Arūnas Bėkšta

Jurgis Bučas

Gražina Drėmaitė

Jūratė Juozaitienė

Zigmutas Kiaupa

Kazys Napaleonas Kitkauskas

Birutė Kulnytė

Albinas Kuncevičius

Romas Pakalnis

Juozas Algirdas Pilipavičius

Eugenijus Svetikas

Antanas Tyla

Komisijos pirmininkė - Gražina Drėmaitė.

Lygiagrečiai buvo formuojama naujos kadencijos Komisija 2003 - 2006 metams:

LR Prezidentas Valdas Adamkus 2003 m. sausio 21 d. dekretu Nr.2032 Valstybinės paminklosaugos komisijos nariais paskyrė Zigmuntą Kiaupą ir Romą Pakalnį.

Kultūros ministro teikimu LR Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas 2003 m. vasario 26 d. potvarkiu Nr.32 Valstybinės paminklosaugos komisijos nariais paskyrė Arūną Bėkštą, Eugenijų Jovaišą, Kazį Napaleoną Kitkauską ir Juozą Algirdą Pilipavičių.

LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu LR Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas 2003 m. kovo 10 d. potvarkiu Nr.106 Valstybinės paminklosaugos komisijos nariais paskyrė Gražiną Drėmaitę, Mykolą Michelbertą, Algimantą Miškinį ir Saulių Vadišį.

Iš 18 visuomeninių organizacijų, nuo kurių dalyvavo 87 rinkėjai, 2003 m. kovo 3 d. slaptu balsavimu išrinkti Valdemaras Šimėnas, surinkęs 58 balsus, ir Jonas Glemža, surinkęs 53 balsus. Tai patvirtino LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (2003-03-03 posėdžio protokolas Nr.10).

Komisijai vadovauja įstatymų nustatyta tvarka skiriamas pirmininkas iš Komisijos narių.

2003-2004 metams Komisijos pirmininku LR Seimo pirmininko Artūro Paulausko 2003 m. balandžio 8 d. potvarkiu Nr. 111 paskirtas Komisijos narys Jonas Glemža.

Taigi 2003-2006 m. kadencijos Komisijos nariais yra:

Arūnas Bėkšta

Gražina Drėmaitė

Jonas Glemža

Eugenijus Jovaiša

Zigmuntas Kiaupa

Kazys Napaleonas Kitkauskas

Mykolas Michelbertas

Algimantas Miškinis

Romas Pakalnis

Juozas Algirdas Pilipavičius

Valdemaras Šimėnas

Saulius Vadišis

Komisijos pirmininkas - Jonas Glemža.

Komisijos pirmininko pavaduotojas - Arūnas Bėkšta.

Komisijos struktūroje ypatingiems klausimams spręsti dirba pakomisės ar specialios komisijos:

Nuo metų pradžios dirbo ankstesnio sąrašo archeologijos pakomisė.

Birželio 26 d. Komisijos posėdyje buvo patvirtinti bendrieji pakomisių nuostatai ir nutarta, kad Komisija turės archeologijos, istorijos, architektūros bei urbanistikos ir dailės pakomises. Istorijos ir dailės pakomisės patvirtintos Komisijos spalio 10 d. posėdyje. Archeologijos ir architektūros bei urbanistikos pakomisės bus suformuotos ir patvirtintos 2004 m.

Nutarta, kad pakomises kuruoja vienas iš komisijos narių:

archeologijos pakomisę - Eugenijus Jovaiša (talkina Ričardas Martinaitis),

istorijos pakomisę - Zigmuntas Kiaupa (talkina Ričardas Martinaitis),

architektūros bei urbanistikos pakomisę - Algimantas Miškinis (talkina Vladas Niunka),

dailės pakomisę - Gražina Drėmaitė.

Gruodžio 16 d. įvyko pirmasis istorijos pakomisės posėdis.

Speciali komisija - Valdovų rūmų atkūrimo ir jų paskirties 15 ekspertų komisija. Jai vadovauja Komisijos pirmininkas Jonas Glemža (talkina Juozas Lapinskas). Parengtas ir patvirtintas šios komisijos darbo reglamentas. Lapkričio 20 d. įvykusiame posėdyje ekspertai susipažino su Valdovų rūmų tyrimo ir projektavimo darbų situacija bei problemomis, aptarė kito posėdžio svarstytinų klausimų tematiką.

Be to, nuo 2002 m. tęsiamas Valdovų rūmų kultūros vertybių išsaugojimo monitoringo grupės darbas. Metų pradžioje šiai grupei vadovavo Gražina Drėmaitė, nuo balandžio mėnesio - Komisijos pirmininkas Jonas Glemža (talkina Juozas Lapinskas). Atsiskaitomuoju laikotarpiu įvyko du šios grupės posėdžiai objekte (vasario 17 ir rugsėjo 18 d.). Apie monitoringo grupės darbo rezultatus informuota žiniasklaida.

Pakomisių bei specialios komisijos posėdžiai yra protokoluojami.

Komisija daugiausia dėmesio skyrė LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, jo tobulinimui. Dar 2003-02-14 Komisijos posėdyje buvo apsvarstytas šio įstatymo pakeitimo pirmasis projekto variantas, pareikšta daug pastabų. Todėl Komisijos nariai ir jos aparato darbuotojai dalyvavo LR Seimo valdybos vėliau sudarytos darbo grupės darbe, rengiant šio įstatymo projekto antrąjį variantą. Aukščiau minėta darbo grupė (16 narių) sudarė mažąją grupę (6 nariai, Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininkui Jonui Glemžai buvo pavesta jai vadovauti), kuri atliko antrojo varianto projektinį parengimą. Parengtas projektas po apsvarstymo didžiojoje darbo grupėje 2003 m. lapkričio 10 d. įteiktas LRS Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. Šio įstatymo rengimo etapiniai projektai buvo taip pat aptariami Komisijos plenariniuose posėdžiuose (kovo 28, balandžio 17, rugsėjo 12), kurių metu buvo teikiami pasiūlymai tobulinti kai kuriuos punktus.

Valstybinė paminklosaugos komisija teikė pasiūlymus naujoms Teritorijų planavimo įstatymo ir Žemės įstatymo redakcijoms, kurios buvo priimtos Seime atitinkamai 2004-01-15 ir 2004-01-22. Į pasiūlymus Teritorijų planavimo įstatymo projektui buvo atsižvelgta tik iš dalies.

Kultūros paveldo teritorinė apsauga pagal naują Teritorijų planavimo įstatymo redakciją yra vykdoma specialiojo planavimo priemonėmis. Numatyti šie konkretūs teritorinės apsaugos specialiojo planavimo dokumentai: saugomų teritorijų ir jų zonų planai (projektai) (specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose nustatomos saugomų teritorijų arba atskirų jų dalių, kultūros paveldo objektų naudojimo ir apsaugos kryptys, funkcinio prioriteto bei kraštovaizdžio tvarkymo zonų ribos ir reglamentai, konkrečios tvarkymo priemonės), saugomų  teritorijų tinklų ir atskirų jų dalių schemos (specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, nustatantys saugomų teritorijų tinklų formavimo, naudojimo ir apsaugos bendrąją koncepciją), kraštovaizdžio tvarkymo planai. Įstatymas numato, kad gali būti rengiami ir kiti reikalingi specialiojo planavimo dokumentai ir kad konkrečius planavimo uždavinius, susijusius su paveldo apsauga, nustato Saugomų teritorijų įstatymas ir Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas.

Naujoji redakcija numato, kad kai detaliuoju planu planuojamoji teritorija yra svarbi kraštovaizdžio apsaugos, urbanistiniu, architektūriniu ar paveldosaugos požiūriu teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimas turi būti papildomas urbanistiniais ir architektūriniais, gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugos ir planuojamos teritorijos apželdinimo reikalavimais. Įstatymu nustatyta, kad Vyriausybė turės patvirtinti visų lygių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarką. Šame norminiame akte turės būti numatytas ir vertinimas dėl sprendinių poveikio kultūros paveldui.

Žemės įstatymo naujoje redakcijoje atsisakyta reglamentavimo, kas turi tvirtinti valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą paliekant tai reglamentuoti Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymui. Be to, šiuo įstatymu dabar yra nustatoma žemės savininkų pareiga leisti lankyti paveldo teritorinius kompleksus bei objektus ir leisti vykdyti tyrimus šalims suderinus tyrimų trukmę, sklypų ribas, darbų atlikimo laiką ir nuostolių kompensaciją. Nustatyta, kokia tvarka turi būti įteisinami takų ir kelių servitutai visuomenei sudarant galimybę lankyti kultūros ir gamtos paveldo objektus. Taip pat patikslintos įstatymo formuluotės dėl žemės priskyrimo konservacinės paskirties žemei ir nustatoma, kad tokios paskirties žemės naudojimo tvarką ir apsaugą reglamentuoja Aplinkos apsaugos, Saugomų teritorijų, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos ir kiti įstatymai. Naujoji redakcija numato galimybę Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu nustatyti kultūros paveldo objektų teritorijose bei kitose saugomose teritorijose esančios žemės perleidimo ypatumus.

2003 m. lapkričio mėn. buvo paruoštas Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymas ir nauji Valstybinės paminklosaugos komisijos nuostatai. Šis įstatymas buvo paruoštas todėl, kadangi 2003 m. balandžio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo Valdyba priėmė sprendimą Nr.1425 "Dėl darbo grupės Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto antrajam variantui parengti". Šio sprendimo pagrindu buvo sudaryta darbo grupė, kurios darbo metu Lietuvos Respublikos Seimo Šveitimo, mokslo ir kultūros komitetui buvo pasiūlyta parengti Lietuvos Respublikos Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo projektą. Dabar Valstybinės kultūros paveldo komisijos veiklą atitinkamose srityse reglamentuoja Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos bei Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymai. Priėmus Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymą, komisijos veikla visose srityse bus reglamentuota viename įstatyme. Pagal minėtą įstatymą buvo parengti ir nauji Valstybinės paminklosaugos komisijos nuostatai.

Siekiant paveldosaugos politikos ir strategijos tikslų stiprinti teritorinę paveldo objektų apsaugą, ši problema buvo svarstyta Komisijos 2003 09 19 posėdyje ir priimtas sprendimas Nr.93 "Dėl kultūros paveldo teritorinės apsaugos".

Dar 2002 m. buvo iškeltos idėjos dėl integralios paveldosaugos strategijos, kurios uždavinius kelia Europos kultūros paveldo konvencijos bei kiti Europos Tarybos dokumentai. Tai ypač tampa aktualu rengiantis Lietuvai tapti Europos Sąjungos nare. Integralios paveldosaugos strategija, jos metmenys du kartus svarstytos Komisijos posėdžiuose. Svarstymuose dalyvavo Kultūros vertybių apsaugos departamento bei Aplinkos ministerijos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovai, tačiau kol kas sprendimo nepriimta. Parengtas integralios paveldosaugos strategijos metmenų projektas, gavus naujos Europos kultūros paveldo apsaugos konvencijos projektą, metų pabaigoje papildomai tobulinamas. Rengiamas projektas apima ne tik kultūros ir gamtos paveldo apsaugą, bet ir šio paveldo įtaką bei naudojimą ekonominiame, socialiniame, kultūriniame šalies gyvenime. Tikimasi integralios paveldosaugos strategijos metmenų projektą patikslinti (priimti) 2004 m. I-me ketvirtyje.

