsi informacija apie korupcijos atvejus ar prielaidas korupcijai atsirasti, abipuses konsultacijas ir pagalbą veikloje.

6) Bendradarbiavimo sutartis Nr. 1-52-107/87 tarp Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir STT, pasirašytas 2002 m. rugpjūčio 14 d.

7) Bendradarbiavimo sutartis Nr. 29/1-52-50 tarp Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos ir STT, pasirašyta 2002 metų balandžio 4 d.

8) Bendradarbiavimo sutartis  Nr. K-01S-2RN/01-61RN-RN su Valstybės saugumo departamentu, pasirašyta 2002 m. balandžio 2 d.

9) Bendradarbiavimo sutartis Nr. 2.11-01-33/8-60 tarp Valstybės sienos apsaugos  tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir STT, pasirašyta 2003 m. vasario 27 d.

Išvardytuose bendradarbiavimo dokumentuose numatoma, kad institucijos, savo veikloje gavusios informacijos apie korupcijos faktus, raštu perduoda STT turimą ar gautą operatyvinę informaciją ir operatyvinės įskaitos duomenis apie rengiamus, daromus ar padarytus nusikaltimus valstybės tarnybai arba nusikaltimus, kuriais pasireiškia korupcija, ir apie asmenis, rengiančius, darančius bei padariusius tokius nusikaltimus.

Įgyvendinant programoje numatytas priemones, STT buvo pateiktos Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Policijos departamento, Generalinės prokuratūros, Teisingumo ministerijos  nuomonės. Daugumos šių institucijų nuomone, parengti prieš įsigaliojant programai ir parengti bei pasirašyti jos įgyvendinimo metu susitarimai ir sutartys pakankamai gerai reglamentuoja bendradarbiavimo tarp teisėsaugos ir kontrolės institucijų tvarką.

Tačiau tobulinant šį bendradarbiavimą ateityje ir siekiant didesnio minėtų susitarimų veiksmingumo tiriant tiek korupcinius, tiek kitokio pobūdžio nusikaltimus, ypač siekiant pagreitinti keitimosi turima informacija mechanizmą, siūlyta Tarpžinybinei komisijai kovai su korupcija koordinuoti įvertinti Nacionalinės kriminalinės žvalgybos tarnybos (Didžioji Britanija) veiklos modelio pritaikymo Lietuvoje galimybes. Juo galėtų būti sukurtas veiksmingesnis operatyvinės veiklos subjektų ir kitų institucijų bendradarbiavimo mechanizmas atskleidžiant ir tiriant korupcinius teisės pažeidimus. Veiksmingesnis teisėsaugos institucijų, atskleidžiančių ir tiriančių korupcinius teisės pažeidimus, bendradarbiavimas galėtų būti užtikrintas pagal galimybes įgyvendinus Nacionalinės kriminalinės žvalgybos tarnybos praktiką – realizavus kompleksinės žvalgybos idėją (operatyvinės veiklos subjektai galėtų efektyviau atlikti savo funkcijas gaudami informaciją iš centralizuotos institucijos, gaunančios ir paskirstančios minėtą informaciją, taip pat skaidydami operatyvinę informaciją pagal nustatytus slaptumo lygius ir pan.).

Be to, tokios centralizuotos institucijos įkūrimas padėtų išvengti operatyvinės ir kitos informacijos iš teisėsaugos bei kontrolės institucijų „nutekėjimo“ į privačias struktūras, pavyzdžiui, į besiverčiančias bankine, draudimo, saugos ir pan. veikla. Iš esmės tai leistų teisėtu būdu ir nustatyta tvarka pateikti informaciją privačioms struktūroms ir būtų viena iš prevencinių priemonių, padėsiančių išvengti „informacijos nutekėjimo“ atvejų.

Vidaus reikalų ministerija parengė vidaus reikalų ministro įsakymo „Dėl tarpžinybinės darbo grupės Nacionalinės kovos su korupcija programos 11 punktui įvykdyti sudarymo“ projektą.

Įvykdyta

Specialiųjų tyrimų tarnyba

Vidaus reikalų ministerija

Valstybės saugumo departamentas

Generalinė prokuratūra

10. Teisiškai reglamentuoti prevencijos ir baudžiamojo persekiojimo derinimą, daugiau dėmesio skirti operatyvinės ir kitos informacijos patikimumui, atidžiam, išsamiam jos tikrinimui ir nešališkam vertinimui.

Optimaliai derinti prevenciją ir baudžiamąjį persekiojimą, daugiau dėmesio skirti operatyvinės ir kitos informacijos patikimumui, atidžiai, išsamiai ją tikrinti ir nešališkai vertinti.

nuolat

Vykdoma.

