I. Komisijos pagrindinės darbo nuostatos

Komisija sudaryta Seimo 2001 m. balandžio 24 d. Nutarimu Nr. IX-295, kaip ilgalaikė ir nuolatinė komisija įtakoti, kad būtų laikomasi subalansuotos plėtros principų, siekiant tenkinti žmonijos poreikius, racionaliai naudoti ir pildyti gamtos išteklius, išsaugoti Žemę ir nekilnojamąsias kultūros vertybes ateities kartoms.

Komisijos nuostatų, patvirtintų Seimo 2002 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 731, pagrindinė nuostata - analizuoti ir svarstyti ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų bei institucijų programų rengimą ir įgyvendinimą subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos srityje. Komisija savo darbą grindžia bendradarbiaudama su Aplinkos ministerija, Kultūros ministerija, Valstybine paminklosaugos komisija, Seimo Aplinkos apsaugos, Švietimo, mokslo ir kultūros bei kitais komitetais ir ministerijomis. Komisija, taip pat vadovaujasi kuruojančio Seimo komitetų ir komisijų veiklą Seimo pirmininko pavaduotojo V.P. Andriukaičio reguliariai teikiama apibendrinta informacija, pasiūlymais ir išvadomis apie šių Seimo padalinių darbo gerinimą.

II. Komisijos veikla

Komisija savo veikloje vadovaujasi LR Seimo statuto 74 straipsnio 3 ir 4 dalimis bei komisijos nuostatų keliamais uždaviniais ir reikalavimais.

2003 metų Seimo V (Pavasario) sesijos ir Seimo VI (Rudens) sesijos laikotarpiais Komisija surengė vienuolika posėdžių, tame tarpe - tris išvažiuojamuosius, dvi konferencijas, penkis klausymus. Iš viso posėdžiuose ir konferencijose svarstyta:

Seimo nutarimų projektų -3

Seimo rezoliucijų (nuostatų) -1

Įstatymų projektų -4

Klausymų -3

Vyriausybės programos vykdymas -2

Koncepcijų svarstymas -2

Strategijų(Programų) svarstymas -3

Iš svarstytų dokumentų pažymėtini Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo projekto IXP – 2281 ir IXP – 2281(2), Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo projekto IXP – 1901(5). Dėl šių projektų komisijoje buvo priimti sprendimai, kurie sutapo su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymais, kuriems, kaip pagrindiniams komitetams buvo pavesta apibendrinti kitų komitetų ir komisijų pastabas bei pasiūlymus. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo projektas, kurio ruošimas vyksta jau antri metai yra itin reikšmingas dokumentas. Šio įstatymo pataisos projekto rengime yra du itin reikšmingi aspektai - tai jo suderinimas su Europos Sąjungos reikalavimais ir lėšų kompensavimo mechanizmo kultūros paveldo objektų savininkams bei naudotojams įteisinimas.

Svarstytas klausimas dėl kultūros paveldo programų finansavimo tendencijų. Šiuo aspektu išanalizavus 2004 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projektą, prieita vieningos nuomonės, kad kultūros vertybių apsaugos projektų finansavimas yra nepakankamas. Nuspręsta pritarti Lietuvos Respublikos valstybinės paminklosaugos komisijos, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pasiūlymui, kad Kultūros vertybių apsaugos departamentui prie Kultūros ministerijos būtų padidinti 2004 metų asignavimai, skiriant papildomai 10 milijonų litų.Komisija šiuo pasiūlymu siekia atkreipti LR Vyriausybės vadovų dėmesį, kad LR Seimo 1999-09-04 d. nutarimu Nr. VIII- 1165 ir LR Seimo 2000-05-04 d. nutarimu NR.VIII-1665 rekomenduojama Vyriausybei per artimiausius 2-3 metus padidinti kultūros paveldo apsaugos programų finansavimą iki 50 mln. litų per metus. Seimo minėtuose nutarimuose nurodyta asignavimų apimtis yra daugiau nei dvigubai didesnė negu faktiškai buvo skiriama iki priimant šiuos Seimo nutarimus (1998 m.-24.2 mln. Lt, 2003 m.-18.3 mln.Lt). Komisijos nariai mano, kad 50 mln. Lt. asignavimai yra nerealiai dideli, tačiau negali neatkreipti dėmesio, jog po Seimo aukščiau minėtų nutarimų priėmimo, asignavimai kultūros paveldui ne tik ne didėjo, o dargi sistemingai buvo mažinami ir tik 2003 metams nežymiai (2.7 mln. Lt.) buvo padidinti. Nekilnojamojo kultūros paveldo esama būklė ir skiriamos ribotos asignavimų apimtys kelia paminklosaugos institucijų ir miestų bei rajonų savivaldybių susirūpinimą, kad kultūros paveldo būklė negerėja.