Formuojant valstybės bei savivaldybių biudžetus, įgyvendinant Europos kultūros paveldo konvencijas bei Lietuvos kultūros paveldo apsaugos įstatymus, labai aktualus yra paveldosaugos valstybės ir savivaldybių ekonominis rėmimas. Tuo tikslu Komisijos 2003-06-27 posėdyje buvo priimtas sprendimas Nr.92 "Dėl kultūros paveldo apsaugai ir tvarkymui skiriamų valstybės ir savivaldybių biudžetų formavimo principų".

Komisija aktyviai prisidėjo prie Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos rengimo. Rengėjų tarpe buvo Komisijos narys R.Pakalnis, o parengtam projektui pastabas ir pataisymus teikė visa Komisija. Dokumentas paskelbtas 2003-09-11 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1160 “Dėl nacionalinės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo”.

Labai aktualus kultūros paveldo tvarkymo ir naudojimo klausimas pasinaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama plėtojant Lietuvos kultūrinį turizmą. Būtent dar 1998 m. buvo parengta Lietuvos kultūrinio turizmo plėtros programa. Tačiau ji nepakankamai įgyvendinama. Todėl dalyvaujant Valstybinio turizmo departamento ir Kultūros vertybių apsaugos departamento atstovams, Komisijos 2003-10-10 posėdyje buvo priimtas sprendimas Nr.95 "Dėl kultūrinio turizmo vystymo politikos įgyvendinimo". Šiame posėdyje taip pat buvo priimtas sprendimas Nr.94 "Dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimo kultūros paveldo išsaugojimui".

Politiškai aktualus yra kultūros paveldo objektų, esančių užsienyje, šiuo aspektu susijusių su Lietuvos istorijos apsauga tarptautinis bendradarbiavimas. Tai svarbu įgyvendinant LR Seimo 2002 m. patvirtintas Lietuvos teritorijos bendrojo plano nuostatas. Sprendžiant šį klausimą, tarpininkaujant LR Užsienio reikalų ministerijai, Komisija 2003-10-16–17 organizavo išvyką į Kaliningrado (Karaliaučiaus) sritį. Aplankyta daugelis kultūros paveldo objektų: Tolminkiemis, K.Donelaičio gimtinė Lazdynėliuose, Herkaus Manto žuvimo vieta Norkyčiuose, Pabėčių (Pobetten) bažnyčios, susijusios su pirmuoju Katekizmo vertimu į prūsų kalbą, griuvėsiai. Kaliningrade įvyko posėdis - susitikimas su srities Kultūros valdyba ir paveldosaugos įstaigos vadovais, kalbėta apie kultūros paveldo apsaugą bei jos perspektyvas. Šiame susitikime dalyvavo ir Lietuvos konsulato atstovė.

Komisija pritarė Lietuvos visuomenei, sunerimusiai dėl vienašališkų veiksmų, kuriais Rusijos Federacijos ūkio subjektai siekia Baltijos jūroje greta Kuršių nerijos įrengti naftos gavybos verslovę. Aptarę susidariusią situaciją posėdyje, Komisijos nariai priėmė sprendimą Nr.91 "Dėl Rusijos Federacijos planuojamos naftos gavybos Baltijos jūroje ties Kuršių nerija". Šis sprendimas buvo įteiktas tada dar būsimai UNESCO ambasadorei I.Marčiulionytei ir Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui.

Paveldosaugos darbų srityje labai skaudi vieta - specialistų rengimas, restauratorių dabartinė situacija. Tuo tikslu Komisija 2003-11-06 Kultūros ministerijoje organizavo susitikimą su Kultūros vertybių apsaugos departamento, LR Restauratorių sąjungos atstovais, kitais dirbančiais Lietuvos restauratoriais. Po šio susitikimo Komisijos 2003-11-21 posėdyje buvo priimtas nutarimas "Dėl restauratorių veiklos ir jų problemų", o 2003-12-19 Komisijos posėdyje priimtas nutarimas "Dėl universitetinio paveldosaugos specialistų rengimo". Nors šie abu nutarimai neskelbti "Valstybės žiniose", tačiau jie išsiuntinėti suinteresuotoms institucijoms, universitetams bei restauratorių firmoms.

Atsiliepdama į Hagos ir kitas tarptautines konvencijas, Komisija, kartu su Kultūros paveldo akademija organizavo tarptautinę konferenciją "Gynybinis paveldas Lietuvoje". Pateikta išsami istorinė apžvalga, iškeltos kovos už Lietuvos nepriklausomybę aukų įamžinimo problemos, akcentuotos šio paveldo išsaugojimo problemos, pritaikymo šiuolaikiniam gyvenimui galimybės. Savo patirtimi konferencijoje pasidalino Lenkijos specialistai. Komisijos posėdyje, įvertinus konferencijos medžiagą, buvo priimtas sprendimas Nr.97 "Dėl Nekilnojamojo karinio paveldo išsaugojimo". 2004 m. pradžioje konferencijos pranešimai ir kita medžiaga bus išleista atskiru leidiniu.

2002 metais Komisijai paskelbus sprendimą Nr. 87 "Dėl Lietuvos Respublikos dvarų paveldo išsaugojimo ir jo integravimo į visuomenės gyvenimą koncepcijos", LR Vyriausybė 2003-04-18 Nutarimu Nr. 481 patvirtino "Dvarų paveldo išsaugojimo programą ir dvarų paveldo išsaugojimo programos įgyvendinimo priemones". Dokumentą svarstė LRS Subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisija, kuriai Valstybinė paminklosaugos komisija pateikė pastabas. Deja, šio nutarimo įgyvendinimas kol kas neparemtas realiomis lėšomis.

Atsiskaitomuoju laikotarpiu keturiuose Komisijos posėdžiuose buvo svarstoma paveldo tvarkymui bei apsaugai valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų panaudojimas, kitų finansavimo šaltinių galimybės ir paieška, racionalus lėšų panaudojimas. Gegužės 30 d. posėdyje svarstyta, o birželio 20 d. priimtas sprendimas Nr.92 "Dėl kultūros paveldo apsaugai ir tvarkymui skiriamų valstybės ir savivaldybių biudžetų formavimo principų". Visa tai siejama su spalio 10 d. Komisijoje svarstytais ES struktūriniais fondais paveldosaugai bei gruodžio 19 d. Kultūros vertybių apsaugos 2004 m. programos projekto klausimais.

Kiekvienais metais Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatomos valstybės biudžeto lėšos, kurios tiesiogiai turi būti panaudotos kultūros vertybių tvarkymui. Šios lėšos skiriamos per Kultūros vertybių apsaugos departamento programas (2000-2003 m. Departamentui kasmet buvo skiriama 15,5-19 mln. Lt, iš jų Kultūros vertybių apsaugos programai - 12-14,5 mln. Lt).

NKVAĮ numato, kad “iš savivaldybių biudžeto finansuojama: 1) savivaldybėms priklausančių kultūros vertybių apsaugos, priešavariniai, remonto, tyrimo, konservavimo, restauravimo ir kiti darbai; 2) ūkiškai nenaudojamų, kultūros paminklais nepaskelbtų nekilnojamųjų kultūros vertybių priežiūros, priešavariniai, remonto, tyrimo, konservavimo, restauravimo ir kiti darbai.” Tačiau nėra bendros tvarkos, pagal kurią savivaldybių biudžetuose būtų atskirai skiriamos lėšos kultūros vertybių tvarkymui finansuoti. Iš savivaldybių gautos informacijos matyti, kad įvairios savivaldybės skirtingai traktuoja, kokie darbai priskirtini prie kultūros paveldo išsaugojimo darbų. Kai kurios savivaldybės kultūros paveldo išsaugojimo darbams priskiria senamiesčių gatvių ir šaligatvių tvarkymą, statinių - kultūros vertybių rekonstrukciją ir pan., o kitos nemini net kapinių tvarkymo. Nors informacija yra orientacinio pobūdžio, galima teigti, jog savivaldybės kultūros vertybių tvarkymui kasmet skiria apie 4-5 mln. Lt.

Be lėšų, skirtų tiesiogiai per Departamentą, valstybės biudžetas skiria nemažas sumas nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymui kitoms institucijoms. Iš programos “Tradicinių religinių bendrijų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms” milijonas litų skirtas Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčiai atstatyti, per Alytaus apskrities viršininko administraciją Liškiavos architektūrinio ansamblio tvarkymui ir rekonstravimui skirta 957.000 Lt ir pan. Atidžiau panagrinėję 2003 m. Valstybės investicijų programą matome, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymui valstybė papildomai skiria ne mažiau 15 mln. Lt.

Dar vienas nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo finansavimo šaltinis yra Kelių priežiūros ir plėtros programa. 2003 m. tiesiogiai Departamentui – “valstybinės reikšmės nekilnojamosioms kultūros vertybėms rekonstruoti” – buvo numatyta skirti 1.248.000 Lt.

Tačiau tenka konstatuoti, kad iki šiol, formuojant kultūros paveldo biudžetą dar nepakankamai įgyvendinamos Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinės kultūros paveldo konvencijos, neatsiliepiama į Europos Tarybos dokumentus. Maža dėmesio ir lėšų skiriama kultūros paveldo moksliniams tyrimams. Daugelis savininkų jų nefinansuoja, o be tyrimų parengti projektai yra nekokybiški ar net pražūtingi paveldui. Departamentas neskiria pakankamo dėmesio laikinųjų reglamentų (anksčiau buvusių paminklotvarkos sąlygų) rengimui. Juos daugeliu atvejų finansuoja ne valstybė, o objektų savininkai. Dėl to šie dokumentai atspindi daugiau privačius, o ne valstybės interesus ar kultūros paveldo įstatymų nuostatas. Iki šiol nesudarytos teisinės-ekonominės sąlygos, kuriomis pagal Europos Sąjungos šalyse galiojančias ir veikiančias nuostatas kultūros vertybių savininkai skatinami ne tik saugoti, bet prižiūrėti ir konservuoti-restauruoti vertybes; jiems teikiamos įvairios lengvatos; kompensuojami kokybiškai atlikti paveldotvarkos darbai (dabar ruošiamame NKVA įstatymo keitimo projekte numatomas kompensavimas ir jo taikymo mechanizmas) bei ekonomiškai įvairiais lygiais remiami atskiri kultūros paveldo objektai. Ne visos Lietuvos Respublikos savivaldybės pakankamai rūpinasi jų teritorijose esančiu kultūros paveldu, maža skiria lėšų jam tinkamai tvarkyti.

1. Kultūros paveldo objektų išankstinio mokslinio tyrimo, kultūros vertybių sudėties ir apimties nustatymo, jų apsaugos įteisinimo, laikinųjų reglamentų rengimo, mokslinių tyrimų rezultatų bei juos apibendrinančių enciklopedinių leidinių publikavimo finansavimas.

2. Kultūros paveldo savininkų kokybiškai atliktų konservavimo - restauravimo darbų dalinis kompensavimas.

Komisija taip pat pasiūlė Departamentui plėtoti paveldotvarkos programų ir projektų, atitinkančių ES struktūrinių fondų lėšomis remiamas veiklas, rengimą ir skatinti bei koordinuoti įvairių kitų valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą rengiant tokias programas ir projektus.

Komisija rekomendavo Lietuvos Respublikos savivaldybėms skirti daugiau lėšų jų teritorijose esančių kultūros vertybių apsaugai. Komisijos nuomone, tai sukurtų naujų darbo vietų, gerintų savivaldybės įvaizdį bei aplinkos kokybę. Suaktyvėjus turizmui, rekreacinei ir kitokiai alternatyviai veiklai kaimo vietovėse, savivaldybės gautų papildomo pelno.

Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2002 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 271 buvo patvirtinta “Ilgalaikė kultūros vertybių išsaugojimo programa” ir šios programos įgyvendinimo priemonės, kuriose numatyta iki 2004 m. IV ketvirčio reikšmingiausias kultūros vertybes paskelbti kultūros paminklais (įvertinus įrašytus į Lietuvos Respublikos respublikinės ir vietinės reikšmės bei Naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašus ir į laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą įtrauktus objektus). Iki 2005 m. IV ketvirčio įvertinti įrašytus į Lietuvos Respublikos respublikinės ir vietinės reikšmės bei Naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašus ir įtrauktus į laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą objektus ir nuspręsti dėl jų įrašymo į kultūros vertybių registrus.

Nuo 2003 m. antro pusmečio Komisija nutarė nesvarstyti nekilnojamųjų kultūros vertybių įrašymo į Registrą klausimų (to nėra įstatyme), siekiant įrašymo į Registrą proceso sutrumpinimo ir didesnės Departamento bei Centro atsakomybės.

Šiais metais (iki 2003-12-11) Kultūros vertybių apsaugos departamentas, KPC pateikus, į Kilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašė 162 objektus, o į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą – 494 objektus (108 statinius, 59 statinių kompleksus, 4 urbanizuotas vietoves, 145 archeologinių, 106 laidojimo, 20 įvykių vietų bei 52 statinių puošybos ir įrangos objektus). Per šį laikotarpį Lietuvos Respublikos Vyriausybė 38 nekilnojamąsias kultūros vertybes paskelbė kultūros paminklais. Lėti kultūros vertybių apskaitos tempai rodo, kad šiuo metu vykdoma apskaita dar yra neracionali ir neefektyvi.

Iki šiol Teritorijų planavimo dokumentų registre, kuriame turi būti registruojami visi sąlygas planavimui nustatantys specialieji planai, registruoti tik nedaugelio kultūros vertybių teritorijų ir apsaugos zonų planai. Faktiškai Lietuvoje kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zonos irgi nėra įteisinamos bendrųjų tokių dokumentų įteisinimo principu. Todėl būtina derinti nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijų nustatymą su nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų duomenimis ir teritorinio planavimo dokumentais nustatytomis teritorijomis. Nepertvarkius ir tęsiant dabartinę Registro vedimo tvarką, padėtis tik dar labiau komplikuojama.

Komisija mano, kad, norint paspartinti ir iš esmės pagerinti kultūros paveldo tyrimus ir kultūros vertybių apskaitą, būtina:

- inventorizuoti kultūros paveldą: aprašyti kultūros vertybės sudėtį, apimtį ir būklę bei suteikti vertybei atitinkamą teisinį statusą įtraukiant ją į valstybinį ar savivaldybės saugomų nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą;

- rengti apskaitos dokumentus taip, kad jie užtikrintų pilnavertišką vertybės apsaugos valdymą;

- ypatingą dėmesį atkreipti į paveldosauginio statuso bei paveldosauginių apribojimų įteisinimą Registrų centre (buv. Nekilnojamojo turto kadastre ir registre).

Kovo 28 d. posėdyje buvo svarstoma ir vertinama Kultūros vertybių apsaugos departamento 2002 metų ataskaita. Komisijos nariai pateikė daug pastabų, ypač vertinant paveldo apskaitos kokybę bei kiekybę. Iš esmės Komisija pritarė pateiktai ataskaitai, pabrėždama, kad probleminius klausimus ateityje teiks svarstyti kituose posėdžiuose.

Ataskaitiniais metais Komisija nuolat siekė savo ir Kultūros vertybių apsaugos departamento veiklos kooperavimo turint tikslą gausinti Lietuvos paveldosaugos pozytivius rezultatus, operatyviau spręsti problemas.

Kultūros vertybių apsaugos departamento atstovai dalyvavo Komisijos delegacijos išvykoje į Kaliningrado sritį. Komisijos nariai taip pat dalyvavo Departamento organizuotame kultūros paveldo paminėjimo renginyje Kėdainiuose (2003-04-18), Europos paveldo dienų programoje (rugsėjis), Departamento darbuotojų seminaruose (spalis, gruodis).

2003-12-19 Komisija savo posėdyje svarstė Kultūros vertybių apsaugos departamento 2004 m. programas. Posėdžio metu pareikštos pastabos bei pasiūlymai buvo surašyti Komisijos 2003-12-19 Nutarime "Dėl Kultūros vertybių apsaugos departamento 2004 m. programų projekto".

Neeiliniame Komisijos posėdyje spalio 10 d. buvo apsvarstyta keleto institucijų, nesugebėjusių išsaugoti kultūros vertybės S63 - Vandens malūną Vilniuje, Latvių g. Nr. 64. Komisija priėmė sprendimą Nr. 96 "Dėl paveldosaugos pažeidimų pertvarkant vandens malūną ir jo aplinką Vilniuje, Latvių g. Nr. 64". Posėdyje buvo konstatuota nepakankama Kultūros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritorinio padalinio atsakomybė už jam patikėtą darbą.

Viena svarbesnių Komisijos darbo sričių - bendradarbiavimas su LR Restauratorių sąjunga. Su ja aktyviai svarstomos skausmingiausios problemos restauruojant ir pritaikant kultūros paveldą sostinėje, išklausomi pageidavimai. Pažymėtinas 2003-11-06 Komisijos organizuotas susitikimas su Lietuvos restauratoriais. Jų iškeltos problemos buvo apsvarstytos Komisijos plenariniame posėdyje ir priimtas Nutarimas "Dėl restauratorių veiklos ir jų problemų". Deja, nepavyko bendradarbiauti su Lietuvos Architektų sąjunga - ji atsisakė teikti atstovus į Komisijos sudaromą ekspertų komisiją dėl Valdovų rūmų atkūrimo. Aktyviai dalyvaujama Lietuvos kultūros kongreso veikloje: G.Drėmaitė aktyviai dalyvavo organizuojant III kongreso suvažiavimą, skaitė jame pranešimą apie šiandieninę Lietuvos kultūros paveldo būklę, o Komisijos pirmininkas J.Glemža ir narys R.Pakalnis šiuo metu yra Kongreso valdybos nariais. Kongresui nuolat informuojama apie valstybinę paveldosaugos veiklą, tuo pačiu gaunama informacijos apie visuomenės keliamas paveldosaugos problemas.

Atskiri Komisijos nariai ir darbuotojai dažnai kviečiami dalyvauti respublikinėje spaudoje, radijo ir televizijos laidose. Visus 2003 metus radijo laidoje "Gyvoji istorija" (rengėja I.Berulienė) yra propaguojamas kultūros paveldas, jo apsaugos aktualijos, ir beveik kiekvienoje laidoje yra kalbinami Komisijos nariai ir darbuotojai (J.Glemža, S.Vadišis, G.Drėmaitė, J.Lapinskas, A.Gražulis, kt.).

Teikiama informacija BNS, ELTA, spaudai.

Komisijos darbo veikla grindžiama programa, kuri kiekvienų metų pradžioje visų Komisijos narių yra sudaroma ir aprobuojama. Pagal Komisijos nuostatų 15 punktą Komisijos posėdžiai vyksta vieną kartą per mėnesį. Be to, organizuojami neeiliniai posėdžiai, išvykos, susitikimai.

Kai kuriems klausimams spręsti Komisija pasitelkia nepriklausomus ekspertus. Gauta medžiaga kaupiama, klasifikuojama ir Komisijos tarnybų rengiama posėdžiams. Visi posėdžiai protokoluojami ir įrašomi į garsąjuostę.

Atsiskaitomaisiais 2003 metais įvyko:

13 plenarinių posėdžių,

1 neeilinis posėdis,

1 tarptautinė konferencija,

1 išvyka,

3 susitikimai.

(Plenariniai posėdžiai: sausio 17 d.,vasario 14 d., kovo 28 d., balandžio 17 d., gegužės 9 d., gegužės 30 d., birželio 20 d., birželio 27 d., rugsėjo 12 d., rugsėjo 19 d., spalio 10 d., neeilinis (dėl Žvėryno malūno) lapkričio 14 d., lapkričio 21 d., gruodžio 19 d. IŠ VISO – 14 posėdžių.

Tarptautinė konferencija "Gynybinis paveldas Lietuvoje" -rugsėjo 25, 26, 27 d. Kaune.

Išvykstamasis posėdis Kaliningrade ir jo srityje - spalio 16-17 d.d.

Komisijos susitikimai su LR kultūros ministre Roma Dovydėniene, su Kultūros vertybių apsaugos departamento teritoriniais padaliniais dėl NKVAĮ naujos redakcijos, su paveldotvarkos specialistais bei restauratoriais - lapkričio 6 d.).

Balandžio 8 d. Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininkė G.Drėmaitė Seimo plenariniame posėdyje atsiskaitė už 2002 metų Komisijos veiklą ir už 1999 – 2002 m. kadenciją. Seimas priėmė Nutarimą Nr. IX-1493 “Dėl Valstybinės paminklosaugos komisijos ataskaitos ir tolimesnio jos darbo tobulinimo”.

Pasibaigus antrai Valstybinės paminklosaugos komisijos kadencijai (1999-2003), parengta išsami veiklos ataskaita, kuri, gausiai iliustruota, išleista leidinėliu "Valstybinės paminklosaugos komisijos 1999-2003 metų veiklos apžvalga". Leidinio pabaigoje pateiktos Komisijos narių nuomonės dėl Komisijos veiklos rezultatų, jos tobulinimo, įtakos valstybiniame kultūros paveldo apsaugos darbe. Leidinys įteiktas visiems LR Seimo nariams.

Komisijos pirmininkas ar atskiri Komisijos nariai visuomet buvo kviečiami į Seimo iškilmingus posėdžius, jo rengiamas konferencijas, šventes.

Glaudžiausiai buvo bendradarbiaujama su LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu. Beveik visuose komiteto posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi kultūros ir paveldo reikalai, dalyvaudavo Komisijos pirmininkas, o neretai ir atskiri Komisijos nariai. Iš svarbesnių posėdžių paminėtini: Vilniaus senamiesčio išsaugojimo problemos (sausio 15, 20), Komisijos naujos kadencijos formavimas (sausio 27, vasario 25, kovo 10, 19, balandžio 2), Etninės globos tarybos reorganizacijos problemos (balandžio 8), Muziejų įstatymo pakeitimai (gegužės 14), 2004 m. valstybės biudžeto formavimas, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo keitimo įstatymo projekto tobulinimas. Dėl pastarojo įstatymo projekto bendradarbiauta kartu ir su Aplinkos apsaugos komitetu bei Subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisija (bendri posėdžiai). Atskirais klausimais Seimo komitetai prašydavo Komisijos nuomonės ar kvalifikuotos juridinės ekspertizės. Sprendžiant specialias problemas, Komisija taip pat talkino Seimo Antikorupcinei komisijai bei Seimo valdybai.

Komisija sulaukdavo ir atskirų Seimo narių paklausimų (G.Dalinkevičius, J.Razma, I.Degutienė, J.Narvilienė ir kt.), į kuriuos buvo atsakoma išsamiai ir nedelsiant.

