Komisijos nariai: Edvardas Kaniava, Nikolaj Medvedev, Algimantas Salamakinas, Valerijus Simulik, Antanas Napoleonas Stasiškis, Dalia Teišerskytė, Artūras Vazbys.

Į Etikos ir procedūrų komisiją (toliau - Komisija) kreipėsi Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas, prašydamas pateikti išvadą dėl apkaltos proceso Seime realizavimo.

Seimo etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

Yra siūlymų, kad gavus Konstitucinio Teismo išvadą, patvirtinančią, kad asmens, kuriam taikoma apkalta, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, apkaltos proceso Seime posėdžių metu dar kartą būtų tiriama Konstituciniame Teisme jau ištirtų veiksmų atitiktis Konstitucijai ir siūlymų, kad Seimo nariams susipažinus su įsigaliojusia Konstitucinio Teismo išvada, kad asmuo, kuriam pradėta apkaltos byla, konkrečiais veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją ar sulaužė duotą priesaiką, teikti Seimo nutarimo projektą pašalinti šį asmenį iš pareigų.

Pagal Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punktą Konstitucinis Teismas įgaliotas teikti išvadas, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo sprendimai, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami.

Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalį Seimas, vadovaudamasis Seimo statuto trisdešimt devintojo skirsnio nuostatomis bei remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, galutinai išsprendžia asmens, kaltinamo šiurkščiai pažeidus Konstituciją ar sulaužius duotą priesaiką, atsakomybės klausimą. Konstitucinio Teismo išvada, patvirtinanti, kad asmens, kuriam pradėta pakaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, tik padėtų kiekvienam Seimo nariui išreikšti savo nuomonę dėl asmens pašalinimo iš einamų pareigų, nes, vadovaujantis Konstitucijos 74 straipsnio nuostata, tik Seimas yra įgaliotas 3/5 visų narių balsų dauguma pašalinti iš einamų pareigų šiame Konstitucijos straipsnyje nurodytus valstybės pareigūnus.

2004 m. kovo 8 d. Seime pradėtas apkaltos procesas Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui. Apkaltos procesas pradėtas parengiamąja posėdžio dalimi. Parengiamojoje apkaltos proceso dalyje nuspręsta daryti apkaltos proceso Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui pertrauką, kol Konstitucinis Teismas pateiks išvadą, ar Respublikos Prezidento Rolando Pakso konkretūs veiksmai, nurodyti Specialiosios tyrimo komisijos išvadoje suformuluotuose kaltinimuose, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Vadovaujantis Seimo statuto trisdešimt ketvirtojo skirsnio 249 nuostatomis, po pertraukos turėtų vykti tardymas, kuris pradedamas balsu perskaitant kaltinimo medžiagą ir suteikiant galimybę (kaip numatyta Statute) asmeniui, kuriam taikoma apkalta, pateikti paaiškinimus. Statutas numato, kad paaiškinimus gali teikti tik asmuo, kuriam taikoma apkalta, o ne jo atstovas. Komisijos nuomone, svarbu suteikti asmeniui, kuriam taikoma apkalta, galimybę pasisakyti Seime (tuo labiau, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas nepasinaudojo nei Specialiosios tyrimo komisijos, nei Konstitucinio Teismo jam suteikta galimybe atsakyti į dėl jam pateiktų kaltinimų iškylančius klausimus). Statuto 249 straipsnyje nurodoma, kad po to turi būti apklausiamas asmuo, kuriam taikoma apkalta, liudytojai, išklausomos ekspertų išvados, specialistų nuomonės. Dėl liudytojų apklausos būtinumo sprendimą, vadovaudamasis Seimo statuto 251 straipsnio nuostatomis, teisiniais principais bei kitų su apkaltos procesu susijusių teisės aktų nuostatomis, priima posėdžio pirmininkas. Seimo nariai, vadovaujantis Statuto 251 straipsnio 2 dalies ir 4 dalies nuostatomis, turi teisę apsispręsti dėl liudytojų apklausos būtinumo. Komisijos nuomone, įsigaliojus Konstitucinio Teismo išvadai, kuri, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, patvirtintų arba paneigtų, kad asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja (arba neprieštarauja) Konstitucijai, Seime nebereikėtų iš naujo tirti jau nustatytų faktinių bylos aplinkybių (t. y. pakartotinai apklausti liudytojų, davusių parodymus Specialiajai tyrimo komisijai Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui pateiktų kaltinimų pagrįstumui ir rimtumui ištirti bei išvadai dėl siūlymo pradėti apkaltos procesą parengti ir Konstituciniam Teismui, tyrusiam, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai). Atsižvelgiant į šią aplinkybę klausimas dėl liudytojų apklausos turėtų būti sprendžiamas įsigaliojus Konstitucinio Teismo išvadai dėl Respublikos Prezidento Rolando Pakso konkrečių veiksmų, nurodytų Specialiosios tyrimo komisijos išvadoje suformuluotuose kaltinimuose, atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Seimo statuto 253 straipsnyje numatoma, kad balsavimo biuletenio pavyzdį tvirtina Seimas. Taigi Seimui suteikta teisė apsispręsti, kaip turi būti suformuluotas klausimas balsavimui bei galimi alternatyvaus atsakymo variantai. Komisijos nuomone, Seime turėtų būti balsuojama tik dėl asmens konstitucinės atsakomybės, o ne dėl kaltinimų, dėl kurių yra įsigaliojusi Konstitucinio Teismo išvada.

Komisijos nuomone, Seimo statute apkaltos proceso procedūros išdėstytos gana aiškiai ir neturėtų kilti didelių keblumų jas taikant praktikoje. Svarstytinas klausimas dėl šių procedūrų tobulinimo, nes apkaltos procedūros dėl asmens, šiurkščiai pažeidusio Konstituciją ar sulaužusio duotą priesaiką, praktiškai taikomos pirmą kartą ir akivaizdu, kad proceso metu išryškėja kai kurių šį procesą reglamentuojančių teisės normų netobulumas. Apkaltos proceso eigoje keičiant Seimo statuto nuostatas, reglamentuojančias apkaltos procesą, nebūtų pažeistos galiojančių teisės aktų normos, tačiau procesui prasidėjus reikėtų susilaikyti nuo Seimo statuto nuostatų, reglamentuojančių apkaltos procesą Seime, tobulinimo. Mažesnės ar didesnės apimties Seimo statuto pakeitimai ir papildymai dėl apkaltos proceso procedūrų Seime galėtų būti svarstomi tik pasibaigus vykstančiam Seime apkaltos procesui.