Todėl šiuo reikalu Seimo komisija savo 2003-07-14d. raštu Nr.260-03 kreipėsi į Lietuvos Vyriausybę, Finansų ir Kultūros ministerijas, Seimo Biudžeto ir finansų komitetą. Dėl šio pasiūlymo liepos 24 d. buvo pasirašytas Vyriausybės Kanclerio pavedimas Nr.23-5507 Finansų ir Kultūros ministerijoms atsižvelgti į Seimo Komisijos aukščiau minėtą teikimą. Komisija, palaikydama visuotinį susirūpinimą nekilnojamojo kultūros paveldo būkle, aktyviai dalyvauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo projekto parengimo darbe. Įstatymo projekto rengimo darbo grupei pateikti atitinkami pasiūlymai. Pažymėtinas Komisijos pasiūlymas papildyti minėto įstatymo pakeitimo įstatymo projekto IXP-2281(2) 27 straipsnį “Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos finansavimas” nauju punktu: “Nustatyti, kad Kultūros ministras formuoja ir nustatytąja tvarka teikia pasiūlymus dėl nekilnojamojo kultūros paveldo asignavimų apimčių Finansų ministerijai, rengiančiai valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projektus”.

Komisijoje nemaža dėmesio buvo skiriama Lietuvos dvarų paveldo išsaugojimo programos ir jos įgyvendinimo priemonių parengimui. Komisijai pateikus Seimo valdybos nutarimu buvo patvirtinta speciali darbo grupė į kurios sudėtį įėjo Komisijos vyriausiasis specialistas Remigijus Bružis. Buvo parengti ir priimti minėtos programos papildymui konkretūs šios darbo grupės pasiūlymai.

LR Vyriausybei 2003-04-18d. nutarimu Nr. 481 patvirtinus “Dvarų paveldo išsaugojimo programą ir dvarų paveldo išsaugojimo programos įgyvendinimo priemones” buvo sudarytos palankesnės sąlygos išsaugoti vertingiausius, kaip kultūros paveldo objektus - dvarus.

Seimo Komisija 2003 m. birželio 13 d. surengė dalykinę Komisijos narių išvyką į Geografinį Europos centrą, esantį Vilniaus rajono Parnuškių kaime. Komisija gavo vietos gyventojų pasiūlymą, kad būtų atkreiptas dėmesys į šio centro ir jo aplinkos sutvarkymą. Iki tol, išskyrus kelio rodyklę ir žymintį EC akmenį, čia nieko nebuvo. Komisijos nariai, išklausę iniciatyvinės grupės ir vietos gyventojų atstovų pasiūlymus, Lietuvos geografų draugijos, Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų tarnybos, Vilniaus apskrities ir rajono rajono vadovų, Lietuvai pagražinti Vilniaus draugijos atstovų nuomones ir pasiūlymus, savo posėdyje apsvarstė ir pateikė pasiūlymus dėl Europos geografinio centro tvarkymo. Komisijoje prieita nuomonės, kad likus mažiau nei vieneriems metams iki Lietuvos priėmimo į Europos Sąjungą pasiūlyti LR Vyriausybei priimti specialų nutarimą dėl šio reikšmingo objekto sutvarkymo iki būsimų iškilmių datos. Komisijos pasiūlymas buvo priimtas, parengtas ir vykdomas priemonių planas minėtą centrą parengti iki 2004 metų gegužės mėnesio, sudarant sąlygas jį lankyti turistams, ekskursijoms ir užsienio svečiams.Tai tik dalis Komisijos pasiūlymų siekiant įtakoti į kultūros vertybių apskaitos, tvarkymo ir išsaugojimo procesus.