Esant prezidentui V.Adamkui Komisijos pirmininkė bei atskiri Komisijos nariai (R.Pakalnis, Z.Kiaupa, K.N.Kitkauskas) buvo kviečiami į Prezidentūros šventinius renginius, pasitarimus konkrečioms problemoms spręsti (kartu su kultūros ministre). Prezidento V.Adamkaus dekretu G.Drėmaitė paskirta Adomo Mickevičiaus tarpprezidentinio (Lietuva-Lenkija) fondo nare. Beje, šis fondas veikia ir esant prezidentui R.Paksui.

Šiuo metu Prezidentūra Komisijos veiklai nerodo dėmesio, nors Komisija teikia visų posėdžių darbotvarkes. Atskiri Komisijos nariai kaip ir anksčiau yra Lietuvos tūkstantmečio komisijos nariais ir teikia pasiūlymus Lietuvos tūkstantmečio direkcijai.

Bendradarbiavimas su Vyriausybe dažniausiai vyksta per ministerijas ar jų departamentus. Atsiskaitomuoju laikotarpiu dalykiniai kontaktai, susitikimai, bendri posėdžiai ar pasikeitimas svarbesne informacija dažniausiai vyko su Kultūros ir Aplinkos ministerijomis, Kultūros vertybių apsaugos ir Valstybinio turizmo departamentais, su Viešųjų pirkimų tarnyba.

Su Aplinkos ministerija kartu dirbta dėl integruotos paveldosaugos, dėl kultūros paveldo teritorinės apsaugos.

Krašto apsaugos ministerija geranoriškai padėjo organizuoti tarptautinę konferenciją "Gynybinis paveldas Lietuvoje", dalykiškai prisideda prie kultūros paveldo saugojimo, apskaitos ir žymėjimo (archeologijos paminklų žemėlapis).

Apskritims Komisija teikia svarbesnius savo sprendimus (Nr.94 "Dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimo kultūros paveldo išsaugojimui"), atskirais paveldo apsaugos atvejais akcentuoja teisės aktų reikalavimus. Kai kurių apskričių vadovai prašo Komisijos nuomonės ar pagalbos saugant paveldą: Utenos apskritis kvietė (kovo 26 d.) pokalbiui dėl dvarų apsaugos, o Panevėžio apskritis parodė daug konkrečios iniciatyvos saugant siaurąjį geležinkelį.

Visa svarbiausia Komisijos informacija nuolat buvo siunčiama ir visoms savivaldybėms. Tačiau rezultatyviam darbui ypač yra svarbūs betarpiški kontaktai. Komisijos pirmininko iniciatyva įvyko susitikimas su Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu - Druskininkų meru R.Malinausku. Sutarta dėl nuolatinio bendradarbiavimo kultūros paveldo išsaugojimo srityje. Tiesioginiai dalykiniai susitikimai įvyko ir su Vilniaus, Kauno miestų, Kėdainių, Jurbarko Širvintų ir Vilniaus rajonų merais.

Išskirtinis bendradarbiavimas vyksta su Vilniaus savivaldybe ir jos Senamiesčio atgaivinimo agentūra. Jos iniciatyva Komisija ne vieną kartą (birželio 5 d. ir spalio 27 d.) susitiko su Didžiosios Britanijos Edinburgo miesto senamiesčio apsaugos specialiste p.K.Thomson, pasikeista istorinių miestų apsaugos patirtimi ir žiniomis.

Komisija aktyviai bendradarbiauja su UNESCO Lietuvos nacionaline komisija, - dažnai yra kviečiama į jos organizuojamus renginius, posėdžius, ypač svarstant Pasaulinio kultūros paveldo apsaugos reikalus, Kuršių nerijos apsaugą, Vilniaus senamiesčio išsaugojimo problemas, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos bei Trakų istorinio nacionalinio parko siūlymus įrašyti į Pasaulio paveldo sąrašą ir kt. Šios komisijos sekretoriatas (A.Dirmaitė, D.Reikaitė) yra kviečiamas į Komisijos posėdžius ar renginius. Tarp abiejų komisijų nuolatos keičiamasi svarbesne dokumentacija. Komisijos pirmininkė G.Drėmaitė ir keli Komisijos nariai kartu iškilmingai paminėjo Ugnės Karvelis mirties metines (kovo 4 d.).

Komisijos pirmininkas J.Glemža yra UNESCO nacionalinės komisijos narys ir kultūros komiteto pirmininkės pavaduotojas. UNESCO "Pasaulinės atminties" komiteto nare yra G.Drėmaitė.

Svarstant Lietuvos kultūros paveldo apsaugą, tarptautinių juridinių dokumentų reikalavimus, reikšmingą darbą atlieka ICOMOS nacionalinis komitetas. Jos nariais yra Komisijos pirmininkas J.Glemža ir Komisijos kontrolės tarnybos vedėjas G.Jucys.

Tęsiami kontaktai su Lietuvos katalikų bažnyčia, jos Vyskupų konferencija. Vasario 4 d. dalyvauta posėdyje pas kardinolą J.A.Bačkį dėl Vilniaus Arkikatedros remonto darbų. Komisija numatė 2004 m. išplėstinį posėdį su Lietuvos Vyskupų konferencijos atstovais aptariant bažnytinio kultūros paveldo apsaugos, restauravimo ir apskaitos dalykus.

Dalyvauta atskiroje išvykoje į Kalvarijos savivaldybę ir Kultūros vertybių apsaugos departamento organizuotame seminare dėl žydų religinio paveldo išsaugojimo Lietuvoje.

Komisija gauna kvietimus dalyvauti Lietuvos arba užsienio konferencijose, seminaruose kultūros paveldo apsaugos temomis. Ne visada galime kvietimus įvykdyti dėl finansinių kliūčių arba dėl užimtumo. Tačiau svarbesniuose renginiuose dalyvauta ir tuo įgaunama patirties, žinių ir kitų šalių kultūros paveldo apsaugos politikos formavimo pavyzdžių.

Balandžio 4 d. Trakų konferencijoje dėl galimybių įrašyti Trakų istorinį nacionalinį parką į Pasaulio paveldo sąrašą, pranešimą skaitė J.Glemža, konferencijoje dalyvavo G.Drėmaitė, J.Lapinskas, A.Gražulis, J.Skomskis.

Gegužės 29-31 d. G.Drėmaitė ir Z.Kiaupa, finansavus Atviros Lietuvos ir S.Batoro fondams, dalyvavo Varšuvoje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje aptarti kultūros paveldo restitucijos, privatizavimo klausimus, tautinių mažumų kultūros paveldo išsaugojimą, teisės aktų įgyvendinimo problemas.

J.Glemža dalyvavo regioninėje istorinių miestų konferencijoje Vilniuje. Tarptautiniame pasaulio istorinių miestų simpoziume Graikijoje, Rodos mieste, J.Glemža atstovavo Vilniaus miestą ir skaitė pranešimą. Šią kelionę finansavo Vilniaus m. savivaldybė.

Rugsėjo mėn. Norvegijoje Roros mieste R.Martinaitis dalyvavo UNESCO rengtoje konferencijoje 1972 m. "Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos" konvencijos 30-čiui paminėti ir aptarti ateities planus. Finansavo UNESCO nacionalinė komisija.

Baltijos asamblėjos posėdyje Klaipėdoje dėl jūrinio paveldo apsaugos dalyvavo R.Martinaitis.

Gruodžio mėn. konferencijoje, skirtoje L.Gucevičiaus 250 gimimo metinėms paminėti, pranešimą skaitė Z.Kiaupa, konferencijoje dalyvavo J.Glemža, A.J.Pilipavičius, A.Gražulis.

Pagrindinis Valstybinės paminklosaugos komisijos, vykdančios kultūros vertybių apsaugos valstybės strategijos ir politikos formavimo ir šios politikos įgyvendinimo kontrolės programą, finansavimo šaltinis buvo ir išlieka valstybės biudžeto lėšos (priedas 1).

Lietuvos Respublikos 2003 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu (2002 m. gruodžio 10 d. Nr. IX-1227) Valstybinei paminklosaugos komisijai biudžetiniai asignavimai, palyginus su 2002 metais, padidinti 47 tūkst. litų arba 7,9 procento, darbo užmokesčiui skirti asignavimai padidinti 11 tūkst.litų arba 2,8 procento.

Skaičiuojant 2003 metų darbo užmokesčio lėšas papildomai numatyta Komisijos pirmininkui kompensacijai už nepanaudotas atostogas.

2003 metų išlaidų sąmatoje papildomai numatyta Komisijos narių darbui bei ne Vilniuje gyvenančių pakomisių narių kelionės ir nakvynės išlaidoms apmokėti, leidinio “Valstybinės paminklosaugos komisijos 1999-2003 metų veiklos apžvalga” parengimo ir spausdinimo išlaidoms, tarptautinės konferencijos “Gynybinis paveldas Lietuvoje” organizavimo išlaidoms.

Taigi 2003 metais gauta asignavimų 638,8 tūkst.litų, iš jų darbo užmokesčiui 399,8 tūkst.litų. Gauti biudžetiniai asignavimai panaudoti pagal tikslinę paskirtį.

2004 m. sausio 1 d. kreditorinis įsiskolinimas sudarė 150,10 lito, iš jų - UAB “Vilniaus energijai”- 149,57 lito, debitorinis įsiskolinimas sudarė 1024,37 litų dėl leidinių prenumeratos 2004 metams.

2003 m. sausio 1 d. Valstybinės paminklosaugos komisijos biudžetinėje sąskaitoje buvo 355,44 lito. 2004 m. sausio 2 d. mokėjimo pavedimu grąžintas biudžeto likutis.

Valstybinė paminklosaugos komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas, naudoja programai ir Komisijos reikmėms skirtas lėšas, kurių valdymas susijęs su finansine rizika. Atsižvelgiant į Komisijos vidaus tvarkos taisykles, struktūrinių padalinių tarnybinius nuostatus, Komisijos darbuotojų pareigybių aprašymus bei kitus vidaus tvarkos dokumentus, 2003 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-19-(1.3.) patvirtintos Valstybinės paminklosaugos komisijos finansų kontrolės taisyklės. Visos ūkinės operacijos vykdomos pagal LR viešųjų pirkimų įstatyme numatytas procedūras ir Komisijos pirmininko įsakymais “Dėl Valstybinės paminklosaugos komisijos prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų, taikant įprastinę komercinę praktiką, taisyklių patvirtinimo” ir “Dėl viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo” patvirtintas taisykles.

Atsižvelgiant į 2002-06-27 LR Seimo nutarimu Nr. IX-992 patvirtintą Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą, Komisijoje aprašytos valstybės tarnautojų pareigybės ir patvirtintas viešojo administravimo valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas.

Svarbiausi klausimai svarstyti 2003 metų posėdžiuose:

Nuomonę apie pavojų Kuršių nerijai patvirtino 2002-11-15 Komisijos organizuotas tarptautinis seminaras "Dėl kultūros paveldo apsaugos karo ir ekstremalių situacijų atvejais".

Sprendimas priimtas 2003-02-14 Komisijos posėdyje.

2003-03-28 Komisijos posėdyje, aptariant 2002 m. Kultūros vertybių apsaugos departamento ataskaitą, pastebėtas netolygus biudžeto lėšų skirstymas paveldo tvarkymui, kriterijų stoka.

2003-04-17 Komisijos posėdyje, tvirtinant Komisijos 2003 m. veiklos programą, buvo numatyta gegužės mėnesio posėdyje svarstyti visus finansinius kultūros vertybių tvarkymo klausimus.