Vidaus reikalų ministerijos padaliniai parengė ir tobulino žinybinius teisės aktus, reglamentuojančius operatyvinę veiklą, prevenciją ir baudžiamąjį persekiojimą. Visi šie teisės aktai yra įslaptinti dokumentai, todėl, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (Žin., 1999, Nr.105-3019) nuostatomis, negali būti paskelbti.

Nevertinta

Vidaus reikalų ministerija

Teisingumo ministerija

Generalinė prokuratūra

Valstybės saugumo departamentas

Specialiųjų tyrimų tarnyba

11. Parengti teisės aktų, užtikrinančių Specialiųjų tyrimų tarnybos reikiamą bendradarbiavimą su Policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamentu ir kitais operatyvinės veiklos subjektais tiriant korupcinius teisės pažeidimus, projektus.

Užtikrinti Specialiųjų tyrimų tarnybos reikiamą bendradarbiavimą tiriant korupcinius teisės pažeidimus su Policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamentu ir kitais operatyvinės veiklos subjektais.

2003 m.

IV ketv.

Įvykdyta.

Vidaus reikalų ministro 2003 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1V-399 buvo sudaryta tarpžinybinė darbo grupė. Darbo grupė 2003 m. lapkričio 25 d. įvykusiame posėdyje nusprendė, kad galiojantys teisės aktai ir susitarimai, taip pat 2003 m. lapkričio 28 d. pasirašytas susitarimas „Dėl operatyvinės veiklos subjektų bendradarbiavimo ir operatyvinės veiklos koordinavimo“ pakankamai reglamentuoja Specialiųjų tyrimų tarnybos reikiamą bendradarbiavimą su Policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamentu ir kitais operatyvinės veiklos subjektais, tiriant korupcinius teisės pažeidimus, todėl rengti naują teisės aktą, reglamentuojantį minėtą bendradarbiavimą, netikslinga

Įvykdyta

Priemonės tikslai įgyvendinti vykdant II skyriaus I skirsnio 8 p. (užtikrinti STT ir kitų institucijų bendradarbiavimą tiriant korupcinius pažeidimus)

Vidaus reikalų ministerija

Teisingumo ministerija

Generalinė prokuratūra

Valstybės saugumo departamentas

Specialiųjų tyrimų tarnyba

12. Teisiškai reglamentuoti informacijos apie nusikalstamus darinius, kuriuose kartu veikia organizuotos nusikalstamos struktūros, šešėlinis verslas ir korumpuoti valstybės tarnautojai, keitimąsi tarp teisėsaugos ir kontrolės institucijų, siekiant pakirsti atskiras korupcines sistemas, kurios turi įtakos socialiniams-ekonominiams bei kriminogeniniams procesams.

Suaktyvinti informacijos apie nusikalstamus darinius, kuriuose kartu veikia organizuotos nusikalstamos struktūros, šešėlinis verslas ir korumpuoti valstybės tarnautojai, keitimąsi tarp teisėsaugos ir kontrolės institucijų siekiant pakirsti atskiras korupcines sistemas, kurios turi įtakos socialiniams-ekonominiams bei kriminogeniniams procesams.

2003 m.

IV ketv.

Įvykdyta.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2003 m. vasario 27 d. raštu Nr. 1D-1094-(12) pateikta galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių pasikeitimą informacija, tobulinimo būtinumo analizė. 2003 m. lapkričio 28 d. generalinis prokuroras, policijos generalinis komisaras, Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vadas, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktorius pasirašė susitarimą dėl operatyvinės veiklos subjektų bendradarbiavimo ir operatyvinės veiklos koordinavimo

Įvykdyta

Šios priemonės tikslas – suaktyvinti informacijos keitimąsi tarp teisėsaugos ir kontrolės institucijų, tačiau VRM neinformavo apie susitarimus su kontrolės institucijomis (posėdyje patikino, kad tokie susitarimai pasirašyti).

Vidaus reikalų ministerija

Teisingumo ministerija

Finansų ministerija

Krašto apsaugos ministerija

Generalinė prokuratūra

Valstybės saugumo departamentas

Specialiųjų tyrimų tarnyba

III SKYRIUS

ANTIKORUPCINIS VISUOMENĖS ŠVIETIMAS IR JOS PARAMA

1. Surengti bendrąjį vidurinį išsilavinimą ir pagrindinį profesinį mokymą teikiančiose mokyklose moksleivių projektų antikorupcine tema konkursus ir paskelbti rezultatus.

Diegti antikorupcines nuostatas bendrąjį vidurinį išsilavinimą ir pagrindinį profesinį mokymą teikiančiose mokyklose.

2002–2006 m.

Vykdoma.