III. Parlamentinė kontrolė

Komisija, parlamentinės kontrolės pagrindu, išklausė Aplinkos ministerijos sekretoriaus Juliaus Laicono pranešimą apie Subalansuotos plėtros (darnaus vystymosi) prioritetinių principų įgyvendinimą, numatytą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, patvirtintame LR Seimo 2002 metų spalio 29 nutarimu Nr. IX-1154.

Darnaus vystymosi arba subalansuotos plėtros principai ir kryptys yra suformuluotos vadovaujantis valstybės teritorijos raidos strateginiais tikslais. Iš to formuluojama svarbiausia Lietuvos teritorijos bendrojo plano nuostata – užtikrinti šalies teritorijos tvarią pusiausvyrą ir raidą, sudaryti ateities visuomenės ir ūkio plėtotės palaipsnio įgyvendinimo prielaidas.

Šiame procese svarbūs uždaviniai tenka Aplinkos ministerijai. Racionalus gamtinės aplinkos ir gamtinių išteklių naudojimas yra neatskiriama ne tik ekonominės plėtros dalis, bet ir gamtos apsaugos subalansuotos pusiausvyros įtvirtinimo, gamtos teikiamų privalumų puoselėjimo ir išsaugojimo ateities kartoms visų darnaus vystymosi procesų pagrindas. Šiame svarbiame darbe vedantysis vaidmuo minėtu Seimo nutarimu yra patikėtas Aplinkos ministerijai. Ministerijos sekretoriaus J.Laicono apibūdintoms šios vyriausybinės institucijos darbo kryptims pritarė Seimo Komisijos nariai, kartu pažymėdami, kad šis neeilinis Seimo nutarimas yra ilgalaikis ir visaapimantis, liečiantis ne tik vyriausybines, bet ir visas mokslines, gamybines, švietimo, kultūros ir kitas institucijas bei savivaldybes. Jis atveria aiškesnes perspektyvas prioritetinių ūkio šakų vystymui, statybai, verslų vystymui, socialinei rūpybai ir kita. Žinoma, laikas įneša savo pataisas, todėl šis Seimo dokumentas neprivalo būti priimamas, kaip dogma. Jau šiandieną jame galima įžiūrėti spragų, pavyzdžiui, reglamentuojant miestų ir gyvenviečių infrastruktūros įgyvendinimą, be ko negalima suformuoti detaliųjų teritorijos panaudojimo planų.