2003-05-30 Komisijos posėdyje svarstyti kultūros paveldo apsaugai ir tvarkymui skiriamo valstybės biudžeto formavimo principai. Nutarta priimti sprendimą.

2003-06-20 Komisijos posėdyje aptartas sprendimo tekstas, sprendimo pavadinimas, pritarta jo pagrindui, lieka atlikti teksto korektūrą.

2003-06-27 Komisijos posėdyje priimtas sprendimas, nutarta parengti Vyriausybei raštą dėl savivaldybių skiriamų lėšų paveldui, teikti kitus paveldosaugos biudžeto formavimo pasiūlymus.

2003-06-27 komisijos posėdyje kartu su Aplinkos ministerijos atstovais svarstytas klausimas dėl kultūros vertybių apsaugos kaip saugomų teritorijų sistemos dalies saugomose teritorijose. Nutarta parengti šiuo klausimu sprendimą.

2003-09-12 posėdyje derinamas sprendimo tekstas.

2003-09-19 Komisijos posėdyje priimtas sprendimo projektas, galutinį variantą apibendrinus pastabas teikti balsavimui kitą posėdį.

2003-10-10 Komisijos posėdyje sprendimas priimtas.

2003-10-10 Komisijos posėdyje svarstomas klausimas apie Europos Sąjungos struktūrinius fondus ir jų panaudojimą paveldosaugai. Nutarta parengti sprendimą. Paskirtai darbo grupei tekstui parengti ir su juo supažindinti Komisijos narius duotas 2 savaičių terminas.

2003-11-04 Sprendimas suderintas su Komisijos nariais ir nutartas skelbti.

2003-10-10 Komisijos posėdyje svarstytos kultūrinio turizmo ir paveldosaugos problemos. Nutarta parengti sprendimo projektą ir derinti jį su Valstybiniu turizmo departamentu bei Kultūros ministerija.

2003-11-04 atlikus visas derinimo procedūras, sprendimas teiktas skelbti.

2003-11-14 įvyko neeilinis Komisijos posėdis, kuriame aptarta kultūros vertybės S63 - Vandens malūno būklė, pritaikant jį gyvenamajai paskirčiai. Nustatyta grubių pažeidimų ir todėl nutarta priimti sprendimą. Sudaryta darbo grupė jam rengti.

2003-11-21 Komisijos posėdyje priimamas sprendimas vienu balsu.

2003-09-25-27 įvyko Komisijos organizuota tarptautinė konferencija Kaune "Gynybinis paveldas Lietuvoje".

2003-10-10 Komisijos posėdyje aptarti įvykusios konferencijos rezultatai ir parengtas sprendimo projektas. Nutarta šį projektą redaguoti pagal posėdžio metu pareikštas pastabas.

2003-11-21 Komisijos posėdyje pataisytas sprendimas priimtas.

2003-05-09 Komisijos posėdyje tęsiamas nuo 2002 m. integruotos paveldosaugos politikos aptarimas. Teikiamas naujas prof. J.Bučo parengtas tekstas. Nutarta kitame posėdyje pratęsti diskusijas.

2003-05-30 Komisijos posėdyje toliau aptariamas rengiamo sprendimo tekstas. Pareikšta pastabų, nesutarta dėl paveldosaugos prioritetų. Nutarta redaguoti tekstą ir priimti sprendimą kitame posėdyje.

2003-06-27 Komisijos posėdyje po svarstymo nutarta priimti integralios paveldosaugos politikos tikslų ir uždavinių sprendimo projektą pagrindu. Tolesniam jo redagavimui patvirtinti pasiūlytą darbo grupę (J.Glemža, J.Bučas, G.Tiškus, A.J.Pilipavičius, D.Varnaitė, R.Baškytė, A.Miškinis).

2003-09-19 Komisijos posėdyje, pakeitus sprendimo pavadinimą į Nacionalinės integralios paveldosaugos strategijos metmenis, nutarta pritarti antram sprendimo variantui ir sudaryti darbo grupę (A.Miškinis, R.Pakalnis, A.J.Pilipavičius, R.Greimienė, D.Varnaitė), redaguoti sprendimo projektą pagal pateiktas pastabas. Dokumentą tvirtinti kitame posėdyje.

2003-10-10 Komisijos posėdyje buvo aptariama informacija apie Europos kultūros paveldo pagrindų konvencijos (European Cultural Heritage Framework Conwention) projektą. Nutarta pagal šios konvencijos projektą tobulinti ir koreguoti rengiamą sprendimą.

Daugiau iki metų pabaigos šis dokumentas nebuvo svarstomas. Tikimasi sprendimą priimti 2004 m.

Vilnius

Kuršių neriją bendra Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos nominacija ir remiantis ekspertų išvadomis 2000-12-02 UNESCO įrašė į Pasaulinio paveldo sąrašą. Tai reiškia, kad Kuršių nerija tapo tokiu pasaulinio paveldo objektu, kurio saugojimui visa tarptautinė bendruomenė privalo kooperuotis (Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo konvencijos 6 str. 1 dalis). Kuršių nerija yra itin vertingas, vientisas bei pasaulinio paveldo apsaugos požiūriu neskaidomas Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos objektas. Be to, Lietuvos Respublika 2002-10-03 ratifikavo Europos kraštovaizdžio konvenciją, kuri galioja ne tik sausumos vietovėms, vidaus vandenims, bet ir jūrų akvatorijai. Konvencija pripažįsta, kad Europos kraštovaizdžio kokybė ir įvairovė yra bendras išteklius, kad svarbu bendradarbiauti siekiant jį saugoti, tvarkyti ir planuoti.

Komisija pažymi, kad Lietuvos visuomenė visiškai pagrįstai yra susirūpinusi vienašališkais veiksmais, kuriais Rusijos Federacijos ūkio subjektai siekia Baltijos jūroje greta Kuršių nerijos įrengti naftos gavybos verslovę. Įgyvendinant tokį projektą, neabejotinai kils grėsmė Kuršių nerijai – unikaliam paveldo objektui, jo itin vertingo kraštovaizdžio kokybei ir ekologiniam stabilumui. Komisija mano, kad apie Rusijos Federacijos planuojamą ūkinę veiklą nedelsiant būtina pranešti UNESCO bei Baltijos jūros baseino valstybėms ir reikalauti, kad nebūtų pradėti praktiniai verslovės įrengimo darbai, kol neatlikta objektyvi tarptautinė projekto ekspertizė ir nenustatyta, kokiu mastu planuojama veikla atitinka tarptautinius aplinkos kokybės reikalavimus.

Komisija įžvelgia neišnaudotas Lietuvos Respublikos diplomatines, šiuolaikinio civilizuoto pasaulio priimtas ir sąlygotas tarptautinės teisės praktikos galimybes. Komisija 2001-11-30 sprendimo Nr. 84 “Dėl Kuršių nerijos paveldo apsaugos” (2001 m., „V.Ž.“ 105-3784) 1 dalimi prašė LR Vyriausybę parengti ir pasirašyti tarptautinę sutartį su Rusijos Federacija dėl Kuršių nerijos apsaugos bendros strategijos formavimo. Šis sprendimas iki šiol nepradėtas įgyvendinti.

Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijos 6 straipsnio 3 dalis nustato, kad kiekviena valstybė – šios konvencijos šalis įsipareigoja nesiimti jokių tyčinių priemonių, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai galėtų sužaloti kitos valstybės – šios Konvencijos šalies teritorijoje esantį kultūros ar gamtos paveldą.

Valstybinė paminklosaugos komisija, atsižvelgdama į Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijos 6 straipsnio 3 dalį ir remdamasi savo nuostatų 6 ir 7 straipsniais, n u s p r e n d ž i a prašyti LR Vyriausybę:

1. Atkreipti Rusijos Federacijos Vyriausybės dėmesį, kad jos ūkio subjektai planuoja ūkinę veiklą – eksploatuoti naftos išteklius greta Kuršių nerijos – prieštaraujančią Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies nuostatoms;
2. Pavesti Lietuvos Respublikos Kultūros, Aplinkos ir Užsienio reikalų ministerijoms sudaryti komisiją tarptautinei bendradarbiavimo sutarčiai su Rusijos Federacija parengti ir praktiniams veiksmams koordinuoti, kad būtų užtikrinta Kuršių nerijos – pasaulio paveldo objekto apsauga.

Komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė

Vilnius

Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatyta finansuoti Kultūros vertybių apsaugos departamentą, remti jo paveldosaugos ir paveldotvarkos darbų programas; Kultūros ministeriją, Valstybinę paminklosaugos komisiją; Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų atkūrimą; Vilniaus senamiesčio bei kitų svarbių Valstybės kultūros paveldo objektų tvarkymą. Tačiau iki šiol formuojant kultūros paveldo biudžetą dar nepakankamai įgyvendinamos Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinės kultūros paveldo konvencijos, neatsiliepiama į Europos Tarybos dokumentus. Maža dėmesio ir lėšų skiriama kultūros paveldo moksliniams tyrimams. Daugelis savininkų jų nefinansuoja, o be tyrimų parengti projektai yra nekokybiški ar net pražūtingi paveldui.

Kultūros vertybių apsaugos departamentas neskiria pakankamo dėmesio laikinųjų reglamentų (anksčiau buvusių paminklotvarkos sąlygų) rengimui. Juos daugeliu atvejų finansuoja ne valstybė, o objektų savininkai. Dėl to šie dokumentai atspindi daugiau privačius, o ne valstybės interesus ar kultūros paveldo įstatymų nuostatas.

Pagal Europos Sąjungos šalyse galiojančias ir veikiančias nuostatas kultūros vertybių savininkai skatinami ne tik saugoti, bet prižiūrėti ir konservuoti-restauruoti vertybes (objektus, jų teritorijas); jiems teikiamos įvairios lengvatos; kompensuojami kokybiškai atlikti paveldotvarkos darbai (numatomas kompensavimas ir jo taikymo mechanizmas) bei ekonomiškai įvairiais lygiais remiami atskiri kultūros paveldo objektai. Mūsų šalyje iki šiol nesudarytos tokios teisinės -ekonominės sąlygos.

Nors 1998 m. Kultūros ministerija aprobavo už Kultūros vertybių apsaugos ir Valstybinio turizmo departamentų lėšas parengtą Lietuvos kultūrinio turizmo plėtros programą, tačiau jos įgyvendinimas valstybės lygiu vyksta vangiai. Į darbą neįjungiamos apskritys ir savivaldybės. Šios programos įgyvendinimas – viena iš labai svarbių Lietuvos ekonominio, socialinio-kultūrinio vystymo krypčių, reikšminga tiek krašto ekonomikai, tiek kultūros paveldo išsaugojimui, naudojimui ir propagavimui.

Prie Lietuvos kultūros paveldo mokslinio propagavimo kol kas menkai prisideda Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Per 12 Nepriklausomybės metų išleistos tik dvi kultūros paminklų enciklopedijos pirmojo tomo dalys, skirtos Rytų Lietuvai. Dar reikia išleisti 5 tomus kitiems regionams skirtų knygų ir atnaujinti Vilniaus m. paminklų sąvadą. Nepakankamai lėšų skiriama kultūros paveldo mokslinių tyrimų rezultatams publikuoti.

Kultūros ministerijai būtina aktyviau į profesinę veiklą įtraukti kvalifikuotus restauratorius-tyrėjus, kurių daugelis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, neturint pakankamai valstybės užsakymų, nedirba. Privatūs užsakovai finansuoja tik projektus, bet neremia tyrimo darbų, nuo kurių priklauso projektų kokybė.