Švietimo ir mokslo ministerija (Šiuolaikinių didaktikų centras) vykdo Atviros Lietuvos fondo remiamą projektą „Švietimas prieš korupciją“, kurio numatomas rezultatas – integruota antikorupcinio švietimo programa ir antikorupcinio ugdymo metodinės rekomendacijos. Projektas pradėtas įgyvendinti 2002 m.: organizuotas konkursas atrinkti norinčias dalyvauti bendrojo lavinimo bei profesines mokyklas ir surengti mokomieji seminarai mokytojams konsultantams. Jų įgytos žinios taikytos darbe, rengiant programos apmatus. Parengtos rekomendacijos bus pradėtos diegti vidurinėse bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose 2004 m. Planuojama visose projekte dalyvaujančiose mokyklose organizuoti antikorupcijos savaitę

Nevertinta

Švietimo ir mokslo ministerija

Specialiųjų tyrimų tarnyba

Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras*

PHARE ekspertai*

2. Parengti antikorupcinio ugdymo metodinių rekomendacijų projektą.

Diegti antikorupcines nuostatas bendrąjį vidurinį išsilavinimą ir pagrindinį profesinį mokymą teikiančiose mokyklose.

2004 m.

IV ketv.

Vykdoma.

2002 m. gruodžio mėn. Lietuvos studentų atstovybių sąjunga ir Lietuvos studentų sąjunga, sudariusios iniciatyvinę grupę, pradėjo vykdyti projektą „Korupcija aukštosiose mokyklose“. Siekiant sparčiau organizuoti iniciatyvinės grupės darbą, buvo sukurta elektroninė konferencija [email protected]. 2003 m. parengti konkurso „Antikorup-cija“ nuostatai. Informaciją apie konkursą numatoma skleisti aukštosiose mokyklose, tam bus pagaminti plakatai ir skrajutės. Be to, planuojama surengti atskirą konkursą geriausiam antikorupciniam plakatui išrinkti.

Siekiant įvertinti šiandienos korupcijos problemą aukštosiose mokyklose, 2003 m. bus atliktas sociologinis tyrimas „Korupcija aukštosiose mokyklose“. Apibendrinti duomenys bus išleisti atskiru leidiniu.

Pasirašyta trišalė sutartis (Švietimo ir mokslo ministerija – Specialiųjų tyrimų tarnyba – Šiuolaikinių didaktikų centras) metodinėms rekomendacijoms „Etinės profesinės veiklos elgesio normos ir principai“ studijų moduliui aukštųjų mokyklų studentams parengti. Jos skirtos aukštųjų studijų programas papildančiam antikorupcinio ugdymo moduliui rengti ir įgyvendinti.

Švietimo ir mokslo ministerija (Šiuolaikinių didaktikų centras) vykdo Atviros Lietuvos fondo ir Danijos Karalystės ambasados Lietuvoje remiamą projektą „Švietimas prieš korupciją“, kurio numatomas rezultatas – integruota antikorupcinio švietimo programa ir antikorupcinio ugdymo metodinės rekomendacijos. Projekto organizatoriai 2002 m. spalio 1 d. paskelbė konkursą bendrojo lavinimo mokyklų komandoms, norinčioms dalyvauti bandomajame projekte. Dalyvauti projekte buvo pakviesti psichologijos, etikos, istorijos, politologijos ir pilietinio ugdymo mokytojai – 32 mokytojų grupės. Mokomųjų seminarų antikorupcine tema metu įgytas žinias ir išbandytus metodus projekto dalyviai taikė savo pamokose, kitoje ugdomojoje veikloje. Lapkričio 28 d. vyko projekto „Švietimas prieš korupciją“ baigiamoji konferencija. Joje buvo pristatyta Integruota antikorupcinio ugdymo programa bendrojo lavinimo mokyklai.

STT informaciją pateikė ir vykdymą vertinimo, tačiau nereikia vertinti –įvykdymo terminas 2004 m. IV ketv.

Švietimo ir mokslo ministerija

Specialiųjų tyrimų tarnyba

PHARE ekspertai*

4. Surengti mokslinio darbo antikorupcine tema konkursą aukštųjų mokyklų studentams ir paskelbti rezultatus.

Diegti antikorupcinio ugdymo nuostatas aukštosiose mokyklose.

2002–2006 m.

Švietimo ir mokslo ministerija kol kas tokių konkursų nerengė.

nevertinta

Švietimo ir mokslo ministerija

Specialiųjų tyrimų tarnyba

Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras*

PHARE ekspertai*

7. Surengti regioninės spaudos žurnalistams konkursus geriausių tiriamosios žurnalistikos straipsnių antikorupcine tema, paskelbti rezultatus ir spausdinti straipsnius.

Skatinti regioninės žiniasklaidos aktyvesnę antikorupcinę veiklą.

2002–2006 m.

Vykdoma.