Todėl Komisija numato neapsiriboti vien šio nutarimo aptarimu. Komisija, kaip Seimo instrumentas, privalome įtakoti ir kontroliuoti, kad valstybės raidos procese būtų remiamasi šiuo nutarimu nužymėtomis gairėmis. Pavyzdžiui, jau šiuo metu realiai galima planuoti drąsios Vilniaus- Kauno dipolio idėjos įgyvendinimą. Komisijos 2003 metų gegužės 14 d. posėdyje buvo išklausyti pranešimai prof. Jurgio Vanago, paskyrusio apie 30 metų šios idėjos visapusiškam nagrinėjimui ir prof. Pauliaus Kavaliausko, vieno iš kompetentingiausių aplinkosaugos srities mokslininko- specialisto. Minėti mokslininkai informavo, kad Europos ir tame tarpe Baltijos regiono miestai yra suskirstyti į 4 kategorijas. Aukščiausiajai kategorijai priskirti Berlynas, Hamburgas, Helsinkis, Kopenhaga, Minskas, Oslo, Ryga, Sankt Peterburgas, Stokholmas ir Varšuva, iš viso 10 miestų. Antrajai kategorijai priskirta 20 miestų, tarp kurių yra Vilnius ir Klaipėda. Įgyvendinus Vilniaus-Kauno dipolio idėją ir Lietuvos sostinė atitiktų Europos miesto statuso reikalavimus. Įgijus šį statusą atsirastų daugiau galimybių užmegzti su Europos valstybėmis glaudesniam bendradarbiavimui ir kitų valstybių investicijoms įgyvendinant statybos, verslo, turizmo ir kitokius projektus, nukreiptus didinti žmonių užimtumą darbu ir gerinti jų gyvenimo kokybę.

Parlamentinės kontrolės pagrindu Komisija savo posėdžiuose taip pat apsvarstė, kaip įgyvendinama LR Vyriausybės 2003 metų balandžio 18 d. nutarimu Nr. 481 patvirtinta Dvarų paveldo išsaugojimo programa. Komisijos narių nuomone šios programos įgyvendinimui privalome paremti Kultūros ministerijos ir KVAD bei savivaldybių pastangas, kartu su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu, kad esminiai būtų pagerintas nekilnojamojo kultūros paveldo programų finansavimas, kaip rekomenduojama LR Vyriausybei LR Seimo aukščiau minėtu 1999-09-04 d. nutarimu Nr. VIII-1165 ir 2000-05-04 d. nutarimu Nr.VIII-1665. Kitu atveju, Seimo ir Vyriausybės nutarimais patvirtintos kultūros paveldo išsaugojimo programos, jas atitinkamai neremiant valstybės investicijomis, nesudaro reikiamų sąlygų atsakingoms valstybinėms institucijoms įvykdyti Vyriausybės dokumentais patvirtintas programas, šiuo atveju – minėtą vertingiausių dvarų išsaugojimo programą.

IV. Komisijos narių dalykinių žinių turtinimas

Tuo tikslu į Komisijoje svarstomų klausimų rengimą siekiama pakviesti kompetentingus specialistus, mokslininkus, kultūros darbuotojus, architektus ir kitus darbuotojus, kurių žinios pasitarnauja komisijos narių žinių turtinimui. Kartu su minimais specialistais rengiamos bendros konferencijos, išvykos.

Komisijos darbo gerinimui pasitarnauja bendradarbiavimas su Seimo Aplinkos apsaugos komitetu, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu, dalyvavimas Aplinkos ministerijos, Kultūros ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės paminklosaugos komisijos, Kultūros vertybių apsaugos departamento prie KM renginiuose, turinčiuose bendrų interesų su Komisijos darbo kryptimis. Komisijoje priimamų sprendimų kokybę ir aktualumą padeda gerinti bendras darbas su Komisijos ekspertų Taryba, vadovaujama nusipelniusio aplinkosaugininko ir didelę organizacinio darbo praktiką turinčio Tarybos pirmininko Rapolo Liužino.

Teikiamoje Komisijos ataskaitoje siekiama parodyti kokios laikomasi krypties, kad analizuojant ir svarstant su subalansuota plėtra ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga susijusius klausimus būtų priimami dalykiški sprendimai, padedantys spręsti aktualiausius laikmečio uždavinius. Kartu siekiama, kad Komisija savo veikoje nedubliuotų Seimo komitetų darbo, o panaudodama savo įtaką ir kompetenciją, galėtų efektyviau bendradarbiauti su ministerijomis ir kitomis institucijomis geriau sprendžiant LR Seimo valdybos pavedimus bei keliamus uždavinius.