Ne visos Lietuvos Respublikos savivaldybės pakankamai rūpinasi jų teritorijose esančiu kultūros paveldu, maža skiria lėšų jam tinkamai tvarkyti.

Valstybinė paminklosaugos komisija, siūlydama aukščiau išdėstytas kultūros paveldo finansavimo problemas spręsti palaipsniui – iki 2007m., remdamasi savo nuostatų 6 ir 7 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

1. Kreiptis į Lietuvos Respublikos vyriausybę, Seimą, jo Švietimo, mokslo ir kultūros bei Biudžeto komitetus, Subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisiją, kad nuo 2004 m., planuojant valstybės lėšas, skiriamas kultūros paveldui, Valstybės biudžete papildomai būtų numatytos lėšos naujoms programoms (atskiromis biudžeto eilutėmis):

1.1. Kultūros paveldo objektų išankstinio mokslinio tyrimo, kultūros vertybių sudėties ir apimties nustatymo, jų apsaugos įteisinimo, laikinųjų reglamentų rengimo, mokslinių tyrimų rezultatų bei juos apibendrinančių enciklopedinių leidinių publikavimo finansavimas.

1.2. Kultūros paveldo savininkų kokybiškai atliktų konservavimo - restauravimo darbų dalinis kompensavimas.

2. Pasiūlyti Kultūros vertybių apsaugos departamentui plėtoti paveldotvarkos programų ir projektų, atitinkančių ES struktūrinių fondų lėšomis remiamas veiklas, rengimą ir skatinti bei koordinuoti įvairių kitų valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą rengiant tokias programas ir projektus.

3. Rekomenduoti Lietuvos Respublikos savivaldybėms skirti daugiau lėšų jų teritorijose esančių kultūros vertybių apsaugai. Tai sukurtų naujų darbo vietų, gerintų savivaldybės įvaizdį bei aplinkos kokybę. Suaktyvėjus turizmui, rekreacinei ir kitokiai alternatyviai veiklai kaimo vietovėse, savivaldybės gautų papildomo pelno.

Komisijos pirmininkas Jonas Glemža

Valstybinė paminklosaugos komisija, konstatuodama, kad kultūros paveldo teritoriniai kompleksai ir objektai privalo būti integruoti į bendrą Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų sistemą, remdamasi savo nuostatų 6 ir 7 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

1. Rekomenduoti Kultūros ministerijai:

1.1. įsteigti kultūros paveldo teritorinės apsaugos padalinį ir pavesti jam kultūros paveldo saugomų teritorijų strateginio planavimo ir valdymo funkcijas bei kultūros paveldo saugomų teritorijų strategijos, apsaugos bei tvarkymo programų rengimo darbus;

1.2. parengti trūkstamus teisės norminius aktus, reglamentuojančius kultūros paveldo teritorinę apsaugą;

3. parengti kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų saugojimo ir lankymo tvarkas;
1. patvirtinti valstybinių kultūros paveldo saugomų teritorijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų sąrašą;
2. paspartinti kultūros paveldo teritorinio planavimo dokumentų ir apsaugos reglamentų rengimą;
3. inicijuoti kultūros paveldo teritorinių kompleksų atlaso rengimą.

2. Pasiūlyti Aplinkos ir Kultūros ministerijoms sudaryti bendrą tarybą efektyvesniam bendradarbiavimui gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų tyrimų, apskaitos, tvarkymo, naudojimo kontrolės ir kitoms teritorinės apsaugos problemoms spręsti.

Komisijos pirmininkas Jonas Glemža

2003 m. spalio 10 d. Nr. 94

Vilnius

Tapusi Europos Sąjungos (ES) nare, Lietuva 2004-2006 metais turės galimybę pasinaudoti ES struktūrinių fondų lėšomis. Šių fondų paramos teisinis pagrindas yra 2003-01-31 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 144 patvirtintas 2004-2006 metų Bendrojo programavimo dokumento (BPD) projektas. Prasidėjus naujam Europos Sąjungos biudžeto programavimo laikotarpiui, bus ruošiamas ir naujas BPD 2007-2013 metams. ES struktūriniai fondai finansuos tik tas priemones, kurios įtrauktos į BPD.

Finansų ir Kultūros ministerijos praėjusiais metais organizavo konferenciją „Kultūra ir struktūriniai fondai“, skirtą kultūros, sporto ir turizmo darbuotojams supažindinti su struktūrinių fondų principais, pristatyti informaciją, kaip Lietuva rengiasi panaudoti šią paramą.

Kultūros vertybių apsaugos departamentas, bendradarbiaudamas su apskritimis ir savivaldybėmis, paruošė sąrašą pretenduojančiųjų gauti struktūrinių fondų paramą. Ypatingas dėmesys skirtas objektams, kuriuose 2003-2006 metais numatyta įkurti regioninius kultūros centrus. Jų tvarkymui numatoma panaudoti ES struktūrinių fondų paramą, skirtą turizmo infrastruktūros plėtrai. Kultūros paveldo centras yra parengęs tyrimų, inventorinimo, apskaitos dokumentų rengimo, kultūros vertybių registrų, jų informacinės sistemos bei apsaugos dokumentų tvarkymo ir propagavimo perspektyvines programas, kurios galėtų būti finansuojamos pagal BPD priemonę “Informacinių paslaugų plėtra”.

Kultūros paveldo puoselėjimas ne tik skatina turizmą, bet ir gerina gyvenamąją aplinką, spartina atskirų regionų bei kaimo vietovių plėtrą, gali sukurti naujų darbo vietų, stiprina vietos bendruomenes, skatina socialinę sanglaudą. Todėl svarbu kultūros paveldo tvarkymui panaudoti aplinkos kokybės gerinimo, kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros bei kitas ES struktūrinių fondų lėšomis remiamas BPD priemones.

Valstybinė paminklosaugos komisija, 2003-10-10 posėdyje išklausiusi informaciją dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimo galimybių kultūros paveldo apsaugai ir pritaikymui visuomenės reikmėms, vadovaudamasi savo nuostatų 6 ir 7 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

1. Rekomenduoti ES struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje tarpinėms institucijoms:

1.1. rengiant joms priskirtų BPD priemonių projektų atrankos kriterijus ir vertinimo taisykles, vienu projektų atrankos kriterijumi nustatyti kultūros paveldo objektų tvarkymą ir pritaikymą viešajam naudojimui;

1.2. sudarant projektų atrankos komitetus, į juos įrašyti Kultūros ministerijos bei jai pavaldžių institucijų atstovus.

2. Rekomenduoti Kultūros vertybių apsaugos departamentui stiprinti kultūros paveldo projektų, finansuojamų iš ES struktūrinių fondų, administravimo sistemą, šiam tikslui panaudoti įmonės „Lietuvos paminklai“ sukauptą patirtį ir pajėgumus.

3. Siūlyti savivaldybėms ir kitiems kultūros paveldo objektų savininkams, kurių projektai numato jų tvarkymą bei pritaikymą viešajam naudojimui, teikti paraiškas ES struktūrinių fondų lėšoms gauti ne tik pagal turizmo, bet ir pagal aplinkos kokybės gerinimo, kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros bei kitas BPD priemones.

4. Rekomenduoti Kultūros ministerijai, ruošiantis naujam Europos Sąjungos biudžeto programavimo laikotarpiui, siekti, kad į 2007-2013 metų Bendrojo programavimo dokumentą būtų įrašytos konkrečios remiamos veiklos, susijusios su kultūrinio turizmo išteklių paruošimu lankymui, priežiūra ir tvarkymu.

Komisijos pirmininkas Jonas Glemža

2003 m. spalio 10 d. Nr. 95

Vilnius

Europos ir pasaulio praktika rodo, kad viena efektyviausių nacionalinio kultūros paveldo išsaugojimo ir perdavimo ateinančioms kartoms formų yra jo panaudojimas ir pritaikymas kultūrinio turizmo reikmėms. Be to, kultūrinis turizmas yra ekonomiškai pagrįstas, nes sukuria apie 5 procentus šalies bendrojo vidaus produkto.

1996 m. Europos Tarybos ministrų, atsakingų už kultūros paveldą, konferencijoje priimta Helsinkio deklaracija dėl kultūros paveldo išsaugojimo Europoje politinės svarbos suformulavo kultūrinio turizmo ir paveldo apsaugos sąveikos principus. Jie nustato, kad kultūrinio turizmo plėtojimas gali prisidėti prie regionų atgimimo ir klestėjimo, tačiau ir prie kultūros paveldo niokojimo, bei įtakoti gyvenimo kokybę paveldo vietovėje. Kultūrinio turizmo plėtros politika ir strategija turi būti nukreiptos į subalansuoto ir ilgalaikio kultūros paveldo panaudojimo perspektyvą, garantuojant šio paveldo panaudojimo būsimoms kartoms galimybes. Be to, rekomenduota dalį iš kultūrinio turizmo gaunamų lėšų specialiai skirti kultūros paveldo išsaugojimui ir jo vertės propagavimui. Lietuvos Respublikos kultūrinio turizmo vystymo politika turėtų būti pagrįsta minėtomis Helsinkio deklaracijos nuostatomis, prisidėti prie Lietuvos pilietinės visuomenės ugdymo bei Lietuvos valstybės reprezentavimo užsienyje. Šiam tikslui turi būti planuojama ir skiriama daugiau Valstybės investicijų programos lėšų. Kultūrinio turizmo vystymui būtina pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Tam gali pasitarnauti ir Valstybinio turizmo bei Kultūros vertybių apsaugos departamentų užsakymu 1998 metais parengtas Kultūrinio turizmo plėtros programos projektas, kuriame numatyta pagerinti kultūrinio turizmo išteklių - kultūros paveldo kompleksų ir objektų - fizinę būklę ir panaudojimą bei jų aplinkos kokybę.

Kultūrinis turizmas turėtų tapti vienu iš pagrindinių būdų siekiant pristatyti ir atskleisti Europai bei pasauliui Lietuvos savitumą, ilgaamžes jos valstybingumo ir kultūros tradicijas bei istorijos ypatumus bendrame Europos istorijos ir kultūros raidos kontekste. Dėl kultūrinio turizmo vystymo yra parengtas UNESCO nacionalinių komisijų globojamas Latvijos, Lietuvos ir Estijos kultūrinio turizmo politikos dokumentas. Vyriausybei pateikta Nacionalinė turizmo plėtros 2003-2006 metais programa ir jos įgyvendinimo priemonės.

Valstybinė paminklosaugos komisija, apsvarsčiusi kultūrinio turizmo problematiką, remdamasi savo nuostatų 6 ir 7 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

1. Pritarti Valstybinio turizmo departamento parengtai Nacionalinei turizmo plėtros 2003-2006 metų programai ir jos įgyvendinimo priemonėms.

2. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

2.1. kultūrinio turizmo plėtra gerinti Lietuvos valstybės ir jos įvaizdžio reprezentavimą užsienyje;

2.2. kultūrinio turizmo vystymo nuostatas ir priemones integruoti į Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones, Valstybės investicijų programą, Nacionalinę turizmo plėtros programą bei kitus Valstybės strateginio planavimo dokumentus;

2.3. kultūrinio turizmo vystymui įsteigti Lietuvos kultūros paveldo fondą.