2002–2003 m. PHARE finansuojant STT organizavo 2 konkursus. Šiuo metu papildomo finansavimo šiems tikslams nėra.

nevertinta

Žurnalistų organizacijos*

Specialiųjų tyrimų tarnyba

PHARE ekspertai*

8. Surengti geriausių antikorupcinių žurnalistinių straipsnių konkursą, paskelbti rezultatus ir spausdinti straipsnius.

Atkreipti Lietuvos gyventojų ir žiniasklaidos dėmesį į aktualias valstybinio lygio antikorupcines problemas.

2002–2006 m.

Vykdoma.

2002–2003 m. PHARE finansuojant STT organizavo 2 konkursus. Šiuo metu papildomo finansavimo šiems tikslams nėra

nevertinta

Žurnalistų organizacijos*

Specialiųjų tyrimų tarnyba

PHARE ekspertai*

9. Parengti ir platinti atvirlaiškius, plakatus, informacines skrajukes (aiškinti antikorupcinės programos tikslus, asmenų teises bei galimybes pasipriešinti korupcijai ir pan.).

Kuo daugiau visuomenės atstovų supažindinti su kovos su korupcija programa ir aiškinti asmenų galimybes aktyviai pasipriešinti korupcijai.

2002–2006 m.

Vykdoma.

2002 m. PHARE finansuojant buvo parengta vaizdinė antikorupcinė medžiaga antikorupcinei informacinei kampanijai, įvykusiai 2003 m. Šiuo metu papildomų lėšų tokiai medžiagai parengti nėra. STT Antikorupcinio švietimo poskyris reguliariai rengia susitikimus su jaunimu, savivaldos tarnautojais ir t. t., siekdamas supažindinti su Nacionaline kovos su korupcija programa ir aiškinti asmenų galimybes aktyviai pasipriešinti korupcijai.

Dalyvaujama bendrame Jungtinių Tautų Vystymo Programos ir STT projekte „Korupcijos prevencija šviečiant, informuojant ir sąmoninant visuomenę“, kurio tikslas – antikorupcinio sąmoninimo didinimas pasitelkiant jaunimo švietimą, antikorupcinės informacijos platinimą, sociologinės bazės plėtrą ir supratimo apie politinių partijų ir kampanijų finansavimą didinimą, tuo prisidedant prie pilietinės visuomenės ugdymo. Pradėtas darbas kartu su Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir studijų departamentu  įgyvendinant šio projekto 1 komponentą (Aukštųjų mokyklų antikorupcinių studijų programų parengimas). Rengiami konkurso šios projekto dalies vykdytojui atrinkti nuostatai, teikiama ekspertinė pagalba. Įgyvendintas kitas šio projekto komponentas – inicijuotas 15 TV laidų „TTT“ per TV4, skirtų kovai su korupcija, antikorupciniam švietimui, ciklas.

Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos suorganizuotas antikorupcinio švietimo seminaras korupcijos prevencijos klausimais, kuriame dalyvavo daug Kalėjimo departamento ir jam pavaldžių įstaigų darbuotojų.

Pradėtas bendradarbiavimas su Valstybinio pilietinio pasipriešinimo rengimo centru prie Krašto apsaugos ministerijos. Pradėti organizuoti antikorupcinio švietimo seminarai. Pirmieji seminarai buvo suorganizuoti Šaulių sąjungos nariams ir Atsargos karininkų sąjungos nariams. Seminarų vedimas yra viena is prevencijos priemonių kovojant su korupcija Krašto apsaugos sistemoje. Ši priemonė numatyta Krašto apsaugos ministerijos antikorupcinėje programoje.

nevertinta

Specialiųjų tyrimų tarnyba Vidaus reikalų ministerija

Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras*

PHARE ekspertai*

10. Parengti antikorupcinio mokymo kursų valstybės tarnautojams programą.

Diegti valstybės tarnautojams antikorupcinio elgesio principus.

2003 m.

II ketv.

Įvykdyta.

Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius 2003 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 27V-34 „Dėl Valstybės tarnautojų mokymo programos tvirtinimo“ patvirtino Lietuvos viešojo administravimo instituto parengtą Valstybės tarnautojų antikorupcinio mokymo programą „Valstybės valdymas ir kova su korupcija“.

Įvykdyta

Vidaus reikalų ministerija

Specialiųjų tyrimų tarnyba

Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras*

PHARE ekspertas*

11. Organizuoti valstybės tarnautojams antikorupcinio mokymo kursus.

Diegti valstybės tarnautojams antikorupcinio elgesio principus.

2003 m.

II ketv. –

2006 m.

Vykdoma.

Lietuvos viešojo administravimo institutas valstybinių įstaigų darbuotojams organizuoja mokymus pagal anksčiau minėtą programą. 2003 m. įvyko bandomasis seminaras.

nevertinta

Vidaus reikalų ministerija

Specialiųjų tyrimų tarnyba PHARE ekspertas*