3. Kultūros, Ūkio ir Finansų ministerijoms parengti paveldosaugos ir kultūrinio turizmo sąveika pagrįstą teisinį ir ekonominį skatinimo mechanizmą, numatantį jo sąsajas su Lietuvos kultūros paveldo fondu.

4. Pasiūlyti Kultūros vertybių apsaugos ir Valstybiniam turizmo departamentams bei Saugomų teritorijų tarnybai, papildant Nacionalinės turizmo plėtros 2003-2006 metų programos įgyvendinimo priemones, parengti kultūrinio turizmo maršrutų, kultūros paveldo kompleksų ir objektų eksponavimo programas, numatyti jų finansavimą, įgyvendinimo priemones bei terminus.

5. Rekomenduoti Finansų, Kultūros ir Ūkio ministerijoms, Kultūros vertybių apsaugos bei Valstybiniam turizmo departamentams, formuojant Valstybės biudžetą ir vykdant investicijų politiką, atsižvelgti į kultūrinio turizmo plėtojimo poreikius.

6. Rekomenduoti Kultūros ministerijai, Kultūros vertybių apsaugos departamentui, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos inicijuoti ir skirti finansavimą kultūrinio turizmo išteklių – kultūros paveldo kompleksų ir objektų – eksponavimo ir infrastruktūros galimybių studijų bei projektų rengimui, kurie galėtų būti remiami ir įgyvendinami iš ES struktūrinių fondų.

7. Rekomenduoti apskritims ir savivaldybėms:

7.1. remiantis istorinių regionų kultūros paveldo ypatumais, aktyviai dalyvauti kultūrinio turizmo vystymo procese ir šiems tikslams pasinaudoti ES struktūrinių fondų lėšomis;

7.2. rengti regionines kultūrinio turizmo programas, skatinti turizmo infrastruktūros vystymą;

7.3. vykdyti kultūrinio turizmo plėtojimui skirtų Valstybės, savivaldybės ar savivaldybių, tarptautinių fondų bei privačių asmenų lėšų kooperavimo ir koordinavimo funkciją.

Komisijos pirmininkas Jonas Glemža

2003 m. lapkričio 21 d. Nr. 96

Vilnius

Valstybinė paminklosaugos komisija išnagrinėjo LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Vilniaus Vandens malūno S63, esančio Latvių g. Nr.64, pagrindinį kultūrinių verčių apskaitos dokumentą, paminklotvarkos sąlygas, objekto naudotojų programas, dokumentaciją ir statybų šioje teritorijoje apimtis. Įvertino visuomeninės organizacijos “Žvėryno bendruomenė” pastangas išsaugoti kultūros vertybę.

Nustatė, jog Vilniaus apskrities viršininko bei miesto savivaldybės administracijos, taip pat KM Kultūros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritorinio padalinio pareigūnai, derindami dokumentacijos projektus, neatsižvelgė į kraštovaizdžio aplinką, deramai neįvertino kultūros vertybės teritorijos naudojimo ir tuo sudarė sąlygas ją naikinti.

Komisija, išanalizavusi verčių praradimo priežastis bei įvertinusi kultūros paveldo vertybės teritorijoje naują žemės sklype ribų formavimą, fizinių, juridinių asmenų veiklos įteisinimą bei statybos procesus, nustatė, kad šiame kultūros paveldo objekte tyrimai, projektų rengimas ir jų vertinimas, statyba, specialioji autorinė priežiūra nesudarė vertybių išsaugojimo prielaidų, dėl to yra sumenkinta objekto visuomeninė reikšmė, saugomo statinio techninė ir architektūrinė vertė, keičiama aplinka, naikinamas istorinis kraštovaizdis.

KM Kultūros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritoriniame padalinyje, vertinant projektinę dokumentaciją, pritariama tiems pasiūlymams, kurių turinys dažnai prieštaringas ir neatitinka kultūros paveldo vertybei taikomam saugojimo režimui, neįgyvendinamos Kultūros vertybių apsaugos departamento patvirtintos LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo tvarkos, kuriomis yra įteisinta projektinės dokumentacijos rengimo sudėtis ir apimtis.

Teigiamai vertindama visuomeninės organizacijos “Žvėryno bendruomenė” veiklą kovojant už teisėtą požiūrį į šios kultūros paveldo teritorijos verčių išsaugojimą, Valstybinė paminklosaugos komisija k o n s t a t u o j a:

1. 2003 metais vykdant daugiabučių-daugiaaukščių namų statybą, neišsaugota kultūros paveldo vertybė, kaip kraštovaizdžio, gamtos išteklių ir žmogaus veiklos istorinis kompleksas, sunaikinta artima malūno aplinka, o naujų statinių statyba, kuri yra įteisinta detaliojo plano sprendiniais ir techniniu projektu, neatitinka vandens malūno istorinės aplinkos, tuo pažeidžiamos Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (1994-12-22 Nr.I-733) 2 str., 3 str. 5 d. ir 14 str. 5, 6 dalys bei Saugomų teritorijų įstatymo 2001-12-04 Nr. IX-628) 11 str.3 d. 3 papunkčio nuostatos.

2. Vandens malūno, nepatenkinamos paveldosauginės veiklos pasekmių įteisinime dalyvavo Kultūros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritorinio padalinio, Vilniaus apskrities viršininko bei miesto savivaldybės administracijos darbuotojai derindami projektinę dokumentaciją, kuri neatitiko laikinajam reglamentui (2002-09-02 Nr. 22(2)) ir paminklotvarkos sąlygose (2002-10-11 Nr. 2378) įteisintam apsaugos režimui, jų įgyvendinimui, o Vilniaus miesto savivaldybė pritarė išduodama statybos leidimą.

Valstybinė paminklosaugos komisija, remdamasi savo nuostatų 6 ir 7 str., n u s p r e n d ž i a:

1. Pasiūlyti Kultūros ir Aplinkos ministerijoms išnagrinėti veikiančio LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 21, 22, 23 straipsnių kultūros paveldo vertybėse statybos darbų taikytų nuostatų reikšmę ir jį taisyti bei teikti Lietuvos Respublikos Seimui šiuo metu pateikto svarstyti LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo projekto patikslinimus, teikiant šiam įstatymui prioritetą Statybos įstatymo atžvilgiu.

2. Rekomenduoti Kultūros vertybių apsaugos departamentui peržiūrėti projektuotojų atestavimą.

3. Pareikalauti iš KM Kultūros vertybių apsaugos departamento panaikinti Vilniaus teritorinio padalinio vandens malūno projektinės dokumentacijos derinimą, įvertinti Vilniaus teritorinio padalinio darbuotojus, derinusius šią dokumentaciją, o projekto vadovui panaikinti atestatą ir galimybę dirbti kultūros paveldo objektuose.

4. Prašyti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos sustabdyti Vilniuje, Latvių g. 64, statybų leidimą, kaip precedentą, pažeidžiantį šio LR Valstybinės paminklosaugos komisijos sprendimo pirmame punkte įvardintus įstatymus.

5. Siūlyti Vilniaus apskrities viršininkui, kultūros vertybės teritorijos dalies žemės sklypo nuomininkui atkurti – išryškinti vandens malūnui ir jo aplinkai būdingą funkcinę sistemą.

6. Prašyti KM Kultūros vertybių apsaugos departamentą peržiūrėti poįstatyminius aktus dėl tyrimo, projektavimo darbų bei jų derinimo, keliant aiškius paveldosauginius reikalavimus ir derintojų asmeninės atsakomybės būtinybę.

Šiuos poįstatyminius teisės aktus prašome paruošti per artimiausius 2 mėnesius ir juos pateikti Valstybinei paminklosaugos komisijai svarstyti.

Komisijos pirmininkas Jonas Glemža

2003 m. lapkričio 21 d. Nr. 97

Vilnius

Valstybinė paminklosaugos komisija kartu su Vš.Į. “Kultūros paveldo akademija” 2003 m. rugsėjo 26 d. Kaune organizavo tarptautinę konferenciją "Gynybinis paveldas Lietuvoje". Pateikta išsami istorinė apžvalga, iškeltos kovos už Lietuvos nepriklausomybę aukų įamžinimo problemos, akcentuotos šio paveldo išsaugojimo aktualijos, pritaikymo šiuolaikiniam gyvenimui galimybės. Lenkijos paminklosaugininkų delegacija konferencijoje pasidalino savo patirtimi.

Karinį paveldą sudaro valstybės gynybiniai objektai nuo seniausių laikų - piliakalniai, piliavietės, pilys, fortai, bunkeriai, partizanų žeminės, kareivinės ir kt. - turintys istorinę, architektūrinę, technologinę ar kraštovaizdinę vertes. Konferencija atskleidė didelę kultūros paveldo objektų ir kompleksų grupę, į kurią iki šiol nekreipta reikalingo dėmesio, parodė karinio paveldo reikšmę ir vietą.

Į paminklinių gynybinių statinių apsaugos svarbą atkreipė dėmesį 2002 m. Madride įvykusi XIII ICOMOS generalinė asamblėja ir tarptautinis simpoziumas. Jų metu buvo pritarta Lenkijos pasiūlymui sudaryti darbo grupę ir Gynybinių įtvirtinimų mokslinį komitetą.

Valstybinė paminklosaugos komisija, vadovaudamasi savo nuostatų 6 ir 7 str., n u s p r e n d ž i a:

1. Pasiūlyti Krašto apsaugos ir Kultūros ministerijoms:

1.1. aktyvinti visuomeninių karinio paveldo globos organizacijų veiklą ir parengti jos teisinio, ekonominio, fiskalinio skatinimo mechanizmą;

1.2. sudaryti saugomo nekilnojamojo karinio paveldo Lietuvoje atlasą;

1.3. įtraukti į karinio paveldo tyrimus ir išsaugojimą generolo J.Žemaičio Lietuvos Karo akademijos dėstytojus ir kariūnus.

2. Siūlyti Kultūros vertybių apsaugos departamentui:

2.1. nustatyti nekilnojamojo karinio paveldo klasifikavimo principus;

2.2. integruoti reikšmingiausius gynybinio paveldo kompleksus į Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų sistemą, papildyti kultūros vertybių registrą naujai išaiškintais Lietuvos nekilnojamojo karinio paveldo objektais.

3. Pasiūlyti Valstybiniam turizmo departamentui:

3.1. parengti turistinius nekilnojamojo karinio paveldo maršrutus;

3.2. kartu su Kultūros vertybių apsaugos departamentu inicijuoti svarbiausių nekilnojamojo karinio paveldo objektų ir kompleksų infrastruktūros gerinimo bei pritaikymo investicinių projektų rengimą ir jų pateikimą Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimui gauti.

4. Rekomenduoti apskritims ir savivaldybėms organizuoti vertingų nekilnojamojo karinio paveldo objektų ir kompleksų panaudojimo - pritaikymo programų rengimą.

Komisijos pirmininkas Jonas Glemža

LIetuvos respublikos valstybinės paminklosaugos komisijos

Nutarimas Nr. 1

2003 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Dėl restauratorių veiklos ir Jų problemŲ

Valstybinė paminklosaugos komisija, KM Kultūros vertybių apsaugos departamentas ir Lietuvos Restauratorių sąjunga 2003-11-06 surengė diskusiją, kurioje dalyvavo Lietuvos regionų nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos paveldotvarkos įmonių atstovai, specialistai, restauratoriai. Šio pasitarimo metu konstatuota:

valstybė neskiria pakankamo dėmesio kultūros paveldo tyrimams, restauratorių veiklai bei jų problemoms;

veikla, susijusi su kultūros vertybių tvarkymu ir jų integravimu į šiuolaikinį gyvenimą, neatitinka Lietuvos Respublikos ratifikuotų Europos architektūros ir archeologijos paveldo apsaugos konvencijų bei jų rekomendacijų;

nesilaikoma LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo ir jo įgyvendinimo tvarkų, netobuli poįstatyminiai aktai.

Buvo pareikšta pastabų ir dėl LR Viešųjų pirkimų įstatymo bei jo taikymo įgyvendinant LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nuostatas.

Valstybinė paminklosaugos komisija, atsižvelgusi į svarstymo metu išsakytas mintis, pasiūlymus, pastabas, bei siekdama racionalaus paminklosaugos ir paveldotvarkos specialistų, restauratorių problemų sprendimo, n u t a r i a:

1. Prašyti:

1.1. LR Kultūros ministeriją, Kultūros vertybių apsaugos departamentą bei Savivaldybes, kad kultūrinių verčių apsaugą užtikrinančių dokumentų - laikinųjų reglamentų (paminklotvarkos sąlygų) - rengimas ir priešprojektiniai darbai būtų finansuojami iš valstybės bei savivaldybių biudžetų;

1.2. Viešųjų pirkimų tarnybą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir KM Kultūros vertybių apsaugos departamentą - išnagrinėti specifines LR Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo paveldotvarkos srityje problemas;

1.3. Kultūros vertybių apsaugos departamentą:

• parinkus tinkamą formą, skelbti Lietuvos paveldotvarkos darbų metines apžvalgas, suvestines;
• kartu su Lietuvos Restauratorių sąjunga iki 2004-01-01 sudaryti ir pateikti Lietuvos svarbiausių kultūros paveldo objektų, tvarkytų iki 2003 m., sąrašą, pagal kurį būtų parengta ir išleista tokių objektų ryškiausių paveldotvarkos darbų apžvalga.

1. Siūlyti LR Kultūros ministerijai:

• įpareigoti Kultūros vertybių apsaugos departamentą paruošti nekilnojamosiose kultūros vertybėse atliekamų paveldotvarkos darbų privalomų ataskaitų, jų komplektavimo ir saugojimo tvarkas.

1. Pareikalauti iš KM Kultūros vertybių apsaugos departamento:

• kad jo teritoriniai padaliniai, vertindami paveldo objektų savininkų arba valdytojų programas bei projektus, laikytųsi KVAD 2002-07-09 įsakymu Nr. 190 patvirtintos tvarkos.

4. Prie Valstybinės paminklosaugos komisijos sudaryti specialistų pakomisę restauratorių veiklos problemoms nagrinėti.

Komisijos pirmininkas Jonas Glemža

Vilnius

Valstybinė paminklosaugos komisija apsvarsčiusi Kultūros vertybių apsaugos departamento 2004 m. programas n u t a r i a:

1. Pritarti Kultūros vertybių apsaugos departamento kultūros paminklų ir vertybių tvarkymo bei saugojimo darbų programų projektams ir siūlyti Kultūros vertybių apsaugos departamentui, išnagrinėjus posėdžio metu pateiktas pastabas, šias programas tvirtinti.

2. Siūlyti 2004 m. pirmame ketvirtyje inicijuoti bendrų Kultūros vertybių apsaugos departamento, Vilniaus bei Neringos miestų savivaldybių, Kuršių Nerijos nacionalinio parko sukoordinuotų programų “Pasaulio paveldo paminklai: Vilniaus senamiestis ir Kuršių Nerija” parengimą.

3. Pritarti kultūros paminklų tyrimo, apskaitos bei informacijos kaupimo, kultūros paminklų bei vertybių propagavimo programų projektų (vykdytojas KPC) finansinėms apimtims ir, atsižvelgus į posėdžio metu pateiktas konkrečias pastabas bei pasiūlymus, per vieną mėnesį (iki 200-01-30) iš esmės patikslinti programų turinį:

3.1. kultūros paminklų ir vertybių tyrimo, apskaitos programa turi garantuoti biudžetinių asignavimų racionalų panaudojimą, kad per 2004 ir 2005 metus būtų įvykdyta “Ilgalaikė kultūros vertybių apsaugos programa” (Kultūros ministro 2002-08-02 įsakymas Nr. 271), kuri įpareigoja įvertinti esančius senuosiuose paminklų sąrašuose objektus ir iki 2005 m. pabaigos nuspręsti dėl jų įrašymo į kultūros vertybių registrus. Atlikto darbo rezultatas - 2006 m. pirmame ketvirtyje turėtų būti išleistas Lietuvos kultūros vertybių registro leidinys;

3.2. suderinti 2004 m. kultūros vertybių apskaitos programas su “Kultūros paminklų” enciklopedijos leidimo tęstinumu, tą darbą koordinuoti su Lietuvos enciklopedijų leidybos institutu;

3.3. įtraukti į propagavimo programos projektą paveldotvarkos darbų apžvalgų skelbimą (VPK 2003-11- 21 d. nutarimas “Dėl Lietuvos restauratorių veiklos ir jų problemų”) bei archeologinių tyrimų mokslinių ataskaitų publikavimą.

4. Pasiūlyti Kultūros vertybių apsaugos departamentui ir Kultūros paveldo centrui patikslinti Vilniaus senamiesčio monitoringo programos projektą. Šis darbas turi būti atliekamas vadovaujantis UNESCO Pasaulio paveldo centro rekomendacijomis, atsižvelgiant ne tik į fizinę būklę, bet ir į paminklosaugos lygio, kokybės vertinimą. 2004 m. pirmajame pusmetyje informuoti Valstybinę paminklosaugos komisiją apie paruoštos monitoringo programos kriterijus bei rodiklius.

5. Pasiūlyti Kultūros vertybių apsaugos departamentui informuoti visuomenę apie kultūros paveldo apsaugai ir tvarkymui skirtų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą.

Komisijos pirmininkas Jonas Glemža

Vilnius

Lietuvos paveldosaugos misija – padėti išsaugoti tautos kultūrinį identitetą, kraštovaizdžio įvairovę ir savitumą, gausinti kultūros vertybes, plėtoti socialinį jų panaudojimą ir propagavimą. Šiems tikslams įgyvendinti reikia aukštos kvalifikacijos paveldosaugos-paveldotvarkos specialistų. Europos Tarybos Helsinkio deklaracija (1996 m.) dėl kultūros paveldo išsaugojimo taip pat nurodo, kad valstybės regioninė ir vietinė valdžia privalo skleisti informaciją bei užtikrinti specialistų pagrindinį ir aukštesnių lygių mokymą siekiant, kad kuo geriau būtų panaudojami žmonių ištekliai.

Kai kurios aukštosios mokyklos tokius specialistus jau rengia, o kitos – pradeda ruošti. Viešoji įstaiga „Kultūros paveldo akademija“ 1999 m. parengė Lietuvos aukštosiose mokyklose dėstomų paveldosaugos programų ir dalykų sąvadą bei pateikė pasiūlymus, kaip tobulinti paveldosaugos dėstymą Lietuvos aukštosiose mokyklose. Pagal jos pateiktą medžiagą dar 1999 metais Valstybinė paminklosaugos komisija svarstė Lietuvos paveldosaugininkų rengimo klausimus Vilniaus, Kauno, Šiaulių aukštosiose mokyklose.

Pakartotinai susipažinusi su šios srities problemomis, Valstybinė paminklosaugos komisija konstatuoja, kad universitetinė paveldosaugos specialistų rengimo sistema dar nepakankama. Neišnaudotos aukštojo universitetinio mokslo trijų pakopų nuosekliųjų ir nenuosekliųjų studijų sistemos sudarytos galimybės, kurios susideda iš bakalauro (pirmoji pakopa), magistro ir specialiųjų profesinių studijų (antroji pakopa), doktorantūros ir meno aspirantūros (trečioji pakopa) bei pačios aukštosios mokyklos nustatomų nenuosekliųjų studijų formų. Nėra paveldosaugos specialybių ir specialistų poreikio analizės, neaiškios baigusiųjų studijas įdarbinimo galimybės, stokojama specialiosios studijų metodinės literatūros, būtina esamų studijų programų ir planų bendroji analizė.

Rengiant paveldosaugos specialistus reikėtų atsižvelgti į regionų ypatumus. Deramai nenagrinėtos ir viduriniosios grupės specialistų – paveldotvarkos srities meistrų rengimo-bei jų kvalifikacijos kėlimo problemos.

Nėra Lietuvos Respublikos kultūros paveldo apsaugos ir tvarkymo profesijų (aukštojo išsilavinimo ir kvalifikacijų), specialybių ir specializacijų nomenklatūros bendrojo klasifikatoriaus, kuris būtų tiesiogiai susietas ir su paveldosaugos specialistų rengimu bei pasitarnautų universitetinių studijų sistemos tobulinimui.

Apsvarsčiusi paveldosaugos srities specialistų universitetinio rengimo problematiką, Valstybinė paminklosaugos komisija n u t a r i a:

1. Rekomenduoti Kultūros ministerijai ir Kultūros vertybių apsaugos departamentui bendradarbiaujant su Švietimo ir mokslo bei Aplinkos ministerijomis, Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, VšĮ „Kultūros paveldo akademija“, Lietuvos restauratorių sąjunga, Savivaldybių asocijacija 2004 metų pirmajame ketvirtyje atlikti paveldosaugos specialybių, specialistų bei restauratorių poreikio prognozę.

2. Pasiūlyti Kultūros ministerijai ir Kultūros vertybių apsaugos departamentui kartu su Švietimo ir mokslo, Aplinkos bei Vidaus reikalų ministerijomis 2004 metų pirmajame ketvirtyje parengti Lietuvos Respublikos kultūros paveldo apsaugos ir tvarkymo profesijų (kvalifikacijų), specialybių ir specializacijų bendrąjį klasifikatorių.

3. Prašyti VšĮ „Kultūros paveldo akademijos“ bendradarbiaujant su Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų kokybės vertinimo centru bei aukštųjų mokyklų atstovais, 2004 metų pirmajame pusmetyje atlikti esamų paveldosaugos studijų programų ir planų bendrąją analizę bei pateikti siūlymus jiems tobulinti.

4. Rekomenduoti Švietimo ir mokslo, Kultūros bei Aplinkos ministerijoms, Kultūros vertybių apsaugos departamentui, aukštosioms mokykloms skatinti paveldosaugos studijų metodinės literatūros parengimą bei leidybą.

5. Rekomenduoti Švietimo ir mokslo ministerijai ir aukštosioms mokykloms, atsižvelgus į paveldosaugos specialybių ar specializacijų ypatumus, padidinti universitetinių studijų praktinių užsiėmimų trukmę ir pagerinti praktikų finansavimą ir kokybę;

5.1. Kultūros, Aplinkos ministerijoms, Kultūros vertybių apsaugos departamentui, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai padėti sudaryti palankesnes sąlygas praktikoms ir ekspedicijoms atlikti.

Komisija dėkoja VšĮ „Kultūros paveldo akademijai“ už iniciatyvą keliant ir nagrinėjant paveldosaugos specialistų rengimo problemas.

Kitą šių problemų svarstymą numatyta rengti 2004 metų ketvirtajame ketvirtyje.

Komisijos pirmininkas Jonas Glemža

LR VALSTYBINĖS PAMINKLOSAUGOS KOMISIJOS

ATASKAITĄ PARUOŠĖ

VILNIUS,

2003 m. SAUSIO 30 D.